Administracinė byla Nr. A-1103-442/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00217-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Č. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja M. Č. pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 14,48 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėja nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ atliko patikrinimą jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir nustatė šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų eksploatavimo pažeidimą. Medžiagą, susijusią su pažeidimu, perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Savivaldybės administracija), kuri surašė 2014 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-3565 (toliau – ir protokolas) pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 999 straipsnio 1 dalį ir administraciniu nurodymu pasiūlė už administracinį teisės pažeidimą sumokėti 50 Lt baudą. Pareiškėja pabrėžė, kad protokolas buvo surašytas dalyvaujant pareiškėjos dukrai A. G., kuri neturėjo įgaliojimų atstovauti pareiškėjos interesus, o protokolą surašęs pareigūnas neturėjo teisės surašyti protokolą. Pareiškėja, nesuvokdama tikrųjų nurodymo įvykdymo pasekmių, būdama vyresnio amžiaus, administraciniame nurodyme nurodytą baudą sumokėjo. Pareiškėja taip pat teigė, kad Savivaldybės administracija neturėjo teisės surašyti administracinio nurodymo, kadangi pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalį bylas dėl ATPK 999 straipsnyje numatytų pažeidimų nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai. Pabrėžė, kad po administracinio nurodymo priėmimo AB „Klaipėdos vanduo“ atsirado prielaidos reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl netinkamai sunaudoto geriamojo vandens apskaitos. Pareiškėjos nuomone, Savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais kaip ATPK proceso normų pažeidimų visuma, jai buvo padaryta žala. Tvirtino, kad dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ji patyrė nerimą, emocinį stresą, jautėsi sugniuždyta, kančia yra nuolatinio pobūdžio ir vis intensyvėja.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėja neturtinę žalą kildino iš Savivaldybės administracijos tariamai neteisėtų veiksmų, surašant protokolą bei administracinį nurodymą, tačiau jų neskundė. Pabrėžė, kad pareiškėja, sumokėdama administraciniu nurodymu paskirtą baudą, su administraciniu teisės pažeidimu sutiko. Todėl nėra sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti. Atsakovas patvirtino, kad Savivaldybės administracija, surašydama protokolą ir priimdama administracinį nurodymą, elgėsi teisėtai ir tinkamai, o pati pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 4 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo pakeisti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai ir nustatyta, kad trijų skaitiklių korpusai yra pragręžti. AB „Klaipėdos vanduo“ 2014 m. vasario 4 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl protokolo surašymo pagal ATPK 2591 straipsnį. 2014 m. kovo 31 d. Savivaldybės administracija surašė protokolą ir priėmė administracinį nurodymą, kurį pareiškėja įvykdė. AB „Klaipėdos vanduo“ paaiškino, kad administracinis nurodymas pagal ATPK 2601 straipsnio 3 dalį neskundžiamas. Pareiškėjos bute nustačius faktą, kad vandens apskaitos prietaisai buvo pragręžti, remiantis teisės aktais, buvo apskaičiuotas vandens suvartojimo kiekis ir suma. Teigė, kad pareiškėja, pateikdama skundą, siekė išvengti finansinės atsakomybės ir nepagrįstai praturtėti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyriausiasis specialistas E. Š. veikė savo įgaliojimų ribose, t. y. turėjo teisę ir pareigą surašyti protokolą ir administracinį nurodymą dėl ATPK 999 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Tai reiškia, kad minėtas pareigūnas įvykdė įstatyme nustatytą pareigą, atliko veiksmus, kuriuos įstatymas įpareigoja atlikti. Todėl teismas pareiškėjos skunde nurodytą argumentą, kad protokolą surašė neįgaliotas asmuo, laikė nepagrįstu.
Pareiškėjos teiginį, kad administracinis nurodymas negalėjo būti surašytas, nes administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra visiškai atlyginti, teismas pripažino nepagrįstu, nes turtiniai nuostoliai dėl vartotojo sunaudoto geriamojo vandens kiekio padaryti ir apskaičiuoti AB „Klaipėdos vanduo“ vėliau nei surašytas protokolas, t. y. 2014 m. spalio 10 d. raštu Nr. 2014/S.02-3448. Šioje administracinėje byloje nenagrinėjamas vartotojo sunaudoto geriamojo vandens kiekio apskaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl teismas nepasisakė dėl nuostolių apskaičiavimo, nustatant sunaudoto geriamojo vandens kiekį ir pašalintų nuotekų kiekį, kai nustatytas geriamojo vandens apskaitos prietaiso sugadinimas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, įvykdžiusi administracinį nurodymą, sutiko su administraciniu teisės pažeidimu. Kai pareiškėja sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą baudą, administracinės teisės pažeidimo bylos teisena buvo užbaigta ir toks priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs pripažįstant pareiškėją kalta dėl teisei priešingos veikos. Administracinio teisės pažeidimo nurodyme yra nurodyta ATPK 261 straipsnio nuostata, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą laikyti administracinį nurodymą negaliojančiu, tačiau tokia teise nebuvo pasinaudota. Nepagrįstu argumentu teismas pripažino, kad administracinį nurodymą pareiškėja įvykdė ir paskirtą baudą sumokėjo dėl savo vyresnio amžiaus nesuprasdama tokio nurodymo esmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad administraciniame nurodyme mokėtoju nurodyta – A. G. (pareiškėjos dukra), o mokėjimo paskirtyje kaip mokėtojas nurodyta pareiškėja, todėl akivaizdu, jog administracinį nurodymą įvykdė pareiškėjos vardu veikusi jos dukra, kuri turėjo suprasti atliekamus veiksmus.
Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti pareigūno, surašiusio protokolą, veiksmų teisėtumu. Kadangi byloje nenustatytas Savivaldybės administracijos neteisėtas veikimas, kaip būtina sąlyga viešajai atsakomybei atsirasti, todėl teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama ir savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę vesti bylą per atstovą, tačiau juo gali deleguoti ne bet kokį asmenį, o tik tą, kuris įgijęs aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą arba yra advokatas (ATPK 275 straipsnis). Nagrinėjamu atveju į 2014 m. kovo 31 d. numatytą posėdį vietoj pareiškėjos atvyko jos duktė A. G., kuri nepateikė įrodymų, jog gali atstovauti pareiškėją pagal įstatymą ar pavedimą (ATPK 274, 275 straipsniai). Todėl protokolas ir administracinis nurodymas negalėjo būti surašyti pareiškėjos vardu. Pažymi, kad A. G., kuri veikdama savo nuožiūra išreiškė asmeninę poziciją dėl pareiškėjai inkriminuojamo teisės pažeidimo bei sumokėjo pareiškėjai paskirtą baudą, nors pareiškėja tam nepritarė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pati pasirinko savo elgesio variantą – administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo – yra iš esmės neteisinga.
Pasak pareiškėjos, aplinkybė, kad pirmąją pretenziją dėl neapskaityto vandens kiekio suvartojimo AB „Klaipėdos vanduo“ pareiškėjai pateikė jau po protokolo (administracinio nurodymo priėmimo) nepaneigia fakto, jog būtent iš ATPK 999 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, o ne vėliau (2014 m. spalio mėn.) nukentėjusiajai kilo turtiniai nuostoliai, dėl kurių atlyginimo ji tam tikrą laiką delsė kreiptis. Todėl 2014 m. kovo 31 d. surašydamas administracinį nurodymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistas veikė ultra vires. Ne mažiau svarbus faktas, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turi absoliučią AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolę, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sukūrė viešojo ir privataus interesų konfliktą, o tai reiškia, jog vadovaudama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai negalėjo išlikti pareiškėjos atžvilgiu nešališka ir teisinga. Apie patraukimą administracinėn atsakomybėn pareiškėja sužinojo tik po to, kai AB „Klaipėdos vanduo“ į ją atgręžė savo reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, satisfakcija nagrinėjamu atveju būtų administracinio nurodymo pripažinimas neteisėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai neužtikrinus pamatinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių garantijų.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų, reikalingų šios administracinės bylos aplinkybėms pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti: 1) neišreikalavo motyvuoto atsakovo atsiliepimo; 2) neapklausė administracinį nurodymą surašiusio valstybės tarnautojo; 3) atsisakė iš esmės revizuoti protokolą ir administracinį nurodymą ATPK imperatyvių nuostatų laikymosi aspektu.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Teigia, kad teismas byloje pagrįstai netikrino protokolo ir administracinio nurodymo teisėtumo nesant jokio teisinio pagrindo tai daryti. Teismas rėmėsi ta aplinkybe, kad pareiškėja sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą baudą, tokiu būdu sutikdama su administraciniu teisės pažeidimu, dėl ko faktinės aplinkybės, nustatytos protokole, įvykdžius administracinį nurodymą, byloje nėra iš naujo įrodinėjamos ir vertinamos. Teismas teisingai pažymėjo, kad jei pareiškėja nebūtų įvykdžiusi administracinio nurodymo, byla dėl protokolo surašymo teisėtumo ir pagrįstumo būtų nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Teismas visiškai pagrįstai netikrino ir administracinio nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi pagal ATPK 2601 straipsnio 3 dalį administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o įvykdžius šį nurodymą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistas turėjo teisę surašyti protokolą bei administracinį nurodymą. Teismas rėmėsi ATPK 2591 straipsniu, kuriame numatyta savivaldybės vykdomosios institucijos ir jos įgaliotų pareigūnų teisė surašyti protokolus dėl ATPK 999 straipsnyje numatytų pažeidimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja sutiko su administracinės teisės pažeidimu ir įvykdė administracinį nurodymą. Surašytas protokolas nebuvo nuginčytas. Pareiškėja pagal ATPK 261 straipsnį neprašė laikyti administracinį nurodymą negaliojančiu, todėl nurodymas yra įsiteisėjęs. Dėl to pareiškėjos nurodyti protokolo trūkumai byloje neturi būti nagrinėjami. Pareiškėjai įvykdžius administracinį nurodymą ir nepasinaudojus apskundimo teise, nėra jokio teisinio pagrindo prašyti priteisti žalo atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja tvirtina patyrusi dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų surašant pareiškėjos atžvilgiu 2014 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-3565 (toliau – ir protokolas) už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 999 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą ir administraciniu nurodymą, kuriuo pasiūlyta už administracinį teisės pažeidimą sumokėti 50 Lt baudą.
Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyriausiasis specialistas E. Š. 2014 m. kovo 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-3565, kuriame nurodė, jog 2013 m. gruodžio 4 d. AB „Klaipėdos vanduo“ planinio keitimo metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklausančiame M. Č., užfiksavo įrengtų šilto ir šalto vandens apskaitos prietaisų pažeidimą (pragręžti korpusai). Nurodyta, kad tokiu būdu M. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklų 161 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 999 straipsnio 1 dalyje. Taip pat skirtas administracinis nurodymas – pasiūlyta pareiškėjai iki 2014 m. balandžio 11 d. sumokėti 50 Lt baudą (b. l. 6-7, 84-85). Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad minėtas administracinis nurodymas buvo įvykdytas – pareiškėjos dukra A. G. 2014 m. balandžio 11 d. sumokėjo skirtą 50 Lt baudą (b. l. 8).
ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. ATPK 2591 straipsnis, nustatantis asmenis, turinčius teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įtvirtina, kad už ATPK 999 straipsnyje nustatytų pažeidimų padarymą teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir jos įgalioti pareigūnai pagal ATPK 2591 straipsnį turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 999 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai surašė įgaliotas tai daryti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyriausiasis specialistas E. Š..
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad administracinis nurodymas pareiškėjai buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai. ATPK 2601 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nurodymo surašymo pagrindus ir jo įvykdymo pasekmes, 1 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1142 redakcija) numatyta, kad šio kodekso 2591 straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 2602 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų.
Pagal ATPK 2601 straipsnio 2 dalį, administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas ATPK 999 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. tyčinis vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių sunaikinimas, sugadinimas arba sugadintų vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimas nepranešus vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei. Tokiu administraciniu teisės pažeidimu padarytais turtiniais nuostoliais laikytina žala, sukelta dėl atitinkamų vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų sunaikinimo ar sugadinimo. Taigi dėl vandens apskaitos prietaisų pažeidimų pareiškėjai papildomai paskaičiuotas sunaudotas geriamojo vandens kiekis nėra tiesiogiai ATPK 999 straipsnio 1 dalyje numatytu administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo ATPK 2601 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių administracinio nurodymo surašymui.
Kita vertus, pažymėtina, kad ATPK 259 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl šio kodekso 1331 straipsnyje numatytų pažeidimų, taip pat 2602 straipsnyje numatytais atvejais protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Pagal ATPK 259 straipsnio 3 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio kodekso 2602 straipsnyje numatytais atvejais – nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
ATPK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 259 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys.
Remiantis nurodytomis teisės normomis, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai yra svarbus procesinis veiksmas, kurio tinkamas neatlikimas gali lemti esminius atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimus.
Byloje nustatyta, kad administraciniame nurodyme nurodytą baudą sumokėjo pareiškėjos dukra A. G. 2014 m. balandžio 11 d. (b. l. 8). Kaip matyti, pareiškėjos M. Č. atžvilgiu 2014 m. kovo 31 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjos parašo nėra. Atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, kad pareiškėja buvo supažindinta su jos atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu bei su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinėmis teisėmis, tame tarpe teise susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, naudotis advokato pagalba. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja buvo informuota apie jai inkriminuotą numatytą ATPK 999 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl spręstina, kad neužtikrinant pareiškėjos dalyvavimo surašant jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą ir administracinį nurodymą, buvo pažeisti ATPK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Tai leidžia konstatuoti valdžios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atlyginti 14,48 Eur turtinę žalą, kuri patirta sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą 50 Lt baudą. Tačiau 2014 m. balandžio 11 d. nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b. l. 8) patvirtina, kad 50 Lt baudą sumokėjo ne pareiškėja, o A. G.. Todėl nurodyti 18,48 Eur negali būti pripažinti pareiškėjos nuostoliais (turtine žala).
Sprendžiant dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors įstatymuose konkrečiai nenustatytas specialus neturtinės žalos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, atlyginimo pagrindas, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, jog asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Nagrinėjamu atveju vertinant aukščiau aptratėtas aplinkybes CK 6.271 straipsnio taikymo prasme galima daryti išvadą, kad pareiškėjos prašoma atlyginti neturtinė žala galėjo atsirasti dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir administracinį nurodymą pareiškėjai nedalyvaujant. Pareiškėja tvirtina apie jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą sužinojusi tik gavusi AB „Klaipėdos vanduo“ pretenziją dėl neapskaityti vandens suvartojimo. Šie pareiškėjos argumentai nėra paneigti, todėl spręstina, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai nedalyvaujant ir pareiškėjos dukrai sumokėjus baudą, pareiškėja buvo patraukta administarcinėn atsakomybėn jai nežinant. Nesutikdama su jai inkriminuotu pažeidimu, pareiškėja negalėjo pateikti paaiškinimų ir kitaip ginti savo teises. Todėl teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjau, kad dėl byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą.
Teisėjų kolegija pareiškėjos patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus neturi pagrindo vertinti kaip žymiai stipresnius, nei asmuo gali patirti kasdieninėse gyvenimiškose situacijose dėl įvairių neigiamų veiksnių ar galimai neteisėtų aktų. Be to, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjos dėl atsakovo veiksmų patirtas neigiamas poveikis nebuvo ilgalaikis. Pažymėtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ apskaičiuota suma už sunaudoto geriamojo vandens kiekį ir raginimai apmokėti paskaičiuotą skolą nėra susiję su šioje byloje nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai nedalyvaujant. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės, priteisinta 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas dėl žalos atlyginimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas (ABTĮ 143 str.). Pareiškėjos skundas yra tenkintinas iš dalies, nustačius visas viešosios atsakomybės sąlygas (CK 6.271 straipsnis) ir priteisiant pareiškėjai 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos M. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo M. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai M. Č. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą pareiškėjos M. Č. skundo dalį atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė