Skundas Nr. 1S-309-312/2011

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite,
sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei,
dalyvaujant prokurorui Giedriui Taraseviciui,
pareiškejui P. D.,
jo atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai,
viešame teismo posedyje išnagrinejus Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos skyriaus prokuroro 2011 m. balandžio 13 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,
n u s t a t e:
Vilniaus apygardos prokuraturoje 2011 m. balandžio 4 d. buvo gautas P. D. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad tarp jo, J. D. ir I. D. vyksta teisminiai gincai del buto. P. D. ir jo sutuoktinei del buto ne karta skambino ir grasino D. K. (D. K.), reikalaudamas skubiai ji ikeldinti kaip J. ir I. D. drauga. Jo (P. D.) žiniomis, D. K. nebuvo J. ir I. D. teisetu atstovu ar kitaip igaliotu asmeniu, todel neturi teises reikšti panašaus pobudžio reikalavimus ar juolab grasinti. 2011 m. balandžio 1 d., laikotarpiu tarp 12.00 val. ir 13.00 val., D. K. atvyko i buta, esanti Laisves pr. 42-176, Vilniuje, ir atidarius duris, jo (P. D.) sutuoktinei S. D. pareiške, kad jie privalo ji ileisti i buta, nes esa jis turis J. ir I. D. igaliojima. Atsisakius ileisti, po keliolikos minuciu D. K. grižo su dviem nepažistamais vyrais. Bijodama del saugumo, sutuoktine iškviete policija, kuriai atvykus paaiškejo, kad su D. K. atvyke vyrai yra Vilniaus miesto 5 PK operatyviniai darbuotojai, kurie pareiške, kad jie turintys teise ikeldinti i ta buta D. K. pagal jo turima teismo sprendima ir jo turima tariama igaliojima.
Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroras 2011 m. balandžio 13 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal P. D. pareiškima, kadangi nebuvo padarytos veikos, turincios nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., 2 d., 228 str. 1 d., 2 d. požymiu.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro 2011 m. balandžio 13 d. nutarimas buvo panaikintas. Ikiteisminio tyrimo teisejas savo sprendima motyvavo tuo, kad P. D. pareiškime yra pateikta pakankamai duomenu, kurie leistu daryti išvada, jog galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, taciau prokuroras nesieme visu butinu priemoniu pateiktiems duomenims patikrinti, išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes.
Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutarti ir palikti galioti Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro 2011 m. balandžio 13 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.
Skunde nurodoma, kad teisejas konstatavo, jog baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. atsirasti (tas pats požymis butinas ir baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. atsirasti) butina didele žala asmens teisems ir teisetiems interesams. Prokuroro nuomone, tokia žala nebuvo padaryta.
Skunde paaiškinama, jog P. D. yra nurodes, jog jo ar jo žmonos atžvilgiu fizine ar kitokia prievarta nebuvo naudojama, turtine ar neturtine žala nebuvo padaryta, D. K. grasino nužudyti pareiškeja, taciau pats pareiškejas tokiu grasinimu rimtai nevertino. Taip pat iš P. D. parodymu matyti, jog kartu su D. K. atvyke pareigunai elgesi korektiškai, jokiu grasinimu nei pareiškejo, nei jo žmonos atžvilgiu neišsake. Prokuroras mano, jog tokie paaiškinimai leidžia daryti išvada, kad nera butino požymio baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 294 ar 228 str. atsirasti. Prokuroras pažymi, kad nagrinejamu atveju, turtines ar neturines žalos ar kitu negatyviu padariniu buvima paneige pats asmuo, kurio atžvilgiu buvo atlikti skundžiami veiksmai.
Prokuroras nurodo, kad nutarime nera D. K. veiksmu teisetumo ar neteisetumo vertinimo. Netgi jei D. K. ir atliko kokius nors galimai neteisetus veiksmus, tu veiksmu teisetumas bei baudžiamumas yra ne baudžiamosios, o kitos teises šakos (administracines, civilines) teisenos dalykas, kadangi D. K. veiksmuose nera požymiu, kurie butini juos laikyti nusikalstamais.
Prokuroras isitikines, kad D. K., J. D., I. D., nenustatytu pareigunu veiksmu vertinimas, bet kokiu atveju neturetu itakos situacijos vertinimui, kadangi akivaizdžiai nesant nusikalstamai veikai butinu požymiu, baudžiamoji atsakomybe negalima, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali buti pradedamas.
Skunde teigiama, kad pareiškejo aiškinimai, jog D. K. ir toliau naudoja psichine prievarta jo atžvilgiu, grasina susidorojimu, negali buti pagrindu panaikinti prokuroro nutarima, kadangi ši informacija nebuvo žinoma nutarimo priemimo metu. Prokuroro nuomone, pareiškejas turetu iš naujo kreiptis i prokurora su tokia informacija.
Prokuroro nuomone, del nepagristo ikiteisminio tyrimo teisejo sprendimo yra daroma žala teisesaugos institucijoms, kadangi jos yra nepagristai apkraunamos darbu, tokiu budu joms apsunkinamos galimybes tinkamai atlikti pavestas funkcijas kitose bylose.
Prokuroro skundas atmestinas.
Prokuroras skunde teisingai nurodo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. atsirasti butina nustatyti, kad konkretiems subjektams buvo padaryta didele žala. Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. numatyta, kad tokia žala turi buti padaroma asmens teisems ar teisetiems interesams, o Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nustatyta, kad tokia žala padaroma valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Iš P. D. apklausos turinio matyti, jog jis nurode, kad jam nebuvo padaryta nei turtine, nei neturtine žala. Visgi, toks pareiškejo teiginys nera pagrindas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.
Pažymetina, kad dideles žalos padarymas Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatytu atveju nera siejamas vien tik su fizinio asmens patirta žala, t. y. fizinis asmuo del piktnaudžiavimo gali ir nepatirti dideles žalos, taciau tokia žala gali patirti, pvz., valstybe. Pareiškejas nurode, kad su D. K. buvo ateje du pareigunai (Vilniaus m. 5 PK operatyviniai darbuotojai,), taigi kyla klausimas, kokiu tikslu šie pareigunai atejo kartu su D. K., kokius klausimus jie visi kartu sprende, ar jie veike kaip privatus asmenys ar kaip pareigunai, kodel pareiškejo žmona iškviete policijos pareigunus. Šiu klausimu išsiaiškinimas turi reikšmes konkreciu asmenu veiksmu teisiniam vertinimui baudžiamosios teises prasme. Atkreiptinas demesys, kad vien tai, jog pareigunai elgesi korektiškai (pareiškejas apklausos metu nurode, jog jie elgesi „gana korektiškai“) nera pagrindas teigti, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Aplinkybe, kad nera nustatyti pareigunai (atkreiptinas prokuroro demesys, kad pareiškime yra nurodyta vieno iš pareigunu vardas bei pavarde), kurie kartu su D. K. buvo ateje pas pareiškeja bei jo žmona, nera pagrindas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Šiu asmenu tapatybes nustatymas yra ikiteisminio tyrimo pareigunu (o ne pareiškejo) pareiga.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichine ar fizine prievarta nukentejusiajam ar jo artimam asmeniui. Akivaizdu, jog pareiškejas nenurode, kad jo ar jo žmonos atžvilgiu buvo naudojamas fizine prievarta, taciau iš pareiškejo teiginiu matyti, jog jo bei jo žmonos atžvilgiu galimai buvo naudojama psichine prievarta. Psichines prievartos naudojimas gali pasireikšti ivairiais grasinimais prieš nukentejusiji ar jam artima asmeni. Pareiškejo nurodytas grasinimo faktas niekaip nepaneigtas. Vertinant ar buvo naudojama psichine prievarta nepakanka vien formalaus konstatavimo, kad pareiškejas grasinimu nevertino rimtai. Cia butina ivertinti kaip galimai grasines asmuo vertino savo veiksmus, nes nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai irodinejami pagal kaltininko, o ne pagal nukentejusiojo veiksmus bei vertinimus.
Teismo isitikinimu, visiškai nepagristas prokuroro teiginys, kad P. D. nurodyta aplinkybe, jog jam ir jo žmonai toliau yra grasinama, negali buti pagrindu panaikinti prokuroro nutarima. Toks prokuroro teiginys prieštarauja baudžiamojo proceso paskirciai, t. y. ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas.
Pastebetina, kad P. D. skunde ikiteisminio tyrimo teisejui nurode, jog D. K. ir toliau grasina jam bei jo žmonai. Taigi, pareiškejo atžvilgiu galimai atliekami neteiseti veiksmai, kurie galetu buti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. Cia pažymetina, kad prokuroras, vertindamas pareiškime nurodytus duomenis, nera saistomas pareiškejo nurodytos nusikalstamu veiku kvalifikacijos.
Apibendrinant teigtina, jog prokuroras padare nepagrista išvada, jog baudžiamasis procesas negali buti pradetas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Esant tokioms aplinkybems, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teisimo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutarties nera jokio pagrindo. Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.
Teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite