Civilinė byla Nr. e2-14-603/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01858-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Gediminui Dominui, advokato padėjėjui Nagliui Mėliniui ir direktoriui A. T.,

 atsakovų atstovui advokatui Arvydui Pociui ir atsakovui V. N.,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LOGICHEMA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Unihanza“, uždarajai akcinei bendrovei Golden Consulting Group ir V. N. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,LOGICHEMA“ (toliau – Logichema, ieškovė) ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) ,,Unihansa“ (toliau – Unihansa, atsakovė 1), UAB Golden Consulting Group (toliau – GCG, atsakovė 2) ir V. N. (toliau - atsakovas 3) prašė teismo priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 1 431 918 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė:

1.1.        kad V. N. yra ieškovės 40 proc. akcijų savininkas, iki 2016 m. pabaigos buvęs ilgametis ieškovės vadovaujantis pareigūnas – komercijos direktorius, atsakingas už darbą su klientais ir tiekėjais bei sutarčių su jais sudarymą, dar dirbdamas Logichemoje įsteigė (įsigijo) identiška veikla užsiimančias įmones (pvz., GCG, Unihansa), ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, pasinaudodamas informacija, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, kartu su kitais atsakovais slapta perėmė (nukreipė) svarbiausius ieškovės tiekėjus ir klientus, verslo santykius (verslą) su jais, perviliojo darbuotojus ir tuo padarė didelės žalos ieškovei;

1.2.        tuo atsakovas 3 pažeidė vadovaujančio darbuotojo lojalumo pareigą (CK 2.87 straipsnis), akcininko sąžiningumo pareigą (6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis), darbuotojo sąžiningumo pareigą (DK 24 straipsnio 1 dalis), pareigą saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus (DK 31 straipsnis) bei vengti interesų konflikto (DK 24 straipsnio 5 dalis);

1.3.        atsakovai pažeidė nesąžiningą konkurenciją draudžiančias įstatymo nuostatas (LR Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktus) –  draudimą naudoti ieškovės komercinę paslaptį, ją gauti iš atsakovo 3 ir M. Š., siūlyti ieškovės darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo pareigų, pateikti neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie ieškovę;

1.4.        ieškovė yra bendrovė, daugiau nei 15 metų užsiimanti pramoninės chemijos (įskaitant dažų komponentų) ir dažų technologijų (dažų pigmentų dozavimo mašinų ir šių mašinų programinės įrangos) distribucija ir komerciniu tarpininkavimu (agentavimu) dažų gamintojams ir kitoms chemijos pramonės įmonėms. Logichema dirba įmonių grupėje, veikiančioje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane; per maždaug 10 metų Logichema išvystė sėkmingą dažų komponentų ir dažų technologijų distribucijos verslą. Atkreiptinas dėmesys, kad abi šios ieškovės veiklos sritys yra gana specifinės – ieškovo vystomas b2b (business-to-business arba verslas verslui) tipo verslas pasižymi ribotu skaičiumi tiek galimų tiekėjų (chemijos gamintojai), tiek ir klientų (didmeniniai chemijos pirkėjai). Todėl per ilgus veiklos metus ieškovės įgytos komercinės žinios (paslaptys) – sukaupta visapusiška informacija apie tiekėjus ir klientus (jų patikimumas, finansinis pajėgumas, galimos gauti nuolaidos / pelno maržos, veiklos metodai) bei susikurti artimi santykiai yra ypač vertingos ir saugomos. Įmonės Logichema investicijos daromos ne perkant įrangą, o tobulinant santykius ir supažindinant klientus su technologijos niuansais, dalyvaujant parodose, vežant klientus pas gamintojus;

1.5.        viena iš ieškovės veiklos sričių – dažų technologijų distribucija, t. y. prekių ženklo (duomenys neskelbtini) pigmentinių pastų ir prekių ženklo HERO pigmentinių pastų dozavimo mašinų ir šių mašinų programinės įrangos distribucija. Ši veiklos sritis yra ypač specifinė. Į šią veiklos sritį ieškovė investavo itin daug lėšų ir laiko, pagrįstai tikėdamasi ateityje gauti atitinkamą grąžą; 

1.6.        pigmentinių pastų dozavimo mašinų, kontroliuojamų atitinkamos programinės įrangos, pagalba, klientams yra pagaminami jų tiksliai norimos spalvos ir atspalvio dažai (kurių nėra parduodamų sufasuotų). Vis dėlto, siekiant pasiekti gerą rezultatą, kad mašina sumaišytų būtent tokio atspalvio dažus, kokio tikėjosi klientas, reikalingas ilgas įdirbis bei dažų komponentų (tiek bazinių baltos spalvos dažų, tiek ir spalvos pigmentų) gamintojų patikimumas, ilgametė patirtis, įrangos modernumas, daugkartinis testavimas, bandymai ir t. t. Pvz., pasenusią gamybos įrangą naudojančių gamintojų pagamintų pigmentų ir bazinių dažų partijų atspalviai gali skirtis. Dėl šių skirtumų pigmentavimo mašina, suprogramuota tais pačiais parametrais, gali pagaminti skirtingų atspalvių dažus;

1.7.        tokių ir panašių problemų išvengiama per ilgus metus sukaupus ilgametę patirtį ir žinias tiek įsigyjant kokybiškas ir tarpusavyje, bei su kliento dažais suderintas medžiagas, tiek ir suprogramuojant dažų pigmentavimo mašinas. Logichemos klientai, naudojantys suderintą sistemą, dirba su visa eile savo partnerių, kurie sutinka savo prekybos patalpose (pvz., statybinių medžiagų prekybos centruose) įsirengti šias dažų maišymo mašinas. Ieškovė, per maždaug 10 metų sukaupusi šią patirtį ir žinias bei turėdama pakankamai klientų, patirdama gana nedideles sąnaudas (baziniai dažai yra palyginti žemos savikainos prekės) buvo įgijusi galimybę uždirbti pastovų pelną (individualių spalvų dažai yra brangesni nei įprastiniai sufasuoti); tačiau ieškovės investicijos buvo prarastos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų;

1.8.        šiame veiklos modelyje dalyvauja pigmentų tiekėjas (pvz., (duomenys neskelbtini)), dozavimo (maišymo) mašinų ir programinės įrangos tiekėjas (pvz., (duomenys neskelbtini)), ir dažų gamintojas (pvz., (duomenys neskelbtini)), kuriuos visus suveda ir tarpininkauja tokios įmonės kaip ieškovė; ieškovės veikla buvo įtikinti tiekėjus ir klientus (dažų gamintojus) dirbti kartu – klientui per ieškovę pirkti maišymo įrangą ir pigmentus, ir, savo ruožtu, bendrauti su tiekėjais, kad šie priderintų savo siūlomą įrangą ir pigmentus prie klientų poreikių, ištaisytų klaidas ir pan. Kadangi šis procesas reikalauja didelio įdirbio, klientui pasirinkus tiekėją, jie susaistomi ilgam. Tokiu atveju klientai seka paskui tiekėją, nes žino, kad tiekėjų siūloma įranga ir pigmentai yra išbandyti ir priderinti kliento produkcijai. Tai reiškia, kad tiekėjui nutarus dirbti su kitu distributoriumi, klientas seka paskui tiekėją ir yra priverstas pirkti pigmentus ir įrangą iš to distributoriaus, su kuriuo dirba tiekėjas; dažų komponentų distribucija yra nemažiau svarbi ieškovės veiklos sritis, iš kurios ieškovė uždirbo ir uždirba didžiąją dalį savo pajamų. Ieškovė iš chemijos gamintojų įsigytus dažų komponentus perparduoda dažų gamintojams;

1.9.        iki 2016 m. pabaigos (t. y. iki atsakovui 3 nutraukiant darbo sutartį) už darbą su klientais ir tiekėjais buvo atsakingi direktorius A. T., komercijos direktorius V. N., technologas-vadybininkas M. Š., technikos direktorius A. Ž., projektų vadovas R. K.; taigi V. N. ir technologas-vadybininkas M. Š. pagal savo tiesiogines funkcijas buvo ieškovės atstovai santykiuose su klientais ir tiekėjais, turėjo visas su jais susijusias komercines paslaptis, ieškovės vardu palaikė su jais verslo santykius – susirašinėjo, derėjosi dėl pirkimų, pardavimų, komercinių sąlygų, produktų, nuolaidų ir pan.;

1.10.       pagrindiniai ieškovės tiekėjai iki atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo buvo: 1) (duomenys neskelbtini), Šveicarijos bendrovė, pigmentinių pastų dažams gamintoja; 2) (duomenys neskelbtini), Šveicarijos bendrovė, (duomenys neskelbtini) dukterinė bendrovė; 3) (duomenys neskelbtini)Italijos bendrovė (dukterinė Kanados bendrovės įmonė), pigmentinių pastų dozavimo (arba pigmentavimo) mašinų gamintoja; 4) (duomenys neskelbtini), Vokietijos bendrovė, Belgijos chemijos pramonės įmonės dukterinė bendrovė, be kita ko gaminanti dažų komponentus dyzeliniam kurui žymėti; 5) (duomenys neskelbtini), gaminanti polimerus, skirtus vandens nuotekų valymui; 6) (duomenys neskelbtini), Lenkijos chemijos pramonės bendrovė, gaminanti dervas dažų pramonei;

1.11.       pagrindiniai ieškovės klientai iki atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo buvo: 1) (duomenys neskelbtini), Estijoje veikianti (duomenys neskelbtini)AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, pigmentavimo mašinas ir pigmentines pastas; 2) (duomenys neskelbtini),Baltarusijos dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, dervas, pigmentavimo mašinas ir pigmentines pastas; 3) (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje veikianti (duomenys neskelbtini) AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, Synthos dervas, pigmentines pastas ir pigmentavimo mašinas; 4) (duomenys neskelbtini), Rusijoje veikianti (duomenys neskelbtini) grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi pigmentavimo pastas ir pigmentavimo mašinas; 5) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikianti dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, pigmentavimo pastas ir pigmentavimo mašinas; 6) (duomenys neskelbtini) – bendrovė, valdžiusi degalinių tinklą, iš ieškovės pirkusi kuro žymeklius (medžiagas kurui dažyti);

1.12.       2016 m. gruodžio 15 d. V. N. pateikė prašymą atleisti iš darbo ir darbo santykiai baigėsi 2016 m. gruodžio 29 d.; M. Š., įkalbėtas V. N., 2016 m. gruodžio 21 d. taip pat pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį su ieškove ir darbo santykiai su juo nutraukti 2017 m. sausio 10 d.; išėjęs iš darbo Logichemoje, M. Š. pradėjo dirbti atsakovės 1 vadybininku; atsakovas V. N. ir M. Š. su šeimomis 2016 m. spalio mėn. buvo kartu išvykę atostogų į Kanarų salas. Po šios kelionės buvo akivaizdžiai pastebimas M. Š. elgesio darbe pasikeitimas – darbus atlikdavo nenoriai, formaliai;

1.13.       atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas yra V. N., įregistruota 2016 m. spalio 27 d. (steigėjas – atsakovo 3 brolis);

1.14.       2016 m. gruodžio 21 d. ieškovė iš vieno pagrindinių tiekėjų (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie bendradarbiavimo nutraukimą nuo 2017 m. sausio 1 d.; tik didelių ieškovės pastangų dėka, po ilgų derybų su (duomenys neskelbtini) pavyko pasiekti susitarimą, jog (duomenys neskelbtini) 2017 m. atstovaus tiek ieškovė, tiek ir V. N. kontroliuojama (duomenys neskelbtini); tuo pat metu, 2017 m. sausio 2 d., apie bendradarbiavimo su Logichema nutraukimą ir bendradarbiavimo tiesiogiai su atsakovu 3 pradžią nuo 2017 m. sausio 2 d. klientams pranešė vienas svarbiausių ieškovės tiekėjų – (duomenys neskelbtini); 2017 m. eigoje paaiškėjo, kad ir kiti tiekėjai ir klientai pradėjo mažiau bendradarbiauti su ieškove, tikėtinai savo užsakymus nukreipiant per atsakovus;

1.15.       ieškovei nepavyko įtikinti (duomenys neskelbtini) atstovų tęsti bendradarbiavimą su ieškove ir ieškovės žiniomis, (duomenys neskelbtini) atstovus atsakovai įtikino, jog ieškovės vadovas yra užsiėmęs kitais verslais, nesidomi ieškovės veikla, todėl neva V. N. palikus ieškovę, ieškovė nebebus pajėgi toliau užtikrinti (duomenys neskelbtini) produktų distribucijos; tokios nepagrįstos informacijos skleidimas pažeidžia KĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą draudimą pateikti neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui. Dėl šių klaidinančių atsakovų teiginių ((duomenys neskelbtini) atstovai V. N., kaip ilgamečiu ieškovės darbuotoju, pasitikėjo), ieškovė prarado ne tik svarbų tiekėją ((duomenys neskelbtini)), bet ir klientus ((duomenys neskelbtini)AB grupės įmones). (duomenys neskelbtini)atsisakius tiekti produkciją ieškovei, (duomenys neskelbtini) buvo priversti šią produkciją įsigyti tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) per komercinius tarpininkus – atsakovus; 

1.16.       (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklapyje nurodoma, kad ji dirba su tokiais tiekėjais: (duomenys neskelbtini); visi jų yra buvę ieškovės tiekėjai, o (duomenys neskelbtini) M. Š. dar dirbdamas pas ieškovę slapta nukreipė pas atsakovę 1. Taigi akivaizdu, kad V. N. įsteigė konkuruojančią įmonę - (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas ieškovės komercinėmis paslaptimis perėmė ieškovės tiekėjus (kartu su jais – ir klientus), ir darbuotojus. Kaip minėta, ieškovės veikloje tiekėjo praradimas yra tolygus ir klientų, kurie pirkdavo to tiekėjo produkciją praradimui, nes klientai nekeičia tokio pobūdžio tiekėjų;

1.17.       nesąžiningai veiklai 2015 m. vasario 26 d. įregistruota atsakovė 2, kurios vieninteliu akcininku nuo 2016 m. vasario 2 d. tapo V. N. ir ieškovei tapo žinoma, kad į šią įmonę, dar dirbdamas ieškovės komercijos direktoriumi, V. N. nukreipė ieškovės tiekėją (duomenys neskelbtini) mbH ir klientą (duomenys neskelbtini)“. Atsakovė 2 su (duomenys neskelbtini) sudarė atitinkamas sutartis; be to, kaip minėta, M. Š., dar dirbdamas pas ieškovę, slapta pas (duomenys neskelbtini) nukreipė naujai susidomėjimą bendradarbiauti su ieškove pareiškusį potencialų tiekėją (duomenys neskelbtini);

1.18.       visi šie atsakovų veiksmai sudaro savarankišką KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą;

1.19.       šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad visi trys atsakovai veikė tyčia, kadangi žinojo, jog duomenys apie ieškovės tiekėjus ir klientus sudaro ieškovės komercinę paslaptį: 1) V. N. buvo ieškovės komercijos direktorius ir akcininkas, puikiai suvokęs, jog informacija, kuria jis ilgus metus disponavo, yra Logichemos komercinė paslaptis; 2) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įgydamos ir naudodamos ieškovės komercines paslaptis, veikė per atsakovą V. N.; ieškovės manymu, tyčios formą atsakovų veiksmuose taip pat įrodo tai, kad jie aiškiai siekė nesąžiningai veikti ieškovės atžvilgiu, kai 1) V. N., būdamas vieninteliu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininku, todėl šių įmonių veiklos finansiniais rezultatais asmeniškai suinteresuotu asmeniu, atskleidė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovės komercines paslaptis, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šias paslaptis įgijo ir jomis sistemiškai naudojasi;

1.20.       mano, kad ieškovės tiekėjai ir klientai, su kuriais darbo santykių su ieškove metu dirbo V. N., būtų ir toliau atitinkamai tiekę ieškovei prekes ir jas iš ieškovės pirkę, jeigu atsakovai, neteisėtai pasinaudoję ieškovės komercine paslaptimi, nebūtų jų pervilioję; pateiktoje buhalterinėje pažymoje matyti, kad atsakovų pasisavintos paslapties ir dalykinių santykių sukūrimui ir tobulinimui ieškovė patyrė 848 382 Eur išlaidų; be to, pateiktoje buhalterinėje pažymoje matyti, kad po atsakovų neteisėtų veiksmų nukritusios ieškovės pardavimo pajamos ir tų konkrečių tiekėjų produkcijos pardavimo pelnai; šio ieškinio pateikimo metu ieškovė preliminariai vertina, kad yra patyrusi bent 583 536 Eur dydžio žalos negautų pajamų (suprantant jas kaip grynąjį pelną) forma, nes tokie praradimai, remiantis jos paties skaičiavimais susidarė nuo atsakovų neteisėtų veiksmų pradžios atsakovams vykdant veiklą, kurios jie nebūtų galėję vykdyti, jeigu neturėtų neteisėtai panaudotos / įgytos informacijos apie ieškovės tiekėjus ir klientus;

1.21.       šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja abi priežastinio ryšio stadijos: faktinis priežastinis ryšys konstatuotinas dėl to, kad, atsakovams neatlikus nurodytų pažeidimų, ieškovė nebūtų patyrusi praradimų negautų pajamų forma ir atsakovai nebūtų pasisavinę jo įdirbio ir išlaidų, patirtų komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti; teisinis priežastinis ryšys šiuo atveju egzistuoja, nes padariniai (ieškovės patirta žala) nėra pernelyg nutolę nuo atsakovų neteisėtų veiksmų;

1.22.       šiuo atveju atsakovas 3, neteisėtai perduodamas ieškovės komercines paslaptis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o bendrovės šias komercines paslaptis neteisėtai įgydamos ir naudodamos, atliko bendrus neteisėtus veiksmus, kurie ieškovei sukėlė žalos, todėl visi atsakovai atsako ieškovei solidariai.

II. Atsiliepimo esmė

2.       Atsakovai UAB ,,Unihanza“, UAB Golden Consulting Group ir V. N. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir prašo ieškovei skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę skirtos baudos priteisiant atsakovų naudai, patirtų nuostolių daliniam kompensavimui. Nurodo, kad:

2.1.        ieškovė neatskleidžia visų kilusio teisinio ginčo faktinių aplinkybių: V. N. verslo pradžia su ieškovės pagrindiniu akcininku ir artimu giminaičiu (pusbroliu) A. T. prasidėjo dar iki darbo pradžios bendrovėje Logichema, kai abu dirbo Suomijos įmonėje UAB Bang & Bonsomer, užsiimančioje pramoninės chemijos gaminių prekyba ir distribucija; A. T. buvo šios bendrovės akcininkas ir direktorius, o V. N. - šios bendrovės vadybininku ir būtent dirbdamas šioje įmonėje V. N. įgijo reikalingas žinias bei patirtį dėl chemijos pramonės produktų didmeninės prekybos, šio verslo vystymo procesų; A. T., dar dirbdamas bendrovėje UAB Bang & Bonsomer, turėjo jau veikiančias ir įkurtas dvi įmones - UAB Tauro Malūnas ir Logichema, kuri taip pat paraleliai vykdė chemijos produktų didmeninės prekybos veiklą;

2.2.        nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. atsakovui V. N. pradedant dirbti Logichemoje komercijos direktoriumi, tarpusavio santykiai su šios bendrovės pagrindiniu akcininku ir giminaičiu buvo normalūs ir dalykiniai; vienas pagrindinių V. N. motyvų dirbti kartu su A. T. bendrovėje Logichema buvo tas, jog pradedant veiklą Logichemoje, su A. T. buvo susitarta dėl bendro darbo šioje įmonėje ir uždirbto pelno (biznio) paskirstymo, išsimokant dividendus; A. T. pasiūlė V. N. mokėti 37 % dividendų nuo įmonės veiklos sėkmingų verslo rezultatų ir šis susitarimas buvo įformintas 2006 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią A. T. V. N. už 37 000 Lt perleido 37 % visų Logichema paprastųjų vardinių akcijų, tačiau už akcijas nebuvo sumokėta; bendrovė sėkmingai vystė veiklą, o 2013 m. pabaigoje apyvartai pasiekus iki 10 mln. eurų ir iki 1 mln. eurų grynojo pelno į metus, A. T. pripažino, jog perleistų akcijų vertė jam atsipirko ir įsiskolinimo už akcijų perleidimą nėra; neatitinka tikrovei ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, jog A. T. šias akcijas V. N. padovanojo siekdamas jį motyvuoti, akcijų perleidimo sandorį įformindamas pirkimo-pardavimo sutartimi tik patogumo tikslais, nereikalaudamas iš karto perleidžiamų akcijų apmokėjimo;

2.3.        A. T., kaip pagrindinis akcininkas ir bendrovės vadovas, savo akcijų dalį (37%) perleidęs V. N., elgdamasis nesąžiningai, šio sandorio neregistravo bendrovės akcininkų žurnale, nepadarė įrašų įgyjančio asmens akcijų sąskaitoje, keletą metų neteikė duomenų dėl akcijų perleidimo fakto VĮ RC juridinių asmenų dalyvių registrui ir toks A. T. elgesys buvo nesąžiningas, nes tinkamai neįformindamas akcijų perleidimo sandorio, jis sąmoningai ribojo V. N., kaip kito bendrovės akcininko, turtinių ir neturtinių akcininko teisių visapusišką įgyvendinimą; bendrovei dirbant pelningai, V. N., kaip akcininkas, ne kartą kreipėsi į pagrindinį akcininką A. T., kad jis vykdytų verslo susitarimą dėl gauto pelno pasidalijimo tarp akcininkų, išmokant dividendus, tačiau šio susitarimo A. T. nevykdė ir kaip pagrindinis akcininkas, nepriiminėjo akcinininkų sprendimų dėl dividendų išmokėjimo;

2.4.        suprasdamas, kad nuo 2006 m. A. T. visiškai nevykdo susitarimo sąžiningai dalintis bendrovės pelnu, o faktiškai piktnaudžiauja pagrindinio akcininko statusu bendrovėje, V. N. 2013 m. pabaigoje apsisprendė nutraukti darbo teisinius santykius su bendrove; vien tik dėl to, jog A. T. tuo laikotarpiu nenorėjo prarasti patyrusio vadybininko, įkalbėjo V. N. neatsistatydinti iš komercijos direktoriaus pareigų, pažadėdamas ateityje pradėti mokėti dividendus, o kaip šio pažado patvirtinimą, pasiūlė papildomai perleisti 30 paprastųjų vardinių akcijų, jų perleidimą įformindamas 2014 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi; tačiau ir šio sandorio dėl akcijų perleidimo (kaip ir ankstesniu atveju), neapskaitydamas bendrovės dokumentuose;

2.5.        tačiau ir po to niekas realiai nepasikeitė, o kaip išaiškėjo vėliau, V. N. užlaikymas bendrovėje buvo reikalingas vien tik tam, jog A. T., kuris iki tol ne itin gilinosi į bendrovės komercinės veiklos ir produkcijos pardavimų procesus, turėtų papildomo laiko pasiruošti ir asmeniškai perimti viso verslo darymą į savo vieno rankas. Todėl nuo 2015 m. prasidėjo moralinis spaudimas V. N. ir jo sutuoktinės D. N., dirbusios vyriausiojo finansininko padėjėja, atžvilgiu; susidariusi nepalanki bendrovės darbinė psichologinė atmosfera veikė ne tik V. N., tačiau ir kitus darbuotojus, kurie neapsikentę nutraukdavo darbinę veiklą bendrovėje (jų tarpe ir ieškinyje minimas M. Š.), prasidėjo darbuotojų kaita 2012-2017 m. laikotarpiu;

2.6.       V. N., negalėdamas pakęsti prasidėjusių žeminimų ir įžeidinėjimų, psichologinio spaudimo, nenorėdamas gadinti savo, kaip vadybininko, reputacijos dėl A. T. vykdomos kitos verslo veiklos Logichema sąskaita, kurią slėpė nuo antrojo akcininko, suprasdamas, jog A. T. sąmoningai ignoruoja jo, kaip kito akcininko, teises bendrovės valdyme ir vystyme, 2016 m. pabaigoje pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. gruodžio 29 d.;

2.7.        nutraukdamas darbo santykius su Logichema, V. N. nebuvo įkūręs jokios konkuruojančios įmonės Logichemai; su sutuoktine likęs be darbo ir pajamų, kad galėtų išlaikyti šeimą, privalėjo imtis darbinės veiklos;

2.8.        pažymi, jog per V. N. darbo Logichemoje laikotarpį ieškovė nevykdė jokių reikalavimų dėl Logichema komercinės (gamybinės) paslapties ir bendrovės konfidencialios informacijos ir duomenų apsaugos; nei su vienu darbuotoju nebuvo pasirašyti kokie nors susitarimai, sutartys ar įsipareigojimai saugoti bendrovės komercinę paslaptį ar kitokio pobūdžio bendrovės konfidencialią informaciją, nebuvo sudarytos jokios sutartys dėl nekonkuravimo; bendrovės vadovo įsakymu nebuvo nustatyta netgi kokia informacija yra komercinė (gamybinė) paslaptis ar kitokia saugotina informacija; šios informacijos apsaugos vykdymo reikalavimai nenumatyti ir darbo sutartyje su V. N.; prie Logichema kompiuterių ir elektroninių pašto adresų galėjo prieiti kas tik nori; pas vadovo asistentę ant stalo visada buvo lapukas su visais prisijungimo slaptažodžiais prie bet kurio darbo kompiuterio, o dalis kompiuterių būdavo apskritai be jokiu prisijungimo slaptažodžių. Todėl bet kurie tretieji asmenys, kurie netgi nebuvo įmonės darbuotojai (pvz., A. T. brolis, kuris nebūdamas bendrovės darbuotoju, gana dažnai lankydavosi bendrovės patalpose ir naudodavosi įmonės kompiuteriais);

2.9.        V. N. savarankišką veiklą pradėjo ne konkuruojančioje įmonėje Unihanza, kaip tvirtinama ieškinyje, kurios vadovu ir akcininku tapo tik nuo 2018 m. balandžio 19 d., o nuo 2017 m. kovo 1 d. vykdydamas individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą;

2.10.       po darbo santykių pabaigos su ieškove, V. N. 2017 m. vasario 3 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad galėtų įsitikinti, ar ieškovė yra Juridinių asmenų registre jį įregistravęs kaip akcininką, tačiau gavo atsakymą kad nėra, kas patvirtina ieškovės nesąžiningumą; siekdamas pasinaudoti akcininko teisėmis, V. N. 2017 m. sausio 30 d. su prašymu kreipėsi į ieškovę, kad ji pagal bendrovės įstatų 20 straipsnio reikalavimus, pateiktų informaciją ir duomenis apie V. N., kaip akcininko, padarytus įrašus akcininkų registravimo žurnale, pažymą apie išmokėtus dividendus, taip pat bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimų nutarimų už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d., kopijas. Tačiau atsakymo negavo, kas vėl gi patvirtina A. T., kaip bendrovės pagrindinio akcininko ir vadovo, nesąžiningumo faktą;

2.11.       atsakovas V. N. pažymi, jog Unihanza ir GCG niekuomet nebuvo ir nėra konkuruojančios įmonės su ieškove, nes nevykdė veiklos, kuri galėjo kelti konkurenciją ieškovui; Unihanza akcininku V. N. tapo tik nuo 2018 m. balandžio 19 d., o įmonės vadovu – 2018 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus apie pusantrų metų po darbo santykių pabaigos su Logichema; nors prieš tai Unihanzos akcininku buvo V. N. brolis M. N., o vadovas – R. R., ir tuo laikotarpiu Unihanza jokios konkuruojančios veiklos su ieškove nevykdė; tai patvirtina aplinkybė, jog tuo laikotarpiu Unihanza buvo arti bankroto ribos, nes trūko lėšų atsiskaitymams su kreditoriais, todėl V. N. buvo priverstas parduoti tėvo dovanotą žemę už 60 000 Eur sumą, kad galėtų padėti broliui išsaugoti įmonę nuo bankroto;

2.12.       (duomenys neskelbtini) akcininku V. N. tapo nuo 2016 m. sausio 26 d., o vadovu - nuo 2018 m. gegužės 14 d.; tapus akcininku, o vėliau ir vadovu, ši bendrovė jokių apyvartų su ieškovės nurodytomis įmonėmis neturėjo, todėl jokių konkuravimo pažeidimų ieškovės atžvilgiu nepadarė;

2.13.       mano, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis; nutyli, jog ieškinio pareiškimo tikslas yra ne ginčas dėl žalos atlyginimo, o siekiama kerštauti: pradėjus civilinę bylą formaliu pagrindu, siekia daryti spaudimą atsakovui V. N., jog jis atsisakytų savo turimų 40 % akcijų, jas perleisdamas atgal A. T., kad galėtų vienasmeniškai realizuoti iš Liuksemburge registruotos ir gerą reputaciją tarptautinėje rinkoje turinčios specialių cheminių medžiagų platintojos Azelis S. A. (www.azelis.com) pasiūlymą (ofertą) “projektas “Horn”, skirtą „Logichema“ Group vadovui A. T. parduoti 100 proc. jungtinių įmonių, kartu sudarančių „Logichema Group“ už 3 375 000 Eur kainą. Šią įmonių grupę sudaro A. T. kontroliuojamos įmonės, į kurią įeina ir Logichema (40 % akcijų turi atsakovas V. N.). Kadangi buvo gautas pasiūlymas įsigyti visa įmonių grupę, įskaitant ieškovės įmonę, kurios akcininkas yra ir atsakovas V. N., buvo reikalingas ir V. N. sutikimas sandorio realizavimui, kiek tai susiję su įmonių grupės nare Logichema. Iš Azelis S.A. gauto pasiūlymo aptarimui ieškovės pagrindinis akcininkas ir vadovas A. T. 2019 m. gruodžio mėn. antroje pusėje organizavo susitikimą investicinės bendrovės “Gerovės valdytojas” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvauti buvo pakviestas ir atsakovas V. N.. Susitikimo metu A. T. paaiškino, jog Logichemos kaina šiame pasiūlyme yra 1 000 000 Eur, iš kurio 600 000 Eur tektų A. T., o 400 000 Eur – atsakovui V. N.. Atsakovas V. N., išanalizavęs finansinės ataskaitos duomenis, jog vien tik ieškovės įmonės akcijinis kapitalas sudaro apie 1,8 mln. Eur, suabejojo A. T. pasiūlyta šios įmonės kaina, tuo labiau, kad Logichema akcijinis kapitalas minėtai sumai buvo sukurtas atsakovui V. N. 10 metų išdirbus šioje įmonėje. Todėl kilo pagrįstas klausimas ar A. T. pasiūlytoji įmonės kaina ir atsakovui V. N. siūloma kompensacija 400 000 Eur yra sąžininga , bei paprašius A. T. paaiškinimo dėl abiejų akcininkų sukurto įmonės akcijinio kapitalo likimo, A. T. įsižeidė, tuo derybos ir pasiūlymo svarstymas baigėsi, o po kelių dienų teisme buvo gautas ieškinys;

2.14.       teigia, kad, visų pirma, atsakovas V. N. nesukūrė konkuruojančios įmonės ir neperviliojo ieškovo darbuotojo M. Š., kaip tai įrodinėjama ieškinyje; atsakovas V. N. darbo santykius su ieškove nutraukė ne tikslu konkuruoti su ieškove, perviliojant darbuotojus, o dėl ieškovės vadovo ir pagrindinio akcininko nesąžiningų veiksmų, kuriais buvo varžomos V. N. - akcininko turtinės ir neturtinės teisės; atsakovas 3 pradėjo vadovauti Unihanza ir GCG bendrovėms ne tikslu konkuruoti su ieškove, o siekdamas vystyti savarankišką ir sąžiningą verslą, nesinaudodamas nei ieškovės komercinėmis paslaptimis ir neperimdamas ieškovės verslo kontaktų; aplinkybė, jog ieškovė nesugebėjo savalaikiai atnaujinti pasibaigusių komercinių sutarčių su savo verslo partneriais, ar kad buvę verslo partneriai laisva valia pasirinko savo partneriais ne ieškovę, tai nereiškia atsakovų nesąžiningos konkurencijos atvejų; ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ji, kai verslo sutartys buvo pasibaigusios, būtų ėmusis bent minimalių pastangų tuos verslo kontaktus ir sandorius atnaujinti;

2.15.       be to, šiuo atveju V. N. motyvaciją dirbti ieškovės įmonėje, kaip jau minėta, prarado ne siekdamas konkuruoti su ieškove, o dėl jo, kaip akcininko, turtinių ir neturtinių teisių pažeidimo, vertindamas ieškovės pagrindinio akcininko ir bendrovės vadovo A. T. nesąžiningus veiksmus V. N. atžvilgiu; ieškovė itin sureikšmina buvusio darbuotojo M. Š. įsidarbinimo faktą Unihanza. M. Š. po darbo sutarties 2016 m. gruodžio 21 d. nutraukimo, V. N. žiniomis, kurį laiką iš vis neturėjo jokio darbo, todėl buvo priverstas verstis atsitiktiniais darbais pagal individualios veiklos pažymėjimą kaip nepriklausomas konsultantas ir tik nuo 2018 m. gegužės 31 d. buvo įdarbintas Unihanza pardavimų direktoriumi;

2.16.       nurodyta aplinkybė, jog Unihanzos steigėju buvo V. N. brolis M. N., kai V. N. šios bendrovės akcininku tapo 2018 m. balandžio 19 d., o įmonės vadovu – nuo 2018 m. gegužės 14 d., nepatvirtina aplinkybės, jog V. N. dar dirbdamas ieškovo bendrovėje jau buvo įsteigęs konkuruojančią bendrovę. Pažymi, kad didmeninės chemijos produktų prekybos rinka yra labai plati, šioje rinkoje yra gaminami įvairiausi produktai ir komponentai. Šioje rinkoje dalyvaujančios bendrovės yra iš esmės prekybos verslą vystančios bendrovės, turinčios tikslą plėsti įvairiausių produktų pardavimų apimtis. Ieškovės teiginių, jog atsakovių bendrovės yra konkurentės, neįrodo pateikti įrodymai, nes pateikti įrodymai yra abstraktūs, nedetalizuoti ir neatskleidžiantys dėl kokių konkrečių chemijos pramonės didmeninės prekybos produktų tiekimų ir užsakymų ieškovė patyrė praradimų ir kad tariamus nuostolius sukėlė atsakovų vykdoma neva konkurencinė neteisėta veikla;

2.17.       GCG apskritai savo veikloje neturi jokių komercinių sutarčių su ieškovės ieškinyje išvardintais pagrindiniais klientais ir tiekėjais; kaip vieną iš pagrindinių savo klientų, kurį prarado apkaltindamas nesąžininga konkurencija atsakovus, ieškovė nurodo UAB ,,Lukoil-Baltija”, tačiau šį klientą ieškovė prarado ne dėl atsakovų, o dėl savo nesąžiningos veiklos, dėl ko UAB ,,Lukoil – Baltija” patyrė nuostolių, kas nulėmė bet kokio bendradarbiavimo su ieškove nutraukimą; tai akivaizdžiai atskleidžia UAB ,,Lukoil-Baltija” vadybininko pateikta informacija;

2.18.       ieškovė V. N. kaltę dėl nesąžiningos konkurencijos įrodinėja ieškinio priede Nr. 16 pateikta vieno iš tiekėjų Heros elektroniniu laišku pranešimu, jog Heros nuo 2017 m. sausio 1 d. bendradarbiaus su kitu Hero pasirinktu gaminių platintoju Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje; tačiau šiame rašytiniame įrodyme nėra jokių duomenų, jog tas naujasis platintojas būtų kuris nors iš atsakovų ar kad tas kitas platintojas būtų pasirinktas dėl atsakovų padarytos įtakos Heros naujo platintojo pasirinkimui; šį pranešimą galima vertinti tik kaip Heros informacinį pranešimą, patvirtinantį, jog Heros gali bendradarbiauti su keliomis įmonėmis, o ne išskirtinai vien tik su ieškove, tuo labiau, jog ieškovės sutartis su Heros buvo pasibaigusi 2014 m. gruodžio 31 d., o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ši sutartis būtų pratęsta dar V. N. darbo laikotarpiu pas ieškovę;

2.19.       niekuo nepagrįsti ieškovės kaltinimai atsakovui dėl nutrūkusio bendradarbiavimo su CEAC AG; ieškovė pateikė informacinį pranešimą apie tai, kad CEAC AG toliau tęs bendradarbiavimą su V. N., tuo pačiu nurodant jo, kaip fizinio asmens, naujus kontaktinius duomenis. Tai niekaip neįrodo, kad CEAC AG buvo perviliotas dirbti su atsakovu ir būtent dėl atsakovo veiksmų nutrūko darbinė veikla su ieškove, o ne dėl to, kad pvz. baigėsi sutarties su tiekėju terminas ar sutartis buvo nutraukta dėl kitų su atsakovu nesusijusių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš ieškovo ir CEAC AG pasirašytos sutarties 12 p., sutartis su ieškove buvo pasirašyta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi baigiantis sutarties terminui, tiek ieškovė, tiek ir CEAC AG turėjo teisę apsispręsti, tęsti tarpusavio bendradarbiavimą ar ne. Ieškinyje teigiama, neva atsakovai įtikino CAEC AG, kad ieškovo vadovas M. T. vienas pats (be V. N.) bus nepajėgus užtikrinti produktų distribucijos. Tai patvirtina tik paties ieškovo profesionalumo ir kompetencijos stoką.

2.20.       ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog 2017 m. eigoje kiti klientai ir tiekėjai mažiau pradėjo bendrauti su Logichema, todėl tikėtina, kad savo užsakymus nukreipė per atsakovus, yra tik jokiais įrodymais nepagrįstos ieškovo subjektyvios prielaidos ir patvirtina ieškovo nesugebėjimą dirbti su verslo partneriais;

2.21.       ieškovė, kaltindama Unihanza nesąžininga konkurencija, daro nuorodą į internetinio puslapio duomenis, jog ji dirba su CEAC, Hero TMC Synthos. Visoms įmonėms būdinga, jog informacija internetiniuose puslapiuose pateikiama daugiau reklamos tikslais, siekdama patrauklaus įvaizdžio kitų klientų atžvilgiu. Tačiau šiuo atveju pateiktoji informacija neatspindi atsakovo realių verslo kontaktų ir finansinių apyvartos apimčių. Nurodytos įmonės, šiuo atveju, yra gana gerai žinomos chemijos pramonės rinkoje, turinčios daugybę filialų ir atstovybių, prekiaujančių įvairiausiais produktais, nebūtinai tais pačiais, kaip ieškovė. Todėl vien tik internetiniuo puslapio duomenys, kurie periodiškai keičiami rinkodaros sumetimais, nepatvirtina šios bylos atveju nesąžiningos konkurencijos fakto;

2.22.       ieškinio priede Nr.19 pateikta informacija neįrodo aplinkybės, jog ieškovės buvęs darbuotojas M. Š. slapta Unihanza nukreipė bendruoju el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) informaciją dėl United Process Controls. Šiame laiške nurodoma / prašoma, jog bus dėkingi jei nurodysime potencialų platintoją, jei tai būtų skirtingo profilio produktai. Šio laiško atviras persiuntimas bendruoju elektroniniu adresu tik patvirtina, kad nėra nesąžiningos konkurencijos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų turėjusi bent kokių komercinių sutarčių su laiške minima įmone;

2.23.       apibendrinant ieškovės argumentų pagrįstumą, galima padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovai, pasinaudodami ieškovės komercinėmis paslaptimis, perėmė ieškovės tiekėjus ir kartu su jais, klientus, ir kad ieškovės klientų praradimai yra tolygūs ir klientų, kurie pirkdavo to tiekėjo produkciją, praradimui;

2.24.       niekuo nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovas V. N. GCG (atsakovė 2) įkūrė nesąžiningai veiklai vykdyti. Ieškovės argumentai, jog V. N., dar dirbdamas Logichemoje, atsakovei 2 nukreipė ieškovės tiekėją Transmare Chemie ir UAB Baltic Petroleum grindžiamos subjektyviomis prielaidomis. Ieškovės pridėta Transmare Chemie sąskaita už vienintelės prekės įsigijimą 949 Eur sumai nesusijusi su ieškovės cheminių žaliavų prekyba ir nesąžiningos konkurencijos grėsme ieškovei, o UAB Baltic Petroleum nebuvo ieškovės verslo partnerė;

2.25.       ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovai siūlė ieškovo darbuotojui A. Ž. nutraukti sutartį su ieškove ir pereiti dirbti į Unihanzą, neatitinka tikrovės ir grindžiama ieškovės subjektyviomis ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis;

2.26.       ieškovė nepagrįstai nurodo, jog V. N., būdamas ieškovės komercijos direktorius, pats buvo tiesiogiai atsakingas už maksimalią komercinių paslapčių apsaugą bet kokiomis teisės aktų leidžiamomis priemonėmis, dėl ko jo atsakomybė už ieškovo komercinių paslapčių apsaugą buvo didžiausia visoje įmonėje;

2.27.       iš ieškinio argumentų galima suprasti, jog ieškovė kaip nesąžiningus atsakovų veiksmus nurodo, kad atsakovai, perviliodami buvusį ieškovės darbuotoją M. Š., pasinaudojo informacija, kuri sudaro Logichema komercinę paslaptį, kurią sudaro informacija apie ieškovės tiekėjus ir klientus, su klientais ir tiekėjais susijusi informacija, jų kontaktiniai duomenys, kainodara, taip pat informacija apie tiekėjus, verslo modelį ir kita informacija; ieškovė teigia, jog V. N. žinojo, jog ieškovės informacija apie klientus yra konfidenciali, tačiau šia informacija jis, kartu su kitais atsakovais, neteisėtai pasinaudojo nesąžiningai konkuruodamas su ieškove; kaip jau minėta, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog atsakovai, pasinaudodami ieškovės komercine paslaptimi, nesąžiningai perviliojo ne tik buvusį ieškovės darbuotoją, tačiau ir ieškovės tiekėjus ir klientus, neteisėtai naudodamiesi ieškovės verslo modeliu, kainodara ir kt.;

2.28.       pažymi, jog ieškovės naudojamas verslo modelis buvo susijęs su chemijos pramonės produktų didmeninės prekybos veikla, iš esmės vykdant tarpininkavimo veiklą, siekiant iš tiekėjų įsigyti prekes ar žaliavas pigiau, o jas parduoti savo klientams brangiau. Toks verslo modelis negali būti laikomas ieškovės komercine paslaptimi, ypač įvertinus tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė ir atsakovų tiekėjai ir klientai, o tuo pačiu ir didmeninės chemijos produktai buvo tie patys. Pažymi ir tai, jog ieškovė ieškinyje net nenurodė kokią konkrečią komercinę paslaptį atsakovas 3 atskleidė, o atsakovių bendrovės neteisėtai perėmė ir panaudojo. Kaip jau minėta, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas 3 būtų buvęs supažindintas su ieškovės konfidencialios informacijos sąrašu, kuris, pagal teisės aktų reikalavimu ieškovo vadovo (direktoriaus A. T.) įsakymu būtų buvęs patvirtintas. Tokio įrodymo ieškovė ir negali pateikti, kadangi bendrovėje apskritai nebuvo apsispręsta kokia informacija yra pripažintina kaip konfidenciali, jokie papildomi įpareigojimai darbuotojams, jų tarpe ir atsakovui 3 dėl konfidencialios informacijos, tuo labiau dėl komercinių paslapčių saugojimo įsipareigojimų, nebuvo nustatyti. Ieškovės pateiktame rašytiniame įrodyme V. N. darbo sutartyje, taip pat nėra jokių duomenų, jog darbo sutartyje būtų įrašytos sąlygos, susijusios su konfidencialumo pareiga ir (ar) bet kokio pobūdžio nekonkuravimo. Ieškovės argumentas, kad vien tai, jog atsakovas 3 dirbo komercijos direktoriumi, suponuoja išvadą, jog jis buvo tiesiogiai atsakingas už maksimalią įmonės komercinių paslapčių apsaugą, yra absurdiškas. Kaip minėta, jokie ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės jog V. N. būtų susipažinęs su bendrovės valdymo organų patvirtintu konfidencialios informacijos sąrašu. Ieškovė, kaip konfidencialios informacijos savininkė, turėjo sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kokia konkreti atitinkama informacija yra slapta, taip pat sukurti tvarką, kaip su šia informacija turi būti supažindinti bendrovės darbuotojai, o vidaus teisės aktų pagrindu užtikrinti šios tvarkos laikymąsi. Tik ieškovės pasirinktas informacijos pateikimo būdas (jei toks būtų buvęs) leistų vienareikšmiškai nustatyti atsakovo 3 žinojimo, kas yra komercinė paslaptis, faktą;

2.29.       apibendrinant galima padaryti išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovų neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo fakto, nes, pirma, neįrodė, kad V. N. buvo supažindintas su konfidencialios informacijos sąrašu, o antra, neįrodė, kad jis nesąžiningai panaudojo ieškovės komercinę paslaptį kitų atsakovių veikloje; ieškovei neįrodžius, jog V. N. naudojosi ieškovės komercine paslaptimi kitų atsakovų veikloje atsakovams tokia prievolė nekyla;

2.30.       ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad V. N. siūlė ieškovės klientams ir tiekėjams nutraukti komercines sutartis su ieškove; kaip to įrodymą ieškovė pateikia tiekėjo Heros 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimą ieškovei apie bendradarbiavimo su ieškove nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minimame pranešime niekur nėra nurodyta, kad Heros pradeda dirbti su UAB „Unihanza“ ar V. N. ir dėl to nutraukia sutartinius santykius su ieškove. Todėl teigti, kad sutartis su Heros nutrūko dėl neva kažkokių neteisėtų V. N. veiksmų, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad pati ieškovė nurodė, kad jai pavyko susiderėti su minėtu tiekėju ir tęsti bendradarbiavimą; niekuo nepagrįsti ieškovės kaltinimai atsakovui 3 dėl nutrūkusio bendradarbiavimo su CEAC AG. Kaip jau minėta, ieškovė pateikė informacinį pranešimą apie tai, kad CEAC AG toliau tęs bendradarbiavimą su V. N., tuo pačiu nurodant jo naujus kontaktinius duomenis. Tai niekaip neįrodo, kad CEAC AG buvo perviliotas dirbti su atsakovu 3 ir būtent dėl atsakovo 3 veiksmų nutrūko darbinė veikla su ieškove, o ne dėl to, kad pvz. baigėsi sutarties su tiekėju terminas ar sutartis buvo nutraukta dėl kitų su atsakovu 3 nesusijusių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš ieškovo ir CEAC AG pasirašytos sutarties 12 p., sutartis su ieškove buvo pasirašyta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi baigiantis sutarties terminui, tiek ieškovė, tiek ir CEAC AG turėjo teisę apsispręsti, tęsti tarpusavio bendradarbiavimą ar ne. Ieškinyje 33 p. teigiama, neva atsakovai įtikino CAEC AG, kad ieškovės vadovas M. T. vienas pats (be V. N.) bus nepajėgus užtikrinti produktų distribucijos. Vėlgi ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų, o remiasi tik savo subjektyviomis prielaidomis. Taigi kaip matyti iš to, kas išdėstyta aukščiau, ieškovės teiginiai dėl ieškovės darbuotojams teiktų pasiūlymų pereiti į atsakovo įmonę, taip pat teiginiai apie neva atsakovo siūlymus ieškovės klientams ir tiekėjams nutraukti su ieškove sudarytas sutartis ir pradėti dirbti su atsakovo 3 įkurta įmone, yra grįsti tik prielaidomis, o ne šiuos teiginius pagrindžiančiais įrodymais;

2.31.       ieškovė prašymą dėl nuostolių priteisimo grindžia su ieškiniu pateiktų buhalterinių pažymų duomenimis apie 848 382 Eur patirtas išlaidas “atsakovų pasisavintos komercinės paslapties” ir dalykinių santykių sukūrimui ir tobulinimui, bei dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nukritusiomis pardavimo pajamomis. Todėl prašo iš atsakovų solidariai priteisti 1 431 918 Eur žalos atlyginimą. Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Kaip jau minėta, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Todėl nėra visų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti dėl žalos atlyginimo (CK 6.245, 6.246 straipsniai).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas V. N. yra ieškovės 40 % akcijų savininkas ir iki 2016 m. gruodžio 28 d. bendrovėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas, bei buvo atsakingas už darbą su klientais ir tiekėjais bei sutarčių su jais sudarymą. Ieškovės teigimu, atsakovas V. N. dar dirbdamas Logichemoje įsteigė (įsigijo) identiška veikla užsiimančias įmones (Unihanza, GCG), ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, pasinaudodamas informacija, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, kartu su kitomis atsakovėmis slapta perėmė (nukreipė) svarbiausius ieškovės tiekėjus ir klientus, verslo santykius (verslą) su jais, perviliojo darbuotojus ir tuo padarė žalą ieškovei.

4.       Taip pat ieškovės teigimu, bendrovė daugiau nei 15 metų užsiimanti pramoninės chemijos (įskaitant dažų komponentų) ir dažų technologijų (dažų pigmentų dozavimo mašinų ir šių mašinų programinės įrangos) distribucija ir komerciniu tarpininkavimu (agentavimu) dažų gamintojams ir kitoms chemijos pramonės įmonėms; Logichema dirba įmonių grupėje, veikiančioje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane; per maždaug 10 metų Logichema išvystė sėkmingą dažų komponentų ir dažų technologijų distribucijos verslą. Pažymi, kad abi šios ieškovės veiklos sritys yra gana specifinės – ieškovės vystomas b2b (business-to-business arba verslas verslui) tipo verslas pasižymi ribotu skaičiumi tiek galimų tiekėjų (chemijos gamintojai), tiek ir klientų (didmeniniai chemijos pirkėjai); todėl per ilgus veiklos metus ieškovės įgytos komercinės žinios (paslaptys) – sukaupta visapusiška informacija apie tiekėjus ir klientus (jų patikimumas, finansinis pajėgumas, galimos gauti nuolaidos / pelno maržos, veiklos metodai) bei susikurti artimi santykiai yra ypač vertingos ir saugomos; be to, bendrovės investicijos daromos ne perkant įrangą, o tobulinant santykius ir supažindinant klientus su technologijos niuansais, dalyvaujant parodose, vežant klientus pas gamintojus. Viena iš ieškovės veiklos sričių – dažų technologijų distribucija, t. y. prekių ženklo CEAC pigmentinių pastų ir prekių ženklo Hero pigmentinių pastų dozavimo mašinų ir šių mašinų programinės įrangos distribucija. Ši veiklos sritis yra ypač specifinė ir, ieškovės teigimu, į šią veiklos sritį buvo investuota itin daug lėšų ir laiko, pagrįstai tikintis ateityje gauti atitinkamą grąžą. Taip pat ieškovė pažymi, kad pigmentinių pastų dozavimo mašinų, kontroliuojamų atitinkamos programinės įrangos, pagalba, klientams yra pagaminami jų tiksliai norimos spalvos ir atspalvio dažai (kurių nėra parduodamų sufasuotų), ir vis dėlto, siekiant pasiekti gerą rezultatą, kad mašina sumaišytų būtent tokio atspalvio dažus, kokio tikėjosi klientas, reikalingas ilgas įdirbis bei dažų komponentų (tiek bazinių baltos spalvos dažų, tiek ir spalvos pigmentų) gamintojų patikimumas, ilgametė patirtis, įrangos modernumas, daugkartinis testavimas, bandymai ir t. t . Pvz., pasenusią gamybos įrangą naudojančių gamintojų pagamintų pigmentų ir bazinių dažų partijų atspalviai gali skirtis. Dėl šių skirtumų pigmentavimo mašina, suprogramuota tais pačiais parametrais, gali pagaminti skirtingų atspalvių dažus; tokių ir panašių problemų išvengiama per ilgus metus sukaupus ilgametę patirtį ir žinias tiek įsigyjat kokybiškas ir tarpusavyje, bei su kliento dažais suderintas medžiagas, tiek ir suprogramuojant dažų pigmentavimo mašinas. Logichemos klientai, naudojantys suderintą sistemą, dirba su visa eile savo partnerių, kurie sutinka savo prekybos patalpose (pvz., statybinių medžiagų prekybos centruose) įsirengti šias dažų maišymo mašinas. Ieškovė, per maždaug 10 metų sukaupusi šią patirtį ir žinias bei turėdama pakankamai klientų, patirdama gana nedideles sąnaudas (baziniai dažai yra palyginti žemos savikainos prekės) buvo įgijusi galimybę uždirbti pastovų pelną (individualių spalvų dažai yra brangesni nei įprastiniai sufasuoti). 

5.       Apie ieškovės veiklos specifiką taip pat nurodė, kad veiklos modelyje dalyvauja pigmentų tiekėjas (pvz., CEAC), dozavimo (maišymo) mašinų ir programinės įrangos tiekėjas (pvz., Hero), ir dažų gamintojas (pvz., Eskaro), kuriuos visus suveda ir tarpininkauja tokios įmonės kaip ieškovė; ieškovės veikla buvo įtikinti tiekėjus ir klientus (dažų gamintojus) dirbti kartu – klientui per ieškovę pirkti maišymo įrangą ir pigmentus, ir, savo ruožtu, bendrauti su tiekėjais, kad šie priderintų savo siūlomą įrangą ir pigmentus prie klientų poreikių, ištaisytų klaidas ir pan. Kadangi šis procesas reikalauja didelio įdirbio, klientui pasirinkus tiekėją, jie susaistomi ilgam, t. y. klientai seka paskui tiekėją, nes žino, kad tiekėjų siūloma įranga ir pigmentai yra išbandyti ir priderinti kliento produkcijai. Tai reiškia, kad tiekėjui nutarus dirbti su kitu distributoriumi, klientas seka paskui tiekėją ir yra priverstas pirkti pigmentus ir įrangą iš to distributoriaus, su kuriuo dirba tiekėjas; dažų komponentų distribucija yra nemažiau svarbi ieškovės veiklos sritis, iš kurios ieškovė uždirbo ir uždirba didžiąją dalį savo pajamų. Ieškovė iš chemijos gamintojų įsigytus dažų komponentus perparduoda dažų gamintojams.

6.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės pagrindiniai tiekėjai iki ginčo laikotarpio buvo: 1) CEAC AG, Šveicarijos bendrovė, pigmentinių pastų dažams gamintoja; 2) BCO TECHNOLOGY GmbH, Šveicarijos bendrovė, CEAC AG dukterinė bendrovė; 3) Hero Europe S.r.l., Italijos bendrovė (dukterinė Kanados bendrovės įmonė), pigmentinių pastų dozavimo (arba pigmentavimo) mašinų gamintoja; 4) TRANSMARE-CHEMIE Handelsgesellschaft mbH, Vokietijos bendrovė, Belgijos chemijos pramonės įmonės dukterinė bendrovė, be kita ko gaminanti dažų komponentus dyzeliniam kurui žymėti; 5) SNF s.a.s., Prancūzijos chemijos pramonės įmonė, gaminanti polimerus, skirtus vandens nuotekų valymui; 6) SYNTHOS S.A., Lenkijos chemijos pramonės bendrovė, gaminanti dervas dažų pramonei. Taip pat ieškovės pagrindiniai klientai iki ginčo laikotarpio buvo: 1) Eskaro AS, Estijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, pigmentavimo mašinas ir pigmentines pastas; 2) CHUP „MAV“, Baltarusijos dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, dervas, pigmentavimo mašinas ir pigmentines pastas; 3) IOOO „Kondor“, Baltarusijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, Synthos dervas, pigmentines pastas ir pigmentavimo mašinas; 4) OOO „Eskaro Kemikal AS“, Rusijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi pigmentavimo pastas ir pigmentavimo mašinas; 5) UAB „TOPCOLOR“, Lietuvoje veikianti dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, pigmentavimo pastas ir pigmentavimo mašinas; 6) UAB „LUKOIL-BALTIJA“ – bendrovė, valdžiusi degalinių tinklą, iš ieškovės pirkusi kuro žymeklius (medžiagas kurui dažyti).

7.       Ieškovės teigimu, iki 2016 m. pabaigos (t. y. iki V. N. nutraukiant darbo sutartį) už darbą su klientais ir tiekėjais buvo atsakingi direktorius A. T., komercijos direktorius V. N., technologas-vadybininkas M. Š., technikos direktorius A. Ž., projektų vadovas R. K., o iš jų  V. N. bei technologas-vadybininkas M. Š. pagal savo tiesiogines funkcijas buvo ieškovės atstovai santykiuose su klientais ir tiekėjais, turėjo visas su jais susijusias komercines paslaptis, ieškovės vardu palaikė su jais verslo santykius – susirašinėjo, derėjosi dėl pirkimų, pardavimų, komercinių sąlygų, produktų, nuolaidų ir pan.

8.       Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad 2016 m. gruodžio 15 d. V. N. pateikė prašymą atleisti iš darbo ir, kaip minėta, jo ir ieškovės darbo santykiai baigėsi 2016 m. gruodžio 29 d. (SODRA pranešimas) 

9.       Atsakovės UAB ,,Unihanza“ įsteigimo data yra 2016 m. spalio 27 d. ir steigėjas bei vienintelis akcininkas buvo atsakovo V. N. brolis M. N. (JAR išrašas); atsakovas V. N. šios bendrovės akcininku tapo 2018 m. balandžio 19 d., o įmonės vadovu – 2018 m. gegužės 14 d.; iki to laiko po darbo santykių nutraukimo (nuo 2017 m. kovo 1 d.), atsakovo 3 teigimu, jis vertėsi individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, laikytini pagrįstais ieškovės teiginiai, jog tokiu atveju iki V. N. įsidarbinimo pas atsakovę 1, V. N. gali būti vertinamas kaip individualią veiklą vykdantis verslininkas ir taip pat kaip konkuruojantis ūkio subjektas, vykdantis ūkinę – komercinę veiklą, bei atitinkantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje įtvirtintus ūkio subjekto požymius, taikant Konkurencijos įstatymo nuostatas dėl atsakomybės už nesąžiningą konkurenciją. Pagal pateiktus JAR duomenis nuo 2016 m. vasario 2 d. vieninteliu GCG akcininku buvo įregistruotas V. N., t. y. žymiai anksčiau, nei jo darbo santykių pabaiga pas ieškovę. Tokiu atveju aplinkybė, kad vieninteliu akcininku V. N. tapo tik 2018 m. balandžio 19 d., gali šiuo atveju ir neturėti reikšmės, nes vien faktas, kad Unihanzą V. N. kontroliavo per artimą giminaitį (brolį) M. N. yra įrodymas (netiesioginis), jog Unihanza galėjo nesąžiningai konkuruoti su Logichema, būtent tokiu būdu slepiant kontroliuojantį asmenį ir galutinį naudos gavėją, be abejo, suprantant galimą atsakomybę už nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei tikintis išvengti šios atsakomybės.

10.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovė iš vieno pagrindinių tiekėjų Hero gavo pranešimą apie bendradarbiavimo nutraukimą nuo 2017 m. sausio 1 d. (Hero el. laiškas), ir kaip nurodo ieškovė, tik didelių ieškovės pastangų dėka, po ilgų derybų su Hero pavyko pasiekti susitarimą, jog Hero 2017 m. atstovaus tiek ieškovė, tiek ir V. N. kontroliuojamas atsakovas 1. Panašiu metu, 2017 m. sausio 2 d., apie bendradarbiavimo su ieškove nutraukimą ir bendradarbiavimo tiesiogiai su atsakovu 3 pradžią nuo 2017 m. sausio 2 d. klientams pranešė vienas iš ieškovės tiekėjų – CEAC AG (CEAC AG pranešimas) (kaip nurodo ieškovė, tai vienas iš svarbiausių tiekėjų); vėliau 2017 m. eigoje kiti tiekėjai ir klientai irgi pradėjo mažiau bendradarbiauti su ieškove. Ieškovės teigimu, jai nepavyko įtikinti CEAC AG atstovų tęsti bendradarbiavimą, ir ieškovės žiniomis, CEAC AG atstovus atsakovai įtikino, jog ieškovės vadovas yra užsiėmęs kitais verslais, nesidomi ieškovės veikla, todėl neva V. N. palikus ieškovę, ji nebebus pajėgi toliau užtikrinti CEAC AG produktų distribucijos.  Tokiu būdu dėl šių klaidinančių atsakovų teiginių (CEAC AG atstovai V. N., kaip ilgamečiu ieškovės darbuotoju, pasitikėjo), Logichema prarado ne tik svarbų tiekėją (CEAC AG), bet ir klientus (Eskaro Group AB grupės įmones); CEAC AG atsisakius tiekti produkciją ieškovei, Eskaro Group buvo priversti šią produkciją įsigyti tiesiogiai iš CEAC AG per komercinius tarpininkus – atsakovus (CEAC AG pranešimas).

11.       Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovo 1 internetiniame tinklapyje skelbiama,  kad jis dirba su tokiais tiekėjais: CEAC, Hero, TMC (Transmare-Chemie), Synthos, United Process Controls, t. y. visi buvę ieškovės tiekėjai; iš pateikto byloje 2016 m. spalio 25 d. el. laiško matyti, kad M. Š., dar dirbdamas pas ieškovę, United Process Control nukreipė pas atsakovę 1.

Dėl nesąžiningas konkurencijas

12.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kaip minėta, ieškovės teigimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė konkuruojančių subjektų – Unihanza ir GCG įsteigimu, darbuotojo, tiekėjų bei klientų neteisėtu perviliojimu į konkuruojančius subjektus, komercinės paslapties atskleidimu.

13.       Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, draudimu monopolizuoti rinką, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

14.       Draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas ir kt. (Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėtas įstatymas nustato veiksmus, kurie draudžiami, tačiau nereglamentuoja kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį. Teismas šiuo atveju turi nustatyti ar atsakovų veikla gali būti laikoma kaip komercinės paslapties atskleidimas, naudojimas, perdavimas.

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kada žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktuose), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, nes lex specialis (Konkurencijos įstatyme) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

16.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, jų atstovų paaiškinimai, leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė ir atsakovių bendrovės dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio, yra ūkio subjektai ir konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas nėra neteisėta veika. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, kaip verslo laisvės suvaržymas. Atitinkami suvaržymai nustatyti įstatyme ir yra skirti ginti sąžiningų rinkos dalyvių teisėms ir laisvėms bei būtini rinkos santykiams visuomenėje užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

17.       Kaip minėta, atsakovas V. N. su ieškove buvo sudaręs darbo sutartį ir nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. dirbo komercijos direktoriaus pareigose. Darbo sutartyje nebuvo įrašyta jokių papildomų įsipareigojimų, tokių kaip konfidencialumo, komercinės paslapties ar pan. laikymasis. Su atsakovu 3 nebuvo sudaryta jokia kita atskira sutartis, kas būtent rodo, kad darbo sutarties turinys yra standartinio pobūdžio. Ieškovė į bylą pateikė 2016 m. gruodžio 19 d. direktoriaus A. T. pasirašytą įsakymą ,,Dėl įmonės dalykinių paslapčių sąrašo“, ir ieškovės teigimu, tiek atsakovas 3, tiek kiti įmonės darbuotojai buvo su juo supažindinti. Tačiau tai, teismo vertinimu, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas V. N. yra pasirašęs ir supažindintas su įmonės komercinėmis paslaptimis.

18.       Civilinė atsakomybė už nesąžiningą konkuravimą atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai ši prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, jog ieškovė šias sąlygas įrodė.

19.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su atsakovu 3 pasirašė nekonkuravimo sutartį, kuri neleistų užsiimti tokia pat ar panašia veikla, todėl analogiška atsakovių veikla pati savaime nereiškia nesąžiningo konkuravimo. Tačiau teismas sprendžia, jog nepriklausomai nuo to, jog ieškovė neįrodė konfidencialumo sutarties su atsakovu 3 sudarymo, ji pagrindė, kad duomenys apie tiekėjus ir klientus (jų patikimumą, finansinį pajėgumą, darbo metodus, komercines sąlygas, galimas gauti nuolaidas, pelno maržas, gautus ir teiktus pasiūlymus, veiklos vykdymo būdus, prekių pardavimo procesus ir kt.) yra Logichemos įmonės komercinė paslaptis ir kad atsakovai ja neteisėtai pasinaudojo.

20.       Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Yra suformuota kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Ūkio subjektui neprivaloma tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Tuo remiantis atmestini atsakovių argumentai apie komercinių paslapčių sąrašo nebuvimą. 

21.       Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai teigia, jog jos turimi minėti duomenys apie tiekėjus ir klientus yra jos komercinė paslaptis. Jie yra slapti ir vertingi, nes nėra prieinami viešai, o būtent įgyti per ilgamečius veiklos ryšius. Aplinkybę, kad ši informacija yra vertinga, patvirtina faktas, jog ieškovė patyrė išlaidų tiek tiekėjų, tiek ir klientų sąrašui kurti ir plėsti, t. y. siuntė atsakovą 3 ir kitus įmonės darbuotojus į komandiruotes, kur jie pritraukdavo naujus tiekėjus ir klientus. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių ir atsakovas V. N. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis, dirbdamas ieškovės įmonėje, aktyviai dalyvavo įmonės veikloje pritraukiant pagrindinius tiekėjus ir klientus ir iš esmės tai buvo jo pagrindinis darbas. Ieškovė nurodė, kad ji siuntė atsakovą 3 į parodas, komandiruotes, kurių metu buvo užmezgamos naujos pažintys ir toliau su jais bendradarbiaudavo. Taigi, naudodama per ilgamečius veiklos ryšius sukaupta informacija (kokias prekes geriausiomis sąlygomis tiekia / užsako kokie ieškovės tiekėjai / klientai; iš kokių prekių distribucijos gaunamas didžiausias pelnas ir pan.), ieškovė turi galimybes individualiai siūlyti būtent konkrečiam tiekėjui / klientui komercines sąlygas bei turi išskirtines galimybes susitarti dėl bendradarbiavimo, tokiu būdu padedančia vykdyti veiklą ir gauti ekonominę naudą, ir tokio pobūdžio disponuojama apie tiekėjus / klientus informacija kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Be to, akivaizdu, kad minėta informacija apie tiekėjus / klientus negali būti laisvai prieinama. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog informacija apie paslaugų apimtis, klientus ir kitus verslo partnerius, sudaromų ar sudarytų sutarčių sąlygas, ūkinės veiklos vykdymo būdus, priekių pardavimo procesus laikytina savaime nevieša ir galinčia sudaryti komercinę paslaptį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lintera“ v. BUAB ,,Profit-T, kt.).

22.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas 3 ėjo komercijos direktoriaus pareigas, yra taikomi aukštesni atsakomybės standartai, tame tarpe lojalumo ir interesų konflikto vengimo pareigos vykdymas, ir tuo labiau pačiam V. N. nurodant apie jo didelį indėlį įmonės tiekėjų / klientų paieškos srityje, atsakovas 3 negalėjo nesuprasti, jog ieškovės tiekėjų / klientų duomenys sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Tuo remiantis atmestini atsakovų argumentai dėl duomenų apie ieškovės tiekėjus / klientus nelaikymo ieškovės komercine paslaptimi.

23.       Sutiktina su ieškovės teiginiais, jog akivaizdu, kad komercinę ieškovės paslaptį sudaranti informacija apie ieškovės tiekėjus / klientus bei perkamų / parduodamų prekių pirkimo / pardavimo sąlygos tretiesiems asmenims nėra žinomos, o būtent V. N. šią informaciją žinojo dėl darbo santykių su ieškove. Dėl to siūlydamas bendradarbiauti ieškovės tiekėjams ir klientams, su kuriais kaip su ieškovės tiekėjais / klientais dirbo darbo santykių su ieškove metu, V. N. ir jo kontroliuojamos įmonės tokiu atveju turėjo akivaizdų komercinį pranašumą. Tuo labiau, kad atsakovės galėtų pradėtų verslą, reikia nemažai laiko įgyti tiekėjų, klientų pasitikėjimą, sukaupti nemažai žinių, o imdamiesi nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir pasinaudodami konfidencialia informacija bei perimdami jau esančius ieškovės dalykinius santykius su kitais subjektais, atsakovės nesąžiningai ieškovės sąskaita palengvino ir pagreitino šį procesą.

24.       LR konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas ūkio subjektams draudžia atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

25.       Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. N. dar dirbdamas ieškovės bendrovėje, ėmesi veiksmų, susijusių su nesąžininga konkurencija. Kaip minėta, iš JAR išrašų matyti, kad vieninteliu GCG akcininku V. N. buvo įregistruotas dar 2016 m. vasario 2 d., o vieninteliu Unihanzos akcininku V. N. brolis M. N. buvo įregistruotas 2016 m. spalio 27 d. Sutiktina su ieškovės teiginiais, kad aplinkybė, jog vieninteliu Unihanzos akcininku ir vadovu V. N. tapo tik 2018 m. balandžio 19 d., šiuo atveju neturi reikšmės, nes faktas, kad Unihanzą V. N. kontroliavo per artimą giminaitį – brolį M. N. yra tik dar vienas netiesioginis įrodymas, jog Unihanza nesąžiningai konkuravo su Logichema ir tokiu būdu buvo nuslepiamas kontroliuojantis asmuo ir galutinis naudos gavėjas; tikėtina, kad šios bendrovės kontrolę per savo brolį V. N. įgyvendimo suprasdamas galimą atsakomybę už nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir aišku tikėdamasis šios atsakomybės išvengti.

26.       Sutiktina su ieškovės teiginiais, jog atsakovas V. N. laikytinas konkuruojančiu ūkio subjektu, nes kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, V. N. savarankišką verslo veiklą pradėjo nuo 2017 m. kovo 1 d., vykdydamas individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Dėl to, jei laikotarpiu nuo darbo sutarties su ieškove pradžios nutraukimo iki jo įsidarbinimo pas atsakovę 1, V. N. vertintinas kaip individualią veiklą vykdantis verslininkas, tuomet ir V. N. laikytinas konkuruojančiu ūkio subjektu, vykdančiu ūkinę – komercinę veiklą ir atitinkančiu Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje įtvirtintus ūkio subjekto požymius, ir dėl šios priežasties V. N. taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos dėl atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

27.       Bylos medžiaga tvirtina, kad HERO Europe S.r.l. atstovai ieškovei 2017 m. vasario 27 d. atsiuntė pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog 2017 m. Hero Europe S.r.l. atstovaus tiek Logichema, tiek Unihanza per M. Š., kas būtent paneigia atsakovų teiginius, jog M. Š. Unihansos naudai pradėjo dirbti tik 2018 m. gegužės 31 d. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų – atsakovės 1 internetinio puslapio nuotraukos, darytos 2017 m. balandžio 1 d. – jau tuo metu atsakovė 1 nurodė, kad atstovauja tokius tiekėjus kaip CEAC, Hero, Transmare Chemie (TMC), Synthos, United Process Controls (UPC); tai, kad Unihanza yra CEAC AG atstovas visoms Baltijos šalims ir Baltarusijai, patvirtina ir pats CEAC AG savo internetiniame puslapyje. Kiti byloje pateikti duomenys taip pat tvirtina apie atsakovų nesąžiningą konkurenciją ieškovės atžvilgiu – dar 2016 m. gruodžio 10 d. V. N. dirbant pas ieškovę, jis susirašinėjo su Hero Europe S.r.l. naudojantis el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kas būtent irgi parodo atsakovo 3 sąsajas su atsakove 1 dar nenutraukus darbinių santykių su ieškove. 2017 m. sausio 2 d. CEAC AG informaciniame laiške klientams nurodyta, kad ,,CEAC AG visus šiuos 10 metų dirbo su p. V. N., kuris buvo CEAC AG visiškai integruotų dažymo sistemų produktų vadybininkas. Norėtume informuoti, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. CEAC AG tęs bendradarbiavimą su p. (duomenys neskelbtini)“, kas vėlgi vienareikšmiškai tvirtina, jog nuo 2017 m. sausio 2 d. buvo perviliotas, kaip nurodo ieškovė, didžiausias jos tiekėjas, ir tuo labiau tai patvirtino pats tiekėjas. Šiuo atveju aplinkybė, kokia verslo organizavimo forma (per tiesiogiai / netiesiogiai V. N. kontroliuojamas įmones, V. N. vykdant individualią veiklą Lietuvoje ir / ar užsienyje) atsakovai vykdė nesąžiningą konkurenciją su ieškove, neturi jokios teisinės reikšmės.

28.       Vadovaujantis teismų praktika, šie laiškai nagrinėjamos kategorijos bylose yra pakankami įrodymai išvadai, jog atsakovas 3 perviliojo ieškovės tiekėjus / klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-326/2012). Atsakovai šių rašytinių įrodymų nenuginčijo, ir negana to, pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas 3, prieš nutraukdamas darbo santykius su ieškove, iš esmės viską buvo suplanavęs ir nusprendęs steigti savo verslą bei ėmėsi aktyvių veiksmų ieškovės tiekėjams / klientams pervilioti, įsteigiant konkuruojančias įmones.

29.       Pažymėtina, kad teismas nesivadovauja ieškovės pateiktais V. N. asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) duomenimis, nes, teismo vertinimu, šie įrodymai yra neleistini pagal CPK 177 straipsnio prasmę.

30.       Nepagrįsti atsakovų teiginiai, nurodant, jog ieškovė savo verslo partnerius prarado ne dėl nesąžiningos atsakovų konkurencijos, o dėl ieškovės negebėjimo savalaikiai atnaujinti pasibaigusių komercinių sutarčių su savo verslo partneriais ar kad buvę verslo partneriai laisva valia pasirinko savo partneriais ne ieškovę. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovės sutartys su pagrindinaiis tiekėjais ir klientais buvo galiojančios ir nepasibaigusios, antra, kaip matyti iš sutarčių turinio, su dauguma verslo partnerių sutartys buvo ilgalaikės arba kasmet buvo atnaujinamos, ir būtent buvo galiojančios atsakovams pradėjus nesąžiningai konkuruoti su ieškove. Kaip matyti sutartis su CEAC AG galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir sutarties 12 punkte numatytas šios sutarties įsigaliojimas 2013 m. sausio 1 d., ir galioja iki pradinio galiojimo termino, 2016 m. gruodžio 31 d. sutartis automatiškai pratęsiama kitam vienerių metų laikotarpiui, jei kuri nors šalis jos nenutraukia, pranešusi apie tai raštu prieš 190 dienų. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apie CEAC AG pranešimą ieškovei dėl sutarties nutraukimo iki 2016 m. vidurio, taigi šiuo nagrinėjamu atveju sutartis su verslo partneriu buvo pratęsta papildomam vienerių metų terminui. Tokia pati analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir su BCO TECHNOLOGY GmbH, su kuria sutartis galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikiai sutartiniai santykiai buvo susiklostę ir su Hero Europe S.r.l., kasmet šalims pratęsiant šią sutartį faktiškai vykdant, nes sutarties galiojimui pasibaigus 2014 m. gruodžio 31 d., ieškovė vykdė apyvartą su minėtu verslo partneriu tiek 2015, tiek 2016 m. Sutartis su SNF s.a.s. buvo sudaryta 2013 m. liepos 1 d. penkerių metų laikotarpiui, esant sąlygai, kad sutartis automatiškai pratęsiama metams; sutartis su SYNTHOS S.A. buvo vykdoma ir pratęsiama kasmet; sutartis su Eskaro AS buvo vykdoma nuolat; sutartis su CHUP ,,MAV“ galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d., kt. Taigi, atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, atmestini atsakovų teiginiai dėl ieškovės negebėjimo laiku atnaujinti sutarčių su verslo partneriais, ir tokiu atveju yra pagrindas laikyti, kad ieškovė verslo partnerius prarado dėl neteistų atsakovų veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas.

31.       Be to, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų registrų matyti, kad Unihanza pradėjo pirkti prekes iš CEAC ir Synthos dar 2017 m. vasario mėn., ir šie pirkimai buvo nuolatiniai – Synthos 11 išrašytų sąskaitų, o CEAC – 138 išrašytos sąskaitos per 2017 metus; tuo tarpu atsakovui GCG 2017 m. Transmare Chemie 2017 m. išrašė 13 sąskaitų. Unihanzos išrašomų sąskaitų faktūrų registro duomenys patvirtina, kad nuo pat 2017 m. pradžios Unihanza ėmė pardavinėti prekes ieškovės klientams – Topcolor, UAB, Eskaro AS, Kondor OOO ir kt. Taigi, šie duomenys patvirtina ir tai, kad nuo pat 2017 m. pradžios atsakovai prekiavo buvusių ieškovės tiekėjų produkcija, kurią pardavinėjo buvusiems Logichemos klientams. Kaip minėta, šias aplinkybes patvirtina ir Unihanzos bei CEAC interneto svetainių turinys, o Unihanza savo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo nurodžiusi, jog Unihanzos partneriai, be kita ko, yra bendrovės CEAC, Transmare Chemie (TMC), Synthos, Hero. CEAC savo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo nurodžiusi, jog Unihanza su V. N. yra CEAC atstovai visose Baltijos šalyse.

32.       Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektą (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas, siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. Neieškoma tinkamų, bet galbūt dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Taigi, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, tai gali būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžininga konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos <...> teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. N. pateikus ieškovės direktoriui prašymą jį atleisti iš darbo nuo 2016 m. gruodžio 29 d., 2016 m. gruodžio 21 d. analogišką prašymą pateikė ir M. Š., kuris buvo vienas iš pagrindinių ieškovės darbuotojų dirbant su ieškovės tiekėjais ir klientais bei žinojo visas ieškovės komercines paslaptis. Būtent po V. N. ir M. Š. prašymų atleisti iš darbo, ieškovė pradėjo gauti jos tiekėjų pranešimus apie bendradarbiavimo nutraukimą. Negana to, tiekėjai pateikė informaciją, kad toliau bus dirbama su V. N. arba su Unihanza ir ją atstovaujančiu asmeniui M. Š.. Išėjęs iš darbo Logichemoje, M. Š. pradėjo dirbti atsakovo 1 vadybininku. Be to, kaip minėta, M. Š., dar dirbdamas pas ieškovę, slapta pas atsakovę 1 nukreipė naujai susidomėjimą bendradarbiauti su ieškove pareiškusį potencialų tiekėją United Process Controls.

33.       Taigi, visi  šie atsakovų veiksmai sudaro savarankišką Konkurencijos įstatymo (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto) pažeidimą.

34.       Atsakovai nepasinaudojo savo teise įrodyti savo sąnaudas, neįvykdė teismo pasiūlymo (reikalavimo) pateikti atitinkamus duomenis, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog su ja konkuruojanti bendrovė savo neteisėtais veiksmais gavo naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų registrų suvestinės matyti, kad ką tik įsteigtos bendrovės generavo dideles pinigines sumas, ir akivaizdu, jog įprastai naujai įsteigtas verslas iš pradžių dažniausiai veikia nuostolingai, nes dar nėra sukūręs savo klientų bazės. Dėl nesąžiningos konkurencijos nagrinėjamu atveju buvo priešingai – iš PVM sąskaitų faktūrų registro matyti, kad jau pirmaisiais veiklos mėnesiais buvo išrašomos sąskaitos su buvusiais ieškovės tiekėjais / klientais. Tokiu būdu PVM sąskaitų faktūrų registras įrodo, kad atsakovės, nesąžiningai konkuruodamos su ieškove, pasinaudodamos joms atsakovo 3 perduota informacija apie ieškovės tiekėjus / klientus (jų kontaktinius asmenis, kainas ir kita informacija), sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, perviliojo ieškovės tiekėjus / klientus, taip perimdama pastarosios turėtą rinkos dalį. Išvardinti įrodymai pagrindžia, kad atsakovas 3, siekdamas turtinės naudos ir savo įsteigto verslo sėkmės, teisėtai gavęs duomenis apie ieškovės komercine paslaptimi esančius jos tiekėjų / klientų duomenis, neteisėtai, nepraėjus vieneriems metams nuo darbo santykių su ieškove pasibaigimo, perdavė savo kontroliuojamoms bendrovėms ieškovės komercine paslaptimi esančius duomenis, o šią komercinę paslaptį neteisėtai, be ieškovės sutikimo, įgijo ir naudojo, turint tikslą konkuruoti siekiant sau naudos.

35.       Pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį, asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais šiuo atveju laikomos komercinei paslapčiai sukurti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos prasme „neteisėtas įgijimas“ reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą. Šios teisės normos taikymui nėra svarbu, kokiu būdu įgyta informacija, svarbu tai, kad jos įgijimas būtų neteisėtas. CK 1.116 straipsnio 4 dalies dispozicijoje įtvirtintas terminas „įgijimas“ aiškintinas, kaip apimantis visus veiksmus, nukreiptus į komercinės paslapties paviešinimą. Taip yra todėl, kad draudžiamas yra ne tik komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtas gavimas, bet ir kiti neteisėti veiksmai. Komercinės paslapties įgijimą aiškinant tik kaip neteisėtą komercinės paslapties gavimą, teisėtai gavusiam, tačiau neteisėtai paviešinusiam asmeniui negalėtų kilti teisinė atsakomybė. Komercinė paslaptis yra pramoninės nuosavybės objektas – specifinio pobūdžio turtas, o išviešinta komercinę paslaptį sudaranti informacija praranda komercinės paslapties statusą. Komercinė paslaptis paviešinama atskleidimu, neteisėtu jos perdavimu, todėl saugoma ir nuo minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo. Neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas – ją žinančio asmens kitam asmeniui suformuotas tam tikrų duomenų turinio žinojimas. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pvz., materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims. Komercinės paslapties atskleidimas paprastai yra ir jos perdavimas. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje nustatyta ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą. Pagal bendrąją taisyklę, informacijos įgijimas pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį nesiejamas su sutartinių teisinių santykių egzistavimu – tarp komercinės paslapties savininko ir ją neteisėtai įgijusio asmens sutartiniai teisiniai santykiai gali neegzistuoti – taikoma deliktinė atsakomybė. Sutartinė teisinė atsakomybė CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos pagrindu kyla sutarties pažeidimo atveju – nagrinėjamos teisės normos dispozicijoje eksplicitiškai išskiriamos dvi subjektų, kuriems kyla sutartinė atsakomybė, grupės – darbuotojai ir kitokios sutarties šalys. Terminas „darbuotojas“ CK 1.116 straipsnio prasme aiškintinas kaip apimantis tiek esamus (darbo sutartis bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta), tiek buvusius komercinės paslapties subjekto darbuotojus, kuriems yra išlikęs (pažeidimo metu buvo išlikęs) įsipareigojimas sutartyje ar įstatyme nurodytą terminą saugoti komercinę paslaptį. Asmenys, kuriems teisinė (sutartinė arba deliktinė) atsakomybė kyla už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos šiuo atveju sudaro komercinės paslapties savininko patirtos išlaidos sukurti, tobulinti ir naudoti komercinę paslaptį (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai). Komercinę paslaptį sudaranti informacija yra saugoma ne vien nuo jos įgijimo ar išviešinimo, bet ir nuo jos neteisėto naudojimo. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas atskyrė komercinės paslapties naudojimą nuo komercinės paslapties išviešinimo kaip dvi savarankiškas neteisėtų veiksmų išraiškos formas. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą. Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto. Dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo taip pat galima tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 68-83 punktai).

36.       Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad, nors didžiosios dalies neteisėtų veiksmų atlikimo metu ieškovės darbo sutartis su atsakovu 3 buvo pasibaigusi, jo civilinė atsakomybė yra sutartinė, o atsakovių – deliktinė. Šiuo atveju Logichemos ieškinio reikalavimas yra grindžiamas komercinės paslapties sukūrimo išlaidomis ir negautomis pajamomis (pelnu). Ieškovės teigimu, atsakovų pasisavintos komercinės paslapties ir dalykinių santykių sukūrimui ir tobulinimui Logichema patyrė 848 382 Eur išlaidų ir dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė prarado (negavo) 583 536 Eur pelno. Teigia, kad komercinės paslapties sukūrimo išlaidas sudaro darbo užmokesčio V. N. ir M. Š. lėšos, automobilių, kelionių, reprezentacinės, ofiso ir ryšių išlaidos, padaugintos iš koeficiento – V. N. ir M. Š. darbo laiko, praleisto dirbant su nurodytais tiekėjais (CEAC, Transmare Chemie, Synthos) dalies visame šių darbuotojų darbo laike. Tačiau, teismo vertinimu, siekdama užmegzti kontaktus su tiekėjais / klientais ir siųsdama darbuotojus į komandiruotes, bei taip patirdama nurodytas išlaidas, nepagrįstai jas prilygina ieškovės patirtai tiesioginei žalai. Verslo praktikoje tokios išlaidos yra įprasta investicija į darbuotoją, kuri atsiperka jo veikloje, tokiu būdu sąlygodama ieškovės pelną, o ne nuostolius. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalyje dėl 848 382 Eur žalos priteisimo, todėl ieškinį šioje dalyje atmeta (CPK 178 straipsnis).

37.       Ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ir negautomis pajamomis (pelnais) už 2016 – 2018 m. (Transmare Chemie) ir 2017 - 2018 m. (CEAC ir Synthos).

38.       Ieškovės į bylą pateikta Buhalterinė pažyma patvirtina, kad ieškovė 2015 m. iš Transmare Chemie  produkcijos pardavimų uždirbo 121 034 Eur pelno, o 2016 ir 2017 m. - 0 Eur, 2018 m. – 18 773 Eur. Ieškovės manymu, kad 2016, 2017 ir 2018 m. pelnas būtų buvęs ne mažesnis nei 2015 m. Dėl to ieškovės praradimus (negautas pajamas) iš šio tiekėjo 2016 – 2018 m. laiko ne mažiau nei 344 329 Eur (121 034 + 121 034 + 121 034 – 18 773).

39.       Pagal tą pačią pateiktą Buhalterinę pažymą ieškovė 2016 m. iš SEAC produkcijos pardavimo uždirbo 103 722 Eur pelno, o 2015 m. – 125 378 Eur pelno. Mano, kad 2017 ir 2018 m. pelnas būtų buvęs ne mažesnis, nei 2016 m., nes realiai 2017 m. pelnas buvo 0 Eur (neskaitant ieškovės pajamų, gautų pardavus sandėlio likučius). Atitinkamai ieškovės praradimus (negautas pajamas) iš šio tiekėjo 2016 – 2018 m. laiko ne mažiau 206 679 Eur (103 722 + 103 722 - 765, gautus 2018 m. iš uždirbto pelno).

40.       Taip pat Buhalterinė pažyma patvirtina, kad ieškovė iš Synthos produkcijos pardavimo 2016 m. uždirbo 16 264 Eur pelno, o 2015 m. – 14 244 Eur pelno. Mano, kad 2017 m. ir 2018 m. pelnas būtų buvęs ne mažesnis, nei 2016 m. (realiai 2017 ir 2018 m. pelnas 0 Eur). Dėl to laiko, kad ieškovės praradimai (negautos pajamos) iš šio tiekėjo 2017 – 2018 m. buvo ne mažiau 32528 Eur (16 264 + 16 264).

41.       Ieškovės vertinimu, ji patyrė bent 583 536 Eur dydžio žalą negautų pajamų (suprantant jas kaip grynąjį pelną) forma, nes tokie praradimai susidarė nuo atsakovų neteisėtų veiksmų pradžios atsakovams vykdant veiklą, kurios jie nebūtų galėję vykdyti, jeigu neturėtų neteisėtai panaudotos / įgytos informacijos apie ieškovės tiekėjus ir klientus. Pažymėtina, kad buhalterinių duomenų teisingumą ieškovė grindė į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu – teismo eksperto R. B. 2020 m. birželio 22 d. tyrimo aktu Nr. 20-6b, kuriame papildomai nustatyta, jog ieškovė 2017 m. nebuvo įtraukusi CEAC ir CEAC_BCO produktų pardavimų bendrai 34 934,90 Eur sumai be PVM, iš kurių buvo gautas 7661,27 Eur bendrasis pelnas.

42.       Kadangi KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas galioja vienerius metus nuo asmens, kuriam komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jo darbo su atitinkamu ūkio subjektu, sprendžiant dėl atsakovių pareigos atlyginti netiesioginius nuostolius, jie apskaičiuotini 2017 m. laikotarpiu. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl Konkurencijos įstatymo įtvirtinto reglamentavimo, nustatančio tam tikrą terminą, kuriam pasibaigus asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją, tikslas yra apsaugoti komercinės paslapties turėtojo interesus, kad jo komercinė paslaptis kuo ilgiau nebūtų žinoma tretiesiems asmenims ir nesudarytų sąlygų konkurencijai. Pasibaigus įstatyme arba sutartyje nustatytam terminui po atitinkamų santykių pasibaigimo, asmenų, kuriems komercinė paslaptis buvo žinoma dėl darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, ryšiai su ūkio subjektu jau būna nutolę, tokie asmenys paprastai jau nebeturi ir nebegali turėti konkrečios vertingos informacijos apie ūkio subjekto klientus, teikiamas paslaugas ar prekes, todėl po tokio termino pasibaigimo komercinės paslapties panaudojimas nebėra toks reikšmingas konkurencijos ir ekonominės naudos gavimo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Dėl to, kaip minėta, vadovaujantis ieškovės pateiktu nuostolių apskaičiavimu, jos nurodytų netiesioginių nuostolių suma sumažintina iki vienerių 2017 m. laikotarpio. Teismo vertinimu, teisingiau negautų pajamų dydį paskaičiuoti pagal ieškovės pateiktų duomenų apie turėtą pelną 2015 ir 2016 m. vidurkį, minusuojant 2017 m. 7661,27 Eur turėto pelno dydį – 182 660,23 Eur. Pažymėtina, kad atsakovai iš esmės nepateikė jokių atsikirtimų dėl nuostolių pagrįstumo, neginčijo ieškovės nurodytos žalos apskaičiavimo metodikos, nenurodė, kokie duomenys turėtų būti vertinami apskaičiuojant žalą, nenurodė, kokią įtaką žalos dydžiui turi ieškovės finansiniai ištekliai, kintamosios sąnaudos, kaip turėtų būti vertinami įmonės balansai, pelno ir nuostolių ataskaitos ir pan.

43.       CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog tokios bylos, kaip kad nagrinėjamoji, atveju įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taip pat svarbu, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Atsižvelgiant į tai, laikyti pagrįstais ieškovės argumentai, jog susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma – V. N. dėl UAB ,,Logichmea“ užimtų pareigų bei dalyvaujant įsteigiant ir kontroliuojant atsakovių bendroves, šiuose su ieškove konkuruojančiuose verslo subjektuose, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo santykių turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais tiekėjais / klientais sudarymas ir pan. - sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06- 26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, teismo vertinimu, ieškovė įrodė ir priežastinį ryšį tarp nurodytų neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovės negauto pelno. Jį patvirtina ir tai, kad darbo sutartį su ieškove atsakovas 3 nutraukė savo noru be svarbių priežasčių ir, kaip minėta, dar dirbdamas pas ieškovę, asmeniškai ir per susijusius asmenis (būtent savo brolį M. N. ir draugą R. R.) įsigijo ir pradėjo vadovauti įmonėms GCG ir Unihanzai. Byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad nuo pat V. N. kontrolės įgijimo šios įmonės ne tik vertėsi identiška veikla kaip ieškovė, bet ir peremė svarbiausius ieškovės tiekėjus – Transmare Chmie, CEAC, Synthos ir pardavinėti šių tiekėjų produkciją ieškovės klientams. Taip pat teismo vertinimu, atsakovo V. N., kaip ieškovės akcininko, nesutarimai su kitu įmonės akcininku A. T., nepaneigia jo atsakomybės dėl nesąžiningo konkuravimo nutraukus darbo sutartį. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovo 3 pareiga neatskleisti ir nenaudoti jam žinomos ieškovės konfidencialios informacijos apie ieškovės tiekėjus / klientus kyla iš įstatymo reikalavimų (CK 1.116 straipsnis). Dėl to net ir nustačius aplinkybes, kad tiekėjai / klientai išreiškė sutikimą toliau bendradarbiauti su atsakovu 3, tai negali būti laikoma kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus šalinantis veiksnys. Taigi, ieškovės komercinių paslapčių naudojimas be jos žinios, neabejotina, net ir esant šiuo nagrinėjamu atveju tiekėjų / klientų sutikimams, yra neteisėtas. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad klientų pritraukimas į ieškovės įmonę buvo pagrindinė atsakovo 3 užimamų pareigų funkcija, jo argumentai dėl tiekėjų / klientų sutikimo, atmetami kaip nepagrįsti.

44.       Kaltės prezumpcijos atsakovai nepaneigė. Atsakovas 3 žinojo arba negalėjo nežinoti, kad neteisėtai perduoda ir naudojasi ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija ir siekė gauti iš to naudos, todėl privalo solidariai atlyginti ieškovės patirtą žalą, kuri, nors pareiga atlyginti žalą atsakovės kyla atskirais pagrindais, žala yra padaryta bendrais jų veiksmais ir nėra įmanoma nustatyti, kokia žala kilo dėl kiekvienos iš atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.6 straipsnis). Ši išvada darytina remiantis ir kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

45.       Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimus, iš atsakovų solidariai priteisiant ieškovei 182 660,23  Eur patirtų nuostolių bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 straipsnis, CK 6.210 straipsnis). Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

46.       Atsakovai prašo teismo ieškovei skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodant, kad šiuo ieškiniu nesiekiama apginti savo pažeistų teisių, o daryti neleistiną spaudimą atsakovui V. N., jog jis nepalankiomis sąlygomis atsisakytų ieškovės turimų akcijų pagrindinio akcininko A. T. naudai, ir kad likęs vieninteliu akcininku galėtų laisvai bei savo nuožiūra disponuoti ieškovės įmonės abiejų akcininkų turtu.

47.       Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

49.       CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ieškovė ieškinį šioje byloje iš esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovų neteisėtais veiksmais atskleidžiant ieškovės komercinę paslaptį, tiekėjų / klientų nuviliojimu, kt. Teismo vertinimu, ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kai teismų praktikoje yra pripažįstama, jog net vien galimai nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, ieškovė šiuo nagrinėjamu atveju turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama atsakovų nurodytais nesutarimais dėl akcijų pardavimo. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei atlyginamos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51.       Ieškovė pateikė teismui 52 292 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus, taip pat 4477  Eur išlaidų, susijusių su ekspertinio tyrimo atlikimu; atsakovai pateikė duomenis apie turėtas 27 338,57 Eur išlaidas atstovo pagalbai.

52.       Bylinėjimosi išlaidos susidarė už procesinių dokumentų parengimą bei atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose – 33 val., taip pat už ekspertinio tyrimo atlikimą.

53.       Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, nagrinėjama byla vertintina kaip pakankamai didelės apimties (nagrinėta teismo posėdžiuose viso 33 val.), byloje gausu faktinių aplinkybių, elektroninės bylos medžiagą sudaro apie 1000 lapų; tačiau paminėtina, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, kurie įprastai nagrinėjami dėl neteisėtos komercinės paslapties atskleidimo padarytos žalos atlyginimo bylose, nors ir ieškinio suma buvo didelė (1 431 918 Eur). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Teismo vertinimu, byla nepakankamai sudėtinga, kad būtų galima priteisti gerokai maksimalius užmokesčio dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei suteikta teisinė pagalba (atstovavimas teismo posėdžiuose – 33 val., ieškinio, dubliko, prašymų ir atsiliepimų į prašymus rengimas (6), atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas, kt.) galėtų būti vertinama 16 000 Eur. Taip pat atsakovams, teismo vertinimu, suteikta teisinė pagalba (atstovavimas teismo posėdžiuose – 33 val., atsiliepimo, tripliko, prašymų ir atsiliepimų į prašymus rengimas (3), kt.) galėtų būti vertinama 13 000 Eur.

54.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei ieškinio patenkinimą iš dalies (12,75 proc.), ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2040 Eur išlaidų advokato pagalbai ir ieškovės patirtos 570 Eur dydžio išlaidos už ekspertinio tyrimo atlikimą. Atsakovų naudai iš ieškovės priteistinos 11 342,50 Eur išlaidos, susijusios su atstovo pagalba. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinas 1434 Eur žyminis mokestis.

55.       Byloje patirta 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistina 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

                Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,LOGICHEMA“ iš atsakovų V. N., uždarosios akcinės bendrovės ,,Unihanza“ ir uždarosios akcinės bendrovės Golden Consulting Group solidariai 182 660,23 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,LOGICHEMA“ iš atsakovų V. N., uždarosios akcinės bendrovės ,,Unihanza“ ir uždarosios akcinės bendrovės Golden Consulting Group lygiomis dalimis 1434 Eur žyminio mokesčio ir 2610 Eur bylinėjimosi išlaidų.

            Priteisti atsakovams V. N., uždarajai akcinei bendrovei ,,Unihanza“ ir uždarajai akcinei bendrovei Golden Consulting Group iš ieškovės uždarosios akcinės benderovės ,,LOGICHEMA“ 11 342,50 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

                Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LOGICHEMA“ 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

        Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

            Prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Loreta Bujokaitė