Civilinė byla Nr. e2S-432-656/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14919-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos pagal atsakovo L. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui L. R. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. R. 5 715,00 Eur turtinę žalą, 55,58 Eur palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovui neterminuotam laikotarpiui paskolino atsakovui savo automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini), važiuodamas magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini)val. pateko į eismo įvykį – susidūrė su į važiuojamąją kelio dalį įbėgusiu laukiniu gyvūnu. Ieškovo automobilis nepataisomai sugadintas. Automobilis buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl įvykis nebuvo pripžintas draudžiamuoju įvykiu. Automobilis buvo priduotas metalo laužo supirkėjui, už jį gauta 285,00 Eur. Ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau žala jamnebuvo atlyginta. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė 5715,00 Eur turtinę žalą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo ieškovui 5 715,00 Eur turtinę žalą, 55,58 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 770,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisti iš atsakovo valstybei 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

3.       Atsakovas L. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

4.       Nurodė, kad atsakovas 2023-10-11 gavo ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Su advokatu bendravo tik elektroniniu paštu ir mobiliuoju telefonu, nes advokatas tuo metu buvo išvykęs atostogų. Tačiau vėliau advokatas informavo, kad atsisako atsakovą atstovauti.

5.       Nurodė, kad jis nepažeidė kelių eismo taisyklių, buvo pasirinkęs saugų greitį, buvo atidus, buvo blaivus, tačiau, briedžiui išbėgus į važiuojamąją kelio dalį tiesiai prieš automobilį, nebuvo jokių techninių galimybių išvengti susidūrimo. Kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis neįrengtas kelio apšvietimas, kuris padidintų matomumą tamsiu paros metu. Dėl šios kilusios žalos atsakovas nėra atsakingas, kadangi atitinkamų ženklų pastatymas, vielos tinklų atitvarų ar gyvūnų praginų įrengimas, kelio apšvietimo užtikrinimas yra valstybės kompetentingų institucijų pareiga. Policijos pareigūnų vertinimu, eismo įvykis buvo laikytinas nelaimingu atsitikimu, todėl atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėta nei administracinė teisena, nei iškelta baudžiamoji byla. Taip pat atsakovo atžvilgiu nėra pareikštas ieškinys dėl žalos gamtai/aplinkai atlyginimo priteisimo. Atsakovo teigimu, jo veiksmuose nėra kaltės ir priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų, kurių policijos pareigūnai neužfiksavo, ir atsiradusių pasekmių, kurios nuo jo nepriklausė. Ieškovui nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas iš atsakovo, kadangi nuostoliai su atsakovo veiksmais nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu, pastarosios aplinkybės, kuri yra būtinoji žalos atlyginimo sąlyga, ieškovas neįrodė. Kiekvienu atveju, policijos pareigūnai išnagrinėję aplinkybes, sprendžia, kas yra kaltas dėl eismo įvykio. Šiuo atveju atsakovo kaltė nebuvo nustatyta, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo nėra teisiškai pagrįstas.

6.       Atsakovo teigimu, teismas neįvertino ir nesprendė, ar tarp šalių susiklosčiusios aplinkybės ir kilęs ginčas yra visiškai aiškus, ar nekyla abejonių sprendimui už akių priimti. Tuo tarpu tarp šalių kilęs ginčas reikalauja visapusiškos situacijos analizės, visų reikšmingų aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Jos gali būti atskleistos tik parengiamajame teismo posėdyje. Teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, todėl neturėjo galimybės išsamiai išanalizuoti ginčo, nesusipažino su šiuo atveju bylos išnagrinėjimui aktualiais administracinės bylos duomenimis.

7.       Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovas advokatui elektroniniu paštu išsiuntė teismo dokumentus (ieškinį) jau buvo pasibaigus 14 kalendorinių dienų terminui atsiliepimo į ieškinį pateikti. Atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti arba pasinaudoti savo procesine teise ir prašyti pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ar prašyti jį atnaujinti.

8.       Pažymėjo, kad jeigu atsakovas iš tiesų būtų pasirinkęs saugų greitį ir vairavęs atidžiai, tikėtina, jog eismo įvykis apskritai nebūtų įvykęs. Neginčytina, kad atsakovas nepažeidė kelių eismo taisyklių ir buvo blaivus, tačiau vien šios aplinkybės niekaip nepanaikina atsakovo civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovui eismo įvykiu padarytą turtinę žalą. Pareiškime nurodyta, kad kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, neįrengtas kelio apšvietimas, kuris padidintų matomumą tamsiu paros metu, todėl dėl kilusios žalos atsakovas nėra atsakingas, kadangi atitinkamų ženklų pastatymas, vielos tinklų atitvarų ar gyvūnų praginų įrengimas yra valstybės kompetentingų institucijų pareiga. Atkreipė teismo dėmesį, kad paties atsakovo pateikti į bylą duomenys, t. y. pažyma apie eismo įvykio duomenis, patvirtina, kad kelio ruože vis tik buvo įrengti atitvarai. Pažymėjo, kad iš ieškinyje pateiktų „Google Earth“ nuotraukų matyti, jog Magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometro pradžioje yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, įspėjantis apie artėjantį 3 km kelio ruožą (apytikriai nuo (duomenys neskelbtini) kilometro iki (duomenys neskelbtini) kilometro), kuriame esą didelis per važiuojamąją kelio dalį judančių laukinių gyvūnų pavojus. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė atsakovo L. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

10.       CPK 288 straipsnio 4 dalies norma nustato, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė nei vienos iš minėtų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui.

11.       Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai. Atsakovas nurodo, kad juos gavęs 2023-10-11. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovo nurodomi argumentai, kad advokatas atostogavo, vengė bendrauti, nesurašė atsiliepimo į ieškinį, nors buvo žadėjęs tai padaryti, nesudaro jokio pagrindo pripažinti tai svarbia atsiliepimo į ieškinį termino praleidimo priežastimi. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti arba pasinaudoti savo procesine teise ir prašyti pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamų priežasčių ir pažeidė savo kaip proceso šalies pareigą rūpintis proceso ekonomiškumu ir operatyvumu.

12.       Be to, sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą taip pat turi būti vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad kartu su prašymu atsakovas turėtų pateikti naujus dokumentus, kurie atskleistų atsakovo minimas teismo neištirtas reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau tokių dokumentų (įrodymų) teismui nepateikė.

13.       Atsakovas nurodė, kad vairuodamas Automobilį nepažeidė kelių eismo taisyklių, buvo pasirinkęs saugų greitį, buvo atidus, buvo blaivus, tačiau briedžiui išbėgus į važiuojamąją kelio dalį, tiesiai prieš automobilį, nebuvo jokių techninių galimybių išvengti susidūrimo. Kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis neįrengtas kelio apšvietimas, kuris padidintų matomumą tamsiu paros metu. Dėl šios kilusios žalos atsakovas nėra atsakingas, kadangi atitinkamų ženklų pastatymas, vielos tinklų atitvarų ar gyvūnų praginų įrengimas, kelio apšvietimo užtikrinimas yra valstybės kompetentingų institucijų pareiga.

14.       Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad  Magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometro pradžioje yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, įspėjantis apie artėjantį 3 km kelio ruožą (apytikriai nuo (duomenys neskelbtini)kilometro iki (duomenys neskelbtini) kilometro), kuriame esą didelis per važiuojamąją kelio dalį judančių laukinių gyvūnų pavojus. Be to, kelio ruože buvo įrengti atitvarai. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo argumentus dėl atitvarų neįrengimo, įspėjamųjų kelio ženklų nepastatymo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

15.       Teismas konstatavo, kad teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimui už akių priimti egzistavo jo priėmimui būtinos sąlygos (CPK 285 straipsnio 1 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), o pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas šių sąlygų buvimo nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas netenkino (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

16.       Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:

16.1.       Atsakovas sutinka, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai, t. y. laikantis CPK 123 straipsnyje nustatytos tvarkos, taip pat pripažįsta, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė per teismo nustatytą terminą. Tačiau, jo tvirtinimu, procesinio dokumento jis nepateikė dėl pateisinamų priežasčių. Jis atliko visus įmanomai protingus veiksmus, jog pateiktų atsiliepimą teismui, tačiau bendravimas su advokatu dėl teisinių žinių stokos ir patirties nebuvo rezultatyvus. Dėl tokio įvykusio nesusipratimo atsakovas, laiku nepateikdamas atsiliepimo į ieškovo ieškinį, neteko galimybės apginti savo pozicijos ir dalyvauti teisme.

16.2.       Atsakovas (duomenys neskelbtini), vairuodamas Automobilį, nepažeidė kelių eismo taisyklių, buvo pasirinkęs saugų greitį, buvo atidus, buvo blaivus, tačiau briedžiui išbėgus į važiuojamąją kelio dalį. tiesiai prieš automobilį, nebuvo jokių techninių galimybių išvengti susidūrimo. Atsakovas nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio ir savo poziciją grindžia autoįvykio dokumentais. Pareigūnų, atsakingų už eismo įvykį, surašyti dokumentai yra oficialūs įrodymai, turintys didesnę įrodomąją vertę (CPK 197 straipsnio 2 dalis), jie yra galiojantys ir paneigia ieškovo argumentus, jog atsakovas buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, todėl ir neišvengė eismo įvykio. Ieškovo atžvilgiu nepradėta administracinė teisena, neiškelta baudžiamoji byla, atsakovo atžvilgiu nėra pareikštas ieškinys dėl žalos gamtai atlyginimo.

16.3.       Atsakovo veiksmuose nėra kaltės ir priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų, kurių policijos pareigūnai neužfiksavo, ir atsiradusių pasekmių, kurios nuo jo nepriklausė. Ieškovui nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas iš atsakovo, kadangi nuostoliai su atsakovo veiksmais nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu. Pastarosios aplinkybės, kuri yra būtinoji žalos atlyginimo sąlyga, ieškovas neįrodė.

16.4.       Kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, neįrengtas kelio apšvietimas, kuris padidintų matomumą tamsiu paros metu, nėra atitvarų. Dėl kilusios žalos atsakovas nėra atsakingas, kadangi atitinkamų ženklų pastatymas, vielos tinklų atitvarų ar gyvūnų praginų įrengimas, kelio apšvietimo užtikrinimas yra valstybės kompetentingų institucijų pareiga.

16.5.       Teismas nevertino ir nesprendė, ar tarp šalių susiklosčiusios aplinkybės ir kilęs ginčas yra visiškai aiškus, ar nekyla abejonių sprendimui už akių priimti. Tuo tarpu tarp šalių kilęs ginčas reikalauja visapusiškos situacijos analizės, visų reikšmingų aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Jos gali būti atskleistos tik parengiamajame teismo posėdyje. Teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, todėl neturėjo galimybės išsamiai išanalizuoti ginčo, nesusipažino su šiuo atveju bylos išnagrinėjimui aktualiais administracinės bylos duomenimis.

17.       Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

17.1.       Atskirajame skunde yra išdėstyti analogiški motyvai ir (ar) argumentai, kurie jau buvo nurodyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo skundžiamos teismo nutarties panaikinimui, neišdėsto naujų argumentų, jog minėta teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

17.2.       Paties atsakovo pateikti į bylą duomenys, t. y. pažyma apie eismo įvykio duomenis, patvirtina, kad kelio ruože buvo įrengti atitvarai. Iš kompiuterinės programos „Google Street“ užfiksuotų ekrano nuotraukų matyti, jog magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometro pradžioje yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, įspėjantis apie artėjantį 3 km kelio ruožą (apytikriai nuo (duomenys neskelbtini) kilometro iki (duomenys neskelbtini) kilometro), kuriame esą didelis per važiuojamąją kelio dalį judančių laukinių gyvūnų pavojus. Tai patvirtina kompiuterinės programos „Google Street“ ekrano nuotrauka (2023 m. birželio mėn. duomenys).

17.3.       Atsakovas pareiškime ir atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus. Nepaisant to, atsakovas atskirajame skunde nenurodė, su kokiais konkrečiais bylos išnagrinėjimui aktualiais duomenimis teismas dar nėra susipažinęs.

17.4.       Atsakovas, siekdamas, jog sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti argumentus ar pateikti įrodymus, kurie darytų įtaką priimto sprendimo už akių (ne)teisėtumui ir (ne)pagrįstumui. Susipažinus su Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniu, akivaizdu, kad Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir (arba) jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių (ne)teisėtumui ir (ne)pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

21.       Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. 

22.       Skirtingai, nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovui yra vienintelis būdas ginti savo teises.

23.       CPK 288

28.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas elgėsi pasyviai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamų priežasčių ir pažeidė savo kaip proceso šalies pareigą rūpintis proceso ekonomiškumu ir operatyvumu. Taigi atsakovas nepaneigė prielaidų sprendimo už akių priėmimui (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Dėl atsakovo nurodytų įrodymų įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

29.       Sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad autoįvykio metu atsakovas vairavo ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Iš į bylą atsakovo pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2023 m. spalio 11 d. pranešimo Nr. 10-S-22471(1.44E-10) „Dėl informacijos apie eismo įvykį“ nustatyta, kad autoįvykis įvyko (duomenys neskelbtini) km, automobiliui susidūrus su į važiuojamąją kelio dalį įbėgusiu laukiniu gyvūnu.

31.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovui priklausantį automobilį naudojo panaudos pagrindu. Nors nagrinėjamu atveju panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nagrinėjamam teisiniam ginčui yra aktualios CK XXXII skyriaus (Neatlygintinis naudojimasis daiktu (panauda)) teisės normos.

32.       Kasacinio teismo akcentuojama, jog nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 str.) ir naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 str. 1 d.). Panaudos gavėjas neatsako už atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu (CK 6.638 str. 3 d.). Taigi panaudos gavėjas yra atsakingas už jam perduoto daikto išsaugojimą ir, pasibaigus sutarčiai, privalo panaudos davėjui grąžinti daiktą tokios būklės, kokios gavo naudotis, atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą dėl naudojimo pagal paskirtį. Jeigu panaudos sutarties galiojimo metu panaudos daiktas žuvo ar buvo sugadintas ir panaudos gavėjas negali jo grąžinti tokio, kokį gavo naudotis, tai panaudos davėjui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, panaudos gavėjas turi įrodyti, kad panaudos daiktą naudojo pagal paskirtį ir daiktas žuvo ar sugedo jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).

33.       Atsakovo tvirtinimu, jis ieškovo suteiktą transporto priemonę vairavo atsargiai, autoįvykio metu buvo blaivus, tačiau automobilis autoįvykio metu buvo nepataisomai sugadintas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, dėl staiga į kelią išbėgusio briedžio. Atsakovas nurodė, kad dėl autoįvykio jo kaltė nebuvo konstatuota. Atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėta nei administracinė teisena, nei iškelta baudžiamoji byla, atsakovo atžvilgiu nėra pareikštas ieškinys dėl žalos gamtai atlyginimo priteisimo. Atsakovo tvirtinimu, jo veiksmuose nėra kaltės ir priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų, kurių policijos pareigūnai neužfiksavo, ir atsiradusių pasekmių, kurios nuo jo nepriklausė. Ieškovui nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas iš atsakovo, kadangi nuostoliai su atsakovo veiksmais nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu. Pastarosios aplinkybės, kuri yra būtinoji žalos atlyginimo sąlyga, ieškovas neįrodė.

34.       Atskirajame skunde, kaip ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas išdėstė ir nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadas dėl atsakovo kaltės dėl ieškovo automobilio sugadinimo. Atsakovo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą už akių, nebuvo vertinamos ir tirtos aplinkybės, susijusios su valstybės pareiga užtikrinti kelio apšvietimą, atitvarų įrengimą, įspėjamųjų kelio ženklų pastatymą, kas gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.  Taigi nurodytais argumentais atsakovas siekia pagrįsti, kad už eismo įvykyje ieškovo turtui padarytą žalą yra atsakingas ne automobilio valdytojas (atsakovas), o valstybė.

35.       Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų pareiga atlyginti žalą, o 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Ginčuose dėl laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad besikreipiantis į teismą asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus CPK nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir valstybės neteisėtus veiksmus, turi įrodyti nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).

36.       Autoįvykis įvyko nakties metu. Atsakovo tvirtinimu, kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, neįrengtas kelio apšvietimas, kuris padidintų matomumą tamsiu paros metu, neįrengti įspėjamieji ženklai. Dėl šios kilusios žalos atsakovas nėra atsakingas, kadangi atitinkamų įspėjamųjų ženklų pastatymas, vielos tinklų atitvarų ar gyvūnų praginų įrengimas, kelio apšvietimo užtikrinimas yra valstybės kompetentingų institucijų pareiga.

37.       Atsakovo teiktais duomenimis, autoįvykis įvyko magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) km atkarpoje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad  magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometro pradžioje yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, įspėjantis apie artėjantį 3 km kelio ruožą (apytikriai nuo (duomenys neskelbtini) kilometro iki (duomenys neskelbtini) kilometro). Apeliantas nurodytų aplinkybių neginčija, neteikia jas paneigiančių įrodymų. Paties atsakovo pateikta oficiali pareigūnų pažyma, fiksuojanti autoįvykį, kurioje nurodyta, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo įrengti atitvarai. Apeliantas nors ir nurodė, kad autoįvykio vietoje nebuvo įrengtas apšvietimas, tačiau nenurodė kuo vadovaujantis bylai aktualiame magistralinio kelio ruože toks apšvietimas turėtų būti įrengtas.

38.       Atsakovas atskirajame skunde remiasi ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos, nes nebuvo vertinami administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys, tačiau nenurodė, kokie administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys ir kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų pagrįsti.

39.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir įrodymų, kuriais remiantis įrodinėtų galimą valstybės atsakomybę už laukinio gyvūno padarytą žalą ieškovo automobiliui (CK 6.267 straipsnis), t. y. kurie galėtų turėti lemiamos įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo argumentai dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų yra abstraktūs, nekonkretūs, nesiejami su faktinėmis bylos aplinkybėmis.

40.       Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė nei vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurios teismo priimtas sprendimas už akių turėtų būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas.

42.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas ir tvarką. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjas                                                                                                                      Andrius Ignotas