Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-7240-1011/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05749-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.2.; 2.14.3.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. S., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui D. Č., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 str. 1 d., numatyto pažeidimo padarymą,
n u s t a t ė :
J. S. 2016-04-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2016-04-13 12.50 val. leido dirbti apsaugos darbuotojui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bendrovės saugomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini) tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo V. Š. įdarbinimą, taip pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 str. 1 d. 2 p. nuostatas ir padarė ATPK 413 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Paaiškino, kad darbo sutartis su darbuotoju V. Š. buvo pasirašyta 2016-04-12, o darbą jis turėjo pradėti nuo 2016-04-13. Pažymėjo, kad V. Š. buvo įdarbintas skubos tvarka, susirgus darbuotojui, todėl apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo galimybės pranešti prieš dieną, vėliau nebuvo pranešta dėl nepateisinančių priežasčių. Nurodė, kad įmonėje dirba apie 30 darbuotojų, pats gauna 1 500 Eur darbo užmokestį.
Patvirtino, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, prašė griežtai nebausti, o paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir –Inspekcija) atstovas D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimas yra įrodytas byloje esančia medžiaga, nagrinėjamu atveju buvo fiksuotas nelegalaus darbo faktas, todėl J. S. trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 413 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 413 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2 896 Eur.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d., įrodyta jo ir Inspekcijos atstovo teisminio nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: 2016-04-19 J. S. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodoma, kad padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi; 2016-04-13 nelegalaus darbo tyrimo aktu; 2016-04-13 patikrinimo aktu; 2016-04-13 V. Š. paaiškinimais; VSDFV informacinės sistemos duomenimis; 2016-04-12 su V. Š. sudaryta darbo sutartimi.
ATPK 413 str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
DK 98 str. 1 d. numato, jog nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. DK 98 str. 2 d. numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad tyrimas pradėtas 2016-03-18, gavus anoniminį pareiškimą. Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai 2016-04-13 12.50 val. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) saugomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) rado dirbantį V. Š., kuris vykdė apsaugos darbuotojo darbą su bendrovės apranga, ant kurios užrašas „(duomenys neskelbtini) Nustatyta (2016-04-13 12.50 val.), kad apie V. Š. draudimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta, o apie jo įdarbinimą, nurodant valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016-04-13, draudėjas (duomenys neskelbtini) elektroninės draudėjų sistemos pagalba pranešė 2016-04-13 13.44 val. (13.36 val. pranešimas buvo atmestas dėl klaidingų duomenų), t. y. jau po atliko patikrinimo.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)“ direktorius J. S. leido dirbti V. Š., apsaugos darbuotoju bendrovės saugomame objekte, su šiuo darbuotoju sudarytos darbo sutarties pagrindu, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriaus tinkamai neinformavo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. S. savo veiksmais (neveikimu) padarė ATPK 413 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn.
Teismo posėdžio metu J. S. patvirtino, kad su savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad J. S. už tokio ir kitokio pobūdžio pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamas nebuvo.
Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ATPK 413 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda – savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl, atsižvelgus į nagrinėjamo pažeidimo pavojingumo pobūdį, padarymo aplinkybes, būtina įvertinti, ar net ir įstatyme numatytos minimalios nuobaudos paskyrimu nebūtų pažeistas nuobaudos proporcingumo padarytai neteisėtai veikai principas.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pažymi, kad J. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra formalus, jo padarymu nebuvo siekiama padaryti žalos. Be to, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 1-SD pranešimą apie V. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią SODRAI pateikė 2016-04-13 13.44 val., pasirašytą saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Byloje esantys įrodymai liudija, kad J. S. vadovaujamoje bendrovėje dirba 35 darbuotojai. Kaip nurodė pažeidėjas, V. Š. įdarbinimo būtinybė kilo susirgus vienam iš darbuotojų. Darbo sutartis su V. Š. buvo pasirašyta vieną dieną prieš darbo pradžią, t. y. 2016-04-12 (b. l. 16). Nurodytos aplinkybės nepaneigia J. S., kuris būdamas bendrovės, vykdančios objektų apsaugos veiklą, direktoriumi privalo žinoti naujų darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsakomybės, tačiau į jas negalime neatsižvelgti vertinant paties pažeidimo sunkumą, jo pobūdį, taip pat skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą bei parenkant jos dydį.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad paskyrus J. S. net ir ATPK 413 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir J. S. už jo padarytą ir ATPK 413 str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 400 Eur baudą.
ATPK 313 str. 3 d., nustatyta, kad atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. S. gaunamą darbo užmokestis yra ženkliai didesnis už jam paskirtą baudą, daro išvadą, kad prašymas išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą netenkintinas.
Vadovaudamasis ATPK 20 str., 30 str., 301 str., 31 str. 1 d. 1 p., 413 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teismas
n u t a r ė :
Pripažinti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d., ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16057309516. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Dūdys