Civilinė byla Nr. e2A-77-755/2021
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01004-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.9.23; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-10-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4576-1027/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB, ieškovė) NEO Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo D. R. 1 969,47 Eur negrąžintos kredito dalies, 33,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 110,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 469,47 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-08-20), 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-02-18), 561,56 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,42 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-21, iki vartojimo kredito sutarčių nutraukimo dienos (2020-07-28), 10,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-19, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 469,47 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-08-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 500 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-02-18) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur žyminį mokestį, 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
II.Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-10-30 ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. R., ieškovės AB NEO Finance, naudai 1 969,47 Eur negrąžintos kredito dalį, 33,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 110,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 141,26 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,42 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-21, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 10,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-19, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 268,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad šalys 2019-08-20 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K096415345, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2021-08-20 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 118,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 18 proc.) bei 35,22 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). 2020-02-18 šalių sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. K546252593, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 500 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2022-08-18 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 267,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 18 proc.) bei 106,04 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2020-07-28 vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytas vartojimo kredito sutartis.
4. Atsakovui netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį bei nesant duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą priteisti 1 969,48 Eur negrąžintą kredito dalį (469,47 Eur pagal sutartį Nr. K096415345 ir 1 500 Eur pagal sutartį Nr. K546252593), tenkino.
5. Sutartimis atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyse nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta sutarčių Specialiosiose dalyse – 18 proc.) palūkanas (sutarčių Bendrosios dalies 1.7, 1.10, 1.15, 2.1 punktai), todėl teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 33,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų pagal sutartį Nr. K096415345 ir 110,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų pagal sutartį Nr. K546252593, paskaičiuotų iki 2020-07-28 (vartojimo kredito sutarčių nutraukimo dienos), priteisimo yra pagrįstas ir jį tenkino (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 469,47 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-02-08, laikė nepagrįstu ir jį atmetė.
7. Teismas įvertino, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 18 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, sprendė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Be to, prašomas priteisti 18 proc. palūkanas kaip negautas pajamas skaičiuoja nuo visos sutarčių nutraukimo dieną nesumokėtos kredito sumos, nors sutarčių specialiose sąlygose šalių aptartos atsakovo mokėtinos pelno palūkanų sumos (118,80 Eur ir 297,36 Eur), įtrauktos į vartojimo kredito kainą, apskaičiuotos nuo kredito likučio kiekvieną mėnesį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimas atitinka jos pagrįstą lūkestį tuo atveju, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartis. Įvertino, kad ieškovė ieškinio 4 ir 5 punktų reikalavimais prašo priteisti 18 proc. negautų pajamų nuo negrąžintų kreditų iki vartojimo kreditų termino pabaigos (o ieškinio 9 ir 10 punktų reikalavimais – tokio pat dydžio 18 proc. palūkanas, įvardintas kompensuojamosiomis, nuo vartojimo kredito termino pabaigos), nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
8. Teismas nurodė, kad pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.
9. Ieškovės reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokestį: 129,60 Eur pagal sutartį Nr. K096415345 ir 431,96 Eur pagal sutartį Nr. K546252593, iš viso 561,56 Eur tarpininkavimo mokesčio (ieškinio rezoliucinės dalies 6 punktas), tenkino iš dalies.
10. Pirmosios instancijos teismas įvertino kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte apibrėžtą tarpininkavimo mokesčio paskirtį – skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su ieškovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, vartojimo kredito sutarties priežiūra ir kt., padarė išvadą, kad toks mokestis iš esmės atitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Be to, tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą kredito sutarties vartojimo kredito kainą. Atsižvelgiant į tai, 141,26 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) (35,22 Eur pagal sutartį Nr. K096415345 ir 106,04 Eur pagal sutartį Nr. K546252593), kurio mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, priteisė ieškovei iš atsakovo.
11. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad tarpininkavimo mokesčio padidėjimas, t. y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka visus formaliuosius netesybų požymius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą 94,38 ir 325,92 Eur (kintamą dalį) kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti netesybas.
12. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 141,26 Eur tarpininkavimo mokestį, kitą reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo dalį atmetė.
13. Ieškovė, taikydama 18 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo 3,42 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-21 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020-07-28 bei 18 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 469,47 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-08-20 iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio rezoliucinės dalies 9 punktas); pagal sutartį Nr. K546252593 - 10,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-19 iki 2020-07-28 bei 18 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 500 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-02-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti pelno palūkanos apskaičiuotos preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas savo prievoles vykdys tinkamai, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal sutartį Nr. K096415345 3,42 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-21 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020-07-28 (ieškinio rezoliucinės dalies 7 punktas) bei 10,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-19 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020-07-28 (ieškinio rezoliucinės dalies 8 punktas) nepažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, atitinka aukščiau nurodytą teismų praktiką bei Vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 1.16, 6.1 punktus, Informacijos apie vartojimo kredito gavėjo teises ir pareigas 3 dalį, todėl jį tenkino.
15. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 42,25 Eur (469,47 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) pagal sutartį Nr. K096415345 ir ne didesnės nei 135 Eur (1500 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) pagal sutartį Nr. K546252593. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 18 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-08-20 pagal sutartį Nr. K096415345 ir 2022-02-18 pagal sutartį Nr. K546252593) iki visiško kredito grąžinimo dienos, šis reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytas 42,25 Eur ir 135 Eur sumą.
16. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 469,47 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-08-20 iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio rezoliucinės dalies 9 punktas) ir 18 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-02-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio rezoliucinės dalies 10 punktas) atmetė.
17. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 268,20 Eur (1 969,47 Eur + 33,06 Eur+110,49 Eur+141,26 Eur+3,42 Eur+10,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
18. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (84,37 proc. ieškovei iš atsakovo priteisė 219,36 Eur (260 Eur (200 Eur advokato išlaidas, 60 Eur žyminis mokestis) x 84,37 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III.Apeliacinio skundo argumentai
19. Apeliaciniu skundu AB NEO Finance prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-10-30 sprendimo dalį dėl negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei, AB NEO Finance iš D. R. 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 469,47 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-08-20); dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantui iš atsakovo 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 500,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-02-18); bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
19.1. pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, sukurtu civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tačiau neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo;
19.2. teismas, spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo toje pat nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes;
19.3. apeliantė tikėjosi gauti 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 469,47 pagal sutartį Nr. K096415345 ir 1 500,00 Eur pagal sutartį Nr. K546252593 iki vartojimo kredito sutarčių termino pabaigos 2021-08-20 ir 2022-02-18, kurios buvo numatytos šalių sudarytoje sutartyje, todėl turi teisę reikalauti jas priteisti. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo bei vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas priteisti 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarčių nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, turėjo būti tenkintas.
19.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl, nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė dvi vartojimo kredito sutartis: šalys 2019-08-20 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K096415345, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2021-08-20 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 118,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 18 proc.) bei 35,22 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida); 2020-02-18 - vartojimo kredito sutartis Nr. K546252593, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1500 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui,. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2022-08-18 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 297,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 18 proc.) bei 106,04 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-07-28 sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė.
24. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarčių nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarčių termino pabaigos.
25. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos reikalavimą, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę.
26. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
27. Bylos duomenimis, ieškovė 2020-07-28 sutartis su atsakovu nutraukė, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartį tinkamai vykdant.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintas kredito sumas, taikant 18 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarčių termino pabaigos, t. y. negautų pelno palūkanų forma atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįrodė jų realumo.
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartys Nr. K096415345 ir Nr. K546252593 2020-07-28 buvo nutrauktos. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
32. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti 18 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 469,47 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-08-20) bei 1 500,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-02-18). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas yra reikalavimas vykdyti prievolę natūra ir po sutarties nutraukimo negali būti taikomas.
34. Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Tačiau šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos. Atsakovui net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, jis nebeturi teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovo priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis Nr. 3K-3-138/2011).
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautų pajamų dydį grindė Sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose Nr. Nr. K096415345, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui nurodyta, kad paskola 24 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 18 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino), sudarytų 118,80 Eur. Pagal sutartį Nr. K546252593, atsakovui buvo suteiktas 1 500 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui, už 18 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino), sudarytų 297,36 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad tokio dydžio pajamas ji tikėjosi gauti ir būtų gavusi atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021-08-20 ir 2022-02-18).
36. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo po sutarties nutraukimo, todėl ši sprendimo už akių dalis keičiama. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 33,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų pagal sutartį Nr. K096415345 ir 110,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų pagal sutartį Nr. K546252593, paskaičiuotų iki 2020-07-28 priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo priteisia 272,61 Eur likusią negautų pajamų dalį ((297,36+118,80)-33,06-110,49).
37. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 2 540,81 Eur.
38. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio (pagal pareigas) įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms ir šias sąlygas pripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, tačiau šių nuostatų neįrašė į sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl teismo sprendimas iš dalies keičiamas įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties ir 6.1 punktų nuostatas pripažintini negaliojančiomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
40. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 260 Eur (60 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė reiškė turtinius ir neturtinius reikalavimus, kurių dalis buvo patenkinta. Teismo vertinimu, apytiksliai patenkinta 3/4 ieškovės reikalavimų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 195 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
41. Pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti netiesioginius nuotolius (negautas pajamas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo reikalavimu yra siekiama turtinės naudos, jį patenkinus, ieškovės turtinė padėtis pagerės, todėl šis reikalavimas yra laikomas turtiniu ir turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Proporcinis žyminis mokestis mokamas už tuos turtinius ginčus, kurių vertę (pinigais) galima apskaičiuoti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. įkainotus ginčus. Ieškovės suformuluotas ir atsakovui pareikštas reikalavimas – priteisti negautas pajamas turi piniginę vertę, kurią galima nustatyti pinigine išraiška.
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, nenurodė tikslaus nuostolio dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas jį nustatė (272,61 Eur) ir šia nutartimi priteisė nuostolių negautų pajamų formą dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuo šios sumos paskaičiuojamas žyminis mokestis yra 15 Eur. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, t. y. 50 Eur per daug, todėl permokėta žyminio mokesčio suma grąžinama (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, iš viso 215 Eur (15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
patenkinti apeliacinį skundą.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-10-30 sprendimo dalį ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarčių Nr. K096415345, K546252593 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (18,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 1 969,47 Eur negrąžintos kredito dalies, 33,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 110,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 141,26 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,42 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-21, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 10,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-19, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 272,61 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 540,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 195 Eur (šimtas devyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 215 Eur (du šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, 50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020-11-27.
Teisėjas Eigirdas Činka