Baudžiamoji byla Nr. 1-311-161/2014

                                                              (Proceso numeris 1-88-1-00813-2014-7)

                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; 1.1.7.2.5.; 2.10.1.

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro D. Žvirblio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

2014-10-16 apie 20 val., A. G., būdamas neblaivus, 1,59 promilių girtumo, sugyventinės I. K. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) , priekaištaudamas I. K., kad ji nori su juo skirtis, traukdamas ją prie lango, sudavė kumščiu vieną smūgį jai į veidą ir vieną smūgį kumščiu į krūtinę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014-10-16 nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus. Namuose taip pat buvo jo sugyventinė I. K., jie buvo virtuvėje, o kitame kambaryje televizorių žiūrėjo jo tėvas A. G.. Virtuvėje tarp jo ir jo sugyventinės I. kilo žodinis konfliktas dėl skyrybų. Žodinio konflikto metu jis susinervino, nesusivaldė ir gali būti, kad vieną kartą jai kumščiu sudavė į krūtinę bei vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tačiau dėl girtumo ir stresinės situacijos tiksliai neatsimena, kad taip pasielgė, tačiau neatmeta tokios galimybės, kad taip pasielgti galėjo (b.l. 31).

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2014-10-16, apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini) , jos sugyventinis A. G. būdamas neblaivus pradėjo jai priekaištauti, kad ji ruošiasi su juo skirtis. Per virtuvės langą A. G. pamatė prie kebabų kiosko šalia parduotuvės „Iki“ grupę jai nepažįstamų jaunuolių ir jis norėdamas pasirodyti, kad yra padėties šeimininkas, pradėjo ją traukti prie lango. Ji pradėjo jam priešintis ir tada A. G. jai ranka sudavė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinę, sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l. 12).

Liudytojas A. G. parodė, 2014-10-16 jis buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini) , kurį nuomojasi jo sūnus A. su savo sugyventine I. K.. Kambaryje jis sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, kai apie 20 val. jis išgirdo, kad virtuvėje triukšmas. Kai nuėjo į virtuvę, tai pamatė, kad A. virtuvėje atidaręs langą, todėl pagalvojo, kad jis nori šokti per langą. I.taip pat buvo virtuvėje prie lango. Kai jis atėjo į virtuvę, tai nematė, kad A. kaip nors muštų I. (b.l. 14).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2014-10-16 adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivas A. G. smurtavo prieš savo sugyventinę I. K.. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad I. K. patinęs ir paraudęs dešinės pusės skruostas, paraudusi krūtinė (b.l. 3, 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 9).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad A. G. nustatytas 1,59 promilių girtumas (b. l. 5).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad I. K. nustatytas 0,11 promilių girtumas (b.l. 6).

A. G. gydytojo psichiatro ir gydytojo psichiatro priklausomybėms (narkologo) gydytas nebuvo, neįrašytas į psichiatrinę įskaitą (b.l. 36), baustas administracine tvarka (b.l. 38).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – savo sugyventinei I. K. t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Nusikaltimas baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis A. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 40).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs  nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamojo A. G. asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina prokuroro siūloma paskirti bausmės rūšis, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 641 str., A. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

n u s p r e n d ė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

LR BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 3 d. bei LR BK 722 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti A. G. sulaikymą nuo 2014-10-16 iki 2014-10-18 Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d., 66 str. pagrindu vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                  Edita Zarembienė