Civilinė byla Nr. e2A-437-430/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30350-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.3; 3.2.6.4; 3.2.6.5; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM3“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NILL NILL“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „EM3“ (toliau – UAB „EM3“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“ (toliau – UAB „NILL NILL“) 14 174,99 Eur skolos, 241,88 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d. šalys sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 2061001, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei atlygintinai naudotis automobiliu Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutarties pagrindu ieškovė išrašė atsakovei eilę PVM sąskaitų faktūrų, kurių didžiosios dalies atsakovė neapmokėjo. 2017 m. gegužės 22 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė nuomotos transporto priemonės negrąžino, dėl to ieškovė papildomai išrašė atsakovei 2017 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00094 už laikotarpį, kai automobilis buvo naudojamas, tačiau negrąžintas. Ieškovės teigimu, bendras atsakovės susidaręs įsiskolinimas už transporto priemonės nuomą yra 14 174,99 Eur, taip pat ieškovė apskaičiavo 241,88 Eur delspinigius, nustatytus sutarties 4.6 punkte.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 14 174,99 Eur skolą, 241,88 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 14 416,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 855 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d. tarp ieškovės (lizingo gavėjos) ir uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ (toliau – UAB „Nordea Finance Lithuania“) (lizingo davėjos) buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 201500449 (toliau – Finansinės nuomos sutartis), pagal kurią ieškovei buvo perduota 2015 m. transporto priemonė Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 20161001 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė išsinuomavo iš ieškovės transporto priemonę Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 22 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teigė, kad faktiškai mokėjimai UAB „Nordea Finance Lithuania“ (t. y. lizingo davėjai) buvo vykdomi tokia tvarka: dabartinis atsakovės vadovas P. P. perduodavo pinigus ieškovei, kad ši atliktų mokėjimus už transporto priemonę Porsche 911 Turbo S, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal finansinės nuomos sutartį. Iš viso P. P. ieškovei perdavė 130 520 Eur sumą. Šią sumą ieškovė panaudojo įmokoms už transporto priemonę Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti. Į šią sumą įėjo tiek pradinis įnašas už transporto priemonę Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek periodiniai mokėjimai. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo P. P. taip pat buvo ieškovės kreditorius 130 520 Eur sumokėtų įmokų apimtyje, dėl to 2017 m. birželio 26 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens P. P. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė įgijo 130 520 Eur reikalavimo teises į ieškovę. 2017 m. birželio 26 d. pranešimu dėl daikto sulaikymo atsakovė informavo ieškovę, jog sulaiko ginčo transporto priemonę ir reikalavo patenkinti reikalavimą dėl 130 520 Eur sumos sumokėjimo. Ieškovė kreipėsi dėl atsakovės veiksmų į teisėsaugos institucijas, tačiau 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Teigė, kad nors formaliai už ginčo transporto priemonę mokėjo ieškovė (t. y. per ieškovę buvo vykdomi mokėjimai) ir ieškovė buvo sudariusi finansinės nuomos sutartį su UAB „Nordea Finance Lithuania“, tačiau teisinių santykių turinys buvo kitoks, dėl to ieškovei buvo pasiūlyta perleisti teises ir pareigas, kylančias iš finansinės nuomos sutarties, nes ieškovė savo lėšų ginčo transporto priemonei neskyrė ir nenaudojo. Nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl skolos ir delspinigių priteisimo, nes atsakovė yra sumokėjusi 18 500 Eur sumą už ginčo transporto priemonės nuomą ir nėra skolinga ieškovei. Pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13, kuriuo užfiksuota, kad atsakovė sumokėjo ieškovei už transporto priemonės nuomą 15 000 Eur. Šis kasos pajamų orderis pasirašytas ieškovės vadovo A. V. (A. V.). Atsakovės vertinimu, ieškinys pareikštas ne dėl skolos, ne siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, o siekiant sudaryti spaudimą atsakovės vadovui P. P..
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė priimti galutinį teismo sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį visų pareikštų reikalavimų ribose ir informuoti prokurorą apie atsakovės atstovų padarytą galimai nusikalstamą veiką, t. y. dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Teigė, kad atsakovės pateikti faktai apie 130 520 Eur piniginių lėšų perdavimą ieškovei ar ieškovės vadovui A. V. yra melagingi. Šios sumos nei ieškovė, nei ieškovės vadovas iš atsakovės ar atsakovės dabartinio vadovo nėra gavę, t. y. nei grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu. Pažymėjo, kad, vertinant atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovė tokių sumų nėra turėjusi nei kaip turto, apskaitomo finansinės atskaitomybės dokumentuose, nei kaip pajamų, užfiksuotų pelno nuostolių ataskaitoje. Dabartinio atsakovės savininko J. P. vadovavimo laikotarpiu atsakovė iš viso generavo 4 392 Eur pardavimo pajamas ir 23 447 Eur finansinį nuostolį per 2015 finansinius metus. Vertindama fizinio asmens P. P. finansines galimybes perduoti ieškovei ar ieškovės vadovui grynais pinigais 130 520 Eur sumą, pažymėjo, kad P. P. jokių įrodymų apie šios sumos perdavimą iki šios dienos nėra pateikęs ir tokios sumos grynaisiais pinigais nėra turėjęs, nei kaip asmeninių santaupų ir (ar) dovanų, nei kaip pajamų, nei kaip paskolų, dėl to šie prieštaravimuose nurodyti teiginiai apie vykusius mokėjimus ir lėšų perdavimą yra melagingi. Teigė, kad atsakovė nevykdė įrodinėjimo pareigos ir nepateikė teismui jos pačios prievolių įvykdymą patvirtinančių įrodymų, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. 2017 m. rugsėjo 7 d. UAB „Nordea Finance Lithuania“ pranešimas Nr. 17/711 patvirtina, jog įmokas nuo sutarties sudarymo pradžios moka ir pažymos išrašymo datai ieškovė mokėjimo pavedimais sumokėjo 44 819,48 Eur likutinei vertei sudengti ir 4 148,51 Eur palūkanų, iš viso 48 967,99 Eur. Pabrėžė, kad atsakovės pateikta 2017 m. birželio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, nesukurianti šalims teisių ir pareigų, nes šia sutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl neegzistuojančio, negaliojančio ir nevykdytino reikalavimo perleidimo, dėl šios reikalavimo perleidimo sutarties ir sulaikymo teisės pareikštas ieškinys (civilinė byla Nr. e2-74-918/2019), kurioje prašoma taikyti niekinių sandorių teisines pasekmes. Ieškovės teigimu, atsakovės skola ieškinio pateikimo dienai buvo 14 174,99 Eur, kuri yra reali, teisėta ir galiojanti, o atsakovės pateiktas 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderis Nr. 13 dėl 15 000 Eur yra suklastotas ir niekinis. Pažymėjo, kad kasos pajamų orderis Nr. 13 (kaip projektas) buvo parengtas 1 750 Eur sumai ir perduotas iš buhalterinės apskaitos įmonės ieškovės vadovui kartu su sausio mėn. sąskaita už transporto priemonės Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, kad šis pristatytų PVM sąskaitą faktūrą atsakovei ir gautų apmokėjimą už nuomą. PVM sąskaita faktūra buvo įteikta apmokėjimui laiku, o kasos pajamų orderis Nr. 13 nebuvo pasirašytas ir pinigai nesumokėti, nes tokios sumos atsakovės vadovas tą dieną neturėjo. Išrašytas kasos pajamų orderis Nr. 13 buvo grąžintas apskaitą tvarkančiam asmeniui su buhalterine pažyma ir kaip sugadintas pridėtas prie kasos dokumentų. Nurodė, kad ieškovė šiuo laikotarpiu buvo tikrinama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kasos dokumentai, kaip ir kiti įmonės apskaitos dokumentai, buvo pateikti VMI patikrinimui, dėl to neįmanoma, kad šis dokumentas būtų neįtrauktas į įmonės apskaitą, ar vėliau kasos dokumentai būtų buvę koreguojami ar perrašomi. Kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovės dėl nuomos mokesčio savalaikio nemokėjimo pagal išrašytas ir atsakovei įteiktas PVM sąskaitas faktūras už nuomą, 2017 m. balandžio 16 d. iš atsakovės vienintelio akcininko J. P. ieškovės apskaitą tvarkantis asmuo M. I. gavo elektroninį laišką, kuriuo J. P. siuntė PVM sąskaitą faktūrą už nuomą (sausio mėn.) ir 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderį Nr. 13 1 750 Eur sumai, klausdamas informacijos, tačiau buvo informuotas, kad 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderis nėra įtrauktas į apskaitą, dėl to toks orderis negali patvirtinti pinigų sumokėjimo fakto. Pažymėjo, kad tiek atsakovės dabartinis vadovas P. P., tiek buvęs vadovas J. P., savo elektroniniuose laiškuose taip pat pripažino ir patvirtino, kad 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderis Nr. 13 dėl 15 000 Eur sumos, kurią nurodė atsakovė, nebuvo ir negalėjo būti išrašytas. Teigė, kad tarp šalių ir trečiojo asmens yra nagrinėjama daugiau tarpusavio civilinių ginčų.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P., atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d. tarp ieškovės (lizingo gavėjos) ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ (lizingo davėjos) buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 201500449, pagal kurią 2015 m. ieškovei buvo perduota transporto priemonė Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 1 d. atsakovė ir ieškovė sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 20161001, pagal kurią atsakovė išsinuomojo šią transporto priemonę iš ieškovės. Pažymėjo, jog nuomos sutartis buvo sudaryta formaliai, realiai nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. 2017 m. gegužės 22 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog nutraukia nuomos sutartį. 2017 m. birželio 26 d. pranešimu dėl daikto sulaikymo atsakovė informavo ieškovę, kad sulaiko automobilį. Teigė, kad iš tiesų ginčo transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta, dėl to, kad VMI vykdė patikrinimą ir norėta išvengti nesklandumų mokestiniu aspektu. Realiai įmokas už automobilį mokėjo ir juo naudojosi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P.. Pažymėjo, kad santykių turinys visiškai neatitiko formalios išraiškos. Faktiškai mokėjimai UAB „Nordea Finance Lithuania“ (t. y. lizingo davėjai) už automobilį buvo vykdomi tokia tvarka: trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. perduodavo pinigus ieškovei, kad ši atliktų mokėjimus už automobilį pagal finansinės nuomos sutartį, tokiu būdu P. P. perdavė ieškovei 130 520 Eur sumą ir šią sumą ieškovė panaudojo įmokoms už transporto priemonę atlikti.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
10. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 17 d. tarp lizingo davėjos UAB ,,Nordea Finance Lithuania“, ieškovės ir pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prime Auto“ (toliau – UAB „Prime Auto“) buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 201500449, kuria lizingo davėja įsipareigojo ieškovės, t. y. lizingo gavėjos, prašymu įsigyti nuosavybės teise naują transporto priemonę Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pardavėjos ir finansinės nuomos (lizingo) pagrindu transporto priemonę išnuomoti ieškovei, šiai už pasirinktą transporto priemonę sumokėjus 95 573,37 Eur dydžio pradinį įnašą ir 657,53 Eur administravimo mokestį (finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1, 2.1 punktai). Bendra transporto priemonės kaina buvo su PVM – 187 866,89 Eur (finansinės nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktas). Finansinės nuomos sutartyje numatytų ieškovės įsipareigojimų tinkamą įvykdymą garantavo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų P. P., ėjusio direktoriaus pareigas, pagal 2015 m. vasario 17 d. laidavimo sutartį Nr. 201500449 (finansinės nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 4 punktas). Ieškovė įsipareigojo visus grafike nurodytus mokėjimus, taip pat mokesčius už lizingo davėjos papildomas paslaugas, vykdant finansinės nuomos sutartį, mokėti sutartyje nustatytais dydžiais ir terminais (finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas). 2016 m. spalio 1 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 20161001, pagal kurią šalys susitarė dėl transporto priemonės nuomos už 1 750 Eur įskaitant PVM vienam mėnesiui, kuris mokamas už einamąjį mėnesį kiekvieno mėnesio dešimtą kalendorinę dieną (transporto priemonės nuomos sutarties 4.1 punktas). Ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir turėjo galioti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (transporto priemonės nuomos sutarties 7.1 punktas). 2016 m. spalio 1 d. priedu prie transporto priemonės nuomos sutarties automobilio perdavimo–priėmimo aktu transporto priemonė pasirašytinai perduota atsakovės direktoriui J. P.. 2017 m. gegužės 22 d. pranešimu dėl transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 20161001 nutraukimo atsakovės direktorius J. P. informavo, kad nuo 2017 m. gegužės 24 d. nutraukia transporto priemonės nuomos sutartį. 2017 m. birželio 22 d. ieškovės vadovas – direktorius A. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovės direktoriui J. P. pareiškimą dėl transporto priemonės, nuomojamos pagal transporto priemonės nuomos sutartį grąžinimo, kuriuo reikalavo iki 2017 m. birželio 26 d. grąžinti transporto priemonę. 2017 m. birželio 26 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. ir atsakovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria šalys, atsižvelgdamos į tai, kad pradinis kreditorius – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų P. P. turi reikalavimą į ieškovę, kuris susiformavo šiam perdavus skolininkės vadovui A. V. pinigines lėšas, skirtas mokėjimams už transporto priemonę atlikti, susitarė, kad pradinis kreditorius – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų P. P. perleis naujajai kreditorei – atsakovei reikalavimo teisę reikalauti iš skolininkės (ieškovės) 130 520 Eur (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punktas). 2017 m. birželio 26 d. pranešimu dėl daikto sulaikymo atsakovė informavo ieškovę, jog sulaiko transporto priemonę. Atsakovė reikalavo patenkinti vieną iš šių alternatyvių reikalavimų: pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 130 520 Eur sumą, kurią gavusi atsakovė nedelsiant grąžins transporto priemonę, arba perleisti atsakovei ieškovės teises ir pareigas, kylančias iš finansinės nuomos sutarties.
11. Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytus argumentus ir procesinius dokumentus, sprendė, jog byloje kilo ginčas dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių, kvalifikavimo, ir pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
12. Teismas sprendė, kad banko išrašai, ieškovės pateikti į civilinę bylą Nr. e2-74-918/2019, patvirtina aplinkybę, jog periodiniai mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartį, nuo jos sudarymo momento, būdavo atliekami iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos, ieškovės, kaip finansinės nuomos sutarties šalies, vardu. Duomenų, galinčių pagrįsti grynųjų pinigų, kurie būtų buvę įnešti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios darytos piniginės perlaidos pardavėjai ir lizingo davėjai, gavimo faktą, t. y., kad šie pinigai yra trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, P. P. asmeninės lėšos, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. nepateikė. Konkretaus subjekto, dirbusio pas ieškovę, kuriam grynieji pinigai bendrai 130 520 Eur sumai perduoti, neįvardino. Teismo vertinimu, bylos įrodymai ir liudytojo J. P. parodymai patvirtina aplinkybę, kad tiek finansinės nuomos sutarties, tiek ir transporto priemonės sutarties galiojimo laikotarpiu transporto priemone naudojosi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P..
13. Teismas vertino, kad atsakovės vadovo J. P. parodymai dėl transporto priemonės nuomos sutarties sudarymo aplinkybių (t. y. siekiant išvengti mokestinių dalykų), ir tai, kad faktiškai transporto priemone naudojosi P. P., nekeičia fakto, kad sutartis turi jos šalims įstatymo galią, buvo galiojanti ir vykdytina. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog buvo atliekami daliniai mokėjimai pagal transporto priemonės nuomos sutartį, dėl to tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė pripažino turinti galiojančią prievolę ieškovei, kurią realiai ir vykdė.
14. Teismas sprendė, kad esant prieštaringoms šalių pozicijoms dėl 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13, kuriuo neva buvo apmokėta 15 000 Eur skola, susidariusi pagal transporto priemonės nuomos sutartį, o į bylą šalims šio dokumento originalo nepateikus, negalima daryti neabejotinos išvados, jog minėtas mokėjimas buvo atliktas.
15. Teismas, remdamasis liudytojos M. I. parodymais ir 2017 m. sausio 30 d. buhalterine pažyma, padarė išvadą, kad pinigai pagal 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderį Nr. 13 nebuvo gauti, dėl to 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderis Nr. 13 laikomas negaliojančiu ir anuliuotu (byloje pateikta perbraukto 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 kopija, su liudytojos M. I. antspaudu, parašu ir prierašu „anuliuotas 2017 m. sausio 30 d.“). Pažymėjo, kad teismui neturint galimybės patikrinti 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 autentiškumo, taikoma contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią, šaliai nepateikus bylai reikšmingų įrodymų, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.
16. Teismas vertino, kad 2017 m. gegužės 22 d. pranešimu dėl transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 20161001 nutraukimo atsakovės direktoriui J. P. informavus ieškovę, kad nuo 2017 m. gegužės 24 d. nutraukia transporto priemonės nuomos sutartį, tačiau transporto priemonę, nutraukus transporto priemonės sutartį, vėluojant grąžinti, atsakovei tenka prievolės laiku grąžinti išsinuomotą daiktą nesilaikymo pasekmės. Už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti transporto priemonę, atsakovė privalo sumokėti ieškovės naudai šalių sulygtą 14 174,99 Eur nuomos mokestį, ir preziumuojama kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtus praradimus ir atlyginti kitus, ieškovės įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis, t. y. 241,88 Eur delspinigių.
17. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, jog transporto priemonės nuomos sutartis, nepaisant tikrojo jos sutarties objekto valdytojo, dalinai atsakovės vykdyta, neginčijant pareigos per mėnesį mokėti 1 750 Eur nuomos mokestį, o įrodymų, galinčių pagrįsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, P. P. 15 000 Eur atsiskaitymo pagal sutartinius santykius faktą, nepakanka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-37081-967/2017 paliktinas nepakeistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė UAB „NILL NILL“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos netiesioginius įrodymus ir aklai pritaikė pacta sunt servanda (sutartys turi būti vykdomos) principą, nors tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pateikė šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-74-918/2019 įrodymus, patvirtinančius, jog ginčo transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta formaliai (tik dėl akių).
20. Teigia, kad ieškovė nepanaudojo savo asmeninių lėšų įmokoms pagal lizingo sutartį atlikti ir jai tik formaliai buvo sukurtos teisės į transporto priemonę, o teismas nepagrįstai nesigilino į tikrąjį santykių turinį ir nepagrįstai bei neteisėtai priteisė ieškovei lėšas iš atsakovės už automobilio nuomą. Atsakovės manymu, šiuo atveju buvo vykdomas formalus teisingumas, o ne teisingumas, kuris nustatytas, saugomas ir ginamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
21. Pažymi, kad 2017 m. birželio 26 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė įgijo 130 520 Eur reikalavimą į ieškovę. Dėl šios Reikalavimo perleidimo sutarties tarp šalių vyko ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-74-918/2019, tačiau byla buvo nutraukta. Atsakovės manymu, šios bylos nutraukimas rodo, jog buvo priimtas sprendimas atsakovės naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje byloje ignoravo civilinės bylos Nr. e2-74-918/2019 baigtį, nors minėtos bylos nutartis turi prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai. Be to, minėta prejudicinė nutartis dar reiškia ir tai, jog transporto priemonė buvo sulaikyta teisėtai, dėl to teismas negalėjo patenkinti ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00094, kuria ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti 3 966,66 Eur už transporto priemonės nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., dėl to pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė ir savigynos institutą.
22. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas ginčo atveju sukūrė ydingą situaciją, kai iš atsakovės buvo priteista 14 174,99 Eur, nors pati ieškovė yra skolinga atsakovei pagal Reikalavimo perleidimo sutartį 130 520 Eur sumą, t. y. buvo apginta neegzistuojanti ieškovės teisė. Atsakovės vertinimu, ieškovei nenuginčijus Reikalavimo perleidimo sutarties, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio šioje byloje.
23. Teigia, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už transporto priemonės nuomą yra nepagrįstas ir dėl to, jog atsakovė už automobilio nuomą sumokėjo ieškovei bendrai 18 500 Eur sumą, nors ieškovė buvo pateikusi atsakovei 5 PVM sąskaitas faktūras 13 708,33 Eur sumai. Pabrėžia, kad ieškovė nutylėjo ir sąmoningai nepateikė teismui 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 dėl 15 000 Eur sumos už automobilio nuomą. Šis orderis pasirašytas ieškovės vadovo A. V., dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, jog atsakovė realiai sumokėjo 18 500 Eur sumą ir nėra skolinga. Atsakovės vertinimu, teismo išvada – nepripažinti šio kasos pajamų orderio kaip įrodymo, yra nepagrįsta ir padaryta neatsižvelgus į kitų byloje esančių įrodymų visumą ir liudytojo J. P. duotus parodymus. Pabrėžia, kad J. P. buvo nurodęs, kad jis, kaip UAB „NILL NILL“ vadovas perduodavo UAB „Finance Alliance“ originalius dokumentus, susijusius su UAB „NILL NILL“ apskaita. UAB „Finance Alliance“ taip pat buvo perduotas ir 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 originalas, tai patvirtino teismo posėdžio metu pats J. P.. Atsakovės manymu, šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 15 000 Eur už automobilio nuomą, o 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 originalas buvo perduotas UAB „Finance Alliance“, kuri tvarkė UAB „NILL NILL“ apskaitą, dėl to atsakovė objektyviai negalėjo pateikti teismui nurodomo orderio originalo, o teismas negalėjo reikalauti pateikti to, kas neįmanoma.
24. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo ir atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovės pozicija byloje nėra nuosekli. Atsakovė teigia, kad trečiasis asmuo P. P. neva sumokėjo ieškovei dalį automobilio kainos ir atsakovė neturėjo pareigos mokėti pagal transporto priemonės nuomos sutartį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė, nuo transporto priemonės nuomos sutarties pradžios mokėjo nuomos mokestį, kurį vėliau nustojo mokėti ir tokiu būdu susidarė įsiskolinimas.
26. Ieškovė sutinka, kad tarp šalių buvo nagrinėjamas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-74-918/2019, tačiau šioje byloje nebuvo priimtas joks prejudicinę galią turintis teismo sprendimas, nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie galėtų patvirtinti atsakovės poziciją, jog trečiasis asmuo P. P. ar kiti asmenys būtų sumokėję ieškovei 130 520 Eur. Vien tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio ir byla buvo nutraukta, nepatvirtinta jokių prejudicinių faktų.
27. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir konstatavo, jog 2016 m. spalio 1 d. ieškovės ir atsakovės pasirašyta transporto priemonės sutartis Nr. 20161001 yra galiojanti ir sutarties šalims turi įstatymo galią. Nors atsakovė nurodo, jog tokia sutartis buvo sudaryta neva dėl mokestinių klausimų, tačiau tokia atsakovės versija motyvuotai ir pagrįstai buvo atmesta. Ieškovės manymu, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo atveju buvo sudarytas tariamas sandoris, o bylos įrodymai patvirtina, kad periodiniai mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartį buvo atliekami iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos, ieškovės, kaip finansinės nuomos sutarties šalies, vardu. Taip pat buvo atliekami daliniai mokėjimai pagal transporto priemonės nuomos sutartį, dėl to 2016 m. spalio 1 d. ieškovės ir atsakovės pasirašyta transporto priemonės nuomos sutartis yra galiojanti ir sutarties šalims turi įstatymo galią.
28. Teigia, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu siekė suklaidinti teismą, nurodydama, jog neva ji yra sumokėjusi ieškovei 18 500 Eur sumą nuomos sutarties pagrindu. Pirmiausia ieškovė pažymi, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra 14 174,99 Eur skola, o ne 18 500 Eur, ir atsakovė nesugebėjo paaiškinti ir nurodyti, kodėl reikėjo sumokėti didesnę sumą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės pateikti į bylą kasos pajamų orderiai Nr. 11, 12, 13 yra suklastoti. Pažymi, kad atsakovė negali pateikti šių orderių originalų, o pati kasos pajamų orderių forma yra visiškai kitokia, nei ieškovės naudojama, dėl to, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl šių aplinkybių.
29. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti ir įvertinti atsakovės ir trečiojo asmens elgesį bei nesąžiningumą, galimai suklastotų dokumentų teikimą į bylą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, jog atsakovės pateiktame 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderyje Nr. 13, skirtingai negu ankstesniuose 2016 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderyje Nr. 11 ir 2016 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderyje Nr. 12, nėra raštu iš anksto nurodyta, jog mokėjimo suma priimta iš atsakovės direktoriaus J. P., atvirkščiai, nurodyta, kad ji priimta iš atsakovės, o asmuo ranka prirašytas „P. P.“. Įgaliojimo, kurio pagrindu trečiasis asmuo P. P. galėjo savarankiškai veikti atsakovės interesais ir tokio pobūdžio dokumentą pasirašytą, perduodamas ieškovės vadovui grynuosius pinigus, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė. Tai, kad pinigai pagal minėtą orderį nebuvo gauti patvirtino ir liudytoja M. I., dėl toks kasos pajamų orderis pagrįstai laikytas negaliojančiu ir anuliuotu. Teismui neturint galimybių patikrinti 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 autentiškumo, pagrįstai buvo taikoma contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpcija, pagal kurią, šaliai nepateikus bylai reikšmingų įrodymų, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo teismas paliko nepakeistą byloje priimtą preliminarų sprendimą (dėl skolos už transporto priemonės nuomą, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo), išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. vasario 17 d. tarp lizingo davėjos UAB ,,Nordea Finance Lithuania“, ieškovės UAB „EM3“ ir pardavėjos UAB „Prime Auto“ buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 201500449, kuria lizingo davėja įsipareigojo ieškovės, t. y. lizingo gavėjos, prašymu įsigyti nuosavybės teise naują transporto priemonę Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pardavėjos ir finansinės nuomos (lizingo) pagrindu transporto priemonę išnuomoti ieškovei, šiai už pasirinktą transporto priemonę sumokėjus 95 573,37 Eur dydžio pradinį įnašą ir 657,53 Eur administravimo mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 1.1, 2.1 punktai). Bendra transporto priemonės kaina su PVM – 187 866,89 Eur (sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktas). Finansinės nuomos sutartyje numatytų ieškovės įsipareigojimų tinkamą įvykdymą garantavo (duomenys neskelbtini), atstovaujama trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, P. P., ėjusio direktoriaus pareigas, pagal 2015 m. vasario 17 d. laidavimo sutartį Nr. 201500449 (sutarties specialiųjų sąlygų 4 punktas). Ieškovė įsipareigojo visus grafike nurodytus mokėjimus, taip pat mokesčius už lizingo davėjos papildomas paslaugas, vykdant finansinės nuomos sutartį, mokėti sutartyje nustatytais dydžiais ir terminais (finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas), ieškovė atliko mokėjimus pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (e. b. t. 1, b. l. 52–72, 91, 100). 2016 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „NILL NILL“, atstovaujama direktoriaus J. P., ir atsakovė UAB „EM3“, atstovaujama direktoriaus A. V., sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 20161001, kuria šalys susitarė dėl transporto priemonės Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos už 1 750 Eur, įskaitant PVM, vienam mėnesiui, kuris mokamas už einamąjį mėnesį kiekvieno mėnesio dešimtą kalendorinę dieną (sutarties 1.1, 4.1 punktai). Ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir turėjo galioti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (sutarties 7.1 punktas) (e. b. t. 1, b. l. 7–10). 2016 m. spalio 1 d. priedu prie transporto priemonės nuomos sutarties perdavimo–priėmimo aktu transporto priemonė pasirašytinai perduota atsakovės direktoriui J. P. (e. b. t. 1, b. l. 11–12). Pagal 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsiskaitymo su debitoriais apskaitos apyvartos žiniaraštį šiuo laikotarpiu atsakovei už transporto priemonės nuomos sutartį buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00068 1 750 Eur suma (apmokėta 2016 m. lapkričio 14 d. remiantis kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 11); 2016 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00073 1 750 Eur suma (apmokėta 2016 m. gruodžio 14 d. remiantis kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 12); 2017 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00076 1 750 Eur sumai (likutis debete – 1 750,00 Eur); 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00079 5 250,00 Eur suma (likutis debete – 7 000,00 Eur); 2017 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00084 3 208,33 Eur suma (likutis debete – 10 208,33 Eur); 2017 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00094 3 966,66 Eur suma (likutis debete – 14 174,99 Eur) (e. b. t. 1, b. l. 13–21). 2017 m. gegužės 22 d. atsakovė siuntė ieškovei pranešimą dėl transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 20161001 nutraukimo (e. b. t. 1, b. l. 22). 2017 m. birželio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei pareiškimą dėl nuomojamo pagal transporto priemonės nuomos sutartį automobilio grąžinimo (e. b. t. 1, b. l. 23). 2017 m. birželio 26 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl daikto (ginčo transporto priemonės) sulaikymo (e. b. t. 1, b. l. 73). Atsakovė pateikė papildomai 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 kopiją dėl 15 000 Eur ūkinės operacijos (t. y. šios sumos perdavimo ieškovei už transporto priemonės Porsche 911 Turbo S nuomą) (e. b. t. 1, b. l. 78). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iasis skyrius 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „EM3“ pareiškimą dėl turto pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (e. b. t. 1, b. l. 81–86), dėl šio nutarimo pareiškėja pateikė skundą (e. b. t. 1, b. l. 132). 2017 m. birželio 26 d. trečiasis asmuo P. P. ir atsakovė UAB „NILL NILL“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria trečiasis asmuo perleido atsakovei reikalavimo teisę į ieškovę 130 520 Eur sumai (e. b. t. 1, b. l. 98–99). Byloje pateikta ieškovės kasos knygos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. kopija; 2017 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. 14 kopija; 2017 m. sausio 30 d. buhalterinė pažyma; anuliuoto 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Nr. 13 kopija; 2016 m. gruodžio 21 d. kasos išlaidų orderio Nr. 031 kopija; 2016 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderio Nr. 12 kopija; 2016 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderio Nr. 11 kopija; 2016 m. lapkričio 2 d. kasos pajamų orderio Nr. 10 kopija; 2017 m. rugpjūčio 14 d. mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo kopija; 2017 m. elektroninio susirašinėjimo kopijos; 2017 m. sausio 12 d. PVM sąskaitos faktūros kopija, atsakovės UAB „NILL NILL“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo UAB „Finance Alliance“ ir minėtos bendrovės 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakymo kopijos (e. b. t. 1, b. l. 112–129, 181–183; e. b. t. 3, b. l. 44); atsakovės UAB „NILL NILL“ 2017 m. rugsėjo 4 d. prašymo J. P. ir minėto asmens 2017 m. rugsėjo 6 d. atsakymo kopijos (e. b. t. 3, b. l. 15–16); atsakovės UAB „NILL NILL“ 2017 m. sausio 20 d. avanso apyskaitos kopija (e. b. t. 3, b. l. 17); prašymas mokėjimų suvestinė pagal finansinės nuomos sutartį Nr. 201500449, sutarties mokėjimų grafikas (e. b. t. 1, b. l. 167–178); atsakovės UAB „NILL NILL“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai (e. b. t. 2, b. l. 7–36); UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2017 m. rugsėjo 7 d. pranešimas dėl įsipareigojimų vykdymo iki 2017 m. rugsėjo 7 d. (e. b. t. 2, b. l. 37); Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. užduotis atlikti mokestinį tyrimą, mokesčio administratoriaus nurodymas, 2016 m. spalio 26 d. pranešimas apie atliktą UAB „EM3“ mokestinį tyrimą (e. b. t. 2, b. l. 84–103, 117–118); antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dėl asmenų susirašinėjimo telefonu turinio (e. b. t. 3, b. l. 45–68); UAB „Prime Auto“ 2018 m. kovo 21 d. pranešimo Nr. PA-S18-48 dėl ginčo transporto priemonės pristatymo į servisą aplinkybių kopiją (e. b. t. 3, b. l. 71); atsakovės UAB „NILL NILL“ finansinių dokumentų kopijos (e. b. t. 3, b. l. 104–111). 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė UAB „EM3“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „NILL NILL“ dėl 2017 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir pareiškimo dėl sulaikymo, teisinių pasekmių taikymo (e. b. t. 2, b. l. 104–108). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi buvo sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-37081-967/2017 (t. y. šios bylos) nagrinėjimas iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-38520-809/2017 pagal ieškovės UAB „EM3“ ieškinį atsakovei UAB „NILL NILL“ dėl 2017 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir pareiškimo dėl sulaikymo, teisinių pasekmių taikymo (e. b. t. 2, b. l. 142–144). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-515-864/2018 atmetė UAB „EM3“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties teisėtumo (e. b. t. 2, b. l. 158–162). 2019 m. kovo 21 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos pagal ieškovės UAB „EM3“ ieškinį atsakovei UAB „NILL NILL“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimas, nustačius, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-74-918/2019 priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukus bylą (e. b. t. 2, b. l. 176; e. b. t. 3, b. l. 28–29).
34. CK 6.477 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį įtvirtinta CK 6.487 straipsnyje.
35. Apeliantė skunde teigia, kad ginčo šalių 2016 m. spalio 1 d. transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta formaliai (tik dėl akių), įrodinėdama, jog faktiškai už transporto priemonę įmokas pagal lizingo sutartį mokėjo ir ja naudojosi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P., o transporto priemonės nuomos sutartis dėl akių buvo sudaryta vien todėl, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdė patikrinimą ir ieškovė buvo pasirinkta tik mokesčių optimizavimo tikslais, nors santykių turinys neatitiko formalios išraiškos ir šalių valios. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, savo poziciją dėl ginčo sandorio tariamumo išreiškė ne priešieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu ar niekiniu, o paaiškinimais (nesutikimo su ieškiniu argumentais). Tapačiais argumentais atsakovės poziciją palaikė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P..
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Remiantis šios straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Taigi tariamasis sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktą ir teisines pasekmes gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
37. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka asmeniui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
38. Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43, 44 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčo sandorio (transporto priemonės nuomos sutarties) tariamumo ir nustatė, kad transporto priemonės nuomos sutartis tarp ginčo šalių realiai buvo sudaryta ir vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
40. Pirmiausia pažymėtina, kad 2015 m. vasario 17 d. lizingo sutartis dėl transporto priemonės Porsche 911 Turbo S įsigijimo buvo sudaryta tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“, UAB „Prime Auto“ ir ieškovės UAB „EM3“, t. y. lizingo gavėja, kurios naudai įsigyta transporto priemonė, buvo ieškovė UAB „EM3“, o ne trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P.. Pabrėžtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, kuri lizingo sutartyje nurodyta kaip lizingo gavėjos sutarties įsipareigojimo vykdymo garantas. Ši lizingo sutartis nenuginčyta, dėl to teismas neturi pagrindo abejoti jos teisėtumu ir šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo transporto priemonę lizingo būdu (finansavus UAB „Nordea Finance Lithuania“) įsigijo ieškovė UAB „EM3“, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P., būdamas laiduotojos UAB „VENECIJA.LT“ vadovu, turėjo sutartinį suinteresuotumą, jog ši lizingo sutartis būtų vykdoma tinkamai.
41. 2016 m. spalio 1 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė ginčo transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl transporto priemonės nuomos už 1 750 Eur, įskaitant PVM vienam mėnesiui, kuris mokamas už einamąjį mėnesį kiekvieno mėnesio dešimtą kalendorinę dieną (transporto priemonės nuomos sutarties 4.1 punktas). Ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir turėjo galioti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (transporto priemonės nuomos sutarties 7.1 punktas). 2016 m. spalio 1 d. priedu prie transporto priemonės nuomos sutarties automobilio perdavimo–priėmimo aktu transporto priemonė pasirašytinai perduota atsakovės direktoriui J. P.. 2017 m. gegužės 22 d. pranešimu nuomos sutartis nutraukta. Pabrėžtina, kad bylos įrodymai patvirtina, jog mokėjimus transporto priemonės pardavėjai atliko ieškovė UAB „EM3“, t. y. ieškovė pardavėjai 2015 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 238 atliko 37 537,37 Eur avansinį mokėjimą, 2015 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 239 – 38 000 Eur mokėjimą, 2015 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 242 – 20 000 Eur mokėjimą, iš viso – 95 537,37 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „mokėjimas pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-PA15-0119“. 2017 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės direktoriaus A. V. prašymu lizingo davėjos darbuotoja – klientų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė S. S. 2017 m. rugpjūčio 8 d. persiuntė ieškovės direktoriui A. V. elektroniniu paštu, mokėjimų suvestinę visoms sutartims susitikrinti, iš kurios matyti, jog iki 2015 m. kovo 17 d. pagal finansinės nuomos sutartį atlikta 657,53 Eur administravimo mokesčio ir 95 573,37 Eur pradinio įnašo užskaita ir pradėti vykdyti mokėjimai pagal mokėjimų grafiką. Lizingo davėja 2017 m. rugsėjo 7 d. pranešimu Nr. 17/711 informavo, kad pagal finansinės nuomos sutartį su ieškove, ieškovės likęs įsipareigojimas 2017 m. rugsėjo 7 d. yra 47 474,03 Eur; pagal minimą sutartį įmokas nuo sutarties sudarymo pradžios moka ieškovė; įsiskolinimo pagal finansinės nuomos sutartį pažymos rengimo ir pasirašymo dienai nebuvo. Banko išrašai, ieškovės pateikti į civilinę bylą Nr. e2-74-918/2019, patvirtina aplinkybę, jog periodiškai mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartį nuo jos sudarymo momento būdavo atliekami iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos, ieškovės, kaip finansinės nuomos sutarties šalies, vardu. Duomenų, galinčių pagrįsti grynųjų pinigų, kurie būtų buvę įnešti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios darytos piniginės perlaidos pardavėjai ir lizingo davėjai, gavimo faktą, t. y., kad šie pinigai konkrečiai yra trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, P. P. asmeninės lėšos, kurias jis mokėjimo dieną nusiimdavęs nuo savo banko sąskaitos, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. nepateikė, konkretaus subjekto, dirbusio pas ieškovę, kuriam grynieji pinigai bendrai 130 520 Eur sumai perduoti, neįvardino (CPK 178 straipsnis).
42. Pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsiskaitymo su debitoriais apskaitos apyvartas 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 3 d. laikotarpiu atsakovei pagal transporto priemonės nuomos sutartį buvo išrašytos: 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00068 1 750 Eur suma (apmokėta 2016 m. lapkričio 14 d. remiantis kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 11); 2016 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00073 1 750 Eur suma (apmokėta 2016 m. gruodžio 14 d. remiantis kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 12); 2017 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00076 1 750 Eur suma (likutis debete – 1 750 Eur); 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00079 5 250 Eur sumai (likutis debete – 7 000 Eur); 2017 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00084 3 208,33 Eur suma (likutis debete – 10 208,33 Eur); 2017 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija EM Nr. 00094 3 966,66 Eur suma (likutis debete – 14 174,99 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo transporto priemonė ne tik faktiškai buvo perduota naudotis atsakovei (t. y. perduota atsakovės vadovui), bet ir pagal ginčo transporto priemonės nuomos sutartį buvo atliekami daliniai mokėjimai, kurie paneigia esminį tariamojo sandorio požymį, t. y. jog sandoris (sudaryta sutartis) realiai nebuvo vykdomas. Byloje nėra duomenų, kad minėti finansiniai dokumentai, kurie patvirtina dalinius mokėjimus, būtų pripažinti negaliojančiais ar teisėsaugos institucijų būtų pripažinti suklastotais. Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina kitokias aplinkybes, nei įrodinėja atsakovė (apeliantė) su trečiuoju asmeniu, t. y. jog ginčo transporto priemonės nuomos sutartimi šalys realiai sukūrė tam tikras civilines teises ir pareigas, ir atsirado šio sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai.
43. Atkreiptinas dėmesys į pačios atsakovės nenuoseklią poziciją bylos nagrinėjimo metu, kadangi atsakovė, nors neigė ginčo transporto priemonės nuomos sandorio realumą (teigė apie jo fiktyvumą, tariamumą), tačiau kartu įrodinėjo, jog ji šią sutartį vykdė ir yra pilnai atsiskaičiusi pagal sutartį, kas taip pat leidžia abejoti jos argumentais dėl sandorio tariamumo buvimo ir jos sąžiningumo. Toks atsakovės nenuoseklumas, vertinamas kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo padarytoms išvadoms, jog bylos įrodymų visuma patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai transporto priemonės nuomos santykiai pagal rašytinę 2016 m. spalio 1 d. nuomos sutartį, ir šalys turėjo vykdyti prievoles viena kitai tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
44. Ginčo pagrindu ir dalyku yra ieškovo nurodytos atsakovei pateiktos ir neapmokėtos keturios PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. sausio 12 d. Nr. 00076 (1 750 Eur) už nuomą 2016 m. gruodžio mėn.; 2017 m. kovo 31 d. Nr. 00079 (5 250 Eur) už nuomą 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėn.; 2017 m. gegužės 22 d. Nr. 00084 (3 208,33 Eur) už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. (iki 2017 m. gegužės 25 d.); 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 00094 (3 966,66 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. Šių sąskaitų faktūrų pagrindu buvo apskaičiuotos ir netesybos.
45. Byloje nėra ginčo, kad šias PVM sąskaitas faktūras atsakovė buvo gavusi. Sąskaitos (Nr. 00076, Nr. 00079, Nr. 00084) buvo išrašytos, kai šalių transporto priemonės nuomos sutartis dar nebuvo nutraukta, o kita sąskaita (Nr. 00094) išrašyta po sutarties nutraukimo, tačiau atsakovei po pareikalavimo negrąžinus laiku transporto priemonės.
46. Apeliantė įrodinėjo pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teigia, jog šios sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, o tai, jos manymu, patvirtina 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderis Nr. 13, kuris fiksuoja, jog atsakovė sumokėjo ieškovei 15 000 Eur sumą už transporto priemonės nuomą, ir 2016 m. kasos pajamų orderiai Nr. 11 ir Nr. 12 dėl 3 500 Eur (po 1 750 Eur) mokėjimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad šalys nepateikė į bylą kasos pajamų orderio Nr. 13 dokumento dėl 15 000 Eur sumokėjimo originalo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kurią pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog atsakovės pateiktame 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderyje Serija KPO Nr. 13, skirtingai negu ankstesniuose 2016 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderyje Serija KPO Nr. 11 ir 2016 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderyje Serija KPO Nr. 12, nėra raštu iš anksto nurodyta atspausdinant, jog mokėjimo suma priimta iš atsakovės direktoriaus J. P., priešingai, nurodyta, kad ji priimta iš atsakovės, o asmuo ranka prirašytas „P. P.“. Įgaliojimo, kurio pagrindu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. būtų galėjęs veikti atsakovės interesais ir tokio pobūdžio dokumentą pasirašyti, perduodamas ieškovės vadovui grynuosius pinigus, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P., nepateikė. Byloje pirmosios instancijos teisme metu apklausta liudytoja buhalterė M. I., ginčo laikotarpiu, o būtent, nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. liepos 24 d. laikinai teikusi paslaugas atsakovei, paliudijo ir neigė parengusi 2017 m. sausio 20 d. avanso apyskaitą, kurią trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P., ėjęs bendrovėje vertintojo asistento pareigas, yra pasirašęs, sutikdamas su joje nurodyta aplinkybe, kad jis sumokėjo ieškovei už transporto priemonės nuomą 15 000 Eur mokėjimą, o atsakovės vadovas J. P. patvirtino ir paaiškino, jog į buhalterinės apskaitos dokumentus 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderis Serija KPO Nr. 13 įtrauktas nebuvo. Tokiu būdu, remiantis liudytojos M. I. parodymais ir 2017 m. sausio 30 d. buhalterine pažyma, kurioje nurodyta, kad pinigai pagal šį orderį nebuvo gauti, dėl to toks kasos pajamų orderis laikomas negaliojančiu ir anuliuotas (byloje pateikta perbraukto 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Serija KPO Nr. 13 kopija, su liudytojos M. I. antspaudu, parašu ir prierašu „anuliuotas 2017 m. sausio 30 d.), tokios aplinkybės tikėtinai patvirtina, jog šie atsakovės nurodyti sumokėti pinigai (15 000 Eur) galėjo būti negauti. Teismas neturi galimybių patikrinti 2017 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderio Serija KPO Nr. 13 autentiškumo, kadangi nepateiktas šio kasos pajamų orderio originalas, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją, pagal kurią, šaliai nepateikus bylai reikšmingų įrodymų, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.
47. Apeliantės skunde nurodyti kiti kasos pajamų orderiai – 2016 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderis Serija KPO Nr. 11 (1 750 Eur sumai) ir 2016 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderis (1 750 Eur), bendrai 3 500 Eur sumai, yra už transporto priemonės nuomą 2016 m. spalio ir lapkričio mėn., tai nurodyta ir pačiose kasos pajamų orderiuose. Šios sumos buvo įskaitytos į ankstesnius mokėjimus, dėl to nepatenka į ginčo įsiskolinimo laikotarpį pagal PVM sąskaitas faktūras, todėl reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Ginčo, jog atsakovė atsiskaitė (ar neatsiskaitė) už ankstesnius laikotarpius šioje byloje nėra, o šiuos mokėjimus įskaityti pakartotinai į vėlesnius mokėjimus pagal šalių ginčo nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo.
48. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nors įsiskolinimo bendra suma už transporto priemonės nuomą yra 14 174,99 Eur, tačiau apeliantė skunde teigia, jog ji buvo sumokėjusi ieškovei 18 500 Eur, tačiau logiškai ir pagrįstai nepaaiškino, kokiu pagrindu jai neva reikėjo sumokėti ieškovei didesnę sumą negu reikalavo ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat tikėtinai patvirtina, jog atsakovė ieškovei susidariusio įsiskolinimo nepadengė, o atsakovės argumentai yra nenuoseklus ir abejotini.
49. Kaip jau minėta, viena iš ginčo ieškovės sąskaitų faktūrų Nr. 00094 (3 966,66 Eur) yra išrašyta už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., kai jau šalių transporto priemonės nuomos sutartis buvo nutraukta. Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonė laiku nebuvo grąžinta, tačiau apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ir skunde teigia, jog ji 2017 m. birželio 26 d. pranešimu dėl daikto sulaikymo pranešė ieškovei, kad sulaikė ginčo transporto priemonę, dėl to nuo sulaikymo ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti nuomos mokesčio. Nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. buvo ieškovės kreditorius 130 520 Eur apimtyje, dėl to 2017 m. birželio 26 d. tarp atsakovės ir P. P. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria reikalavimas buvo perleistas atsakovei. Apeliantės vertinimu, ji teisėtai sulaikė ginčo transporto priemonę, kadangi ieškovė jai buvo skolinga pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, todėl minėta sąskaita Nr. 00094, kuri išrašyta esant sulaikytam daiktui, yra neteisėta.
50. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo argumentai dar kartą patvirtina atsakovės pozicijos nenuoseklumą šios bylos nagrinėjimo procese, t. y. nors atsakovė skunde teigia, kad viena iš sąskaitų (sąskaita Nr. 00094) išrašyta neteisėtai, tačiau kartu įrodinėja, jog buvo apmokėjusi visas be išimties sąskaitas. Vertinant atsakovės argumentus dėl jos teisės sulaikyti nuomos dalyku esančią transporto priemonę, pažymėtina, jog CK 4.229 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti daikto sulaikymo teisės turinį, nustato, jog daikto sulaikymo teisės turėtoju yra tik sulaikomo kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. CK 4.235 straipsnio 2 dalis nustato, kad daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie sulaikymo teisę ieškovei pareiškė 2017 m. birželio 26 d., o nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė valdė sulaikomą daiktą pasibaigė 2017 m. birželio 24 d. nuomininko iniciatyva. Taigi, pareiškimo apie daikto sulaikymą metu 2017 m. birželio 26 d. atsakovė buvo praradusi valdymo teisę į sulaikomą daiktą, t. y. nebuvo vienos iš būtinų įstatymo nustatytų tokios teisės realizavimo sąlygų. Vien dėl šios priežasties atsakovė neturėjo teisės sulaikyti nuomos sutarties dalyku esantį automobilį. Aplinkybė, jog ieškovė UAB „EM3“ buvo pareiškusi reikalavimą teisme dėl atsakovės pareiškimo dėl daikto sulaikymo pripažinimo negaliojančiu, o vėliau atsisakė ieškinio ir tokį atsisakymą teismas priėmė bei civilinę bylą nutraukė (t. y. apeliantės nurodoma civilinė byla Nr. e2-74-918/2019), nepatvirtina atsakovės teisės sulaikyti nuomos dalyku esantį automobilį. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą teismo nutartimi priimti atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukti bylą nenustatomi prejudiciniai faktai, nes tokia nutartimi nepasisakoma dėl ginčo esmės ir ja nenustatomos jokios reikšmingos faktinės aplinkybės. Be to, iš atsakovės nurodytos civilinės bylos Nr. e2-74-918/2019 teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė UAB „EM3“ minėtoje civilinėje byloje buvo pareiškusi ieškinį ne dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo. Atsakovei perdavus ginčo automobilį pirkėjui M. K., ieškovė atsisakė ieškinio. CK 4.229 straipsnio 1 dalis nustato, kad daikto sulaikymo teisę įgyvendinantis asmuo turi sulaikymo teisę, kol bus patenkintas jo reikalavimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, esant nepatenkintam jos reikalavimui, grąžino daiktą, perduodama jį pirkėjui. Tokios aplinkybės patvirtina, jog atsisakymą nuo ieškinio minėtoje civilinėje byloje lėmė atsakovės atsisakymas tariamos sulaikymo teisės, o ne pripažinimas sulaikymo teisėtu.
51. Pabrėžtina ir tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl apeliantės nurodomos Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleistų turtinių teisių, t. y. ieškovė nesigina nuo atsakovės argumentų dėl reikalavimo perleidimo sutarties, kadangi byloje nebuvo pateiktas priešieškinis, kuriuo būtų reikalaujama taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, dėl to minėtos reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimo (ar negaliojimo) faktas neturi jokios įtakos šioje civilinėje byloje pareikštų ieškovės reikalavimų pagrįstumui. Šios aplinkybės (atsakovės minimos ieškovės skolos priteisimas, jeigu tokia skola egzistuoja) galėtų būti atskiros bylos dalyku.
52. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti apmokėti 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 00094 (3 966,66 Eur) sąskaitą faktūrą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., kai atsakovė pavėlavo grąžinti ieškovei transporto priemonę be teisėto pagrindo (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).
53. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti apeliantės UAB „NILL NILL“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Loreta Braždienė
Visvaldas Kazakiūnas
Alma Urbanavičienė