Administracinė byla Nr. I-329-739/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01712-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 53.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 11 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Ligoninė), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Kamerose sanitarinis mazgas (ir unitazas) buvo gyvenamojoje patalpoje. Sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele nuo kitų kameroje esančių kalinių, nors vietoje sienelės turėjo būti durys. Kameros duryse buvo stebėjimo langelis, o unitazas (tualetas) prie pat durų, ir atliekant gamtinius reikalus, pareigūnai ir pareigūnės visa tai matė. Pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, ne kartą pareigūnai ir pareigūnės atidarydavo duris neįspėdami ir pamatydavo jį tualete. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo matomas kitų kalinių ir pareigūnų, pareigūnių. Be to, tualeto patalpoje nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą kitų kalinių atžvilgiu. Dėl visų šių priežasčių pareiškėjas kitų kalinių bei pareigūnų (pareigūnių) atžvilgiu patyrė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, jautė diskomfortą. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovės atsiliepimą (b. l. 33), be to, nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundą (b. l. 10–14) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kamerose sanitarinio mazgo vieta buvo įrengta laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) 16.5 papunkčio reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose veikė natūrali kanalinė ventiliacija, papildomai buvo galima vėdinti praveriant langus. Paaiškino, kad Ligoninėje nevedama statistika, kiek konkrečioje palatoje (kameroje) konkrečią dieną buvo gydoma nuteistųjų, teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl negali pateikti duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo palatoje. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, nepagrindė ir prašomos priteisti žalos sumos.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.
Bylos duomenimis (b. l. 10, 16, 21) nustatyta, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas: nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. Psichiatrijos skyriaus 6-toje ir 2-oje kamerų tipo patalpose; nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos (Bendrojo skyriaus) 18-toje kamerų tipo patalpoje. Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo laikymo Ligoninėje datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., ir nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Iš ginčo laikotarpio daroma išimtis pareiškėjo skundo reikalavimui dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4030-331/2016 pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pareiškėjas minėtame skunde prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje jis buvo nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2-oje, 6-oje ir 7-oje kamerose tualete sienelės aukštis buvo apie 1 m, tualetas buvo pakeltas, todėl sienelės aukštis tapo apie 30 cm, ir jis gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti visiems matant. Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė ir 2016 m. sausio 28 d sprendime nurodė, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas 6-oje ir 2-oje kamerų tipo patalpose, ir kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė naudotis tualetu atskiroje patalpoje. Pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2016 m. vasario 12 d.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo K. N. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, keliamas reikalavimas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis kamerose įrengtu tualetu yra tapatus minėtoje administracinėje byloje Nr. I-4030-331/2016 pareiškėjo K. N. keltiems reikalavimams dėl to, kad nebuvo užtikrinta galimybė naudotis tualetu atskiroje patalpoje. Dėl minėto pareiškėjo reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., pagrįstumo ir teisėtumo buvo pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. I-4030-331/2016, sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, byla dėl skundo reikalavimų dalyje, kurioje prašoma priteisti laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. neturtinę žalą tuo pagrindu, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose įrengtu tualetu, nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas). Remiantis nurodytais motyvais, šioje byloje bus nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimų dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis Ligoninės kamerose įrengtu tualetu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., pagrįstumas ir teisėtumas, ir pareiškėjo reikalavimų dėl to, kad Ligoninės kamerose tualete nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos ir kamerose nebuvo veidrodžio laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., ir nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele nuo kitų kameroje esančių kalinių, nors vietoje sienelės turėjo būti durys, dėl to kiti kaliniai ir pareigūnai, pareigūnės galėjo jį sanitariniame mazge matyti.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurios 21 punktas nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Ginčo laikotarpiu galiojo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 16.5 papunktis nustatė, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta buvo įrengta laikantis Taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimų ir nedetalizavo, kaip buvo įrengtas sanitarinis mazgas kiekvienoje kamerų tipo patalpoje. Iš pateiktų fotografijų matyti, kad 6-toje kamerų tipo patalpoje sanitariniame mazge nėra durų (b. l. 26), o 2-oje ir 18-toje kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo nematyti, todėl negalima daryti išvados, kaip jis buvo įrengtas (b. l. 25). Kadangi atsakovės atstovas nepaaiškino, kaip buvo įrengtas sanitarinis mazgas, ir pateikė bendras Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio nuostatas, o šios nuostatos numato kelis sanitarinio mazgo įrengimo būdus kameroje – arba kabinoje, arba atitveriant sanitarinio mazgo vietą nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, dėl to nėra aišku, kaip buvo įrengtas sanitarinis mazgas 2-oje ir 18-toje kamerų tipo patalpose – ar kabinoje, ar buvo atskirtas pertvara. Visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-624/2018, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2154-442/2017). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog kamerose sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele (vietoje durų). Todėl teismas sprendžia, kad visose kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas ne kabinoje, jis buvo be durų, ir buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sanitarinio mazgo nuo likusios kameros ploto atskyrimas ne žemesne kaip 1,5 m sienele nėra tinkamas asmenų privatumo užtikrinimas, todėl nustačius aplinkybes, jog sanitarinis mazgas nuo likusios kameros tipo patalpų ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele, pripažįstamas pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais kamerų tipo patalpose pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-624/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018). Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo laikomas vienas, jeigu ne vienas – tai kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma. Iš fotografijų (b. l. 25–26) matyti, kad visose kamerų tipo patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo daugiau nei viena lova, t. y. pareiškėjas galimai patalpoje buvo laikomas ne vienas, o kartu su kitu asmeniu. Todėl pripažintina, kad pareiškėjo teiginys, jog jam naudojantis tualetu Ligoninės kamerų tipo patalpose galėjo būti pažeidžiamas jo privatumas, kadangi jį galėjo matyti kiti kartu laikomi asmenys, yra pagrįstas. Darytina išvada, kad pareiškėjas tualete galėjo būti matomas kitų kartu laikomų asmenų, dėl to pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimas. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jį tualete matydavo ir pareigūnai, pareigūnės (matydavo pro kameros duryse esantį stebėjimo langelį, taip pat tuo metu, kai atidarydavo kameros duris) (b. l. 2), teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius, kadangi pareiškėjas nedetalizavo konkrečių tokių atvejų, o iš fotografijos matyti, kad 6-toje kamerų tipo patalpoje (b. l. 26) sanitarinis mazgas yra ne priešais kameros duris, o šalia durų, todėl pro kameros duryse esantį langelį negalėjo būti matomas. Tačiau pareiškėjas, kaip jau rašyta, sanitariniame mazge galėjo būti matomas kitų kartų laikomų asmenų. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad tualeto patalpoje nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kamerų tipo patalpose iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas.
Higienos normos HN 76:2010 21 punktas, be kita ko, nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad kamerų tipo patalpose pagal Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus veikė natūrali kanalinė ventiliacija, ir kamerų tipo patalpas papildomai buvo galima vėdinti praveriant langus (b. l. 11). Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. administracinėje byloje Nr. A-2005-556/2017) pažymi, kad Higienos normos HN 76:2010 2 punkte yra įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjo pretenzijos dėl ventiliacijos kamerose tualeto patalpoje neįrengimo susijusios su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl negali būti pripažintos Ligoninės neteisėtais veiksmais. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Remiantis atsakovės atstovo paaiškinimais atsiliepime (b. l. 11–12), Visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto duomenimis (2015 m. liepos 16–17 d. patikrinta 18-ta kamerų tipo patalpa, kurioje vėliau ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, b. l. 23–24), ir fotografijų, kuriose užfiksuotas langų vaizdas (b. l. 25–27), duomenimis, nustatyta, kad kamerų tipo patalpas buvo galima vėdinti per langus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamos ventiliacijos neužtikrinimo atmestini.
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą teigė, kad kamerose nebuvo veidrodžio.
Byloje nėra duomenų, ar kamerose arba jose esančiuose sanitariniuose mazguose buvo veidrodis. Pareiškėjas, pareikšdamas šį nusiskundimą, nenurodė, kaip būtent dėl to, kad kamerose nebuvo veidrodžio, buvo pažeistos jo teisės, ir nepagrindė jam dėl to padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Šioje byloje buvo nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. 9 dienas, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu. Buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, stresą, diskomfortą (b. l. 2). Pareiškėjo gydymo stacionare istorijos ir lapų apie nusiskundimus kopijose (b. l. 16–21), Ligoninės administracijos reikalų skyriaus pažymoje (b. l. 15) ir kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad dėl pareiškėjo nurodytų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų jis kreipėsi į Ligoninės administraciją ar medicinos specialistus ir prašęs jų pagalbos, ir kad pareiškėjui buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų laikymo sąlygų. Tačiau, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, teismas sprendžia, kad nustatyti pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Šioje byloje yra pagrindas konstatuoti ir kitą deliktinės atsakomybės sąlygą – neturtinę žalą (CK 6.249 straipsnis). Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja esant ir kitą deliktinės atsakomybės elementą – priežastinį ryšį, siejantį neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą (CK 6.247 straipsnis). Nustačius visas būtinas deliktinės atsakomybės sąlygas, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Laisvės atėmimo ligoninėje sąlygų (teisės į privatumo neužtikrinimą naudojantis tualetu), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), į mastą (nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), bei trukmę (pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas 9 dienas). Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2190-261/2018 ir 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, Vilniaus apygardos administracinio 2016 m. sausio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4030-331/2016), Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo K. K. skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. tuo pagrindu, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose įrengtu tualetu.
Likusioje dalyje skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kodas 302561280, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Dalia Pranckienė