Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-29][nuasmenintas nutarimas byloje][A14.-143-1078-2020].docx
Bylos nr.: A14.-143-1078/2020
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos transporto saugos administracijos sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamentas 188647255 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais taisyklių pažeidimas (ANK 450 str.)
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba (ANK 349-369 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Keleivių ir krovinių vežimo taisyklių pažeidimai (ANK 448-458 str.):
Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas (ANK 459 str.)
Administracinių nusižengimų teisena



                                                    Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-143-1078/2020

                                       Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05311-2019-3

                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 16.19.3.; 16.20.; 21.9.10.;

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARIMAS

 

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Albinai Nikitionok,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Č. (R. Č.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „T“ vairuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 450 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 6 dalį,

 

n u s t a t ė :

 

R. Č. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, o būtent:

jis 2019 m. gruodžio 13 d., 10 val., patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini), vairavo keturašę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri viršijo leistinas apkrovas, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais: nustatyta bendra masė su kroviniu įvertinus paklaidą – 35 t., kai didžiausia leidžiama masė – 25 t.; nustatyta varančiųjų ašių apkrova – 25,45 t., kai didžiausia leidžiama ašių grupės apkrova – 18 t., įvertinus paklaidą nustatyta 4,95 t. varančiųjų ašių grupės apkrova. Taip pat R. Č. vežė krovinį (žvyrą) už atlygį, neturint licencijos kortelės kopijos ar Europos bendrijos leidimo kopijos. Šiais savo veiksmais R. Č. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas R. Č. kaltę pripažino visiškai, tačiau nurodė kad vairavo keturių ašių automobilį, o protokole parašyta, kad leistina bendroji masė su kroviniu 25 t. Tokia leistina masė yra trijų ašių automobiliams, o keturių ašių automobiliams bendroji masė su kroviniu yra 30 t. Jo automobilis buvo pasvertas ir nustatytos 35 t., bet keturių ašių automobiliams bendroji leistina masė yra 30 t., todėl jo automobilio svoris viršijo ne 10 t., o tik 5 t. Kai jį sustabdė, paaiškino, kad ant svarstyklių pasvertos visos 4 ašys, gavosi 35800 kg., nuo kiekvienos ašies yra paklaida – minus 200 kg., nuo 4 ašių – minus 800 kg, ir gaunasi, kad viršyta 5 t. Nurodė, jog nesutinka su veikos kvalifikacija, kad buvo viršyta ne 5 t., o 10 t. Tą dieną turėjo važiuoti ne jis su ta mašina, bet jam vakare paskambino viršininkas ir paklausė, ar galės pakeisti kitą vairuotoją. Jis sutiko, buvo pirmas jo reisas su šiuo automobiliu. Mašina buvo nupirkta tik prieš pora dienų ir licencija dar nebuvo perrašyta ant įmonės. Anksčiau dirbo su kitu automobiliu. Atlyginimas už darbą svyruoja nuo 500 iki 800 Eur. Augina (duomenys neskelbtini) m. dukrą, žmona niekur nedirba, teikia neįgaliam tėvui išlaikymą. Prašė griežtai nebausti, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi.

Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 13 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d., 10 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu, R. Č. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (keturašis automobilis), viršijančią leistinas apkrovas, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, taip pat veždamas krovinį už atlygį, neturėjo licencijos kortelės kopijos ar Europos bendrijos leidimo kopijos. Patikrinus 2019 m. gruodžio 13 d., 11.05 val., Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo skelbta. Pasvėrus transporto priemonę ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad bendra masė su kroviniu - 35,80 t. (teisės aktų leidžiama bendra masė su kroviniu - 25 t.). Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t. apkrovos paklaida - 0,2 t.), bendra masė su kroviniu viršyta - 10 t. Tuo vairuotojas nusižengė, važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Taip pat nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova - 25,45 t. (teisės aktų leidžiama varančiųjų ašių grupės apkrova - 18 t.). Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t. apkrovos paklaida - 0,2 t.), varančiųjų ašių grupės apkrova - 4,95 t. Tuo vairuotojas nusižengė, važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Vairuotojas, pagal N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtino reikalavimų 10.2 p. ir 11 p. nuostatas, krovinio krovimo metu turi kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra - krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir reikalavimų nuostatų, tačiau šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „T“ vairuotojas R. Č. vežė krovinį (žvyrą) už atlygį, tai patvirtina UAB „T“ vairuotojo R. Č. 2019 m. gruodžio 13 d. pateiktas paaiškinimas bei krovinio vežimo važtaraštis, kuriame nurodytas krovinio siuntėjas UAB „Š“, krovinio gavėjas UAB „Š“, o vežėjas UAB „T“, neturint licencijos kortelės kopijos ar Europos bendrijos leidimo kopijos. Tuo vairuotojas nusižengė 1996 m. lapkričio 19 d. įsakymų Nr. I-1628 patvirtinto Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8 straipsnio reikalavimui, 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymų Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 punkto reikalavimui.

ANK 450 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra šio kodekso 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.

Ši norma yra blanketinė, o būtent Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 15.3 punkte nustatyta, kad krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių, didžiausia leidžiama naudojantis keliais masė yra 25 t., to paties aprašo 26.3 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubos ašies apkrova, kai atstumas tarp ašių nuo 1,30 m. iki 1,80 m., yra 18 t. Nagrinėjamu atveju, kaip užfiksuota 2019 m. gruodžio 13 d. svėrimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini), keturašės transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktinė bendroji masė buvo nustatyta 35,8 t., iš kurių atėmus 0,8 t. (po 0,2 t. vienai ašiai), svėrimo paklaidą nustatyta, kad leistina krovininio automobilio bendroji masė viršyta 10 t. (35,8 t. – 0,8 t. – 25 t.). Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova 25,45 t., iš kurių atėmus paklaidą, nustatyta, kad krovininio automobilio didžiausia leidžiama ašių grupės apkrova viršijama 4,95 t. Taigi, R. Č. vairuoto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausioji leidžiamoji masė buvo viršyta daugiau kaip 8 tonomis, o varančiųjų ašių grupės apkrova buvo viršyta daugiau kaip 4 t.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Pagal minėtojo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį sunkiasvore transporto priemone laikoma transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. Šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 15.3 punkte nustatyta, kad krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių, didžiausia leidžiama naudojantis keliais masė yra 25 t., to paties aprašo 26.3 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubos ašies apkrova, kai atstumas tarp ašių nuo 1,30 m. iki 1,80 m., yra 18 t. Nagrinėjamu atveju buvo viršyta tiek didžiausia leidžiama masė, tiek ašių apkrova, kaip patvirtinama administracinio nusižengimo protokole išdėstytoje informacijoje,  2019 m. gruodžio 13 d., 11.05 val., patikrinus Lietuvos automobilių kelių direkcijos svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo skelbta, be to ir R. Č. duodamas parodymus teisme nurodė, jog licencijos dar nebuvo spėta perrašyti ant įmonės, kadangi automobilis buvo nupirktas tik prieš kelias dienas.

Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtinti N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimai, pagal kurių 10.2 punktą, krovinio vežėjas ir (ar) vairuotojas įpareigotas krovinio krovimo metu kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų. Šių reikalavimų 11 punkte nustatyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui ir (ar) krovėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Kelionės metu pastebėjus neatitiktį, vairuotojas privalo apie tai informuoti krovinio vežėją ir sulaukti jo nurodymų. Važiuoti toliau galima tik pašalinus neatitiktį. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad R. Č. nesilaikė šių reikalavimų. 

Teismo posėdžio metu R. Č. išsakyta pozicija dėl to, kad jo veika netinkamai kvalifikuota, kadangi jis vairavo keturašę transporto priemonę, kurios leistina masė su kroviniu yra 30 t., o ne 25 t. , atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, III skyriaus 15.3 punkto nuostatas, krovininių automobilų, turinčių tris ir daugiau ašių, didžiausia leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių masė – 25 t. Esant aukščiau išdėstytam reguliavimui, teismas sprendžia, jog R. Č. teiginiai, kad administraciniai nusižengimai netinkamai kvalifikuoti, kadangi jo vairuota transporto priemonė didžiausią leidžiamą masę viršijo ne 10 t., o 5 t., yra atmetami ir paliekama administracinio nusižengimo protokole išdėstyta veikos kvalifikacija.

Pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8 straipsnio reikalavimus, verstis keleivių vidaus vežimais ir keleivių bei krovinių tarptautiniais vežimais už atlyginimą gali įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis vežimais, kai kroviniai vežami kelių transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė didesnė kaip 6 tonos. Nagrinėjamu atveju, patikrinimo metu R. Č., veždamas krovinį maršrutu Vėliučionys – Baldžio g., už atlygį, neturėjo licencijos kortelės kopijos ar Europos bendrijos leidimo kopijos.

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažintina, kad R. Č. padaryti veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, o taip pat ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį - krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra ANK 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. Č. pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailėjosi dėl jų padarymo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ANK 36 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra pateikta duomenų apie R. Č. teistumus ir baustumus administracine tvarka.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad R. Č. gauna sąlyginai nedidelį, svyruojantį darbo užmokestį, iš šių lėšų teikia išlaikymą neįgaliam tėvui, augina mažametę dukrą, žmona niekur nedirba, pažeidimų nustatymo dieną atsitiktinai, ne pagal grafiką, o vadovo paprašytas, pakeitė kitą vairuotoją ir todėl vairavo transporto priemonę, kuria buvo padaryti pažeidimai, teismas sprendžia, kad  yra pagrindas ANK 459 straipsnio 6 dalies administracinio nusižengimo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirti mažesnę baudą negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą minimalią 10 Eur (dešimties eurų) baudą, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą, paskiriant R. Č. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Pagal ANK 38 straipsnio nuostatas, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai; kai asmens vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 628 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas 

 

n u t a r i a :

 

Pripažinti R. Č. (R. Č.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Pripažinti R. Č. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Skirti R. Č., už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio ir 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus subendrintą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108877812.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                   Ieva Narbutaitė