Pranešėjas
E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr.
1A-65-417/2011
Teisėjas S. Putrius Procesinio
sprendimo kategorija 1.2.23.3., 1.2.22.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo
Maškevičiaus,
teisėjų
Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant
Irinai Fiodorovai,
dalyvaujant
prokurorei Vaidai Pužauskienei,
nuteistajam
P. K. (P. K.),
jo
gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas
kaltu ir nuteistas:
pagal BK 260 str. 2 d. aštuonerių metų trijų
mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 253 str. 1 d. keturiasdešimt penkių parų
arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1
p. a) pap., paskirtosios bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį
mažesnės ir paskirta galutinė aštuonerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo
bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į atliktą bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir
suėmimo laikas nuo 2009 m. spalio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš P. K. konfiskuoti paimti
124,40 Lt, kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 2
d. ir 253 str. 1 d. už tai, kad, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ir kitaip
platinti, įgijo, gabeno, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos ir ją pardavė:
jis iki 2009 m. spalio 5 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą
parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį, t. y. 4,873 g, narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai atgabeno ir laikė savo gyvenamojoje
vietoje, adresu Darželio g. 11–40, Klaipėda. Po to, 2009 m. spalio 5 d., apie 16 val., pagal išankstinį susitarimą su nusikalstamą veiką imituojančius
veiksmus atliekančiu anoniminiu liudytoju Nr. 12, duomenys neskelbtini Klaipėdos
m., atgabenęs 0,110 g narkotinės medžiagos – heroino, už 240 Lt pardavė šiam
liudytojui, o 2009 m. spalio 8 d., apie 16 val., tęsdamas savo nusikalstamą
veiką, tame pačiame parke ir tam pačiam anoniminiam liudytojui už 1100 Lt
pardavė dar 0,629 g tos pačios narkotinės medžiagos, o likusį 4,234 g kiekį heroino 2009 10 08, apie 17.35 val., kratos metu adresu duomenys neskelbtini,
Klaipėda, surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, P. K., neturėdamas
leidimo, gamino ir nešiojo šaudmenis:
jis iki 2009 m. spalio 8 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs po 5 vnt. fabrikinės gamybos guminių šratų ir 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių po vieną šratą ir šovinį, kartu sudėdamas į revolverio „ME
38 Compact-G“ būgną, neturėdamas leidimo, pagamino penkis savadarbius
šaudmenis, kurių iššauta kiekvieno šrato kinetinė energija sudarė 33,9 J, t. y.
viršijo šaudmenims, skirtiems „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus
energetinius reikalavimus, ir šiuos savadarbius šaudmenis revolveryje nešiojosi
su savimi, kol 2009-10-08, apie 16.25 val., asmens kratos metu juos surado ir
paėmė policijos pareigūnai.
Nuteistasis P. K. pateiktame
apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir jo veiksmus iš BK 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į 259 str. 1 d.,
260 str. 1 d., o pagal BK 253 str. 1 d. jį išteisinti. Nurodo, kad tai, jog jis laikė narkotines medžiagas – heroiną ir
tai atitinka didelį kiekį – byloje yra neginčijamai nustatyta rašytiniais
įrodymais. Tačiau, anot apelianto, teismo išvada, kad minimos narkotinės
medžiagos buvo laikomos turint tikslą jas platinti, nuosprendyje yra pagrįsta
prielaidomis ir neteisėtai surinktais įrodymais.
Apelianto teigimu, kratos metu jo
namuose rastos narkotinės medžiagos nebuvo paslėptos, jos nebuvo sufasuotos,
nerasta ir jokių polietileninių maišelių, kas galėtų leisti daryti teismui
prielaidą, kad jis ruošėsi šias medžiagas parduoti. Rasta narkotinė medžiaga
buvo labai prastos kokybės, nes pagal specialisto išvadą joje tebuvo 4,234 g heroino, todėl, nuteistojo įsitikinimu, taip paaiškinama maža jo įsigijimo kaina.
Nuteistasis P. K. taip
pat akcentuoja, kad jeigu teismas daro prielaidą, kad šią narkotinę medžiagą jis
norėjo parduoti, tai lieka neaišku, kokį kiekį būtų pats suvartojęs ir kokį
pardavęs, jeigu pardavęs, t. y. ar tas kiekis būtų atitikęs didelio kiekio sąvoką,
numatytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 metų balandžio
23 dienos įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų
nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, nes šio
įsakymo 12 p. nurodytas svoris, atitinkantis didelį kiekį, yra virš 2 g.
Apeliantas akcentuoja, kad teismas
išvadą apie tai, kad neva jis norėjo parduoti didelį kiekį narkotinės medžiagos,
grindžia byloje esančiais telefoniniais pokalbiais tarp jo ir nusikalstamą
veiką imituojančius veiksmus atlikusio anoniminio liudytojo Nr.12. Tačiau P. K. pažymi, jog šie įrodymai yra surinkti neteisėtai. Byloje
nebuvo išslaptinta medžiaga, kuri buvo pateikta teisėjui, kad sankcionuotų
nusikalstamą veiką imituojantį modelį. Byloje yra tik teisėjo nutartis. Pažymi,
kad būtų atlikti nusikalstamą veiką imituojantys
veiksmai prieš jį, teismas sankcionavo 2009 metų spalio 2 dieną, o 2009 metų
spalio 5 dieną anoniminis liudytojas jau nusipirko narkotines medžiagas. Be to,
nuteistojo įsitikinimu, anoniminis liudytojas išprovokavo jį (P.
K.) atlikti tokius veiksmus, nes, kaip parodė pats apklausoje, jis (anoniminis
liudytojas) pirmas nuteistajam atsiuntė SMS žinutę. Mano, jog akivaizdu, kad
negalėjo jas parduoti pirmam pasitaikiusiam, kuris atsiunčia žinutę. Apeliantas
akcentuoja, kad anoniminis liudytojas tvirtina, kad iki pirmo narkotinių
medžiagų pirkimo jam neskambino, su juo nebuvo pažįstamas, nebendravo. Tačiau
tokie jo paaiškinimai kelia dideles abejones. Pažymi, jog byloje nėra duomenų,
kad jis kam nors iki NVIM būtų pardavęs narkotines medžiagas, todėl tai padarė
tik išprovokuotas anoniminio liudytojo Nr.12.
Mano, kad remiantis surinktais byloje
įrodymais, jo veika šiame epizode turi būti kvalifikuojama pagal BK 259str. l d.
ir BK 260 str. 1d. arba tik pagal BK 259 str. 1 d.
Taip pat apeliantas akcentuoja, kad jo
kaltę dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis grindė 2009 m. spalio 8 d. asmens kratos protokolu ir specialisto išvada
Nr. 1038. Tačiau kadangi BK 253 str. norma yra blanketinė, norint ją tinkamai
išaiškinti, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės
įstatymu. Šio įstatymo l str. 37 p. yra nurodyta, kad „ginklų, jų pagrindinių
dalių, priedėlių ir šaudmenų gamyba – ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių,
taip pat šaudmenų gaminimas, jų dalių surinkimas į visumą“. Tuo tarpu rasti
šoviniai yra perdirbti iš legaliai parduodamų šovinių: guminių šratų ir
garsinių šovinių. Juos kartu sudėjus į vieną revolverio būgną gaunama didesnė
kinetinė energija. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo l str.
39 p. tai atitinka šaudmenų perdirbimą, nes ginklo ir šaudmenų perdirbimas yra
ginklo, šaudmenų kokybinių savybių pakeitimas. Tuo tarpu BK 253 str. l d.
nenumatyta atsakomybė už šaudmenų perdirbimą, todėl P. K. įsitikinimu,
jis turiu būti išteisintas.
Pažymi, jog yra neteistas, jauno amžiaus
ir pirmą kartą padarė tokią didelę klaidą – pradėjo vartoti narkotikus. Tačiau
jau padarė išvadas, sukūrė šeimą ir dabar nori gyventi padoriai, kaip visi žmonės,
todėl tokia ilga laisvės atėmimo bausmė gali ne tik sugriauti šeimą, bet ir
visą ateitį.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo
apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą
atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
OVĮ ir Lietuvos teismų praktikoje yra
išaiškinta provokacijos sąvoka. Pagal 2002 m. birželio 20 d. redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymą Nr. IX – 965 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai
spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką
apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar
kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių
teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001 nurodyta, kad
provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką,
turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba
patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo
padaryta sukursčius.
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, o
būtent iš P. K. 2009-10-22 apklausos, jis parodė, kad 2009 m. spalio pradžioje susipažino su vaikinu, prisistačiusiu Dariumi. Kadangi asmeniniams reikalams
reikėjo pinigų, nutarė parduoti dalį turimo heroino. Trumposiomis žinutėmis su
juo susitarė, kad už 1100 Lt parduos 5 g heroino. 2009 m. spalio 8 d. po pietų mikroautobusu nuvyko į Skulptūrų parką, kur apie 16 val. buvo susitaręs
susitikti su Dariumi. Susitikus su minėtuoju vyriškiu jam perdavė maišelį su
apie 5 g heroino, o Darius sumokėjo 1100 Lt. Netrukus po šio sandėrio jį
sulaikė policija (t. 2, b. l. 15–16). Šiuos savo parodymus, visiškai
pripažindamas kaltę, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nuteistasis patvirtino
ir 2009-12-07 apklausoje (t. 2, b. l. 18–19). Tuo tarpu pirmosios instancijos
teisme P. K. savo parodymus kiek pakeitė ir teismui
parodė, kad parduoti dalį turimo heroino jam pasiūlė pažįstamas asmuo. 2009 m. spalio mėn.
Klaipėdos Skulptūrų parke susitiko su būsimu pirkėju, t. y. anoniminiu
liudytoju, ir aptarė heroino kainą, kiekius. Po kelių dienų anoniminis
liudytojas atsiuntė trumpąją žinutę, jog reikia susitikti. Susitikimo tikslą
jau buvo aptarę pirmąkart. Namuose turėtomis svarstyklėmis pasvėrė 1 g heroino ir už 240 Lt tą pačią dieną pardavė tam pačiam asmeniui. Tuo pat metu sutarė, kad kitą
kartą parduos 5 g heroino. 2009-10-08 anoniminis liudytojas vėl atsiuntė žinutę
apie susitikimą.
Iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo
protokolo matyti, jog 2009-10-05 anoniminiam liudytojui Nr. 12 policijos
pareigūnai po apžiūros ir kopijų padarymo perdavė 240 litų, o šis už tuos
pinigus Skulptūrų parke nusipirko popierinį lankstinuką su milteliais (t. 1, b.
l. 111–116). Prie to paties protokolo pridėta pokalbio suvestinė. Jo metu nuteistasis
tiesiogiai bendrauja su anoniminiu liudytoju ir siūlo ateityje pirkti didesnį
kiekį, nes tik perkant 5 gramus galėtų sumažinti kainą.
NVIM dalyvis policijos pareigūnams pateikė
lankstinuką su neaiškios kilmės milteliais – granulėmis, o juos ištyręs
specialistas pateikė išvadą Nr. 140-(9168)-JS1-8621, nurodydamas, jog juose yra
0,11g heroino (t. 1, b. l. 119, 144–147).
Iš NVIM atlikimo protokolo matyti, jog 2009 10 08
anoniminiam liudytojui policijos pareigūnai po apžiūros ir kopijų padarymo
perdavė 1100 litų, o šis už šiuos pinigus Skulptūrų parke iš P.
K. nupirko paketėlį su milteliais (t. 1, b. l. 120–137).
Asmens kratos metu pas P. K. surasti
šie pinigai, jie ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti (t. 2, b. l. 23–37).
Vertinant aptartus faktinius bylos
duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iniciatoriumi parduoti turimą
heroiną buvo nuteistasis P. K. ir jis nebuvo aktyviai
skatinamas parduoti turimą narkotinę medžiagą: remiantis ikiteisminio tyrimo
medžiaga jis pats vaikinui, vardu Darius, pasiūlė heroino, pagal teisiamojo
posėdžio metu pateiktą versiją – susigundęs draugo pasiūlymu. Be to, šią išvadą
patvirtina ir 2009-10-05, 2009-10-08 telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių
matyti, jog nuteistasis itin aktyviai įkalbinėjo pirkėją paimti kuo didesnius
kiekius heroino, net sutiko parduoti mažesne kaina, jei bus perkama ne mažiau kaip
5 g heroino. Ir tai patvirtina NVIV
dalyvio, anoniminio liudytojo Nr. 12 apylinkės teismui duoti parodymai, jog
2009-10-05 iš pareigūnų duoto telefono parašė SMS žinutę kaltinamajam dėl
susitikimo. Šis sutikęs ir sutaręs susitikti 16 val. Skulptūrų parke. Policijos
pareigūnai įdavė 240 Lt heroinui nupirkti. Parke priėjo P. K. ir
pasisveikinimo momentu pastarajam perdavė 240 litų, o šis lankstinuką su
milteliais. Prieš išsiskirdami aptarė, jog P. K. heroiną
parduotų ir pigiau, jeigu būtų perkami ne mažiau kaip 5 gramai. Lankstinuką su milteliais perdavė policininkams, kurie supakavo ir užplombavo. Vėliau, t. y.
2009 10 08, vėl P. K. nusiuntė žinutę dėl susitikimo. Šis
atrašė, kad gali parduoti 5 gramus heroino po 220 Lt už gramą ir sutarė 16 val.
susitikti Skulptūrų parke. Čia sveikindamasis P. K. perdavė
1100 litų, o šis, perskaičiavęs pinigus, padavė užspaudžiamą polietileninį
maišelį su milteliais. Po to sutartoje vietoje policininkams perdavė tą
paketėlį.
Teisėjų kolegijos manymu, jei būtų galima tikėti
nuteistojo versija, kad jam heroiną parduoti pasiūlęs kitas asmuo, bet kokiu
atveju akivaizdu, kad pasirinkimo teisė pardavinėti ar ne neteisėtai turimą
narkotinę medžiagą priklausė tik pačiam nuteistajam P. K..
Ir tik jo pasirinkimo valioje buvo sprendimas prekiauti turimu heroinu ar ne.
Nuteistojo veiksmų laisvė nebuvo apribota, jis
turėjo visas galimybes atsisakyti savo nusikalstamo sumanymo. Galiausiai akivaizdu,
jei P. K. nebūtų prekiavęs narkotinėmis priemonės, jis net
nebūtų supratęs atsiųstos trumposios žinutės teksto turinio. Joje nebuvo aiškiai
nurodyta, ko konkrečiai norima iš žinutės gavėjo. Todėl suprantama, kad tik
žmogus, besiverčiantis atitinkama veikla, kaip šiuo atveju P.
K. – heroino prekyba, gali suprasti ir supranta specifinę, šifruotą kalbą,
terminus, vartojamus tarp narkotikų prekeivių ir pirkėjų. Kad šios patirties P. K. turėjo, parodo ir byloje esančios 2009-10-08 telefoninių
pokalbių išklotinės, kuriose matyti, kad pats nuteistasis anoniminiam
liudytojui Nr.12 liepia vartoti žodžius, iš kurių nebūtų galima suprasti, apie
ką eina kalba, nes įtaria, kad jo pokalbiai yra pasiklausomi (t. 1, b. l. 138).
Visa tai, teisėjų kolegijos manymu, rodo tiesioginės tyčios kryptingumą – P. K. suprato savo nusikalstamo veikimo pavojingumą, numatė
pavojingas pasekmes ir jų siekė.
Taip pat, teisėjų kolegijos įsitikinimu,
galima pagrįstai teigti, kad jei P. K. iš tikrųjų būtų įsigijęs
heroiną tik savo reikmėms, kas pagal galiojančius baudžiamuosius įstatymus taip
pat yra nusikaltimas, vargu ar būtų iškart pirkęs tokį didelį kiekį. Byloje
nėra duomenų, kad P. K. turi priklausomybę nuo narkotinių
medžiagų (t. 2, b. l. 98). Juolab, kad, kaip teigia pats nuteistasis, nuo
įsigijimo iki sulaikymo, tai buvo apie mėnesį, jis suvartojo tik 1 g. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo
šaltinio, tačiau iškart nusipirko didelį kiekį – 30 g – heroino už 1500 Lt. Ir tai leidžia pagrįstai teigti, kad lėšų pragyvenimui P.
K. gaudavo iš prekybos narkotinėmis medžiagomis.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone,
vien ta aplinkybė, kad, kaip teigia P. K., heroino namuose
neslėpė, jų nepakavo, nebuvo rasti polietileno maišeliai, teisėjų kolegijos
nuomone, neįrodo, kad nuteistasis nesiruošė šių medžiagų pardavinėti. Narkotinės
medžiagos pakuotė nepaneigia aplinkybės, kad dozėmis nesupakuoto heroino negalima
būtų parduoti. Galiausiai, iš bylos medžiagos – 2009-10-05, 2009-10-08
telefoninių pokalbių išklotinės (t. 1, b. l. 117–118) – aiškiai matyti, kad P. K. tikslas buvo parduoti kuo didesnį kiekį heroino, todėl akivaizdu,
kad nuteistajam iš anksto nežinant, dėl kokio kiekio heroino pardavimo pavyks
susitarti, paprasčiausiai nebuvo tikslinga iš anksto jo pakuoti. Tad P. K. heroiną galėjo supakuoti prieš nešant jį parduoti.
Nuteitojo namuose rastos elektroninės svarstyklės akivaizdžiai buvo skirtos
sverti ne kam kitam, o narkotinėms medžiagoms, kaip pavyzdžiui, heroinui, to
neneigia ir pats nuteistasis.
Nuteistojo teiginys, kad galbūt jis būtų
šiek tiek suvartojęs rasto heroino, laikytina teisiškai nereikšminga aplinkybe.
Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina tik tas aplinkybes ir duomenis, kurie buvo
nustatyti tiriant P. K. nusikalstamus veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina aplinkybių, kurios galbūt galėjo
įvykti, tačiau neįvyko. Juolab, kad, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad P. K. būtų priklausomas nuo narkotikų, kad juos vartotų.
Taigi aptartos faktinės bylos aplinkybės
teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad iš aplinkybių visumos negalima daryti
išvados, kad P. K. nebūtų neteisėtai disponavęs dideliu kiekiu
narkotinių medžiagų be NVIM dalyvio įsikišimo. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, o būtent iš Klaipėdos AVPK ONTB 4-ojo skyriaus vyresnioji tyrėjo
S. O. 2009-10-02 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 8), teisėsaugos institucijos pareigūnai jau iki
nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo pradžios jo sankcionavimo turėjo
duomenų apie jo galimą nusikalstamą veiklą – narkotinių medžiagų platinimą. Ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad
padaryti nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., jis buvo išprovokuotas.
Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone,
nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad prieš jį nepagrįstai buvo
sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos,
2009-08-06 Klaipėdos AVPK ONTB 2-ajame skyriuje P. K. buvo
pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2
d.
Iš Klaipėdos AVPK ONTB 4-ojo skyriaus
vyresnioji tyrėjo S. O. 2009-10-02 tarnybinio pranešimo matyti,
jog buvo gauta ir patikrinta informacija, kad P. K. platina
narkotines medžiagas bei aktyviai ieško šių medžiagų pirkėjų. 2009-10-02 buvo
nuspręsta nuteistajam P. K. pradėti ikiteisminį tyrimą
pagal BK 260 str. 1 d. Siekiant užkardyti P. K. nusikalstamą
veiką buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2009-10-02
nutartimi leido anoniminiam liudytojui Nr. 12 nuo 2009-10-08 iki 2009-12-02
neatskleidžiant savo tapatybės prieš P. K. bei su juo
susijusius galimus nusikalstamos veikos bendrininkus, atlikti nusikalstamą
veiką imituojančius veiksmus: neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti narkotines bei
psichotropines medžiagas, esant būtinumui perduoti tretiesiems asmenims.
Atliekamų veiksmų metu anoniminiam liudytojui Nr. 12 leido daryti vaizdo ir
garso įrašus. 2009-10-06 nutartimi teismas leido klausytis nuteistojo P. K. telefoninių pokalbių, vykdyti kitos telekomunikacijų
tinklais perduodamos informacijos kontrolę, darant šios informacijos garso
įrašus, taip pat nustatyti abonentų buvimo vietą realiame laike iki 2009-11-06.
Taigi aptarti bylos duomenys aiškiai
rodo, nagrinėjamoje byloje pagrindu pradėti
ikiteisminį tyrimą P. K. pagal BK 260 str. 1 d. buvo
tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyti duomenys nebuvo akivaizdžiai neteisingi, todėl pranešime nurodytų duomenų patikrinimui buvo priimtas atitinkantis BPK 166 str. reikalavimus sprendimas. Taigi 2009-10-02 tarnybiniame pranešime buvo nurodyti konkretūs duomenys apie konkrečią apelianto nusikalstamą veiklą ir tie
duomenys pasitvirtino atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teigti, kad
nusikalstamos veikos imitavimo modelio veiksmai prieš P. K. buvo
sankcionuoti nepagrįstai, nėra teisinio pagrindo.
Taip pat, nuteistojo P.
K. nuomone, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., nes pas jį
rasti perdirbti šoviniai iš legaliai parduodamų guminių šratų ir garsinių
šovinių šaudmenų, o BK 253 str. 1 d. nenumato atsakomybės už šaudmenų
perdirbimą.
Specialisto išvadoje Nr. 1038 konstatuojama, jog
savadarbių užtaisų, susidedančių iš guminių šratų ir garsinių šovinių, kinetinė
energija viršija šaudmenims, skirtiems „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,
keliamus energetinius reikalavimus. Iššautų šratų kinetinė energija – 33,9 J
(šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kinetinė energija
2,5–7,5 J ). Šie savadarbiai užtaisai šaudymui tinkami (t. 2, b. l. 66–69).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos
Respublikos ginklų
ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 37 p. konstatuojama, kad Ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų
gamyba – ginklų, jų pagrindinių dalių,
priedėlių, taip pat šaudmenų gaminimas, jų dalių surinkimas į visumą.
Kaip matyti iš paties nuteitojo P. K. parodymų, jis ant legaliai parduodamų garsinių šovinių
gilzių uždėjo nelegaliai parduodamus guminius šratus.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju
negalima teigti, kad P. K. perdirbo šovinius, nes šaudmenų
perdirbimu laikytinas ginklo, šaudmenų
kokybinės savybės pakeitimas.
Iš minėtos specialisto išvados matyti,
kad pas P. K. surastų ir paimtų šaudmenų kinetinė energija
viršija šaudmenims, skirtiems „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus
reikalavimus, tai yra, visų savadarbio užtaisų sviedinio kinetinė energija buvo
33, 9 J. Tai rodo, kad tokie savadarbiai užtaisai žymiai viršija maksimalią „D“
kategorijos ginklų sviedinio kinetinės energijos ribą. Todėl darytina išvada,
kad P. K. sujungdamas garsinių šovinių atitinkamas dalis
su šratinių šratų dalimis pagamino naujus šovinius, iš esmės pakeisdamas
turėtųjų savybes, taip šiems šaudmenims suteikdamas ne tik daugiau nei
keturiskart viršijant kinetinę energiją, šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos
šaunamiesiems ginklams, bet suteikdamas jiems smogiamąją galią, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
nuteistojo P. K. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Eduardas Maškevičius
Teisėjai
Dalius Jocys
Remigijus
Preikšaitis