Civilinė byla Nr. e2A-144-259/2019

 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00924-2018-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: 

 2.6.1.3.6.;2.6.1.5.;2.6.29.2.;3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario  5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „NEO Finance“ pateiktame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo G. K. 7 777,30 Eur negrąžintą kredito dalį, 843,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 1 085,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 2 580,53 Eur administravimo mokestį, 0,81 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 17,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 24,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 15,00 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. sausio 7 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 277,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur už teisinę pagalbą.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 800,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą vartojimo kredito sumą – 2 665,14 Eur (metinė palūkanų norma 17,00 proc.). 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovas su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 6 111,32 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą – 11 487,42 Eur (metinė palūkanų norma 24,00 proc.). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų bei nereaguojant į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė 2018 m. balandžio 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas liko skolingas ieškovei 7 777,30 Eur (1 719,56 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6 057,74 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). 

3.       Teismo nustatytu terminu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės reikalavimus patenkino visiškai.

4.       Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame iš dalies nesutiko su 2018 m. liepos 17 d. sprendimu už akių, prašė panaikinti sprendimo dalį dėl tarpininkavimo, administravimo mokesčių, 17,00 proc. dydžio palūkanų nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos bei 24,00 proc. dydžio palūkanų nuo negrąžintos 6 057,74 Eur sumos nuo 2018 m. gegužės 22 d. priteisimo. Nurodė, kad ieškovė yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t. y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, todėl priteistos 17 proc. dydžio palūkanos nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos ir 24 proc. dydžio palūkanos nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo 2018 m. gegužės 22 d. aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kreditoriaus nuostolius pilnai padengia LR CK 6.210 straipsnyje numatytos, teismo priteistos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovės prašomi tarpininkavimo ir administravimo mokesčiai taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes jų priteisimas ne kompensuoja kreditoriui kokias nors išlaidas, o yra pasipelnymo šaltinis. Be to, nei ieškinyje, nei teismo sprendime nėra jokių šiuos mokesčių dydžius pagrindžiančių skaičiavimų. Matematiškai pats niekaip jų pagrįsti negali, bet spėja, kad jie buvo skaičiuojami už visą 48 mėnesių kredito laikotarpį. Tokie mėnesiniai mokesčiai už tarpininkavimą išduoti kreditą, jo administravimą, kai dėl šio kredito jau kreiptasi į teismą ir ieškovė nepatiria jokių su jo administravimu susijusių išlaidų, niekaip negali būti pateisinti.

5.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi panaikino 2018 m. liepos 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15762-217/2018 ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 7 777,30 Eur negrąžintą kredito dalį, 843,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 8 620,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264,16 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.

7.       Teismas sprendė, jog atsakovui pateiktame prieštaravime pripažįstant kreditų suteikimo faktą, neginčijant kreditų skolos ir prašomų priteisti palūkanų dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistina 7 777,30 Eur negrąžinto kredito ir 843,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos pagal abi kredito sutartis.  

8.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 580,53 Eur administravimo mokestį, pažymėjo, jog administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Bendrųjų sąlygų kredito sutarčių 5.4 punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Kas yra komisinis mokestis, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrose sąlygose, nėra nurodyta. Todėl teismas konstatavo, jog tokia sąlyga yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali / negalėjo numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to teismas pažymėjo, kad kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose ir bendrosiose sąlygose tokio mokesčio nėra numatyta, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad iš Bendrųjų vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

10.       Teismo vertinimu, administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl padarė išvadą, kad jis yra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Teismas nurodė, kad Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negalėtų būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.

11.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį, nustatė, kad sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokestis yra 1 085,44 (938,82 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 172,02 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad iš sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Nors ieškovas nurodė, kad šis mokestis skaičiuojamas, nes ieškovė teikia tarpusavio skolinimo paslaugą ir dėl to patiria išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas 1 085,44 Eur išlaidas. Be to teismas nurodė, kad šalių teisinius santykius reglamentuojančiame Įstatyme numatyta, kad tam tikri asmenys gali teikti vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu. Teismo vertinimu, ieškovė neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties.

12.       Įvertinęs Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatytą komisinio (tarpininkavimo) mokesčio apskaičiavimo metodą teismas nustatė, kad jis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje nurodyto atlyginimo skaičiavimo būdo, juolab neaišku, kokia atsakovui apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Pažymėjo ir tai, kad sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir komisinį mokestį. Tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio, kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies, sutartyje nenurodyta. Teismas sprendė, jog atsakovas, būdamas silpnesniąja sutarties šalimi, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos, sudarydamas sutartį, turėjo ribotas galimybes tinkamai įvertinti ieškovės pasiūlytas sutarties sąlygas, daryti įtaką jų turiniui, todėl reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Teismas taip pat sprendė, kad pagrįsti atsakovo argumentai, jog priteistos 17 proc. dydžio palūkanos nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos ir 24 proc. dydžio palūkanos nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo 2018-05-22 aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nurodė, kad atsakovas, skolindamasis 1 800 Eur įsipareigojo sumokėti 693,12 Eur palūkanų, o už 6 111,32 Eur kreditą – 4 437,28 Eur palūkanų. Teismo vertinimu, atsakovo suklydimui ir sutarties sąlygų įvertinimui turėjo įtakos sutarties sudarymas elektronine forma prisijungimo būdu, ir tai apribojo skolininkui galimybę suprasti ir įvertinti sutarties sąlygas, skubotai ir neapgalvotai pasirašius sutartis, įvertinti mokėjimų nevykdymo pasekmes, atsakovas neturėjo galimybės tartis dėl palankesnių sutarties sąlygų, dėl mažesnių palūkanų, jei sutarties sąlygos būtų išaiškintos atsakovui dalyvaujant kredito įstaigos atstovui, atsakovas sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, yra silpnesnė šalis, negalėjo tartis pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 6 straipsnį dėl palankesnės ir mažesnės vartojimo kredito palūkanų normos. Todėl teismas sprendė, jog  yra pagrindas mažinti palūkanų dydį iki 5 proc. nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 0,81 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-01-21 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15,08 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-01-07 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos, vadovaujantis sutarties 6.1 punktu. Šiame sutarties punkte nurodyta, kad sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra mokamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Ieškovė nurodė, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos yra 843,07 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad šios palūkanos yra paskaičiuotos už bendrą įsiskolinimo sumą iki kreipimosi į teismą dienos, teismas sprendė, kad prašomos priteisti 0,81 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2018-01-21 iki kreipimosi į teismą dienos ir 15,08 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2018-01-07 iki kreipimosi į teismą dienos už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo, administravimo mokesčio, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 085,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 2 580,53 Eur administravimo mokestį ir 523,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 83,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Atsakovas prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, kuriuose nurodytos siūlomo vartojimo kredito pagrindines ypatybės ir galimos pasekmės, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdytų įsipareigojimų dėl mokėjimų. Visi dokumentai pateikiami vartojimo kredito gavėjui elektroniniu paštu dar prieš sutarties pasirašymą. Vienas iš pateiktų dokumentų yra standartinė informacija, kurioje pateikiama dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka. Tarpininkavimo mokestis nurodytas kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalis. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.8 punkte yra numatyta, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visi mokesčiai, susiję su Vartojimo kredito sutartimi, o bendra vartojimo kredito kaina yra apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Be to, tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. UAB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei kuris patiria išlaidas, kaip mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, už atliekamas patikras registruose bei eilę kitų veiksmų, susijusių su vartojimo kredito suteikimu ir tarpininkavimu sudarant sutartis su vartojimo kredito gavėju bei investuotojais. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju tarpininkavimo mokestis nėra apskaičiuotas, pažeidžiant Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, nereikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų, vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą.

15.2.                      Teismas, nepagrįstai perkvalifikavo apeliantės reikalavimą priteisti administravimo mokestį į netesybas bei netenkino šio reikalavimo, klaidingai pritaikydamas netesyboms taikomas teisės normas. Pagal Sutarties 1.7 punktą, bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) - visos išlaidos, įskaitant Palūkanas, Komisinį mokestį, Sutarties administravimo mokestį (toliau - Mokestis) ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Taigi, Mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Mokestis apskaičiuojamas remiantis Sutarties 1.30., 5.4. bei 5.14. punktais ir nėra tapatus tarpininkavimo (komisiniam) mokesčiui. Sutarties 5.4. p. numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose numatytam Mokesčiui yra taikoma nuolaida tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo Sutartį - priešingu atveju taikomos Sutarties 5.14 punkte nurodytos normos. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos, taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams), taikomos tik tinkamai vykdant sutartį. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, suteikta nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, ir teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą Mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Netesybos, savo ruožtu, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo, arba įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu. Taigi, teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog Mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl negali būti priteisiamas, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi.

15.3.                      Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir kompensacinių palūkanų. Lietuvos civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005.) Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokesti už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kuri skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 357/2007.). Atsižvelgiant į tai, šalys Sutartyje numatė mokėjimo palūkanų taikymą ir kompensuojamąsias palūkanas, kurių dydis yra tapatus mokėjimo palūkanoms, tačiau skiriasi jų paskirtis, skaičiavimo pradžios bei pabaigos momentai. Apeliantė pažymi, kad mokėjimo palūkanos yra išreikštos fiksuotu dydžiu, nurodomos vartojimo kredito grąžinimo sutartyje bei mokėjimo grafike, ir yra išdalintos kiekvienai mėnesinei įmokai, už naudojimąsi vartojimo kreditu tą apibrėžtą laikotarpį. Tokiu būdu, šios palūkanos apskaičiuotos preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas savo prievoles vykdys tinkamai ir neapima kompensuojamųjų palūkanų, kurios skaičiuojamos jam vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, suėjus mėnesinės įmokos datai, mokėjimo palūkanų skaičiavimas yra sustabdomas, ir, jeigu vartojimo kredito gavėjas šios įmokos neapmoka - pradedamos skaičiuoti kompensuojamosios palūkanos, taikant tą pačią palūkanų normą. Matyti, jog atsižvelgiant į palūkanų skaičiavimo skirtumus, aiški skirtinga jų paskirtis. Taigi, viena vertus, atsakovas įsipareigojo mokėti kompensuojamąsias palūkanas už tą laikotarpį, kai jis vėluoja apmokėti vartojimo kreditą, ir kita vertus - mokėjimo palūkanas už laikotarpį, kai yra naudojamasi vartojimo kreditu.

15.4.                      Teismas patenkino ieškinį iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pažymi, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Ieškovės prašomos 17 proc. dydžio palūkanos nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos ir 24 proc. dydžio palūkanos nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo 2018 m. gegužės 22 d. prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kreditoriaus nuostolius pilnai padengia LR CK 6.210 straipsnyje numatytos, teismo priteistos 5 procentų dydžio palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16.2.                      Dėl ieškovės prašomų tarpininkavimo, administravimo mokesčių pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą jų nepriteisti. Teismas teisingai įvertino, kad vertinant tarpininkavimo mokestį, jo paskaičiavimo metodą, pastarasis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatyto atlyginimo skaičiavimo būdo, nėra aiški jo paskirtis. Tarpininkavimo mokestis nėra numatytas ir prie mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies. Teismas teisingai įvertino, kad administravimo mokestis savo esme yra netesybos, kadangi mokamas tik kredito gavėjui pažeidus sutarties nuostatas. Priteisus kompensuojamąsias palūkanas, jis negali būti priteisiamas kaip perteklinis.

16.3.                      Kadangi teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl pagrįstai sumažino ir bylinėjimosi išlaidas. Nepriteistinos ir ieškovės papildomai prašomos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patiktina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus. 

18.       Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2017-09-20 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 800,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, kuria atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą vartojimo kredito sumą – 2 665,14 Eur (metinė palūkanų norma 17,00 proc.). 2017-11-06 atsakovas su ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 6 111,32 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą – 11 487,42 Eur (metinė palūkanų norma 24,00 proc.). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų bei nereaguojant į ieškovo siųstus raginimo laiškus, ieškovas 2018-04-25 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas liko skolingas ieškovui 7777,30 Eur (1719,56 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6057,74 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovui per pranešime nurodyta terminą nepadengus įsiskolinimo, ieškovė  kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui.  

19.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 7 777,30 Eur negrąžintą kredito dalį, 843,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 8 620,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264,16 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti sutartinius: 1 085,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 2 580,53 Eur administravimo mokestį skundžia ieškovė, prašo šias sumas priteisti iš atsakovo, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

       Dėl reikalavimo priteisti 2 580,53 Eur administravimo mokestį

20.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog administravimo mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl negali būti priteisiamas, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

21.       Pagal Vartojimo kredito sutarties 1.30 punktą, Sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Tokios nuostatos nurodytos ir Sutarties specialiojoje dalyje. Sutarties 5.4 punkte nustatyta tokia šio mokesčio apskaičiavimo tvarka: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Pastarajame punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Ieškovė, vadovaudamasi šiais Sutarties punktais, prašė priteisi 1320 Eur sutarties administravimo mokesčio.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Sutarties bendrosios dalies sąlygos dėl administravimo mokesčio yra neaiškios. Nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Sutarties specialiosiose sąlygose administravimo mokestis nėra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, priešingai nei Sutarties sąlygose dėl tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Teisėjų kolegija sutinka su vyraujančia teismine praktika kitose civilinėse bylose pagal ieškovės analogiško pobūdžio ieškinius, kad kitoks Sutarties sąlygos dėl administravimo mokesčio aiškinimas būtų nesuderinama ir su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, bei formuojama Kauno apygardos teismo praktika tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019).

23.       Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 843,07 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Vartojimo kredito sutarties nuostatas, bei Sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis. Sutarties sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės paskaičiuotas 2 580,53 Eur administravimo mokestis yra tam tikra netesybų forma ir pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės reikalavimą priteisti 2 580,53  Eur sutartinį administravimo mokestį.

        Dėl reikalavimo priteisti 1 085,44 Eur tarpininkavimo mokestį 

25.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti sutartinį 1 085,44 Eur tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis kredito sutartyse nurodytas kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalis. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.8 punkte yra numatyta, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visi mokesčiai, susiję su Vartojimo kredito sutartimi, o bendra vartojimo kredito kaina yra apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Be to, tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Nustatyta, jog UAB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei kuris patiria išlaidas, kaip mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, už atliekamas patikras registruose bei eilę kitų veiksmų, susijusių su vartojimo kredito suteikimu ir tarpininkavimu sudarant sutartis su vartojimo kredito gavėju bei investuotojais. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Dėl to prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas keistinas, ieškinį patenkinant papildomai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 085,44 Eur tarpininkavimo mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

          Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26.       Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė UAB „Neo Finance“ turėjo 523,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 277 Eur žyminis mokestis (b. l. 15) ir 246,01 Eur advokato atstovavimo (b. l. 12) išlaidos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovė turėjo 246,01 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios žymiai mažesnės, nei rekomenduojamos. Ieškinį patenkinus 79 procentų apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteisiama 194,34 Eur turėtų atstovavimo išlaidų suma ir 218 Eur suma žyminiam mokesčiui grąžinti, viso  (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

27.       Tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteisiama sumokėta ½ dalis 83 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir ½ dalis 246,01 Eur advokato pagalbos išlaidų (b. l. 134) apeliacinės instancijos teisme (iš viso 164,50 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

28.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

             Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

          n u t a r i a :        

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ (įmonės kodas 303225546, buveinė (duomenys neskelbtini)) 7 777,30 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 30 ct) negrąžintą kredito dalį, 843,07 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 07 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-05-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-05-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 085,44 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus ir 44 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (8 620,37 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 412,34 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti“

Priteisti iš atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ (įmonės kodas 303225546, buveinė (duomenys neskelbtini)) 164,50 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Dalė Burdulienė

Raimondas Buzelis

Arvydas Žibas