Civilinė byla Nr. e2-1269-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26983-2017-7

Procesinio dokumento kategorija: 2.9.1; 2.9.6; 2.9.11; 3.2.3.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „TIKKURILA“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Ždanovičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „TIKKURILA“ ieškinį atsakovui UAB „HIMĖJA“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „HIMĖJA“ ieškovo naudai 382 343,69 EUR skolos, 7 576 EUR palūkanų bei 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2012-05-14 ieškovas ir atsakovas sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 985 (toliau - Bendradarbiavimo sutartis) kurios pirmuoju punktu ieškovas įsipareigojo užtikrinti savalaikį ir pastovų statybinių dažų bei glaisto pažymėtų prekės ženklais „Tikkurila“, „Vivacolor“, „Alcro“, „Anza“ teikimą atsakovui pagal jo pateiktus užsakymus. 2017-07-04 ieškovas ir atsakovas sudarė skolos išrašą, kuriuo šalys patvirtino, kad mokėtiną sumą, kurią atsakovas skolingas ieškovui pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, sudaro 382 343,69 EUR. Ieškovas nurodo, kad tarp jo ir atsakovo susiklostę teisiniai pirkimo - pardavimo santykiai, tad kilusiam ginčui taikytinos pirkimo – pardavimo sutarčiai ir jos vykdymui taikytinos normos. Ieškovas pažymi, kad atsakovui parduotų prekių kiekis bei kaina yra užfiksuoti PVM sąskaitose – faktūrose, o tai, kad išrašytose sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės buvo perduotos atsakovui, patvirtina atsakovo pasirašytas 2017-07-04 skolos išrašas, kuriuo, ieškovo nuomone, atsakovas patvirtino įsiskolinimą. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas iš bendros PVM sąskaitose – faktūrose sudarančios 384 928,93 EUR sumos sumokėjo tik 2 585,24 EUR, tad ieškovo naudai turėtų būti priteista 382 343,69 EUR dydžio įsiskolinimas bei palūkanos. Esą ieškovo ir atsakovo sudaryta bendradarbiavimo sutartis ir jos pagrindu vykdyti sandoriai pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra laikomi komerciniais, todėl, atsakovui už įsigytas prekes neatsiskaičius per PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta 60 d. terminą, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 8,00 proc. dydžio palūkanas, kurios sudaro 7 576,18 EUR.
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį, ieškovui UAB „TIKKURILA“ paskirti 5 000 EUR baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodo, kad ieškovo nurodyti argumentai nemotyvuoti bei nepagrįsti, prieštaraujantys vienas kitam, neatitinka tikrovės. Esą ieškovas netinkamai aiškino teisę. Atsakovas pažymi, kad kilusį ginčą siekė spręsti taikiai, susitarti skolą sumokėti dalimis, šalys net pasirašė taikos sutartį, tačiau vėliau toks susiklosčiusios situacijos sprendimo variantas ieškovo netenkino, esą ieškovas pareikalavo atsakovo vadovo atskiro laidavimo su pertekliniais reikalavimais. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymi, kad ieškovas yra skolinga atsakovui 22 821,17 EUR už įrangą ir 7 124,95 EUR už patalpų nuomą, viso – 29 946,12 EUR. Nepaisant to, ieškovas, pateikęs ieškinį dėl atsakovo skolos priteisimo, vienašališkai įskaitė savo 22 821,17 EUR skolą atsakovo atžvilgiu. Atsakovo nuomone, tokiu būdų ieškovas ignoruoja kitus kreditorius. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas piktnaudžiauja teise, turėdamas tiesioginį tikslą padaryti žalos UAB „HIMĖJA“ interesams, diskredituoja jos vardą ir kelia aplinkinių įmonių – klientų nepasitikėjimą, ko pasėkoje esami ir būsimi klientai delsia pasirašyti įvairias sutartis arba visai nutraukia jas, taip įmonė patyria didelių nuostolių, negauna planuotų pajamų ir pan. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas, siekdamas savanaudiškų tikslų, persivilioja atsakovo darbuotojus į savo įmonę tam, kad atsakovo buvę darbuotojai nutekintų informaciją apie jo klientus, panaudodamas šią informaciją bandant persivilioti ir klientus. Ši informacija, anot atsakovo, yra jo komercinė paslaptis. Nurodo, kad ieškovas pradėjo atsakovui teikti prekes nekonkurencinėmis kainomis, taip išstumdamas pastarąjį iš dažų pardavimo rinkos bei nesilaikydamas išankstinių susitarimų nutraukė investicijas į atsakovo prekiaujamų ieškovo dažų reklamą ir pan. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas žino, kad atsakovas šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, kadangi atsakovo užsakovai yra pradelsę vykdyti atsiskaitymus. Ieškovo vengimas ginčą spręsti taikiai patvirtina galimai nesąžiningą ir kryptingą veikimą, siekiant sužlugdyti atsakovą. Esą ieškovas siekė dirbtinai užvesti bankroto bylą, ieškovas neabejotinai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis vien tam, kad priverstų atsakovą įvykdyti jo keliamus skolinius reikalavimus. Be to, toks ieškovo elgesys turi būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas teisėmis ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį jam turėtų būti skiriama 5 000 EUR dydžio bauda.

5. Ieškovas pateikė teismui dubliką. Nurodo, kad atsakovas neginčija reiškiamo ieškovo reikalavimo dėl skolos ir palūkanų priteisimo, be to atsakovo elgesys procese suponuoja tai, kad visi atsakovo procesiniai veiksmai yra atliekami, siekiant užvilkinti skolos išieškojimą. Esą atsakovas, prašydamas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nurodė teismui žinomai melagingas aplinkybes – melagingai teigė, kad jis negali patikrinti atsakovo įsiskolinimo ieškovui pagrįstumo, be to melagingai nurodė ir tai, kad atsakovas neturi teisininko, nors derybose iki civilinės bylos iškėlimo ir civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovą atstovavo juristas, tai patvirtina ir prie ieškinio pridedamas įgaliojimas. Ieškovas taip pat pažymi, kad kaip ir atsiliepime nurodo atsakovas, šalys intensyviai derėjosi dėl taikaus ginčo sprendimo ir skolų suderinimo. Patvirtina, kad atsakovas net buvo pasirašęs taikos sutarčių projektus, kuriais atsakovas patvirtino 316 300 EUR pradelstą ir 43 222 EUR nepradelstą skolą. Derybos nutrūko šalims nesutarus dėl prievolių vykdymo užtikrinimo sąlygų. Nurodo, kad atsakovas, deklaratyviai nurodydamas aplinkybes, nesusijusias su nagrinėjamu ginču, nenurodo jokių faktinių ir/ar teisinių motyvų dėl ieškinio reiškiamų reikalavimų nepagrįstumo, taip tikslingai vilkindamas skolos ieškovui mokėjimą. Ieškovas nurodo, kad toks skolos mokėjimo vilkinimas pažeidžia kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Atsakovas nesąžiningais veiksmais siekia išvengti piniginės prievolės vykdymo. Ieškovas paaiškina, kad siekdamas apsunkinti skolų išieškojimą atsakovas tikėtinai ėmėsi verslo perkėlimo į kitą bendrovę bei veiksmų, ribojančių galimybes išieškoti žalą iš atsakovo valdymo organų. Ieškovas susirūpinęs dėl atsakovo turto pokyčių ir sustojusių atsiskaitymų, ieškovas pradėjo reikalauti skolos grąžinimo, kuri 2017-06-30 duomenimis siekė 382 343 EUR. Pažymi, kad beveik visa suma jau buvo pradelsta. 2017-06-22 buvo įregistruota ir veiklą pradėjusi vykdyti UAB dažų studija „Himėja“ (j. a. k. 304558112), kuria atsakovas naudojasi savo veiklai reklamuoti. Tikėtina, kad į šią susijusią ir kontroliuojamą įmonę yra pradėtas atsakovo veiklos perkėlimas. Be to 2017-07-19 atsakovo akcininkai R. ir A. R. pasirašė povedybinę sutartį, kuria atsakovo akcijos atiteko R. R.. Ieškovo nuomone, tikėtina, kad šia sutartimi atsakovo akcininkai siekia apsunkinti kreditorių galimybes išieškoti neteisėtai išmokėtus dividendus ar žalą dėl nesavalaikio atsakovo bankroto bei neteisėtų sandorių sudarymo. Nurodo, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškovu, perleido iš esmės visą savo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ir galimai neteisėtai išmokėjo savo akcininkams dividendus. 2016 m. viduryje tarp šalių prasidėjo derybos dėl atsakovo pradelstų skolų mažinimo. Ieškovas pažymi, kad jau tada buvo paruošęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau šalys susitarė tęsti dalykinius santykius ir mažinti įsiskolinimą, nenutraukiant tiekimų. Tuo pat metu atsakovas iš savo turėtų dvidešimties nekilnojamojo turto objektų tretiesiems asmenims perleido aštuoniolika, to pasėkoje, 2017-06-30 patvirtinus atsakovo finansinę atskaitomybę, jo akcininkams išmokėjo 75 423 EUR dividendų, nors įmonė tuo metu jau veikė nuostolingai ir taip pažeidė kreditorių interesus bei atsiskaitymų eiliškumą. Ieškovas vadovaujasi atsakovo bankroto byloje Nr. eB2-5353-565/2017 atsiliepime 2017-11-30 dienai pateiktu balansu, pagal kurio duomenis, įsipareigojimai kreditoriams per laikotarpį nuo 2017-09-30 iki 2017-11-30 sumažėjo nuo 407 792,00 EUR iki 270 832,00 EU, o per vienerius metus atsakovo mokėtini įsipareigojimai padidėjo nuo 1 419 246,00 EUR iki 1 499 807, 00 EUR. Atsakovo nurodytoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas vykdo mokėjimus kreditoriams pagal įsipareigojimus, kurių mokėjimas dar nesuėjęs, o įsipareigojimų suma kreditoriams einamuoju laikotarpiu didėja, įskaitant ieškovą, kuriam mokėjimai sustojo nuo 2016-12-09. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas atsiskaitinėja su kreditoriais, pažeisdamas ieškovo eiliškumą, nustatytą CK 6.930 straipsnyje. Be to, iš 2017-10-14 CreditInfo Lietuva ataskaitos, kuria taip pat galima palyginti su prieš tai į bylą pateikta ataskaita (II tomas, b. l. 42-43), matyti, kad atsakovas atsiskaitinėja su kreditoriais, kurių reikalavimai atsiradę vėliau nei ieškovo. Tikėtina, kad dauguma einamųjų atsakovo mokėjimų 2017 m. buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930 straipsnyje numatytą eiliškumą. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagrįstai ir teisėtai atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, esą atsakovo nesutikimo motyvai dėl 22 821, 17 EUR atsakovo galiojančio priešpriešinio reikalavimo į ieškovą įskaitymo yra visiškai nepagrįsti. 2017-08-18 ieškovas pateikė atsakovui pareiškimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šio pareiškimo dienai ieškovas turi galiojančią 382 343, 69 EUR reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2012-05-14 bendradarbiavimo sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kurios buvo patvirtintos šalių pasirašytame 2017-07-04 skolos rašte, ieškovas pareiškė, kad įskaito šio pareiškimo dienai atsakovo galiojančią 22 821,17 EUR dydžio reikalavimo teisę pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. HPD0054390. Nors atsakovas kategoriškai nesutinka su įskaitymu, ieškovo manymu, atsakovas nenurodė jokių faktinių ir/ar teisinių tokio nesutikimo motyvų. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigias, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, įskaitymui vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Ieškovas vienašališkai atliko įskaitymą ir 2017-08-18 informavo atsakovą, įskaitymo atlikimo dienai ieškovas ir atsakovas turėjo vienas kitam vienarūšių priešpriešinių piniginių reikalavimų, kurie aiškiai buvo šalių apibrėžti ir netgi patvirtinti 2017-07-04 šalių pasirašytame skolos įraše bei įskaitymo dieną nebuvo įvykdyti. Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad ieškovas pagrįstai, teisės aktų nustatyta tvarka įvykdė atsakovui vykdytiną 22 821, 17 EUR dydžio piniginę prievolę, kuri šio dubliko pateikimo dienai laikoma pasibaigusia, ją 2017-08-18 ieškovo pareiškimu įskaičius. Nurodo, kad ieškovas siekia atgauti savo skolą visais įmanomais teisėtais būdais, o atsakovas, kuris visais įmanomais būdais siekia neteisėtai išvengti ir/ar užvilkinti savo piniginių prievolių ieškovo naudai įvykdymą. Esą atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, neva ieškovas negrįstai atsisakė sudaryti taikos sutartį su atsakovu, visiškai nepagrįsta, todėl ieškovas teikia trumpus paaiškinimus, kodėl taikaus susitarimo nepavyko pasiekti: atsakovas visiškai nemokėjo ieškovui nuo 2016 metų pradelstų įsiskolinimų; sudarydama taikos sutartį taip pat siekė užtikrinti tolimesnį ieškovo prekių tiekimą; susidariusi skola palyginus su atsakovo turimu turtu buvo labai didelė ir tikėtina, kad ieškovui teikiant prekes ir toliau didėtų; atsakovas perleido tretiesiems asmenims beveik visą nekilnojamąjį turtą bei savo veiklai vykdyti įsteigė kitą įmonę – UAB dažų studija „Himėja“. O ieškovo prašoma papildoma užtikrinimo priemonė – atskiras vadovo ir vienintelio akcininko laidavimas, buvo adekvati, proporcinga, protinga ir teisėta. Ieškovas nurodė, kad atsakovo skola - 359 522,52 EUR, o palūkanos - 7 569,18 EUR.

6. Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriame nurodo, kad su ieškovo dublike išdėstytais argumentais kategoriškai nesutinka. Esą ieškovo nurodyti argumentai nemotyvuoti ir nepagrįsti, prieštaraujantys vienas kitam, neatitinkantys tikrovės, be to, ieškovas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Ieškovas UAB „TIKKURILA“ neabejotinai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis vien tik tam, kad priverstų atsakovą įvykdyti tiksavo keliamus skolinius reikalavimus. Tokios pozicijos atsakovas laikosi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas faktiškai tuo pat metu Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl UAB „HIMĖJA“ bankroto bylos iškėlimo ir visiškai nepagrįstą ieškinį dėl 382 343, 69 EUR skolos priteisimo. Tokiu būdu, vienu metu dirbinai užvedė dvi faktiškai analogiškas bylas dėl to paties ieškovo reikalavimo. Atsakovas pažymi, kad dėl susiklosčiusios situacijos siekė ir siekia surasti kompromisą, siūlė taikiai susitarti dėl skolos išmokėjimo dalimis ir šalys faktiškai įgyvendino susitarimą, tačiau ieškovas ignoruoja visus atsakovo teikiamus siūlymus, neatsižvelgia į susiklosčiusią situaciją, nesutinka spręsti ginčo geruoju ir geranoriškai palaukti, kol atsakovės debitoriai įvykdys savo skolinius įsipareigojimus. Esą ieškovas kryptingai visais teisėtais ir neteisėtais būdais siekia sužlugdyti atsakovą. Nurodo, kad ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „HIMĖJA“, nepagrįstai, vienašališkai įskaitė savo 22 821, 17 EUR skolą atsakovo atžvilgiu. Atsakovas su tokiais ieškovo reikalavimai kategoriškai nesutinka. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovas atsakovui skolingas ne tik vienašališkai įskaitytą 22 821, 17 EUR, bet ir 7 124, 95 EUR sumą už patalpų nuomą, taigi, bendra ieškovo skola atsakovui 29 946, 12 EUR. Nurodo, kad 2017 m. pavasarį ieškovo UAB „TIKKURILA“ pardavimų vadybininkas P. G. pareikalavo atsakovo vadovo R. R. ir pardavimų vadovo K. U. įkurti naują įmonę dažų studiją „HIMĖJA“, paskiriant P. G. artimą giminaitį, galimai sutuoktinę kontroliuojančiu akcininku. Esą P. G. per savo artimą giminaitį siekė sau asmeninės naudos. Esą atsakovo vadovas visais įmanomais būdais ir toliau siekė rasti skaidrių skolos grąžinimo būdų, tačiau P. G. tokie būdai netenkino, todėl pastarasis ėmėsi iniciatyvos visais įmanomais būdais keršyti atsakovui. Atsakovo nuomone, ieškovas vadovaujasi tik prielaidomis, kurios neturi jokio teisinio pagrindo ir tik klaidina teismą, esą ieškovo dublike pareikšti pasisakymai apie atsakovo finansinę būklę ir kiti išvedžiojimai yra neteisingi. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovas veikia nesąžiningai, sąmoningai siekdamas sutrikdyti atsakovo veiklą, sukelti atsakovui nuostolių.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Tikkurila“ ir atsakovas „Himėja“ 2012-04-5-14 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 985 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), kuria, atsižvelgę į tai, kad ieškovas kaip tiekėjas tiekia atsakovui kaip pardavėjui statybinius dažus bei glaistą, pažymėtus prekės ženklais „Tikkurila“, „Vivacolor“, „Alcro“ ir „Anza“, o pardavėjas organizuoja šių prekių mažmeninę prekybą ir bendradarbiauja su statybos profesionalais statyboje naudojančiais statybinius dažus ir glaistą, susitarė, kad tiekėjas (ieškovas) įsipareigoja užtikrinti savalaikį ir pastovų prekių tiekimą pardavėjui (atsakovui) pagal tiekėjo pateikiamus užsakymus atskirais susitarimais sutartomis sąlygomis ir terminais. Ieškovas atsakovui nuo 2016-12-09 iki 2017-06-22 išrašė PVM sąskaitas-faktūras už pateiktas prekes. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šiol su juo neatsiskaitė pagal PVM sąskaitas-faktūras ir ieškovui yra skolingas iš viso 382 343,69 EUR skolos ir 7 576,18 EUR palūkanų. Atsakovas UAB „Himėja“ ieškovui UAB „Tikkurila“ 2017-08-18 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 22 821,17 EUR sumai už suteiktas paslaugas. Ieškovas UAB „Tikkurila“ 2017-08-18 pranešimu atsakovui UAB „Himėja“ informavo, kad įskaito šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 22 821,17 EUR sumai, likusi atsakovo įsiskolinimo ieškovui suma sudaro 359 522,52 EUR. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 359 522,52 EUR skolos ir 7 569,18 EUR palūkanų.

Dėl skolos priteisimo

8. Teismas, įvertinęs šalių sudarytą bendradarbiavimo sutartį ir tarpusavio santykius sprendžia, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
10. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.
11. Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti į bylą pateikė atsakovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, taip pat 2017-07-04 skolos išrašą, pasirašytą buhalterės S. P., kuriuo patvirtinama, kad mokėtina suma, kurią UAB „Himėja“ skolinga UAB „Tikkurila“ 2017-06-30 dienai yra 382 343,69 EUR. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad apmokėjimo terminas yra 60 dienų. Sprendimo priėmimą dieną visų ieškovo atsakovui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję. Atsakovas teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes dėl prekių tiekimo atsakovui, dėl skolos skaičiavimo ir jos dydžio nepagrįstumo. Priešingai, atsakovas nurodė, jog jis siekė surasti kompromisą su ieškovu ir siūlė taikiai susitarti dėl skolos sumokėjimo dalimis. Iš esmės atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėstė argumentus, susijusius su ieškovo veiksmais, sunkinant atsakovo finansinę padėtį, atsakovo finansine padėtimi ir bankroto bylos iškėlimu. Teismas vertina, kad šie argumentai tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku – skolos priteisimu iš atsakovo. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.
12. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
13. Atsakovas procesiniuose dokumentuose išreiškia nesutikimą su ieškovo atliktu 22 821,17 EUR dydžio įskaitymu, tačiau savarankiško reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu nepareiškė. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų atlikto įskaitymo teisėtumą, t. y.  nepaneigtos aplinkybės dėl šalių abipusių teisių ir pareigų turėjimo, reikalavimų priešpriešinio ir vienarūšio pobūdžių, reikalavimų galiojimo, vykdytinumo ir apibrėžtumo. Atsakovui nepaneigus atlikto įskaitymo teisėtumo, teismas neturi teisinio pagrindo įskaitymą pripažinti negaliojančiu, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 359 522,52 EUR skolos (CK 6.200, 6.344 str.).

Dėl palūkanų priteisimo

14. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. CK 6.344 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Šalys Bendradarbiavimo sutartyje nesusitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir jų dydžio prievolės laiku neįvykdymo metu, todėl jų klausimas sprendžiamas, vadovaujantis įstatymu.
15. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Minėto įstatymo 2 str. 5 d. nustato, jog už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios nustatomos: 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Įstatyme nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikyta fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentų, tai padidinus ją 8 procentiniais punktais, iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio palūkanos už laiku  nesumokėtas sumas, iš viso 7 569,18 EUR.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

16. Ieškovas prašo teismo priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismas atsižvelgęs į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, procesinių dokumentų turinį ir apimtį, taip pat į tai, kad atitinkamas paslaugas teikė advokato padėjėjas, į išlaidas įtrauktos sumos susijusios su byla dėl bankroto bylos iškėlimu, daro išvadą, kad išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytų dydžius, todėl yra mažintinos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui UAB „Tikkurila“ iš atsakovo UAB „Himėja“ priteisiama 2 040 EUR išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis). Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistinos 3 129 EUR žyminio mokesčio išlaidos.

Dėl leidimo sprendimą vykdyti skubiai

18. Ieškovas teismo posėdžio metu prašė teismo sprendimą leisti vykdyti skubiai. Savo prašymą grindžia noru greičiau įvykdyti sprendimą, kadangi dėl atsakovo veiksmų skolos atgavimas užtruko.
19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.
20. Teismas netenkina ieškovo prašymo leisti sprendimą vykdyti skubiai, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių delsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti ieškovui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Vien ieškovo noras greičiau atgauti skolą nesudaro teisinio pagrindo leisti sprendimą vykdyti skubiai.

Dėl baudos atsakovo vadovui

21. Ieškovas teismui yra pateikęs prašymą skirti atsakovo UAB „Himėja“ direktoriui R. R. 300 EUR baudą už atsisakymą įvykdyti 2018-01-10 teismo liudijimą. Ieškovas teigia, kad atsakovas ne pirmą kartą nepateikia liudijime nurodytų dokumentų ieškovui, tokiu būdu atsakovas toliau piktybiškai atsisako bendradarbiauti bei tikslingai vilkina procesą. Teismas prašymo skirti baudą atsakovo direktoriui netenkina, nes nėra pagrindo vertinti, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nepateikti įrodymai užkirto ieškovui kelią įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindė savo reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 270, 279, 283 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo UAB „Tikkurila“  ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Himėja“ (į. k. 225601320) ieškovo UAB „Tikkurila“ (į. k. 211523370) naudai 359 522,52 EUR (tris šimtus penkiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du eurus,52 ct) skolos, 7 569,18 EUR (septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 18 ct) palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017-07-10 iki visiško sprendimo įvykdymo, 3 129 EUR (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 2 040 EUR (du tūkstančius keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Netenkinti ieškovo prašymo dėl leidimo sprendimą vykdyti skubiai.

Netenkinti ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo atsakovo UAB „Himėja“ direktoriui R. R..

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė