Civilinė byla Nr. e2-427-407/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00405-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Honkonge registruotos bendrovės JCIC Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Honkonge registruotos bendrovės JCIC Limited ieškinį atsakovams Airijoje registruotai bendrovei DEBTPROFILERS LIMITED, Estijoje registruotai bendrovei Debt Profilers SPV1 OU ir D. V. dėl skolos priteisimo,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė JCIC Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės DEBTPROFILERS LIMITED ir solidariai, o jeigu nebūtu? tenkinta solidariai – subsidiariai, iš atsakovo D. V. 12 500 Eur negrąžintą paskolą, 4 590,41 Eur palūkanas ir 1 870 Eur delspinigius; 2) priteisti iš atsakovės Debt Profilers SPV1 OU ir solidariai, o jeigu nebūtu? tenkinta solidariai – subsidiariai, iš atsakovo D. V. 87 711 Eur negrąžintą paskolą, 27 884,88 Eur palūkanas ir 84 606,03 Eur delspinigius. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. sudarė su atsakove DEBTPROFILERS LIMITED paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti, o atsakovė įsipareigojo grąžinti 25 000 Eur paskolą. 2021 m. vasario 26 d. ieškovė mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 12 500 Eur paskolos dalį. Ieškovė 2021 m. liepos 26 d. sudarė su atsakove Debt Profilers SPV1 OU paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti, o atsakovė įsipareigojo grąžinti 87 711 Eur paskolą. 2021 m. liepos 26 d. ieškovė mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 87 711 Eur paskolą. Ieškovei pareikalavus grąžinti suteiktas paskolas, atsakovės DEBTPROFILERS LIMITED ir Debt Profilers SPV1 OU neįvykdė įsipareigojimu? grąžinti ieškovei suteiktas paskolas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovams DEBTPROFILERS LIMITED ir D. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose banko sąskaitose, 18 960,41 Eur sumai; 2) areštuoti atsakovams Debt Profilers SPV1 OU ir D. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose banko sąskaitose, 200 201,91 Eur sumai.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o atsakovams ieškiniu pareikšti reikalavimai yra dideli. Atsakovai nevykdo sutartinių įsipareigojimų grąžinti suteiktas paskolas ieškovei, be to, neteikia informacijos apie finansinę padėtį, veiklą tiek ieškovei, tiek valstybės institucijoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą.
7. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo – nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovai ketina perleisti turtą, todėl neįrodyta antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
8. Teismas pažymėjo, kad didelė ieškinio reikalavimo suma savaime nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovų netinkamas prievolių vykdymas yra bylos nagrinėjimo objektas, tačiau šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios aplinkybės negali pagrįsti atsakovų nesąžiningumo, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė JCIC Limited atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovams DEBTPROFILERS LIMITED ir D. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose banko sąskaitose, 18 960,41 Eur sumai; 2) areštuoti atsakovams Debt Profilers SPV1 OU ir D. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose banko sąskaitose, 200 201,91 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Atsakovių DEBTPROFILERS LIMITED ir Debt Profilers SPV1 OU nesąžiningumą pagrindžia tai, kad bendrovės nuo jų įsteigimo neteikia finansinių ataskaitų Airijos ir Estijos institucijoms, t. y. atsakovės slepia savo finansinę padėtį (turtą). Be to, atsakovas D. V., kuris yra atsakovių vadovas ir akcininkas, neteikia ieškovei informacijos apie atsakovių finansinę padėtį, vykdomą veiklą, suteiktų paskolų panaudojimą.
10.2. Atsakovėms taikomos sankcijos dėl finansinės atskaitomybės neteikimo viešam registrui. Atsakovių įstatinio kapitalo bendra suma sudaro tik 5 500 Eur, kitų duomenų apie atsakovių finansinę padėtį nėra, todėl egzistuoja galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti
13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
14. Apeliantė teigia, kad atsakovų nesąžiningumą pagrindžia tai, kad bendrovės ir jų vadovas nuo įsteigimo neteikia finansinių ataskaitų Airijos ir Estijos institucijoms, be to, atsakovas D. V., kuris yra atsakovių vadovas ir akcininkas, neteikia ieškovei informacijos apie atsakovių vykdomą veiklą ir suteiktų paskolų panaudojimą. Atskirajame skunde nurodoma, kad, nesant duomenų apie atsakovių finansinę padėtį, nėra paneigta, jog kyla grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
15. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovų elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovų netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. vengimas ieškovei grąžinti suteiktas paskolas, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. spręsti, jog atsakovai atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad faktai dėl suteiktų paskolų (ne)grąžinimo, piniginių lėšų panaudojimo nustatinėtini ir vertintini ginčą nagrinėjant iš esmės. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovų nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovai neturi pakankamai nekilnojamojo turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, todėl ieškovės atskirajame skunde išsakomos abejonės dėl atsakovių realios finansinės padėties neatskleidimo ir realaus pajėgumo įvykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti turto areštą. Aplinkybė, kad nėra pateiktos atsakovių finansinės ataskaitos Airijos ir Estijos registrams, yra susijusi su atsakovių netinkamu prievolių registro tvarkytojui vykdymu, tačiau nepagrindžia, jog atsakovai siekia slėpti ar perleisti turtą, t. y. elgiasi nesąžiningai. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti teismo sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovų nesąžiningumas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis