Nr. DOK-2223

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07669-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 10 d. paduotu ieškovų R. P. ir A. P. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl teisės naudotis kelio servitutu pažeidimų pašalinimo ir servituto turinio pakeitimo. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Ieškovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismas, aiškindamas servituto turinį, paneigė kito apeliacinės instancijos teismo – Panevėžio apygardos teismo 2023-06-13 nutarties, išaiškinimą, pagal kurį teisė „važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis“ ir „nenustatant apribojimų“ nėra ribojama nekintamai nustatytu servituto pločiu.

2.       Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl CK 4.119 straipsnio taikymo, kai nenurodė būtinybės servitutui atitikti kelio požymius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008).

3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šiol nėra pasisakęs dėl servitutinių kelių, vedančių į gyvenamųjų namų teritoriją, ypač kai keliu turi pravažiuoti gaisrinė, šiukšlių surinkimo ar statybos transportas. Kyla poreikis aiškinti sąvokas „be apribojimų“ ir „įvairiomis transporto priemonėmis“ CK 4.119 straipsnio kontekste, siejant jas su Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis.

4.       Sklypui taikomi savivaldybės, Statybos techninio reglamento ir kitų teisės aktų reikalavimai dėl įvažiavimo kelio pločio bei paskirties realizavimo (pvz., A++ klasės namo statybai), kurių neįmanoma įgyvendinti esant faktinėms kliūtims servitutiniame kelyje.

5.       Teismas pažeidė procesinės teisės normas neskirdamas žodinio nagrinėjimo ir neatlikdamas vietos apžiūros byloje, kur ginčas susijęs su realiu fiziniu kelio įrengimu. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neatsižvelgdamas į fotonuotraukas ir ekspertų išvadas. Valstybinės institucijos (bendrasavininkė valstybė) neįtraukimas į bylą sudarė pagrindą absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto kasacijos pagrindo, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. birželio 10 d. Swedbank, AB banko mokėjimo nurodymu Nr. 210, kodas ZO40267.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė