Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-10-01][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-254-876-2024].docx
Bylos nr.: AN2-254-876/2024
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Administracinių nusižengimų teisenos bendrosios nuostatos
Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas (ANK 623 str.)
Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 573 str.)
Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-254-876/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00672-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.12; 21.8.3; 21.11.13

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 1 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. atstovo advokato E. J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas atstovo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. gegužės 7 d. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paduoti, atsisakyta priimti atstovo skundą ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       2024 m. balandžio 15 d. Ž. R. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal požymius administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 10 d. 8:55 val. bendrojo naudojimo teritorijoje, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), laikė jam priklausančią transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai 2017 m. (duomenys neskelbtini) sustabdytas leidimas dalyvauti eisme (transporto priemonė neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalį. Ž. R. už protokolą atsisakė pasirašyti, pageidavo palikti protokolą pašto dėžutėje.   

2.       Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), Ž. R. paskirta 220 Eur bauda ir daikto (transporto priemonės – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje. Nutarimas išsiųstas E. pristatymo sistema į asmens susikurtą aktyvią dėžutę (duomenys neskelbtini).  

3.       2024 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Ž. R. atstovo advokato E. J. G. skundas dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos nutarimo panaikinimo, kartu pateikiant prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą. Skunde nurodė, kad asmuo negavo nutarimo nuorašo ir savalaikiai negalėjo jo apskųsti, o šiuolaikinėmis elektroninėmis technologijomis nesinaudoja, bendrauja tik tradiciniu paštu. Formalus nutarimo išsiuntimas E. pristatymo sistema sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartimi atmestas Ž. R. atstovo advokato E. J. G. prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, skundą atsisakyta priimti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad sąžiningas, atidus ir rūpestingas asmuo, E. pristatymo sistemoje turėdamas egzistuojančią aktyvią elektroninę dėžutę, turi pareigą periodiškai ją tikrinti ir susipažinti su gaunamais dokumentais, o tuo atveju, kai minėta sistema nėra naudojamasi imtis atitinkamų veiksmų siekiant ją deaktyvuoti ar panaikinti. Tokiu būdu terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus.

5.       Nesutikdamas su priimta nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. R. atstovas advokatas E. J. G. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundą perduodant nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

5.1.                      Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, tokiu būdu užkertamas kelias teisingumui, lieka neišnagrinėtas ginčas tarp Institucijos ir Ž. R.. Pabrėžia, kad Ž. R. tik 2024 m. birželio 10 d. sužinojo apie Institucijos jo atžvilgiu priimtą nutarimą, kuomet iš Institucijos gavo nutarimo nuorašą, todėl 2024 m. birželio 25 d. kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nors administracinio nusižengimo protokole pažymėta, kad Ž. R. žino apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jam nežinoma apie priimtą nutarimą ir jo turinį. Taip pat prie skundo pridedamas 2024 m. gegužės 27 d. Ž. R. prašymas gražinti Institucijos nuvežtą automobilį, iš kurio akivaizdu, jog jis dar nežino apie 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą ir pageidauja jį gauti. Pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad susižinojimas su asmeniu vyko tradiciniu paštu.

5.2.                      Skunde taip pat atkreipė dėmesį, kad bylos medžiagoje nėra asmens sutikimo, kad jam dokumentai būtų įteikinėjami elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ž. R. nėra nurodę, kad jis naudotųsi kokiu nors elektroniniu paštu, jis nėra nurodęs net savo telefono numerio, nieko nežino apie nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistemą). Šios ypač svarbios aplinkybės suponuoja išvadą, kad asmuo nemoka, nesupranta, nesinaudoja elektroninio ryšio priemonėmis. Institucija, atitinkamai pareigūnai tyrę šią bylą, nėra užfiksavę, kad Ž. R. naudotųsi, sugebėtų naudotis moderniomis elektroninėmis ryšio sistemomis. Tokiu būdu formalus ir neatsakingas nutarimo išsiuntimas E. pristatymo sistema sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

5.3.                      Pažymėjo, kad teisingumas, kai formalizuotas priverstinis elektroninis procesas, ignoruojantis visuomenės žmogiškąsias tradicijas naudotis įprastiniu ir veikiančiu paštu, sugniuždo asmens teisėtus lūkesčius ginti savo teises teisme.

6.       Atsiliepime į skundą (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, atliekantis viršininko funkcijas, T. P., prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti.

6.1.                      Atsiliepime pažymėjo, kad su atskirojo skundo reikalavimais nesutinka. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Protokolas įteiktas, tačiau asmuo savo teisėmis nesinaudojo į bylos nagrinėjimą neatvyko. Nutarimas jo priėmimo dieną buvo išsiųstas į Ž. R. aktyvią E. pristatymo dėžutę, tai yra ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka.

6.2.                      Atkreipė dėmesį, kad norint aktyvuoti E. pristatymo dėžutę, būtinas sudėtingesnis procesas, nei paprasto elektroninio pašto sukūrimas, tai individuali asmens E. pristatymo dėžutė, todėl ją aktyvavęs asmuo turėtų elgtis rūpestingai ir atsakingai bei tinkamai ją administruoti, bei tikrintis gaunamą korespondenciją, o to nepadaręs prisiima visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Institucija siųsdama procesinius dokumentus tiesiogiai per Administracinių nusižengimų registrą, nustato ar aktyvi adresato E. pristatymo dėžutė ir siunčia tik elektroninę siuntą, o nustatęs, kad dėžutė nėra aktyvi – automatiškai suformuoja popierinę siuntą. Tiek vienu, tiek kitu atveju dokumentų pristatymas priklauso nuo adresato veiksmų, tai yra jei jis aktyvavęs savo E. pristatymo dėžutę – jis gaus tik elektroninę siuntą, o jei neaktyvavęs – fizinę siuntą galės atsiimti artimiausiame Lietuvos pašto skyriuje. Abu variantai teisiškai laikomi tinkamais dokumentų įteikimo būdais. Pažymėjo, jog papildomų veiksmų siekiant įsitikinti, ar siųsti procesiniai dokumentai adresatą pasiekė, Institucija imtis neprivalėjo. Tokios pareigos ANK nenumato.

6.3.                      Institucijos vertinimu, prašymą skundo padavimo terminui atnaujinti Ž. R. atstovas grindžia apelianto tinkamos pareigos neatlikimu dėl savalaikio E. pristatymo aktyvios dėžutės netikrinimo, kas yra išimtinai jo nerūpestingumo pasekmė. Asmens nerūpestingumas ir neatidumas negali būti pripažįstami svarbiomis priežastimis, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas Institucijos sprendimui apskųsti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. atstovo advokato E. J. G. atskirasis skundas netenkinamas

7.       ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) apskundimo terminą, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

9.       Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

10.       ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas gavęs Ž. R. atstovo advokato E. J. G. skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, šį prašymą atmetė, ir priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą ne dėl objektyvių priežasčių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, su tokia apylinkės teismo išvada ir priimtu sprendimu sutinka.

11.       Teismų praktikoje nurodyta, kad asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Pagal teismų praktiką, svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.

12.       Iš skundo turinio matyti, kad prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl to, kad 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje apeliantui įteiktas per E. pristatymo sistemą, kuria jis nesinaudoja, o apie nutarimą sužinojo tik 2024 m. birželio 10 d., gavęs nutarimo nuorašą paštu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas visus Ž. R. atstovo prašyme nurodytus argumentus išsamiai išanalizavo bei pagrįstai ir motyvuotai atmetė.

13.       Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. balandžio 15 d. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu Ž. R., jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nors protokolas Ž. R. nėra pasirašytas, tačiau tiek jame, tiek 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) tyrėjo R. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuo parašo Ž. R. atsisakė, protokolas pagal pageidavimą paliktas pašto dėžutėje. Kaip matyti iš skundo turinio jame nėra ginčijamos aplinkybės dėl protokolo (ne)gavimo, todėl nei apylinkės, nei apygardos teismui, nekyla jokių abejonių, jog Ž. R. buvo žinomas jam pareikštas administracinis kaltinimas. Be to, administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas – 2024 m. gegužės 7 d. 10.00 val., ((duomenys neskelbtini)), tačiau kaip matyti, Ž. R. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių prašymų nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta vadovaujantis ANK 616 straipsnio nuostatomis, rašytinio proceso tvarka. 2024 m. gegužės 7 d. Institucijos priimtas nutarimas tą pačią dieną (2024 m. gegužės 7 d. 14.45 val.) elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstas Ž. R. E. pristatymo sistema į asmens susikurtą aktyvią dėžutę (duomenys neskelbtini). Taigi, vadovaujantis minėtomis ANK 623 straipsnio nuostatomis, pagal kurias skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas baigėsi 2024 m. gegužės 27 d., o skundą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas gavo tik 2024 m. liepos 18 d., tai yra žymiai praleidus skundo padavimo terminą. 

14.       Priešingai apeliacinio skundo argumentams, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas Ž. R. buvo išsiųstas nepažeidžiant ANK 573 straipsnio nuostatų. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, aiškiai numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą – E. pristatymo sistemą. Tai, kad apelianto atstovas akcentuoja labiau priimtiną tradicinį siuntimą registruota pašto siunta nesudaro pagrindo aukščiau aptarto siuntimo būdo vertinti kaip nepriimtino, neteisingo ar netinkamo. Kritiškai vertinami ir ties skundo argumentai, kad apie tokią egzistuojančią E. pristatymo sistemą ir joje įvestą e. dėžutės adresą Ž. R. nieko nežino. Sutinkamai su apylinkės teismo argumentais šiuo klausimu, dar kartą pažymėtina, kad vadovaujantis Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių 12 punkte nustatyta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotinis aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: 12.1. E. pristatymo sistemoje įveda galiojantį elektroninio pašto adresą, kuriuo bus informuojamas apie įvykius elektroninio pristatymo dėžutėje; 12.2. patvirtina, kad supranta, jog kiti paslaugų gavėjai, matydami, kad jo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuota, galės siųsti jam elektronines siuntas, ir kad elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. Taigi, akivaizdu, kad asmuo atitinkamai turėjo atlikti tam tikrų veiksmų seką, prieš tapdamas E. sistemos dalyviu. Individuali asmens e. pristatymo sistemos dėžutė yra unikali ir vienintelė, todėl ją aktyvavus Ž. R. turėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai, tinkamai ją administruoti, atsakingai naudotis asmeniui suteiktomis teisėmis ir pareigomis. Atrodo neįtikėtina, kad Ž. R. apie tokius savo atliktus veiksmus nieko nežino ir jų neprisimena, tai tik dar labiau sutvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jis pažeidė rūpestingumo pareigą. 

15.       Taigi, nors byloje nėra duomenų apie tai, kad išsiųstas nutarimas Ž. R. buvo įteiktas, tačiau kaip jau minėta, įstatymų leidėjas termino skundui paduoti skaičiavimo pradžią sieja su nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo data, o ne su įteikimo data. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju minėta aplinkybė esminės įtakos sprendimui dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, neturi, nes šiuo atveju vertintinos visos aukščiau paminėtos aplinkybės. Tai yra, kad nuo 2024 m. balandžio 15 d. Ž. R. žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną ir pareikštą administracinį kaltinimą, žinojo apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, tačiau į jos nagrinėjimą neatvyko, jokių prašymų nereiškė, bylos eiga nesidomėjo. Kaip matyti iš skundo, 2024 m. gegužės 27 d. Ž. R. pateikė Institucijai prašymą dėl automobilio grąžinimo, 2024 m. birželio 10 d. gavo nutarimo kopiją registruotu paštu, 2024 m. birželio 25 d. kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, 2024 m. liepos 18 d. pateikė skundą. Toks Ž. R. dalyvavimas procese neleidžia pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, o priešingai, tik patvirtina, kad jis elgėsi nerūpestingai ir pats savo veiksmais sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti.

16.       Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į skunde išsakytos pozicijos prieštaringumą. Antai skunde advokatas teigia, jog Ž. R. jokiomis elektroninių ryšių priemonėmis nesinaudoja, tuo tarpu pats Ž. R. savo pateiktame skundo papildyme tam prieštarauja, nurodydamas, jog „Advokatas čia mane bando padaryti vos ne atsilikusiu nuo pasaulio“ (b. l. 19). Be to, skunde akcentuojamos aplinkybės, jog medžiagoje nėra jokio Ž. R. sutikimo, jog dokumentai jam būtų siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau ANK 573 straipsnio 1 dalis tokio sutikimo siunčiant procesinius dokumentus per E. pristatymo sistemą nereikalauja, kadangi asmuo savo iniciatyva susikurdamas E. pristatymo dėžutę, sutikdamas su paslaugų tiekėjo sąlygomis tokiu būdu išreiškia sutikimą gauti korespondenciją būtent per šią informacinę sistemą. Sutikimas iš esmės reikalingas, kai procesiniai dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, kuris nėra nurodytas Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apelianto Ž. R. neatidumo ir nerūpestingumo pasekmių negalima perkelti Institucijai ir teigti, jog dokumentai Ž. R. buvo įteikti netinkamai.

17.       Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad, siekdamas realizuoti teisę į apeliaciją, Ž. R. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, o duomenų, kurie leistų pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo Ž. R. valios nepriklausančių priežasčių, nėra, todėl daroma išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl paties Ž. R. subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažįstama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. atstovo advokato E. J. G. atskirojo skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja                   Judita Sungailaitė