Civilinė byla Nr. 2A-656-585/2021

Teisminio proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“, atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“, valstybinės akcinės bendrovės Tarptautinio oro uosto ,,Ryga“, trečiųjų asmenų akcinės bendrovės „ŽIA valda“ (dabar – akcinė bendrovė „Vertas Management“) ir akcinės bendrovės „VA REALS“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „VA REALS“) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį atsakovams „Air Baltic Corporation A/S“ ir valstybinei akcinei bendrovei Tarptautiniam oro uostui ,,Ryga“, dalyvaujant tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, akcinei bendrovei „ŽIA valda“ (dabar – akcinė bendrovė „Vertas Management“) ir akcinei bendrovei „Va Reals“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „VA Reals“), valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 81, 82 straipsniams (atitinkamai galiojančios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsniai) atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“ ir valstybinės akcinės bendrovės Tarptautinio oro uosto ,,Ryga“ (toliau – ir Rygos tarptautinis oro uostas) veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi; solidariai iš atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinio oro uosto priteisti 199 830 000 Lt (57 874 768,30 Eur) turtinės žalos atlyginimą.

2.       Paaiškino, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įsteigta 1991 m. rugsėjo 20 d., pagrindinė jos veikla buvo keleivių skraidinimas, krovinių ir pašto siuntų gabenimas reguliariaisiais ir užsakomaisiais reisais.

3.       Atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ 2004 m. kovo mėnesį įėjo į Vilniaus tarptautinio oro uosto rinką su 10 savaitinių reguliariųjų skrydžių į Rygos tarptautinį oro uostą ir tų pačių metų rudenį padidino savo savaitinių reguliariųjų reisų iš Vilniaus tarptautinio oro uosto skaičių iki 67: atsirado 7 reguliarieji savaitiniai reisai į Berlyną, 3 – į Dubliną, 6 – į Helsinkį, 6 – į Kopenhagą, 7 – į Londoną. Tuo pat metu minėtais reisais atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“pradėjo mažinti keleivių skraidinimo paslaugų kainas, todėl šias kainas buvo priversta mažinti ir ieškovė. 2005 m. rudenį atsakovas dar labiau – net iki 90 – padidino reguliariųjų reisų iš Vilniaus tarptautinio oro uosto skaičių: atsirado papildomi 4 savaitiniai reisai į Dubliną, papildomi 5 – į Helsinkį, papildomi 13 – į Kopenhagą, bei pasiūlė dar mažesnes kainas, dėl to ieškovė buvo išstumta iš atitinkamų skrydžių rinkų ir nebeskraidino keleivių kai kuriais iš minėtų maršrutų (nuo 2005 m. lapkričio – maršrutu Vilnius–Berlynas, nuo 2005 m. spalio – maršrutu Vilnius–Kopenhaga). 2006 m. pavasarį atsakovas dar daugiau – iki 108 – padidino savo reguliariųjų reisų iš Vilniaus tarptautinio oro uosto skaičių: atsirado papildomi 3 savaitiniai reisai į Kopenhagą bei 6 nauji papildomi savaitiniai reisai į Stokholmą; taip pat pasiūlė dar mažesnes kainas, dėl to ieškovė nuo 2006 m. spalio 29 d. buvo išstumta iš maršruto Vilnius–Helsinkis rinkos, o nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2008 m. birželio mėnesio – ir iš maršruto Vilnius–Stokholmas rinkos. Tuo pat metu, nuo 2004 m. iki 2007 m., keleivių skraidinimo paslaugų teikimo sąnaudos kilo dėl aviacinių degalų pabrangimo Vilniaus tarptautiniame oro uoste bei kitur: vidutiniškai nuo 1 141 Lt (330,46 Eur) už toną 2004 m. iki 1 622 Lt (469,76 Eur) už toną 2005 m. Tam, kad neprarastų keleivių dėl minėtų atsakovo veiksmų (siūlant papildomus reisus nurodytais maršrutais ir mažinant kainas) ir dėl to patyrusi nuostolių, ieškovė buvo priversta mažinti savo teikiamų keleivių skraidinimo paslaugų kainas.

4.       Nuo 2004 m. Rygos tarptautinis oro uostas taikė Latvijos Respublikos transporto ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 3 nustatytus tarifus bei nuolaidas Rygos tarptautiniame oro uoste veikiančioms oro transporto bendrovėms, kurios naudojosi oro uosto teikiamomis lėktuvų nusileidimo ir pakilimo, stovėjimo aikštelės bei saugojimo paslaugomis. Remdamasis minėtu teisės aktu, atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas galėjo pasiūlyti vežėjui, valdančiam skrydžius iš Rygos tarptautinio oro uosto ir į jį, nuo 10 iki 80 procentų nuolaidą paslaugoms, priklausomai nuo keleivių, pervežtų per Rygos tarptautinį oro uostą, skaičiaus.

5.       Latvijos konkurencijos priežiūros taryba 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 134 nustatė, kad per 2004 m. lapkričio 1 d. – 2005 m. spalio 31 d. laikotarpį atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ pervežė iš Rygos tarptautinio oro uosto daugiau kaip 374 tūkstančius keleivių ir jam buvo suteikta 80 procentų nuolaida šio oro uosto teikiamoms paslaugoms. Latvijos konkurencijos priežiūros taryba atkreipė dėmesį į tai, kad per minėtą laikotarpį atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ ir kita oro transporto bendrovė („Ryanair“) kartu pervežė per 565 tūkstančius keleivių ir gavo atitinkamai 80 ir 60 procentų nuolaidas, sumokėdami už suteiktas paslaugas atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui 1 843 000 Eur, o visos kitos oro transporto bendrovės, pervežusios šiek tiek daugiau kaip 321 tūkstantį keleivių, negavo nuolaidos arba gavo minimalią nuolaidą ir sumokėjo atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui 3 617 000 Eur, t. y. pervežusios daugiau nei pusę to, ką atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ ir kitas vežėjas pervežė kartu, sumokėjo už atsakovą ir kitą įmonę beveik dvigubai daugiau. Latvijos konkurencijos priežiūros taryba pažymėjo, kad oro transporto bendrovės, negaunančios nuolaidų ar gaunančios tik minimalias nuolaidas Rygos tarptautiniame oro uoste, susiduria su skirtingomis konkurencijos sąlygomis ir ilgesnis šių sąlygų taikymas gali itin neigiamai paveikti kitų oro transporto bendrovių, valdančių konkuruojančius skrydžius, veiklą. Taryba taip pat konstatavo, kad šios sąlygos ir jų taikymas trukdo oro transporto bendrovių konkurencingumui bei jų galimybėms plėsti paslaugas, pasiūlyti naujų skrydžių krypčių ir efektyviai konkuruoti su oro transporto bendrovėmis, gaunančiomis iš atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto kelis kartus didesnes nuolaidas, t. y. ir su atsakovu „Air Baltic Corporation A/S“. Latvijos konkurencijos priežiūros taryba nusprendė pripažinti Rygos tarptautiniame oro uoste oro transporto bendrovėms taikytų nuolaidų sistemą pažeidžiančia EB sutarties 82 straipsnio c punktą, kuriuo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, bei įpareigoti atsakovą Rygos tarptautinį oro uostą nutraukti minėtų nuolaidų taikymą.

6.       Ieškovės manymu, atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ gauta nauda dėl nuolaidų taikymo, t. y. didesnės dalies kainos už Rygos tarptautiniame oro uoste teikiamas paslaugas nemokėjimas atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui, buvo naudojama neteisėtiems tikslams – atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ plėtrai Vilniaus tarptautiniame oro uoste finansuoti, o konkrečiai – finansuoti atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ keleivių skraidinimo paslaugų kainų mažinimą iki grobuoniškų kainų lygio tuose maršrutuose, kuriais skraidino ieškovė. Be to, žinant, kad nuolaidų sistema pripažinta neteisėta ir tai turėjo būti žinoma abiem atsakovams, jos taikymas nuo pat pradžių turi būti laikomas atsakovų neteisėtu susitarimu, kuriuo siekiama riboti ir kuris riboja konkurenciją tiek Rygos, tiek ir Vilniaus tarptautiniuose oro uostuose. Dėl minėtų neteisėtų veiksmų ir itin mažų atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ siūlomų kainų ieškovės skrydžiai iš Vilniaus tarptautinio oro uosto į Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Dubliną, Helsinkį, Londoną, Milaną, Paryžių, Stokholmą tapo nuostolingi, ieškovė buvo išstumta ar jos veikimas atitinkamo skrydžio rinkoje buvo suvaržytas, dėl to ji nebeskraidino keleivių kai kuriais iš minėtų maršrutų (nuo 2005 m. spalio mėnesio Vilnius–Kopenhaga, nuo 2005 m. lapkričio mėnesio Vilnius–Berlynas, nuo 2006 m. spalio 29 d. Vilnius–Helsinkis, nuo 2007 m. sausio 30 d. Vilnius–Stokholmas). Taigi dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, šių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovų kaip kaltų asmenų.

7.       Ieškovė apibrėžė tokias savarankiškas atitinkamos keleivių pervežimų reguliariaisiais reisais iš taško į tašką rinkas: Vilnius–Berlynas–Vilnius (nuo 2005 m. spalio mėn. atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ neturi konkurentų); Vilnius–Briuselis–Vilnius (ieškovė ir atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“); Vilnius–Kopenhaga–Vilnius (nuo 2005 m. spalio mėn. atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ neturi konkurentų); Vilnius–Dublinas–Vilnius (ieškovė ir atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ kartu su „Aer Lingus“); Vilnius–Helsinkis–Vilnius (atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ kartu su „Finnair“); Vilnius–Londonas–Vilnius (ieškovė ir atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“); Vilnius–Milanas–Vilnius (ieškovė ir atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“); Vilnius–Paryžius–Vilnius (ieškovė ir atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“); Vilnius–Stokholmas–Vilnius (ieškovė ir atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“, nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2008 m. birželio 16 d. atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ neturėjo konkurentų).

8.       Dėl atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ grobuoniškų kainų taikymo nurodytais maršrutais ir draudžiamo atsakovų susitarimo ieškovė buvo priversta mažinti savo analogiškų paslaugų kainas, kad neprarastų visų klientų ir liktų rinkoje. Ieškovė prarado turėtą savo paslaugų rinkos dalį ir dėl to negavo pajamų, kurias galėjo gauti, jeigu nebūtų buvę atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ grobuoniškų kainų taikymo nurodytais maršrutais ir draudžiamo atsakovų susitarimo. Ieškovės patirti nuostoliai (negautas pelnas) sudaro 199 830 000 Lt (57 874 768,30 Eur). Atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) su ieškovės patirtais nuostoliais yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Jei atsakovas būtų netaikęs grobuoniškų kainų, ieškovė, kaip protingas ūkio subjektas, norėdama išlikti atitinkamoje rinkoje, kurioje kaina yra viena esminių konkuravimo priemonių, nebūtų mažinusi atitinkamų maršrutų skrydžių kainų, ypač kylant degalų kainoms. Nesant draudžiamo atsakovų susitarimo, o kartu – ir nuolaidų atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ už naudojimąsi atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto paslaugomis, atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ nebūtų galėjęs finansuoti savo patiriamų (dėl grobuoniškos kainodaros) nuostolių, konkuruodamas su ieškove Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkoje. Atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“, veikdamas kaip racionalus ūkio subjektas, siekiantis pelno ir vengiantis nuostolių, nesant jo ir atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto draudžiamo susitarimo, net nebūtų bandęs įeiti į Vilniaus tarptautinio oro uosto rinką, o jei būtų įėjęs – nebūtų galėjęs konkuruoti su ieškove. Vilniaus tarptautiniame oro uoste nepradėjus veikti atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“, jo užimamos rinkos dalys atitinkamuose maršrutuose ir toliau būtų priklausiusios ieškovei. Atsakovai, ilgą laiką užsiimantys komercine veikla skrydžių srityje, numatė ir (ar) turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jų veiksmų ieškovė patirs žalą, todėl egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtos žalos.

9.       Tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vertas Management“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VA Reals“ pareiškė byloje savarankiškus reikalavimus ir prašė solidariai iš atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinio oro uosto priteisti 302 130 000 Lt (87 502 896,20 Eur) turtinės žalos atlyginimą.

10.       Nurodė, kad iš esmės palaiko visus ieškovės dėstomus argumentus, papildomai pažymėjo, kad, nagrinėjant civilinę bylą, paaiškėjo, kad minėti nesąžiningi ir neteisėti atsakovų veiksmai, be kita ko, lėmė ir Lietuvos nacionalinio vežėjo 100 procentų akcijų paketo vertės sumažėjimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ savarankiškus reikalavimus atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ 16 121 094 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 16 121 094 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2008 m. rugsėjo 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinio oro uosto 37 339,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (8510,19 Eur advokato pagalbos išlaidų, 17 332,44 Eur išlaidų specialistui, 1 765,63 Eur vertimo išlaidų ir 9 731,23 Eur avansą už ekspertizę); priteisė atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui iš ieškovės 54 000 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų atlyginimo, išmokant jį iš BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ administravimui skirtų lėšų; priteisė atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ 6 000 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų atlyginimo; priteisė atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ iš ieškovės 100 977,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (90 000 Eur advokato pagalbos ir 10 977,12 Eur kitų išlaidų), išmokant jį iš BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ administravimui skirtų lėšų; priteisė atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ 11 694 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (10 000 Eur advokato pagalbos ir 1 694 Eur kitų išlaidų).

12.       Teismas nurodė, kad nors atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ veiklą vykdyti Lietuvoje pradėjo nuo 2004 m. kovo mėn., tačiau ieškinys yra reiškiamas dėl SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų, taigi tokių pažeidimų konstatavimas atsakovams galėtų sukelti teisinių padarinių tik nuo 2004 m. gegužės 1 d., t. y. nuo tada, kai Lietuvos ir Latvijos Respublikos įstojo į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir jų teritorijose veikiantiems ūkio subjektams tapo privalomos SESV nuostatos. Kita vertus, ieškovė, įrodinėdama žalos atsiradimą, ją sieja su nuolaidų pagal mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarką suteikimu atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“, todėl teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, nusprendė, kad yra aktualus tik laikotarpis nuo 2004 m. lapkričio 22 d., kai įsigaliojo ir ėmė veikti Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtinta mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarka.

13.       Teismas pažymėjo, kad bylos teismingumui nustatyti turi būti taikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis I“). Teismo vertinimu, jurisdikcijos klausimas šioje byloje jau išspręstas – Lietuvos apeliacinis teismas, 2008 m. gruodžio 31 d. išnagrinėjęs atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinio oro uosto atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą pagal Reglamento „Briuselis I“ 5 straipsnio 3 ir 5 punktus. Teismas, spręsdamas bylos priimtinumo klausimą, nustatė, kad taikytinos Reglamente „Briuselis I“ įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, o būtent Reglamento „Briuselis I“ 5 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, kad valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio veikla, gali būti nagrinėjama vietos, kurioje veikia toks filialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teisme. Be to, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikoma ir Reglamento „Briuselis I“ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuria nustatoma, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teisme. Ieškovė prašo priteisti žalos, patirtos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, atlyginimą, taigi ši situacija atitinka Reglamento „Briuselis I“ 5 straipsnio 3 dalies sąlygas. Teismas taip pat akcentavo, kad byloje nėra kilęs ginčas dėl Latvijos Respublikos teisės aktų teisėtumo ir Latvijos Respublikos, kaip valstybės, padaryto teisės pažeidimo.

14.       Teismas nurodė, kad nors priimta 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir ES konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo (toliau – ir Žalos direktyva), iki šiol ji nėra perkelta į nacionalinę teisę, todėl jis, nustatydamas civilinės atsakomybės sąlygas ir vertindamas padarytos žalos dydį, vadovaujasi bendraisiais principais, įtvirtintais civilinėje teisėje, taip pat Europos Komisijos 2013 m. birželio 13 d. paskelbtu Komisijos komunikatu dėl žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su SESV 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo, ir praktiniu vadovu.

15.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, konstatavo, kad labiau tikėtina, kad atsakovai suderintais veiksmais buvo sudarę numanomą draudžiamą susitarimą, kuris pasireiškė ir nuolaidų Rygos tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje taikymu atsakovui ,,Air Baltic Corporation A/S“. Minėtas susitarimas tiek apribojo konkurenciją Rygos tarptautiniame oro uoste, tiek sudarė prielaidas nesąžiningai konkuruoti atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ Vilniaus tarptautiniame oro uoste ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 5 straipsnį bei SESV 101 straipsnį. Tai, kad tiriamas atvejis yra numanomas įmonių susitarimas, suderintas veiksmas, patvirtina ir aplinkybė, kad numanomą susitarimą sudarė du savarankiški komercinių teisinių santykių dalyviai, siekiantys pelno, ir šis susitarimas pasireiškė atitinkamų rinkų (maršrutų) perėmimu ir keleivių nukreipimu per tranzitinį Rygos tarptautinį oro uostą. Taigi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ieškovei atsiradimą.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei, praėjus nemažai laiko po pažeidimų padarymo, yra itin sudėtinga įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie yra latentinio pobūdžio, aplinkybę, kad atsakovai vengia teismui teikti įrodymus, nusprendė, kad Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 134 gali ir turi būti vertinamas, nes jame buvo konstatuotos tam tikros ginčo laikotarpiui aktualios faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovų veikla Rygos tarptautiniame oro uoste. Teismas akcentavo, kad atsakovai visų faktinių aplinkybių, kurias nustatė Latvijos konkurencijos priežiūros taryba, nepaneigė; Latvijos konkurencijos priežiūros tarybos nutarimas buvo panaikintas ne dėl to, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai ar nutarimas būtų buvęs nepagrįstas, o sudarius taikos sutartį, kai atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas nutraukė daromą pažeidimą. Nutarimą panaikinus ne reabilituojančiais pagrindais, teismui yra reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos minėtame nutarime, ir jomis ieškovė turi teisę remtis, siekdama įrodyti faktines aplinkybes byloje.

17.       Teismas nusprendė, kad nuolaidų taikymu atsakovui ,,Air Baltic Corporation A/S“ buvo suteikta galimybė nesąžiningai konkuruoti Rygos tarptautinio oro uosto ir Vilniaus tarptautinio oro uosto geografinėse rinkose (nepagrįstai mažinant kainas Vilniaus oro uosto geografinėje rinkoje vykdomų atitinkamų prekių rinkose ir taip, nesąžiningai konkuruojant, išstumti konkurentę, t. y. ieškovę, iš tam tikrų prekių rinkų), ir tai atitinka SESV 101 ir 102 straipsniuose nurodytus pažeidimus. Atsakovų veiksmai, įgyvendinant Rygos tarptautiniame oro uoste veikiančią nuolaidų sistemą, gali būti laikomi susitarimu pagal tikslą, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuris riboja konkurenciją tiek Rygos, tiek ir Vilniaus tarptautiniuose oro uostuose, o kartu ir susitarimu pagal padarinius, kai atsakovas, perėmęs atitinkamų maršrutų keleivius, nutraukė tiesioginius skrydžius ginčo maršrutais ir nukreipė juos tais pačiais maršrutais per Rygos tarptautinį oro uostą, t. y. jungtiniais skrydžiais.

18.       Nėra ginčo, kad visu ginčo laikotarpiu atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ buvo kontroliuojamas Latvijos valstybės, kuri turėjo 52,60 procento atsakovo akcijų (2009 m. likę 47,20 procento atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ akcijų taip pat buvo parduota Latvijos valstybei). Tačiau nebuvo pagrindo pripažinti, kad Rygos tarptautinis oro uostas ir ,,Air Baltic Corporation A/S“ sudarė vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Rygos tarptautinis oro uostas ir ,,Air Baltic Corporation A/S“ turėjo tuos pačius akcininkus, savaime neleidžia jų vertinti kaip vieno ekonominio vieneto.

19.       Nors atsakovai yra savarankiški, skirtingas funkcijas vykdantys ūkio subjektai, atsižvelgiant į tai, kad jų akcininkai yra tie patys, kad atsakovai veikia toje pačioje geografinėje rinkoje, darytina išvada, kad abiejų savarankiškų ūkio subjektų interesas buvo bendras – pervežti kuo didesnį keleivių skaičių per Rygos tarptautinį oro uostą ir taip gauti akivaizdžią naudą. Pervežtų keleivių skaičiaus didinimas per Rygos tarptautinį oro uostą ginčo laikotarpiu gali būti vertinamas kaip atsakovų suderintas antikonkurencinis veiksmas, kurio tikslas – padidinti per Rygos tarptautinį oro uostą pervežamų keleivių skaičių. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Rygos tarptautinio oro uosto 2004 m. liepos 23 d. paskelbta informacija, kad iki 2006 m. bus siekiama padidinti per Rygos tarptautinį oro uostą pervežamų keleivių skaičių iki 6 mln., iki 2015 m. pasiekti 10 mln. keleivių, o iki 2025 m. – 30 mln. keleivių. Nors šios prognozės yra optimistinės, tačiau jos patvirtina strategiją siekti didinti pervežamų keleivių srautus. Taigi būtent atsižvelgiant į minėtą tikslą turi būti vertinami kiekvieno atsakovo veiksmai.

20.       Nėra ginčo, kad atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas teikiamoms paslaugoms taikė nuolaidas keleivių pervežimo bendrovėms. Taikytų nuolaidų sistemos esmė – kad bendrovė, pervežanti kuo didesnį keleivių skaičių per oro uostą, gautų didesnes nuolaidas, t. y. mokėtų už paslaugas mažiau, vadinasi, nuolaidos iš esmės yra naudingos tik didesnį keleivių skaičių per Rygos tarptautinį oro uostą pervežančioms bendrovėms. Latvijos konkurencijos priežiūros tarybos atliktas tyrimas patvirtina, kad iš esmės didžiausias nuolaidų tarifas buvo taikomas tik dviem vežėjams, tarp kurių buvo ir atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“. Taigi, išimtinai didelių, net 80 procentų nuolaidų teikiamos naudos gavėjas yra atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“, kuris jau daugelį metų vykdo skrydžius iš Rygos tarptautinio oro uosto, turi daugiausia maršrutų ir turėjo didžiausią keleivių skaičių nuo nuolaidų taikymo pradžios. Sąžiningo elgesio atveju atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ galėjo atsisakyti naudotis Rygos tarptautiniame oro uoste taikomomis nuolaidomis ir nepriimti jų taikymo iš atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto, tačiau jis sutiko su atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto pasiūlytomis nuolaidomis, nemokėdamas didžiosios dalies sumų už atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto suteiktas paslaugas. Tokie atsakovų veiksmai negali būti laikomi sąžiningu elgesiu kitų Rygos tarptautiniame oro uoste konkuruojančių vežėjų atžvilgiu. Toks (numanomas) draudžiamas atsakovų susitarimas patenka į SESV 101 straipsnio reglamentavimo sritį, akivaizdžiai riboja konkurenciją. Atsakovų draudžiamas susitarimas pasireiškė ir tuo, kad dėl nuolaidų, skirtingų kainų už tapačias atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto teikiamas paslaugas taikymo šias paslaugas gaunančiam atsakovui ,,Air Baltic Corporation A/S“ buvo užtikrinta turima rinkos dalis Rygos tarptautiniame oro uoste (sukurtos dirbtinės kliūtys naujiems rinkos dalyviams įeiti į šią rinką, o esamiems rinkos dalyviams – užimti atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ turimą rinkos dalį). Be to, atsakovų numanomu susitarimu buvo sudarytos palankios sąlygos atsakovui ,,Air Baltic Corporation A/S“ iš lėšų, sutaupomų nemokant atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui didžiosios dalies kainos už suteiktas paslaugas Rygos tarptautiniame oro uoste, galimai finansuoti savo plėtrą kitose geografinėse rinkose, nagrinėjamu atveju – Vilniaus tarptautiniame oro uoste, taikant grobuonišką kainodarą. Tačiau ieškovė nei Vilniaus tarptautiniame oro uoste, nei Rygos tarptautiniame oro uoste neturėjo išskirtinių sąlygų, o tai sukliudė jai lygiavertiškai konkuruoti su atsakovu ,,Air Baltic Corporation A/S“. Aptartos su draudžiamo susitarimo įgyvendinimu susijusios sąlygos ir faktiniai atsakovų veiksmai bei elgesys rinkoje, teismo vertinimu, patvirtina, kad numanomo draudžiamo susitarimo turinys sukėlė neigiamų padarinių tiek Rygos tarptautinio oro uosto rinkoje, tiek ir Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkoje (susitarimas pagal padarinius). Faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, kad atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ skrydžiai iš Rygos tarptautinio oro uosto yra brangesni nei skrydžiai tais pačiais maršrutais iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, patvirtino, kad atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto deklaruojamas tikslas nebuvo pagrindinis nuolaidų taikymo tikslas. Pagrindinį tikslą patvirtino padariniai rinkoje, kai draudžiamu susitarimu buvo sudaromos kliūtys naujiems ir esamiems rinkos dalyviams laisvai konkuruoti, įeiti į rinką, perimti atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ užimamas atitinkamų rinkų dalis, kartu ir prielaidos finansuoti atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ teikiamų paslaugų kainų mažinimą kaimyninėse rinkose, o tai patenka į SESV 101 straipsnio reglamentavimo sritį.

21.       SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo taisyklė netaikoma, kai nustatyti antikonkurenciniai padariniai yra nereikšmingi, t. y. neigiami padariniai turi būti apčiuopiami. Pagal Komisijos de minimis pranešimo 7 punkto b papunktį Europos Komisija vertina, kad įmonių susitarimai, darantys poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, neriboja konkurencijos pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį žymiai, jei kiekvienos iš susitarimo šalių užimama rinkos dalis yra ne didesnė kaip 15 procentų, bet kurios šiuo susitarimu paveiktos atitinkamos rinkos, kai susitarimą sudaro įmonės, kurios nėra realios ar potencialios konkurentės, bet kurioje iš šių rinkų. Teismas nusprendė, kad atsakovų draudžiamas susitarimas patenka į šio aiškinimo apibrėžtį, nes atsakovai nėra konkurentai, atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ turi didesnę kaip 40 procentų Rygos tarptautinio oro uosto geografinės rinkos dalį, o atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas turi dominuojančią padėtį ir 100 procentų lėktuvų nusileidimo ir pakilimo, stovėjimo aikštelės, keleivių įlaipinimo, išlaipinimo, saugojimo paslaugų rinkos Rygos tarptautiniame oro uoste, taigi atsakovų dalys savarankiškuose sektoriuose viršija Komisijos de minimis pranešime nustatytus dydžius, todėl atsakovų draudžiamam susitarimui netaikoma bendroji išimtis. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar yra tikimybė, kad susitarimas gali sukelti tikėtinus antikonkurencinius padarinius, būtina atsižvelgti į galimus padarinius. Kadangi nustatyta, kad abu atsakovai turi dominuojančią padėtį atitinkamose rinkose, teismas darė išvadą, kad egzistuoja reikiamas rinkos galios mastas, kad būtų nustatytas pažeidimas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Jei nebūtų buvę numanomo draudžiamo susitarimo, nebūtų buvusi sustiprinta atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ padėtis Rygos tarptautinio oro uosto rinkoje ir sukurtos dirbtinės kliūtys naujiems rinkos dalyviams įeiti į šią rinką, kartu visiems rinkos dalyviams būtų buvusios lygiavertės sąlygos konkuruoti dėl šios rinkos vartotojų, o vartotojams būtų pasiūlytos palankesnės sąlygos naudotis vežėjų paslaugomis, įskaitant ir galimą kainų mažinimą, didesnį maršrutų pasirinkimą, geresnę skrydžių paslaugų kokybę. Atitinkamai atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ būtų buvęs priverstas konkuruoti lygiavertėmis su kitais rinkos dalyviais sąlygomis, dėl to jo užimamų atitinkamų rinkų dalis būtų sumažėjusi. Kita vertus, nesant numanomo draudžiamo susitarimo, nebūtų buvusios sudarytos palankios sąlygos iš lėšų, sutaupomų nemokant didžiosios dalies mokesčių atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui už suteiktas paslaugas, atsakovui ,,Air Baltic Corporation A/S“ finansuoti lėktuvų parko didinimą, taip pat plėtrą Vilniaus tarptautiniame oro uoste, taikant itin mažas kainas. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui taikyti pakanka vien prielaidos, kad susitarimas turi antikonkurencinių padarinių rinkai. Šiuo atveju neigiami padariniai pagal tikslą ir padarinius Rygos tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje yra realūs ir akivaizdūs, o Vilniaus tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje pagal tikslą – numanomi, pagal padarinius – realūs.

22.       Teismo vertinimu, atsakovai dominuoja Rygos tarptautiniame oro uoste, atitinkamose savo paslaugų rinkose, todėl atsakovų konkurenciją ribojantis susitarimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Dr. C. V. (C. V.) ataskaitoje atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ elgesys vertinamas kaip antikonkurencinės strategijos įrodymas. Aplinkybė, kad, ieškovei nutraukus skrydžius, atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nedelsdamas nutraukė tiesioginius ir pakeitė tapačius skrydžius jungtiniais skrydžiais per Rygą, patvirtina, kad tokį rezultatą jam pavyko pasiekti tik naudojantis atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto paslaugomis. Teismas sutiko su ieškovės nurodomais argumentais, kad atsakovų veiksmus reikia vertinti ne atskirai konkrečiais metais, konkrečiu mėnesiu ar kiekvienoje prekės arba geografinėje rinkoje, o kaip visumą, nustatant, ar tokie veiksmai patvirtina antikonkurencinės strategijos buvimą ir įgyvendinimą. Tai, kad tam tikrais atvejais atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ galėjo skrydžio maršrutą Vilniuje vykdyti dar kurį laiką po ieškovės išstūmimo, arba tai, kad ,,Air Baltic Corporation A/S“, vos tik pasišalinus ieškovei iš rinkos, iš pradžių kurį nors maršrutą nutraukė, o po kurio laiko atnaujino, nepaneigia bendros išvados dėl išstūmimo strategijos buvimo ir įgyvendinimo.

23.       Siekiant nustatyti, ar ieškovės nurodyti atsakovų veiksmai pažeidė KĮ 7 straipsnio ir (ar) SESV 102 straipsnio bei KĮ 5 straipsnio ir (ar) SESV 101 straipsnio reikalavimus, taip pat būtina apibrėžti atitinkamą rinką. Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis KĮ 3 straipsnio 1, 3 ir 12 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžties, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17, kurie suderinti su Europos Komisijos pranešimu dėl atitinkamos rinkos apibrėžties Europos bendrijos konkurencijos teisės tikslams (97/C 372/03). Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei netiesioginių skrydžių kaina ir būtų mažesnė už tiesioginių skrydžių tais pačiais aptariamais maršrutais kainą, tik labai mažai kelionės trukmei nejautrių keleivių nuspręstų tiesioginį skrydį pakeisti netiesioginiu skrydžiu dėl tiesioginio skrydžio kainos padidėjimo, todėl nagrinėjamų oro uostų maršrutų prekės rinkos neapima netiesioginių skrydžių tais pačiais maršrutais paslaugų. Spręsdamas, ar keleivių pervežimo oro transportu paslaugas galima pakeisti kito transporto paslaugomis, teismas pažymėjo, kad tiesioginiu lėktuvo reisu greičiausiai pasiekiamas kelionės tikslas ir bendra kelionės trukmė yra akivaizdžiai trumpiausia, todėl kitos transporto rūšys negali būti laikomos pakeičiančiomis tiesioginius skrydžius ir sudaro atskiras prekių rinkas.

24.       Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad keleiviai nesirinktų skrydžių iš Kauno tarptautinio oro uosto būtent dėl šio oro uosto turėtos infrastruktūros ir techninių ypatybių ar dėl to, kad iš Kauno skrydžiai buvo vykdomi pigiomis oro linijomis ir į antraeilius oro uostus, kaip įrodinėja ieškovė. Tačiau Narimanto K. P. ir A. V.-Vasiliausko pateiktoje analizėje nurodoma, kad Kauno ir Vilniaus tarptautiniai oro uostai tam tikrais atvejais gali būti pakeičiami, nes nuvykimo į Kauno tarptautinį oro uostą laikas yra trumpesnis nei skrydžio į Londoną ir Dubliną laikas. Be to, oro uostuose veikiančios skrydžių bendrovės abu uostus laiko pakeičiamais, oro uostai patys lygina veiklos rezultatus, keleiviai iš Kauno renkasi skrydžius iš Vilniaus, o vilniečiai – iš Kauno tarptautinio oro uosto. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Komisija.

25.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nevisiškai tiksliai apibrėžė atitinkamas rinkas, o būtent – ieškovė dublike nurodė, kad skrydžiai iš Kauno tarptautinio oro uosto nepatenka į tą pačią tiesioginių skrydžių iš (į) Londono ir iš (į) Dublino rinką, kaip ir skrydžiai iš Vilniaus tarptautinio oro uosto. Teigdama, kad nurodyti oro uostai yra neva nepakeičiami, ieškovė nepagrįstai remiasi 1995 m. birželio 28 d. Europos Komisijos sprendimu, nes pagal faktinius duomenis atstumas tarp Vilniaus ir Kauno sudaro apie 100 km; daugiau nei 100 km atstumo taisyklė taikoma tuo atveju, jei skrydžių trukmė neviršija 2 valandų, tačiau skrydžių iš (į) Londono ir iš (į) Dublino trukmė yra apie 3–3,5 val. Be to, Europos Komisija naujausioje praktikoje (Ryanair ir Aer Lingus byloje) pažymėjo, kad dėl kiekvieno nagrinėjamo oro uosto ypatumų bei kitų įrodymų traukos zona iš tikrųjų gali būti net ir didesnė nei 100 km. Ieškovė nepagrįstai lygina visais skrydžiais pervežtų keleivių per Kauno tarptautinį oro uostą skaičiaus pokytį 2009 m. su 2007 m. (o ne su 2008 m.). Kaip teisingai nurodo atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“, ieškovė turėjo lyginti ne bendrą visais skrydžiais pervežtų keleivių skaičiaus pokytį, o keleivių atskirais maršrutais iš (į) Londono ir iš (į) Dublino skaičiaus pokytį 2009 m. su 2008 m.

26.       Maršrutu Kaunas–Londonas–Kaunas 2007 m. buvo pervežtas 164 361 keleivis, 2008 m. – 185 372 keleiviai, 2009 m. – 219 819 keleivių, o 2010 m. – 275 984 keleiviai, t. y. keleivių skaičius nuolat augo. 2009 m. keleivių skaičiaus augimas buvo net didesnis nei 2008 m., palyginti su 2007 m. (atitinkamai 13 procentų augimas 2008 m., palyginti su 2007 m., ir 19 procentų augimas 2009 m., palyginti su 2008 m.), nepaisant bendro aviacijos verslo nuosmukio 2009 m. Taigi keleivių, pervežtų per Kauno tarptautinį oro uostą atitinkamais maršrutais, skaičius nuolat augo ir viršijo keleivių, pervežtų per Vilniaus tarptautinį oro uostą, skaičių 2006–2008 m.

27.       Ieškovė, nurodydama, kad nebuvo didelio keleivių skaičiaus iš Kauno tarptautinio oro uosto augimo, neįvertina fakto, kad bendras skrydžių ir pervežtų keleivių skaičius tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos ir pasaulio valstybėse 2009 m., palyginti su 2007–2008 m., labai sumažėjo. Lietuvoje bendras oro transporto bendrovių pervežtų keleivių skaičius sumažėjo nuo 2,5 mln. iki 1,8 mln. keleivių. Kaip nurodyta 2009 m. Susisiekimo ministerijos veiklos ataskaitoje, ekspertų vertinimu, apie 20 procentų nurodyto keleivių srauto sumažėjimo nulėmė bendras ekonomikos nuosmukis ir pasaulinės oro transporto rinkos situacija, taip pat įtakos turėjo sumažėjusi pasiūla iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, todėl, net ir esant nurodytam tiek pasauliniam, tiek Lietuvos aviacijos ir bendram ekonomikos nuosmukio kontekstui, pervežtų keleivių Kauno tarptautiniame oro uoste skaičius 2009 m. ir toliau augo net 11,5 procento. Tai patvirtina, kad atitinkami skrydžiai iš Vilniaus ir Kauno tarptautinių oro uostų buvo pakeičiami ir sudarė atitinkamą rinką. Kita vertus, minėtų maršrutų keleiviai yra jautrūs ne kelionės trukmei, bet pirmiausia kainai, todėl labiau tikėtina, kad dėl žemesnės bilietų kainos jie būtų pasirinkę mažiau patrauklų paslaugų prasme Kauno tarptautinį oro uostą. Tačiau tai pasakytina tik apie minėtus du maršrutus, bet ne Vilniaus ir Kauno tarptautinių oro uostų pakeičiamumą ginčo laikotarpiu apskritai. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė netinkamai apibrėžė atitinkamas rinkas maršrutais iš (į) Londono ir iš (į) Dublino, neįtraukdama į jas ieškovės ir atsakovo konkurentų, vykdžiusių skrydžius iš Kauno tarptautinio oro uosto (visų pirma „Ryanair“). Todėl atsakovo rinkos dalys nurodytuose maršrutuose buvo netinkamai apskaičiuotos ir nurodytos (t. y. 65–85 procentai).

28.       Teismas rėmėsi atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ paaiškinimuose pateiktu 2004–2008 m. atskirų rinkų (maršrutų) dalių apskaičiavimu ir konstatavo, kad maršruto Vilnius–Berlynas–Vilnius rinkoje atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nuo 2005 m. akivaizdžiai užėmė dominuojančią padėtį ir galėjo daryti vienpusę lemiamą įtaką konkurencijai; maršruto Vilnius–Briuselis–Vilnius rinkoje atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nuo 2007 m. užėmė dominuojančią padėtį, tačiau jo dalis buvo panaši kaip ir ieškovės – jis negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos konkurencijai; maršruto Vilnius–Kopenhaga–Vilnius rinkoje atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nuo 2005 m. akivaizdžiai užėmė dominuojančią padėtį ir galėjo daryti vienpusę lemiamą įtaką konkurencijai; maršruto Vilnius (Kaunas)–Dublinas–Vilnius (Kaunas) rinkoje atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ 2004–2006 m. akivaizdžiai užėmė dominuojančią padėtį ir galėjo daryti vienpusę lemiamą įtaką konkurencijai; maršruto Vilnius–Helsinkis–Vilnius rinkoje atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ dalis buvo panaši kaip ir ieškovės – atsakovas negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos konkurencijai; maršruto Vilnius (Kaunas)–Londonas–Vilnius (Kaunas) rinkoje atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ dalis buvo panaši kaip ir ieškovės – atsakovas negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos konkurencijai; maršruto Vilnius–Milanas–Vilnius rinkoje atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nuo 2007 m. dominavo; maršruto Vilnius–Paryžius–Vilnius rinkoje atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ dominavimas nebuvo nustatytas; maršruto Vilnius (Kaunas)–Stokholmas–Vilnius (Kaunas) rinkoje atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nuo 2007 m. akivaizdžiai užėmė dominuojančią padėtį ir galėjo daryti vienpusę lemiamą įtaką konkurencijai.

29.       Faktiniai duomenys patvirtino, kad atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ užėmė didesnę nei 40 procentų rinkos dalį atskirose maršrutų rinkose atitinkamais laikotarpiais, išskyrus maršrutus Vilnius–Helsinkis–Vilnius, Vilnius–Paryžius–Vilnius ir Vilnius (Kaunas)–Londonas–Vilnius (Kaunas), kuriuose turėjo apylyges rinkos dalis kartu su ieškove. Teismas pažymėjo, kad nors aplinkybė, kad atsakovas užėmė daugiau nei 40 procentų atitinkamų rinkų, savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ atitinkamoje rinkoje dominavo, tačiau tai nepašalina galimybės įrodyti atsakovo dominavimo pagal kitus kriterijus – kiti byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad minėtose prekių rinkose atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ dominavo ir galėjo daryti lemiamą įtaką konkurencijai.

30.       Teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė, kad atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Vos tik įėjęs į ginčo dalyku esančių maršrutų rinkas, atsakovas pradėjo taikyti mažesnes nei ieškovė bilietų kainas, kurios buvo nuostolingos pačiam atsakovui, t. y. gali būti vertinamos kaip veiklos sąnaudos, žemesnės nei savikaina. Atsakovas vengė pateikti ekspertizei tiesioginius įrodymus, pagrindžiančius kiekvieno iš ginčo maršrutų veiklos sąnaudas, todėl teismas nusprendė, kad taip akivaizdžiai buvo apribota ieškovės galimybė įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, o būtent grobuoniškos kainodaros taikymą. Šią aplinkybę patvirtino ekspertizės išvados, kuriose nurodoma, kad kyla abejonių dėl atsakovo pateiktų duomenų apie sąnaudas ir savikainą patikimumo, nes dalis atsakovo Vilniaus filialo skrydžių savikainos sąnaudų priskirta atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ sąnaudoms. Tai patvirtino, kad dalis atsakovo Vilniuje vykdytų skrydžių sąnaudų yra priskirta atsakovo skrydžiams ne iš Vilniaus, o apskritai. Ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad atsakovo vidutinė metinė savikaina vienam keleiviui yra gerokai mažesnė nei ieškovės, vidutinių metinių ieškovės ir atsakovo savikainų skirtumai svyruoja nuo 7 iki 59 procentų. Atsakovo pateikti duomenys, kad skrydžiai ginčo maršrutais iš Vilniaus ir į jį, nepaisant mažų kainų, buvo pelningi, vertinami kritiškai, nes atsakovas įrodymus, pagrindžiančius jo finansinius srautus, sąnaudas, pelną, teismui teikė selektyviai, fragmentiškai, atsietai nuo visumos, o tai apsunkino galimybę tiksliai ištirti susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad, siekdama įrodyti grobuoniškos kainodaros taikymą, ieškovė turėjo teisę remtis savo sąnaudų struktūra ir apskaičiavimu (naudoti tokią metodiką leidžia ir Europos Komisija). Nors atsakovas teigia, kad jis ir ieškovė negali būti laikomi efektyviais konkurentais, teismo paskirtos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad ieškovė gali būti vertinama kaip efektyvi atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ konkurentė. Teismo ekspertei buvo pateikti ieškovės duomenys apie bendrąsias vidutines sąnaudas. Kadangi bendrųjų vidutinių sąnaudų apskaičiavimas ir sąnaudų paskirstymas skyrėsi, ekspertizėje detalizuotos tapačios ieškovės ir atsakovės tiesioginės (kintamosios ir pastoviosios) ir netiesioginės sąnaudų grupės bei tos sąnaudas, kurios sudaro didžiąją dalį sąnaudų, ir jos palygintos. Taigi, remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, buvo taikytas efektyvaus konkurento testas, naudojant ieškovės, kaip efektyvios konkurentės, ekonominius duomenis. Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikato išaiškinimus, atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių iš Vilniaus ir į jį pelningumas vertintinas naudojantis ieškovės duomenimis apie atitinkamų ginčo maršrutų sąnaudas.

31.       Remiantis ekspertizės akto duomenimis, atsakovas į Vilniaus (Kauno) geografinę rinką vykdyti skrydžių maršrutu Vilnius–Berlynas–Vilnius 2004 m. įžengė pasiūlydamas vidutinę bilietų pardavimo kainą – 282 Lt (81,67 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 653 Lt (189,12 Eur). Net pagal atsakovo pateikiamus duomenis vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos sudarė 466,48 Lt (135,10 Eur), o tai viršija vidutinę bilietų pardavimo kainą. Atitinkamai 2005 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 355 Lt (102,82 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 817 Lt (236,62 Eur), pagal atsakovo – 338,23 Lt (97,96 Eur). 2006 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 383 Lt (110,92 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal atsakovo pateikiamus duomenis sudarė 350,17 Lt (101,42 Eur). 2007 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 264 Lt (76,46 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal atsakovo pateikiamus duomenis sudarė 301 Lt (87,18 Eur). 2008 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 255 Lt (73,85 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal atsakovo pateikiamus duomenis sudarė 318,11 Lt (92,13 Eur).

32.       Atsakovas 2007 m. įžengė į rinką vykdyti skrydžių maršrutu Vilnius–Briuselis–Vilnius, pasiūlydamas vidutinę bilietų pardavimo kainą – 341 Lt (98,76 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 413 Lt (119,61 Eur). Net pagal atsakovo pateikiamus duomenis vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos sudarė 527,88 Lt (152,88 Eur), o tai viršija vidutinę bilietų pardavimo kainą. Atitinkamai 2008 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 327 Lt (94,71 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 356 Lt (103,10 Eur), pagal atsakovo – 543,80 Lt (157,50 Eur).

33.       Atsakovas vykdyti skrydžių maršrutu Vilnius–Kopenhaga–Vilnius į rinką įžengė 2004 m., pasiūlydamas vidutinę bilietų pardavimo kainą – 307 Lt (88,91 Eur), o vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 530 Lt (153,50 Eur). Net pagal atsakovo pateikiamus duomenis vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos sudarė 385,72 Lt (111,71 Eur), o tai viršija vidutinę bilietų pardavimo kainą. Atitinkamai 2005 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 397,10 Lt (115 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 530 Lt (153,50 Eur), pagal atsakovo – 299,07 Lt (86,62 Eur). 2006 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 417 Lt (120,77 Eur), vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal atsakovo pateikiamus duomenis sudarė 260,38 Lt (75,41 Eur). 2007 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 421 Lt (121,93 Eur), o vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal atsakovo pateikiamus duomenis sudarė 250,36 Lt (72,51 Eur). 2008 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 424 Lt (122,80 Eur), o vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal atsakovo pateikiamus duomenis sudarė 301,32 Lt (87,27 Eur).

34.       Atsakovas vykdyti skrydžių maršrutu Vilnius (Kaunas)–Berlynas–Vilnius (Kaunas) įžengė į rinką 2004 m., pasiūlydamas vidutinę bilietų pardavimo kainą – 403 Lt (116,72 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 484 Lt (140,18 Eur). Pagal atsakovo pateikiamus duomenis vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos sudarė 320,38 Lt (92,79 Eur). 2005 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 437 Lt (126,56 Eur), tačiau vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 741 Lt (214,61 Eur), o pagal atsakovo – 323,38 Lt (93,66 Eur). 2006 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 436 Lt (126,27 Eur), o vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis – 484 Lt (140,18 Eur), pagal atsakovo pateikiamus duomenis– 359,80 Lt (104,21 Eur). 2007 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 423 Lt (122,51 Eur), vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 465 Lt (134,67 Eur), o pagal atsakovo duomenis – 419,52 Lt (121,50 Eur). 2008 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 339 Lt (98,18 Eur), vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 451 Lt (130,62 Eur), o pagal atsakovo duomenis – 452,63 Lt (131,09 Eur).

35.       Atsakovas vykdyti skrydžių maršrutu Vilnius–Milanas–Vilnius įžengė į rinką 2007 m., pasiūlydamas vidutinę bilietų pardavimo kainą – 339 Lt (98,18 Eur), o vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 567 Lt (164,21 Eur). Pagal atsakovo pateikiamus duomenis vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos sudarė 434,73 Lt (125,91 Eur). 2008 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 340 Lt (98,47 Eur), vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 517 Lt (149,73 Eur), o pagal atsakovo duomenis – 482,91 Lt (139,86 Eur).

36.       Atsakovas vykdyti skrydžių maršrutu Vilnius–Stokholmas–Vilnius įžengė į rinką 2006 m., pasiūlydamas vidutinę bilietų pardavimo kainą – 509 Lt (147,42 Eur), o vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 563 Lt (163,06 Eur). Pagal atsakovo pateikiamus duomenis vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos sudarė 304,56 Lt (88,21 Eur). 2007 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 501 Lt (145,10 Eur), o vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 623 Lt (180,43 Eur), pagal atsakovo duomenis – 294,13 Lt (85,19 Eur). 2008 m. vidutinė atsakovo bilietų pardavimo kaina buvo 519 Lt (150,31 Eur), o vidutinės bendrosios šio maršruto sąnaudos pagal ieškovės pateikiamus duomenis sudarė 515 Lt (149,15 Eur), pagal atsakovo duomenis – 354,78 Lt (102,75 Eur).

37.       Teismas atskirai neanalizavo Vilnius–Londonas–Vilnius, Vilnius–Helsinkis–Vilnius ir Vilnius–Paryžius–Vilnius maršrutų, nurodydamas, kad šiuose maršrutuose nebuvo nustatytas atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ dominavimas, ir kartu spręsdamas, kad šiose prekių rinkose ieškovė žalos negalėjo patirti.

38.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama įrodyti atsakovo grobuoniškos kainodaros taikymą, pateikė teismui C. V. vertinimą, kuriame nustatyta, kad 22 iš 32 skrydžių 68,20 procentų laikotarpių atsakovo kainodara buvo žemesnė nei reikiamos sąnaudos. Net remiantis paties atsakovo pateiktos bendrovės „Ernst & Young Baltic SIA“ ataskaitos duomenimis, kurie pagrįsti atsakovo duomenimis (juos teismas vertino kaip nepatikimus), net apie 50 procentų visų laikotarpių atsakovo kainodara buvo žemesnė nei sąnaudos (pvz., Briuselio, Helsinkio ar Milano maršrutai). Teismas konstatavo, kad minėtose prekių rinkose (maršrutuose) atsakovas veikė nuostolingai, t. y. jo pajamos nepadengė sąnaudų, ir tai gali būti pripažįstama grobuoniška kainodara. Aplinkybė, kad, taikydamas grobuonišką kainodarą, atsakovas siekė nesąžiningai konkuruodamas perimti ieškovės keleivius ginčo maršrutuose, o vėliau juos nukreipti per Rygos tarptautinį oro uostą, patvirtina tai, kad ieškovei nutraukus skrydžius atitinkamais maršrutais, atsakovas nustodavo vykdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus ir į jį ir skraidindavo keleivius jungtiniais skrydžiais tranzitu per Rygos tarptautinį oro uostą.

39.       Atsakovų pateiktose ataskaitose specialistai išreiškė nuomonę, kad byloje turėtų būti taikomas C1 pelningumo maržos testas, tačiau teismas nusprendė, kad C1 pelningumo maržos testas neturėtų būti taikomas, pažymėdamas, kad tiek ESTT praktika, tiek Konkurencijos tarybos išvada nurodo aiškų testą, kuriuo vadovaujantis vertinama, ar kainodara yra grobuoniška. Vadovaujantis šiuo testu, atsakovo sąnaudos atitinkamais konkurencijos su ieškove laikotarpiais turi būti lyginamos su atsakovo vidutinėmis kintamosiomis ir vidutinėmis bendrosiomis sąnaudomis bei vertinama, ar įrodyta atsakovų ,,Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinio oro uosto strategija išstumti ieškovę iš atitinkamų Vilniaus (Kauno) skrydžių rinkų. Teismas nurodė, kad kainos, kurios yra mažesnės nei vidutinės bendrosios sąnaudos, bet didesnės nei vidutinės kintamosios sąnaudos, gali būti laikomos grobuoniškomis ir ūkio subjektas gali būti pripažintas piktnaudžiavusiu dominuojančia padėtimi, jeigu įrodoma, kad, taikant tokias kainas, buvo įgyvendinta strategija išstumti konkurentus iš rinkos. Taigi ar yra pagrindas pripažinti atsakovo strategiją išstumti iš atitinkamos rinkos konkurentus, taikant grobuoniškas kainas, turėtų būti vertinama atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes.

40.       Reikšminga aplinkybė, kad atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ akivaizdžiai dominavo Rygos tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje, kuri yra kaimyninė Vilniaus (Kauno) oro uosto geografinei rinkai ir kurioje buvo sudaromos įėjimo į rinką kliūtys. Atsakovas turėjo galimybę naudotis itin didelėmis nuolaidomis minėtoje geografinėje rinkoje, o tai sudarė prielaidas nesąžiningai konkuruojant didinti finansinius pajėgumus ir taip daryti vienpusę lemiamą įtaką ir Vilniaus (Kauno) tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Ieškovei įrodžius faktą, kad abu atsakovai dominavo Rygos tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje, aktuali tampa ir ESTT praktika, kurioje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi gali pasireikšti ir nedominuojamoje rinkoje. Tokia situacija, kai ūkio subjektas pasinaudoja dominuojančia padėtimi vienoje rinkoje ir atlieka piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmus kitoje rinkoje, susiklosto tada, kai rinkos susijusios itin artimais ryšiais (ESTT 1996 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Tetra Pack International SA prieš Europos Bendrijų Komisiją). Bylos atveju atsakovai, pasinaudodami dominavimu kaimyninėje geografinėje rinkoje, įžengė į Vilniaus (Kauno) geografinę rinką, taikydami grobuonišką kainodarą, kuri buvo kryžmiškai subsidijuojama iš atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto suteiktų nuolaidų. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad įėjęs į rinką, atsakovas iš karto sumažino keleivių skraidinimo bilietų kainas iki antikonkurencinio lygio. Teismo vertinimu, kryžminį subsidijavimą, be kita ko, patvirtina aplinkybės, kad atsakovas neįrodė, kad jo paties finansiniai ištekliai būtų leidę savarankiškai vykdyti grobuonišką kainodarą Vilniaus tarptautiniame oro uoste, taip pat tai, kad atsakovas, veikdamas per filialą Vilniaus tarptautiniame oro uoste, nevedė vykdomos veiklos apskaitos (atsakovas turėjo tikslą paslėpti grobuonišką kainodarą). Atsakovo pateiktos finansinės ataskaitos patvirtino, kad Vilniaus tarptautinio oro uosto skrydžių rinkose patirti nuostoliai buvo konsoliduojami su bendromis atsakovo pajamomis (tai apsunkino galimybę nustatyti, ar dominuojanti įmonė taikė tokias kainas, kad nebuvo padengiamos net sąnaudos).

41.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovų neteisėti antikonkurenciniai veiksmai atitinka tiek SESV 101 straipsnio, tiek ir 102 straipsnio sudėtį. Atsakovai piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Vilniaus tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje, kurioje, pasinaudodami privilegijuota padėtimi kaimyninėje Rygos tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje, įgyvendino ieškovės išstūmimo iš atitinkamų ginčo rinkų strategiją. Atsakovas Vilniaus (Kauno) ginčo skrydžių rinkose, naudodamasis atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto suteikta pagalba, taikė grobuonišką kainodarą, antikonkurencinę strategiją (skrydžių laikų derinimas, neteisėta reklama, tiesioginių skrydžių nutraukimas iš karto po ieškovės pasitraukimo iš rinkos ir keleivių srauto nukreipimas per tranzitinį Rygos tarptautinį oro uostą (Lietuvos keleivių nukreipimas per Rygą davė akivaizdžiai naudingus rezultatus, nes keleivių, skrendančių iš Vilniaus jungtiniais skrydžiais per Rygą, padidėjo net 5 kartus), tiesiogiai skirtą ieškovei iš šių rinkų išstumti. Atsakovai, taikydami ieškovės išstūmimo iš rinkos strategiją, pagrįstą grobuoniškomis kainomis, pažeidė sąžiningos konkurencijos taisykles, atliko neteisėtus veiksmus.

42.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė patirtos žalos faktą. Teismas sutiko su ieškovės vertinimu, kad pateiktas teismo ekspertizės aktas yra patikimesnis už kituose įrodymuose esančius duomenis. Teismas atmetė atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ argumentus, kad teismo ekspertė, atlikdama ekspertizę, rėmėsi neteisingais duomenimis, nes finansinius duomenis apie savo veiklą pateikė pats atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“, jis negali nurodyti ekspertui, atliekančiam teismo paskirtą ekspertizę, kokiais metodais remtis, apskaičiuojant nuostolius, o teisės aktuose nenurodytas nė vienas metodas, kuris būtų visuotinai privalomas. Teismo ekspertizės išvadas, nors ir naudodamas kitus nuostolių apskaičiavimo metodus, patvirtino ir C. V., nustatęs panašaus dydžio nuostolius, kaip ir teismo ekspertė, o būtent – 124 847 889 Lt (36 158 457 Eur), todėl teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad nagrinėjamai bylai, tiksliau – ieškovės patirtos žalos dydžio apskaičiavimui, yra reikšminga ir C. V. ataskaita. C. V. skaičiavo ieškovės patirtų nuostolių dydį, apskaičiuodamas ieškovės negautų pajamų dydį dėl sumų, kuriomis ieškovė būtų privalėjusi sumažinti savo bilietų kainas; įvertino aplinkybę, kad tuo atveju, jeigu atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nebūtų taikęs grobuoniškos kainodaros, jo keleiviai būtų skridę ieškovės skrydžiais. Ataskaitoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nebūtų įžengęs į rinką ir nebūtų teikęs paslaugų atitinkamais maršrutais, ieškovė būtų galėjusi nustatyti aukštesnes kainas ir didesnes jų pardavimo maržas keleiviams, kuriuos skraidino atitinkamu laikotarpiu. Be to, daug atsakovo keleivių būtų skridę ieškovės lėktuvais. Jų dalis būtų priklausiusi nuo kitų oro transporto bendrovių konkurencinės reakcijos ir nuo vartotojų reakcijos į taikomas aukštesnes kainas, t. y. oro transporto paslaugų paklausos kainų lankstumo.

43.       Ieškovės nuostoliai buvo apskaičiuojami pagal atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ krypčių, kuriomis buvo siūloma mažesnė nei ieškovės bilietų kaina, keleivių srautus, padauginus juos iš vidutinės atitinkamų metų ieškovės bilietų kainos ginčo maršrutų kryptimis. Ekspertė pagrįstai vertino, kiek papildomų atsakovą ,,Air Baltic Corporation A/S“ pasirinkusių keleivių būtų pervežęs „toks pat efektyvus konkurentas“, t. y. ieškovė, jeigu atsakovas nebūtų nusprendęs įžengti į Vilniaus (Kauno) tarptautinio oro uosto rinką, taikydamas grobuoniškas kainas ir siekdamas išstumti ieškovę iš atitinkamų skrydžių iš (į) Vilniaus (Kauno) rinkų. Byloje nebuvo įrodymų, kad atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ pervežtam keleivių skaičiui pervežti ieškovė būtų turėjusi patirti kokių nors papildomų išlaidų, pavyzdžiui, nusipirkti daugiau lėktuvų, samdyti daugiau darbuotojų ar patirti didesnių lėktuvų eksploatavimo išlaidų. Byloje taip pat nebuvo įrodymų dėl tokių ieškovei neva būtinų papildomų išlaidų dydžio. Dar iki atsakovui ,,Air Baltic Corporation A/S“ įžengiant į atitinkamų skrydžių rinkas iš (į) Vilniaus (Kauno), ieškovė perveždavo visą keleivių srautą pati. Kita vertus, padidėjus keleivių srautui, kaip nurodė ir C. V., kai vidutinis ieškovės keleivių vietų užimtumo koeficientas reguliariuosiuose skrydžiuose buvo apie 57 procentus, ieškovės sąnaudos nebūtų labai padidėjusios, nes bet kuriuo atveju nebūtų reikėję įsigyti daugiau orlaivių papildomiems keleiviams skraidinti.

44.       Remiantis ekspertizės išvada, 2004 m. ieškovės negautos pajamos maršrutuose iš (į) Berlyno, iš (į) Kopenhagos, iš (į) Dublino, iš (į) Helsinkio, iš (į) Londono sudarė 22 789 203 Lt (6 600 209,40 Eur); 2005 m. ieškovės negautos pajamos maršrutuose iš (į) Dublino ir iš (į) Londono sudarė 47 805 356 Lt (13 845 388,10 Eur); 2006 m. ieškovės negautos pajamos maršrutuose iš (į) Helsinkio ir iš (į) Londono sudarė 30 074 460 Lt (8 710 165,66 Eur); 2007 m. ieškovės negautos pajamos maršrutuose iš (į) Briuselio ir iš (į) Milano sudarė 17 524 467 Lt (5 075 436,46 Eur); 2008 m. ieškovės negautos pajamos maršrutuose iš (į) Briuselio sudarė 11 860 852 Lt (3 435 140,18 Eur). Kadangi teismas nenustatė atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ neteisėtų veiksmų, t. y. piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi prekės (maršruto) rinkose Vilnius–Helsinkis–Vilnius, Vilnius (Kaunas)–Londonas–Vilnius (Kaunas) ir Vilnius–Paryžius–Vilnius, nusprendė, kad ieškovės patirtų nuostolių suma, kuri, remiantis ekspertizės išvada, siekia 123 746 931 Lt (35 839 588,45 Eur), turi būti mažinama suma, kuri buvo apskaičiuota kaip negautos pajamos iš minėtų trijų maršrutų.

45.       Ekspertė nustatė, kad ieškovės 2004–2008 m. negautos pajamos iš viso sudarė 130 054 338 Lt (37 666 339,80 Eur), o atlikus veiklos perskaičiavimą, įvertinus laiko veiksnį, – 123 746 931 Lt (35 839 588,40 Eur). Taigi ieškovės nuostoliai turi būti apskaičiuojami iš ekspertės nustatytų 123 746 931 Lt negautų pajamų per 2004–2008 m. atėmus ieškovės tais metais negautas pajamas, atlikus veiklos perskaičiavimą, įvertinus laiko veiksnį maršrutuose, kuriuose atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nedominavo, t. y. 2004 m. Vilnius–Helsinkis–Vilnius ir Vilnius–Londonas–Vilnius, tai sudaro 4 570 113 Lt (942 942 Lt (273 094,88 Eur) + 3 627 171 Lt (1 050 501,33 Eur)) (1 323 596,21 Eur), o atlikus veiklos perskaičiavimą, įvertinus laiko veiksnį, – 4 348 463 Lt (1 259 401,93 Eur); 2005 m. Vilnius–Londonas–Vilnius, tai sudaro 22 284 790 Lt (6 454 121,29 Eur), o atlikus veiklos perskaičiavimą, įvertinus laiko veiksnį, – 21 203 978 Lt (6 141 096,50 Eur); 2006 m. Vilnius–Helsinkis–Vilnius ir Vilnius–Londonas–Vilnius, tai sudaro 30 074 460 Lt (8 710 165,66 Eur), o atlikus veiklos perskaičiavimą, įvertinus laiko veiksnį, – 28 615 849 Lt (8 287 722,72 Eur). Taigi, atėmęs ieškovės negautas pajamas iš maršrutų, kuriuose atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nedominavo, teismas, remdamasis ekspertizės išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais, Europos Komisijos ir ESTT išaiškinimais konkurencijos bylose, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo laikotarpiu dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ji patyrė 69 578 641 Lt (20 151 367 Eur) nuostolių negautų pajamų forma.

46.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, tęsdama veiklą, galėjo patirti ir kitų papildomų sąnaudų, susijusių su augančia konkurencija, aviacinių degalų kainų kilimu, ieškovės valdymo ypatumais ir struktūriniais pokyčiais, darbo jėgos brangimu, lėktuvų parko atnaujinimu, taip pat į tai, kad atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“, įeidamas į Vilniaus (Kauno) tarptautinio oro uosto geografinę rinką, turėjo sąnaudų, susijusių su įėjimu į rinką, nusprendė, kad, remiantis protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, ieškovės patirta nuostolių suma, už kurią atsakingi atsakovai, turėtų būti mažinama. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių procesinį elgesį, teismų formuojamą praktiką ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas sumažinti ieškovei priteisiamų nuostolių sumą 20 procentų. ir ieškovei iš atsakovų priteisti 16 121 094 Eur.

47.       Teismas taip pat pažymėjo, kad natūrali bet kokio ūkio subjekto ekonominė reakcija į grobuonišką kainodarą yra arba kainų mažinimas, arba visiškas pasitraukimas iš rinkos ir (ar) veiklos rinkoje nutraukimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyti abu šie padariniai, t. y. ieškovė iš pradžių į atsakovo taikomas grobuoniškas kainas reagavo mažindama bilietų kainas, vėliau – pasitraukdama iš atskirų rinkų. Teismas nusprendė, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų ,,Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinio oro uosto neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių, patirtų reaguojant į grobuonišką atsakovo kainodarą.

48.       Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovai teigė, kad dėl nuostolių atsiradimo yra kalta pati ieškovė, nes buvo netinkamai valdoma, atliko veiklos išskaidymą, turto ir verslo dalių perkėlimą į susijusias bendroves, teismas nusprendė, kad tai nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų SESV 101, 102 straipsnių kontekste. Atsakovų nurodomos aplinkybės gali turėti įtakos tik mažinant priteisiamų nuostolių atlyginimo dydį, o tai teismas ir atliko, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip nepagrįstus teismas vertino ir atsakovų teiginius, kad ieškovei negalėjo atsirasti nuostolių, nes ji turėjo finansinių sunkumų, todėl veiklą apskritai vykdė neteisėtai – Lietuvos nacionaliniam oro vežėjui licencija vykdyti oro susisiekimą bei oro vežėjo pažymėjimo galiojimas buvo sustabdyti tik 2009 m. sausio 16 d., o oro vežėjo pažymėjimo galiojimas panaikintas 2010 m. rugpjūčio 25 d. Iki 2009 m. kasmet ieškovės finansinį stabilumą tikrinusi Civilinės aviacijos administracija konstatuodavo, kad nacionalinio oro vežėjo finansinė padėtis atitiko teisės aktų reikalavimus.

49.       Spręsdamas dėl atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto atsakomybės, teismas sutiko su jo argumentais, kad subjektas, priėmęs nurodytą mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarką, yra Latvijos Respublika. Mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarka nesuteikė atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui galimybės kitaip nustatyti ir (ar) paskirstyti mokesčius už paslaugas, teikiamas Rygos tarptautiniame oro uoste. Kadangi mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarka yra privalomas teisės aktas, atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas, apskaičiuodamas mokesčius savo teritorijoje, kiekvienu atveju buvo įpareigotas taikyti mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarkos nuostatas. Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas, vykdydamas jį įpareigojančius ir jam privalomus teisės aktus, apskaičiuodamas mokesčius savo teritorijoje veikiančioms oro transporto bendrovėms, veikė teisėtai. Taigi, nors teismas nustatė buvus numanomą draudžiamą atsakovų susitarimą ir kitus neteisėtus veiksmus, jis nusprendė, kad egzistuoja pagrindas atleisti atsakovą Rygos tarptautinį oro uostą nuo civilinės atsakomybės taikymo. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tai, kad Latvijos Respublikos norminiais teisės aktais Rygos tarptautiniam oro uostui nesuteikiama teisė apskųsti teismui Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės nutarimų. Teismas vertino, kad atsakovas neturėjo diskrecijos apsispręsti dėl nuolaidų taikymo ar netaikymo Rygos tarptautiniame oro uoste, jis šias nuolaidas privalėjo taikyti dėl imperatyvaus Latvijos Respublikos norminių teisės aktų pobūdžio.

50.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties instituto. Ieškovė apie galimą atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bei galimą draudžiamą susitarimą su atsakovu Rygos tarptautiniu oro uostu objektyviai galėjo sužinoti 2006 m. lapkričio 22 d., kai buvo priimtas Latvijos konkurencijos priežiūros tarybos sprendimas, ieškinys buvo pareikštas 2008 m. rugpjūčio 12 d., praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo objektyvios galimybės sužinoti apie galimus atsakovų neteisėtus veiksmus, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

51.       Spręsdamas dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų, teismas nurodė, kad bendra Lietuvos ir JAV įmonė „Sanitex“ perleido tretiesiems asmenims akcijas už panašią kainą, kaip ir buvo įsigijusi; realiai akcijos pabrango ta apimtimi, kurios minėtiems akcininkams nepardavė bendra Lietuvos ir JAV įmonė „Sanitex“ (apie 22,63 procento).

52.       Specialistas V. Č., atlikęs BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vertinimą, nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės akcijų vertė, jei nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų, būtų buvusi 302 130 000 Lt (87 502 896,20 Eur). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės 100 procentų akcijų paketas 2008 m. birželio mėnesį buvo vertas apie 88 208 950 Lt (25 547 077,70 Eur), padarė išvadą, kad V. Č. ataskaita negali būti remiamasi, nes ji atlikta vertinant tik atsakovų nesąžiningus konkurencijos veiksmus ir neatsižvelgiant į visus kitus veiksnius, galėjusius turėti įtakos nuvertėjant ieškovės akcijų paketui. Teismo vertinimu, 100 procentų akcijų nuvertėjimo 302 130 000 Lt (87 502 896,20 Eur) suma negalėjo nulemti tik atsakovų veiksmai devyniuose ginčo maršrutuose. Kita vertus, tretieji asmenys apskritai neįrodinėjo kitų ieškovės veiklos rezultatų akcijų vertės pokyčiams, pavyzdžiui, vykdytų visų kitų skrydžių ne ginčo maršrutais pelningumo (nuostolingumo), bendrovės pertvarkymo, plėtros; neįrodė, kad nuo akcijų įsigijimo momento iki V. Č. ataskaitos atlikimo momento būtų įvykę kokie nors ypatingi įvykiai, itin padidinę ieškovės akcijų vertę. Teismas nusprendė, kad tretieji asmenys neįrodė žalos, jos dydžio ir priežastinio ryšio tarp akcininkams sukeltos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Be to, reikšdami savarankiškus reikalavimus, tretieji asmenys reikalauja nuostolių atlyginimo, susijusio su ieškovės akcijų vertės sumažėjimu, realiai patirtu 2004–2007 m., kai nei AB „Vertas Management“, nei UAB „VA Reals“ nebuvo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkės. AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkėmis tapo tik 2008 m. birželio mėnesį. Teismas vertino, kad tretieji asmenys AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ neturi teisės į pareikštų reikalavimų patenkinimą materialiosios teisės prasme, nes ieškovės akcijas įsigijo jau po galimo jų nuvertėjimo.

53.       Ieškovės ieškinys tenkintas apie 28 procentais (16 121 094 Eur x 100 proc. / 57 874 768,30 Eur = 27,86), todėl atitinkama proporcija buvo paskirstomas šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui buvo atmestas ne jį reabilituojančiais pagrindais (t. y. pripažinus visišką ieškinio nepagrįstumą), bet atleidus jį nuo civilinės atsakomybės, todėl nusprendė, kad tiek jam, tiek iš jo priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma nustatoma pagal tą pačią proporciją kaip ir kitam atsakovui ,,Air Baltic Corporation A/S“.

54.       Atsižvelgdamas į tenkintą ieškinio reikalavimų dalį (apie 28 procentus), teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 8 510,19 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 17 332,44 Eur išlaidų specialisto išvadai apmokėti, 1 765,63 Eur vertimo išlaidų ir 9 731,23 Eur sumokėto avanso už ekspertizę.

55.       Nors atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas 204 463,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą prašė priteisti solidariai iš ieškovės bei trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“, teismas nusprendė, kad teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą solidariai iš ieškovės ir trečiųjų asmenų nėra. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas trečiųjų asmenų reikalavimų pagrįstumą ginčijo iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškovės, papildomai nurodydamas tik argumentus dėl priežastinio ryšio bei trečiųjų asmenų įrodinėtos žalos ir jos dydžio. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų suma, tenkanti atsakovo gynybai dėl trečiųjų asmenų pareikštų reikalavimų, neturėtų viršyti 10 procentų visų nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad pagal tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį atsakovui iš trečiųjų asmenų turėtų būti priteista 20 446,38 Eur, o iš ieškovės – 132 492,52 Eur ((204 463,77 Eur – 20 446,38 Eur) x 0,72 = 132 492,52 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad byla laikytina itin sudėtinga ir didelės apimties, taip pat į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisė atsakovui lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų 6 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės – 54 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 60 000 Eur.

56.       Atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ bylinėjimosi išlaidų – 387 956,92 Eur – atlyginimą prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“. Remdamasis tais pačiais motyvais teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą solidariai iš ieškovės ir trečiųjų asmenų ir nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų suma, tenkanti atsakovo gynybai nuo trečiųjų asmenų pareikšto ieškinio, taip pat neturėtų viršyti 10 procentų visų nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas atsakovui lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų priteisė 1 694 Eur, o iš ieškovės – 10 977,12 Eur ((16 940 Eur – 1 694 Eur) x 0,72 = 10 977,12 Eur) išlaidų už bendrovės „Ernst & Young Baltic SIA“ ataskaitą atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad pagal tą pačią proporciją atsakovui iš trečiųjų asmenų turėtų būti priteista 43 635,69 Eur, o iš ieškovės – 282 759,29 Eur ((436 356,93 Eur – 43 635,69 Eur) x 0,72 = 282 759,29 Eur) visų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (t. y. įskaitant ir Latvijoje dirbančios advokatės pagalbą). Teismas nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei ieškovės, kaip bankrutuojančios bendrovės, statusu, priteisti atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų 10 000 Eur (visų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, o iš ieškovės – 90 000 Eur (visų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, iš viso 100 000 Eur.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

57.       Ieškovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti 2008 m. rugpjūčio 12 d. BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį visa apimtimi, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – 2008 m. rugpjūčio 12 d. BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti apeliantės naudai iš atsakovų 6 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

57.1.                      Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas nuo atsakomybės atleistas nepagrįstai.

57.1.1.                      Įrodymai patvirtina, kad Rygos tarptautinio oro uosto atsakomybė dėl byloje nustatytų antikonkurencinių veiksmų negali būti šalinama, prisidengiant neva privalomų Latvijos Respublikos teisės aktų įgyvendinimu. Nuolaidų sistema buvo inicijuota ne nepriklausomo reguliatoriaus, tačiau buvo sukurta, įgyvendinta ir priimta paties Rygos tarptautinio oro uosto iniciatyva ir aktyviais veiksmais. Be to, kai 2006 m. lapkričio 22 d. nuolaidų sistema buvo pripažinta neteisėta, Rygos tarptautinis oro uostas pasirinko ne vykdyti įpareigojimą jos nebetaikyti, o – skųsti šį nutarimą. Taip neteisėtos nuolaidos buvo taikytos net iki 2009 m. vidurio, kol buvo visiškai įgyvendintas keleivių srauto perkėlimas iš Vilniaus į Rygą. Teismas nepagrįstai ignoravo ESTT išvadą, kad byloje susiklostė civiliniai ir komerciniai santykiai ir šiuose santykiuose Rygos tarptautinis oro uostas turėjo subjektinį savarankiškumą.

57.1.2.                      Teismas padarė įrodymams prieštaraujančią išvadą dėl tariamo Rygos tarptautinio oro uosto pasyvumo. Nėra pagrindo teigti, kad neteisėti veiksmai neva buvo primesti pasyviai nurodymus vykdžiusiam atsakovui – atsakovas pats sudarė draudžiamą susitarimą, kuris apribojo konkurenciją. Rygos tarptautinis oro uostas ginčo laikotarpiu netaikė nuolaidų kitoms oro transporto bendrovėms, tad turėjo visišką laisvę pasirinkti, kokias nuolaidas taikyti ir ar taikyti nuolaidas apskritai.

57.1.3.                      Aplinkybė, kad ūkio subjektas yra valstybės įmonė, taip pat nėra atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Rygos tarptautinio oro uosto akcininkų statusas ir jo akcininkų prisidėjimas prie Rygos tarptautinio oro uosto veiksmų nėra reikšmingos aplinkybės, sprendžiant Rygos tarptautinio oro uosto atsakomybės klausimą. ESTT patvirtino, kad ginčo prasme Rygos tarptautinis oro uostas vykdė ūkinę komercinę veiklą; akcininkai, valdydami Rygos tarptautinį oro uostą, veikė kaip civilinių santykių subjektai.

57.1.4.                      Kadangi nustatyta, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl dviejų ūkio subjektų sudaryto draudžiamo susitarimo, turi būti taikoma solidarioji atsakovų Rygos tarptautinio oro uosto ir „Air Baltic Corporation“ A/S atsakomybė. „Air Baltic Corporation“ A/S nebūtų galėjęs įgyvendinti grobuoniškos strategijos be Rygos tarptautinio oro uosto.

57.1.5.                      Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarime konstatuota, kad atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas nuo 2006 m lapkričio 22 d. neprivalėjo taikyti nuolaidų sistemos. Pagal ESTT išaiškinimą CIF byloje, nacionalinei konkurencijos institucijai priėmus sprendimą dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, ūkio subjektai neturi teisės remtis tuo, kad pagal teisės aktus reikalaujama pažeisti ES konkurencijos taisykles.

57.1.6.                      Niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, todėl, net atleidus Rygos tarptautinį oro uostą nuo atsakomybės, ieškovės naudai turėjo būti priteista šio atsakovo neteisėtų veiksmų pagrindu gauta nauda.

57.2.                      Nuostolių dydis sumažintas nepagrįstai – turėtų būti atlyginta visa patirtų nuostolių vertė, t. y. kompensuojami faktiškai patirti nuostoliai ir dėl pažeidimo prarastas pelnas, taip pat garantuojama teisė į palūkanas nuo to momento, kai patiriama žala.

57.2.1.                      Nustačius SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, ieškovei priteistinų nuostolių dydis negalėjo būti siejamas su atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S užimamomis rinkų dalimis. Dominavimas yra esminė (būtina) sąlyga, taikant SESV 102 straipsnį, tačiau nėra būtinas konstatuoti konkurenciją ribojantį draudžiamą susitarimą SESV 101 straipsnio 1 dalies požiūriu. Nustatęs visus ginčo maršrutus apimantį „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto draudžiamo susitarimo tikslą bei padarinius, teismas ieškovės teisės į visišką nuostolių atlyginimą negalėjo sieti tik su tais maršrutais, kuriuose „Air Baltic Corporation“ A/S užėmė dominuojančią padėtį.

57.2.2.                      Sprendimu klaidingai pritaikyti SESV 101 straipsnio pažeidimo nustatymo padariniai, nes, teismui nustačius tikslo susitarimą, žalos faktas yra preziumuojamas, ir šio savarankiško teisės pažeidimo pakanka ieškiniui tenkinti visa apimtimi.

57.2.3.                      Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovai dominavo Rygos tarptautinio oro uosto geografinėje rinkoje, kuri artima Vilniaus oro uosto geografinei rinkai. Dažniausiai situacija, kai ūkio subjektas pasinaudoja dominuojančia padėtimi vienoje rinkoje ir atlieka piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmus kitoje rinkoje, būtent ir susiklosto tada, kai rinkos susijusios artimais ryšiais. Piktnaudžiavimo veiksmus nedominuojamoje rinkoje atliekantys ūkio subjektai paprastai turi tikslą sustiprinti padėtį dominuojamoje rinkoje.

57.2.4.                      Kai ūkio subjekto piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pasireiškia ir nedominuojamoje rinkoje, tokiais atvejais taikomas SESV 102 straipsnio testas. Įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės atitinka visas SESV 102 straipsnio taikymo sąlygas: Vilniaus ir Rygos tarptautinių oro uostų geografinių rinkų ryšį patvirtina atsakovų sėkmingai įvykdyta strategija – išstumti ieškovę iš ginčo maršrutų, nukreipiant keleivių srautą per Rygos tarptautinį oro uostą jungtiniais skrydžiais; tiek atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas, tiek atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S dominavo atitinkamose Rygos tarptautinio oro uosto rinkose; atsakovas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, ginčui aktualiose rinkose taikydamas grobuonišką kainodarą.

57.2.5.                      Skundžiamu sprendimu nustatytos aplinkybės turėjo būti kvalifikuotos kaip patvirtinančios „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi visuose ginčo maršrutuose. Teismas netinkamai taikė piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi institutą ir, nustatęs, kad „Air Baltic Corporation“ A/S neturi dominuojančios padėties trijuose ginčo (rinkose) maršrutuose, net nevertino, ar šiose rinkose „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavo.

57.2.6.                      Teismas ginčo rinkai apibrėžti nepagrįstai rėmėsi atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto užsakymu parengta 2014 m. gegužės 14 d. rinkos analize. Rygos tarptautinio oro uosto atstovai per 2014 m. vasario 5 d., 2014 m. vasario 7 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. posėdžius ne kartą pasakė, kad tiesiogiai nurodė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) mokslininkams, kaip performuluoti išvadas ir kokias jas reikia pateikti, kad dokumentas būtų priimtinas kaip įrodymas teismui. Taigi teismas negalėjo remtis. Įrodymai patvirtina, kad savo pobūdžiu ir teikiamų paslaugų lygiu Kauno ir Vilniaus skrydžių maršrutai ginčo laikotarpiu sudarė skirtingas paslaugų rinkas.

57.2.7.                      Skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovautasi CK 6.251 straipsnio 2 dalimi. Proceso pirmosios instancijos teisme metu nė vienas iš atsakovų neprašė sumažinti priteistinų nuostolių dydžio ir neįrodinėjo CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindų, kaip ir neįrodinėjo, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovai taptų nemokūs arba bankrutuotų.

57.3.                      Skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteistos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai veikė priešingai suteiktų teisių paskirčiai ir nuolat ieškojo būdų vilkinti procesą, o tai yra pagrindas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamu sprendimu neįvertinta, kad ypač didelės – 172 671,12 Eur – atsakovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių atsakovų iniciatyva keltų šalutinių klausimų ir teiktų procesinių reikalavimų, kurie visi teismų nutartimis buvo pripažinti nepagrįstais arba apskritai nespręstinais. Rygos tarptautinio oro uosto bylinėjimosi išlaidų padidėjimą lėmė ir tai, kad po daugiau nei dvejų metų buvo pakeisti atstovai. Teismas nepagrįstai priteisė „Air Baltic Corporation“ A/S sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), neatsižvelgęs į ESTT išaiškinimą, kad, jei bylos šalis yra PVM mokėtoja, ji turi teisę susigrąžinti už nupirktas paslaugas ir prekes sumokėtą PVM iš mokesčių administravimo institucijų. Be to, teismas neatsižvelgė į ieškovės teisinį statusą (bankrutavusi įmonė).

58.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą: 1) sprendimo dalį, kurioje nurodyti motyvai dėl ieškovės reikalavimų teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, nurodant, kad byla teisminga Latvijos Respublikos teismams; 2) taip pat sprendimo dalį, kurioje nurodyti motyvai, kad: atsakovai „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinis oro uostas sudarė numanomą konkurencijos teisės draudžiamą susitarimą dėl nuolaidų Rygos tarptautiniame oro uoste taikymo; atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, taikydamas grobuoniškas kainas; ieškovė įrodė savo patirtą žalą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, ir tai, kad dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovei buvo padaryta 16 121 094 Eur žala; egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto ir atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų bei ieškovės nurodomų nuostolių (neva negautų pajamų), patirtų reaguojant į grobuonišką atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S kainodarą, nustatant, kad: atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S ir atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas nesudarė jokio konkurencijos teisės draudžiamo susitarimo dėl nuolaidų taikymo Rygos tarptautiniame oro uoste; atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S neatliko jokių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, taikydamas grobuoniškas kainas, veiksmų; ieškovė neįrodė savo neva patirtos žalos ir, atsakovams neatlikus neteisėtų veiksmų, ieškovė neturi teisės į tariamos žalos atlyginimą; neegzistuoja priežastinis ryšys tarp neva neteisėtų atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto ir atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų bei ieškovės tariamai patirtų nuostolių; 3) pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: panaikinant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl 8 510,19 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo ieškovei; taip pat sprendimo dalį, kuria 37 339,49 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, 44,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 3 065,34 Eur už ieškovės ieškinį mokėtino žyminio mokesčio nuspręsta priteisti ne tik iš atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S, bet ir iš atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui iš ieškovės priteistų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iš 54 000 Eur į 75 000 Eur; priteisti su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

58.1.                      Sprendimo motyvai, susiję su atsakovų civilinei atsakomybei kilti reikalingomis sąlygomis, nepagrįsti ir neteisėti.

58.1.1.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad atsakovai neva sudarė numanomą konkurencijos teisės draudžiamą susitarimą. Ieškovė to neįrodė, toks susitarimas neegzistuoja. Konkurencijos teisėje draudžiamu susitarimu gali būti tik asmenų raštu ar žodžiu sudarytos sutartys, įmonių asociacijų sprendimai bei asmenų suderinti veiksmai, o ne numanomas susitarimas. Teismas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų patvirtinti minėtą susitarimą. Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimas paneigia bet kokias ieškovės keltas prielaidas dėl draudžiamo susitarimo sudarymo.

58.1.2.                      Atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S nuolaidos Rygos tarptautiniame oro uoste buvo taikytos vykdant privalomus Latvijos Respublikos priimtus imperatyvius norminius teisės aktus. Būtent dėl to konkurencijos teisės požiūriu atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas negalėjo būti pripažintas atlikusiu kokius nors neteisėtus veiksmus ir negalėjo būti konstatuotas tariamas atsakovų susitarimas dėl nuolaidų taikymo. Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas neturėjo diskrecijos teisės apsispręsti dėl nuolaidų atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S (ne)taikymo. Tai patvirtina Latvijos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimas (6 paragrafas). Latvijos konkurencijos institucija netaikė jokių sankcijų Rygos tarptautiniam oro uostui, o 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimą adresavo Latvijos valdžios institucijoms, priėmusioms atitinkamus teisės aktus. Teismas privalėjo ne atleisti Rygos tarptautinį oro uostą nuo civilinės atsakomybės, o pripažinti, kad jis neatliko konkurencijos teisės draudžiamų veiksmų.

58.1.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S neva atliko piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmus. Teismas nenurodė, nei kokios faktinės aplinkybės, nei kokie įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad „Air Baltic Corporation“ A/S turėjo galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką konkurencijai atitinkamose skrydžių maršrutų rinkose. Teismas nepagrįstai ignoravo šias aplinkybes: „Air Baltic Corporation“ A/S pradėjus vykdyti skrydžius iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, konkrečių maršrutų atžvilgiu ieškovė užėmė didžiąją atitinkamų rinkų dalį; ieškovė pripažino, kad pati vykdė kainų karą su „Air Baltic Corporation“ A/S, kas patvirtina jos nesąžiningą elgesį; atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S užimama padėtis Rygos tarptautiniame oro uoste teisiškai nereikšminga ir negali būti vertinama, nes ieškovė atsakovą „Air Baltic Corporation“ A/S kaltino tariamu piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi atitinkamose skrydžių iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkose; aplinkybę, kad „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavo atitinkamose skrydžių maršrutų rinkose, patvirtina ir Konkurencijos tarybos 2015 m. spalio 5 d. išvada; „Air Baltic Corporation“ A/S atitinkamose rinkose neužėmus dominuojančios padėties, jis negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos veiksmingai konkurencijai; teismas sprendime nepagrįstai nepriskyrė skrydžių maršrutų Vilnius–Briuselis–Vilnius, Vilnius–Kopenhaga–Vilnius (2004 m.) bei Vilnius–Berlynas–Vilnius (2004 m.) prie atvejų, kuriais „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavo; nėra įrodymų, patvirtinančių, kad „Air Baltic Corporation“ A/S taikė kainas, kurios būtų mažesnės nei „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinės kintamosios sąnaudos; visi ekonominio pobūdžio dokumentai, kuriais remdamasis teismas sprendė dėl tariamai grobuoniškų kainų taikymo, yra ydingi; ekspertės A. K. ekonominės apskaitos ekspertizės akte pripažįstama, kad nėra galimybės išgryninti sąnaudų, jas išskaidant į kintamąsias ir pastoviąsias; dr. C. V. nuomonėje vidutinės kintamosios sąnaudos taip pat nėra išskiriamos ir analizuojamos, aptariamos tik vidutinės bendrosios sąnaudos; „Ernst & Young Baltic SIA“ specialistų apskaičiavimai bei išvados patvirtina, kad „Air Baltic Corporation“ A/S vykdė skrydžius, kurių bilietų kaina nebuvo mažesnė už vidutines kintamąsias sąnaudas, o pelningumo marža buvo teigiama; kad būtų galima daryti išvadą, kad „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, ieškovė turėjo įrodyti, kad „Air Baltic Corporation“ A/S grobuoniškomis kainomis, o ne kaip nors kitaip, įgyvendino strategiją išstumti ieškovę iš atitinkamos rinkos; aplinkybė, kad „Air Baltic Corporation“ A/S nutraukė skrydžius iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, paneigia prielaidas apie strategijos – išstumti ieškovę – įgyvendinimą; Rygos tarptautinis oro uostas, būdamas Rygos tarptautinio oro uosto valdytoju, neužsiimdamas keleivių pervežimo oro transportu veikla, neatliko ir negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su skrydžių iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto vykdymu.

58.1.4.                      Teismo ekspertės A. K. pateiktas ekspertizės aktu negalima vadovautis: dėl dalies klausimų, kuriais buvo pateiktos išvados, ekspertė neturi reikiamos kompetencijos; dalis ekspertizės akte pateiktų išvadų yra teisinio pobūdžio; dalis – nepagrįstos logiškai ir nesuderinamos su Lietuvos teismų praktika; ekspertizės akto išvadas paneigia dr. C. V. nuomonė, kurioje dr. C. V. nesutinka su teismo ekspertės atliktu ieškovės nuostolių vertinimu, metodika; A. K. dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo išbraukta iš teismo ekspertų sąrašo dėl profesinės etikos standartų neatitinkančio elgesio; ekspertei pateikiant išvadas, buvo remtasi ne tik ekspertizės akte nurodytais šaltiniais, bet ir interneto portalais bei norminiais teisės aktais; ekspertė pripažino, kad ekspertizės akte skaičiavo ne ieškovės tariamai patirtus nuostolius, o tariamą ieškovės apyvartos sumažėjimą; ekspertė pripažino nesuprantanti, kas yra kintamosios ir pastoviosios vidutinės sąnaudos; iš ekspertizės akte pateiktų apskaičiavimų ir duomenų nėra galimybės išgryninti sąnaudų, jas išskaidant į kintamąsias ir pastoviąsias, nors tai turi esminę reikšmę byloje; pateikiant skaičiavimus ir išvadas ekspertizės akte nebuvo vertinta, ar ieškovė buvo pasirengusi perimti „Air Baltic Corporation“ A/S pervežtų keleivių srautą.

58.1.5.                      V. Č. turto vertinimo ataskaita yra ydinga tiek teisine, tiek ekonomine prasme, todėl nebuvo galima ja remtis: pagal taikytinus norminių teisės aktų reikalavimus žalos apskaičiavimas negali būti turto vertinimo objektu; dalis ataskaitoje pateikiamų išvadų yra teisinio pobūdžio, nors V. Č. patvirtino, kad neturi teisininko išsilavinimo; kita dalis išvadų nėra pagrįsta reikiamais informacijos šaltiniais; ataskaitoje tiesiogiai pripažįstama, kad atliekamas žalos apskaičiavimas yra pagrįstas ne faktiniais duomenimis, bet prielaidomis apie „Air Baltic Corporation“ A/S ir ieškovės veiklos aplinkybes, apie konkurencinę sanklodą Vilniaus tarptautiniame oro uoste ir tam tikrus kainų pokyčius ateityje; ataskaitoje pateikti skaičiavimai nepagrįsti logika; galiausiai dalis išvadų yra nepagrįstos logiškai ir nesuderinamos su Lietuvos teismų praktika; V. Č. pripažino, kad ataskaitą ir jos išvadas parengė remdamasis paties išsikeltomis arba ieškovės jam nurodytomis prielaidomis; V. Č. negalėjo nurodyti, koks tiksliai metodas ir kodėl būtent toks metodas taikytas atliekant ataskaitoje nurodytus skaičiavimus; V. Č. pripažino, kad, atliekant skaičiavimus ir pateikiant išvadas, nebuvo atsižvelgta į tai, kad oro vežėjams taikomi dideli oro uosto mokesčiai ir kad į atitinkamas rinkas galėjo ateiti konkurentai; V. Č. pripažino, kad neturi kompetencijos apibrėžti atitinkamą (-as) rinką (-as); V. Č. patvirtino, kad skaičiavo ieškovės tariamai negautas pajamas, o ne ieškovės tariamai negautą grynąjį pelną; V. Č. pripažino, kad akcininkų žalą turėtų apimti ieškovės nuostoliai, jeigu tokie būtų buvę patirti.

58.1.6.                      Nebuvo galima vadovautis dr. C. V. nuomone, nes ji nepatikima, neturi įrodomosios vertės tiek ekonominiu, tiek teisiniu požiūriais: nuomonėje neatskleidžiama nuostolių apskaičiavimo eiga, išsamūs skaičiavimai; pateiktas nuostolių apskaičiavimas yra prieštaringas – nors dr. C. V. pripažįsta, kad ieškovė būtų patyrusi didesnes sąnaudas dėl didesnio keleivių skaičiaus, apskaičiuodamas nuostolius į šias sąnaudas neatsižvelgia; nuostolių apskaičiavimas nesuderinamas su Lietuvos teismų praktika, o pateikti teiginiai prieštarauja taikytiniems privalomiems Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimams; išvados grindžiamos dr. C. V. prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis; pateikiami teiginiai prieštaringi; nurodomi ir vertinami duomenys, kurie nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas; pati nuomonė aiškiai neobjektyvi, šališka, kadangi dr. C. V. rėmėsi selektyviai ir vienašališkai ieškovės atrinkta bylos medžiaga ir informacija; dalis teiginių yra teisinio pobūdžio, nors dr. C. V. teisinio išsilavinimo neturi.

58.1.7.                      Vertindamas tariamai padarytą žalą maršruto Vilnius–Dublinas–Vilnius atžvilgiu, teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertės A. K. ekspertizės akte pateiktais apskaičiavimais – teismas sprendime konstatavo, kad atitinkami skrydžių maršrutai (įskaitant skrydžių maršrutus Vilnius (Kaunas)–Londonas–Vilnius (Kaunas) ir Vilnius (Kaunas)–Dublinas–Vilnius (Kaunas)) iš Vilniaus tarptautinio oro uosto ir Kauno tarptautinio oro uosto yra tarpusavyje pakeičiami, tačiau ekspertizės akte skaičiavimai atlikti remiantis ieškovės nurodyta prielaida, kad Vilniaus tarptautinis oro uostas ir Kauno tarptautinis oro uostas yra neva nepakeičiami.

58.1.8.                      Teismas nusprendė dėl ieškovės tariamai patirtos žalos negautų pajamų forma, nors tokių pajamų ieškovė nebuvo iš anksto numačiusi gauti, kas neatitinka objektyvumo ir realumo kriterijų, o tai draudžiama tiek pagal CK nuostatas, tiek pagal kasacinio praktiką. Byloje nesant įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė tikėjosi ir objektyviai galėjo gauti tas pajamas, kurių priteisimo reikalavo šioje byloje, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė jai tariamai padarytos žalos negautų pajamų forma.

58.1.9.                      Teismas ieškovei priteisė ne jos tariamai negautą grynąjį pelną, o negautas pajamas, kas neatitinka Lietuvos teismų praktikoje suformuluotų kriterijų. Ekspertė A. K. pripažino, kad ekspertizės akte skaičiavo ne ieškovės nuostolius, o jos apyvartos sumažėjimą. Ieškovės vykdyta skrydžių iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto veikla buvo nuostolinga, tad nesuprantama, kaip ieškovė, nesant „Air Baltic Corporation“ A/S, būtų tariamai pelningai vykdžiusi ginčo skrydžius ir iš šių skrydžių dar neva gavusi daugiau kaip 199 mln. Lt (57,63 mln. Eur) grynojo pelno. Prie priteistinos žalos neturėjo būti priskiriami atvejai, kai „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavo konkrečių maršrutų atžvilgiu bei atitinkamais metais – ieškovei negalėjo būti priteista žala skrydžių maršrutų Vilnius–Briuselis–Vilnius, Vilnius–Kopenhaga–Vilnius (2004 m.) bei Vilnius–Berlynas–Vilnius (2004 m.) atžvilgiu. Teismas sprendė, kad aktualus ginčo laikotarpis, kuriuo ieškovė galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo, yra nuo 2004 m. lapkričio 22 d., o ieškovė reikalavo priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2004 m. kovo mėnesio. Teismas rėmėsi A. K. skaičiavimais, kurie apėmė ir laikotarpį nuo 2004 m. kovo mėnesio iki 2004 m. lapkričio 22 d. Be to, teismas tinkamai neįvertino to, kad dėl tariamo „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ieškovė nepatyrė ir negalėjo patirti nuostolių, nes „Air Baltic Corporation“ A/S siekė įeiti į atitinkamas skrydžių iš Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkas, o ieškovė, šiose atitinkamose rinkose veikdama jau ilgą laiką ir užimdama galimai dominuojančią padėtį, trukdė „Air Baltic Corporation“ A/S tą padaryti.

58.1.10.                      Nėra priežastinio ryšio tarp nuostolių ir Rygos tarptautinio oro uosto veiksmų. Įrodymuose, kuriais rėmėsi ieškovė ir kuriuos vertino teismas, nurodyti ieškovės tariamai patirtos žalos vertinimai ir skaičiavimai atlikti vertinant išimtinai „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmus, tačiau nėra nustatytas faktas ar nurodyta, kad šie nuostoliai yra ar gali būti kaip nors susiję su Rygos tarptautinio oro uosto elgesiu, laikantis privalomų Latvijos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimų ir taikant nuolaidas Rygos tarptautiniame oro uoste. Teismas sprendime taip pat neanalizavo, kad tarp ieškovės nurodomų nuostolių ir „Air Baltic Corporation“ A/S tariamai atliktų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų yra priežastinis ryšys.

58.1.11.                      Teismas neįvertino to, kad jei ieškovė ir patyrė kokių nors nuostolių, tai jų patyrė dėl jos pačios, jos valdymo organų ir (ar) akcininkų veiksmų – Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamo ieškovės bendrovės bankroto. Jo metu surinkti duomenys, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) atliktas tyrimas ir pateiktos išvados dėl ieškovės ūkinės finansinės veiklos, taip pat byloje atsakovų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2005 m. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ieškovė veiklą vykdė nuostolingai, buvo nemoki; ji ir jos akcininkai didino veiklos neefektyvumą. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė FNTT išvadą priimti į bylą, nors ji papildomai patvirtina, kad nėra priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių. FNTT išvada patvirtina ir tai, kad ieškovė 2005–2008 m. buvo nemoki, dėl ko ji jau nuo 2005 m. negalėjo vykdyti skrydžių oro transportu veiklos Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Teismas, sumažindamas nuostolių dydį, be kita ko, ir dėl ieškovės valdymo ypatumų bei ieškovės struktūrinių pokyčių, netiesiogiai pripažino ir tai, kad nuostolius lėmė pačios ieškovės, jos valdymo organų, akcininkų veiksmai bei sprendimai, tačiau, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, šių ieškovės nurodomų nuostolių kilimo priežasčių neįvertino.

58.1.12.                      Teismas neanalizavo klausimo dėl atsakovų solidarios atsakomybės. Nepaisant to, solidariosios atsakomybės taikymas nebūtų galimas net ir nustačius pagrindą taikyti civilinę atsakomybę kuriam nors vienam iš atsakovų, nes atsakovai atliko skirtingus, ieškovės nurodomus kaip neva neteisėtus, veiksmus. Tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių galėtų egzistuoti tik skirtingo pobūdžio priežastiniai ryšiai.

58.2.                      Ginčas teismingas Latvijos Respublikos teismams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 5 dalyje numatytos teismingumo išimtys, dėl kurių tarp ieškovės ir atsakovų kilęs ginčas turėtų būti teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Teismas neįvertino, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai yra susiję su Latvijos Respublikos viešąja teise – ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas, taikydamas nuolaidas Rygos tarptautiniame oro uoste, veikė neteisėtai, iš esmės ginčijo Latvijos Respublikos privalomų teisės aktų teisėtumą.

58.3.                      Nors teismas ieškinį Rygos tarptautiniam oro uostui atmetė visa apimtimi, tačiau iš Rygos tarptautinio oro uosto lygiomis dalimis priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybei priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir dalį už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio. Ieškovei nepagrįstai priteista 8 510,19 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nes ieškovė teismui nepateikė mokėjimo dokumentų, galinčių patvirtinti, kad patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas.

58.4.                      Teismas nepagrįstai sumažino Rygos tarptautiniam oro uostui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, turėjo būti priteistos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

59.       Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus byloje, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ įpareigoti atlyginti atsakovų „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto bylinėjimosi išlaidas; priimti naują sprendimą – bylinėjimosi išlaidų atsakovams „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautiniam oro uostui iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ nepriteisti.

59.1.                      Viso proceso metu netinkamą procesinį elgesį demonstravusiems atsakovams bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Atsakovų demonstruotas piktnaudžiavimas procesu, netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas (arba apskritai jų nevykdymas) turėjo būti pripažintas pagrindu bylinėjimosi išlaidų atsakovams neatlyginti. 2008 m. rugsėjo 23 d. iškėlus bylą, atsakovai beveik trejus metus apskritai vengė priimti ieškinį ir slėpė savo atstovus Lietuvoje. Rygos tarptautinio oro uosto elgesys lėmė, kad procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos įgaliotas institucijas. Siekdami vilkinti procesą, atsakovai teismui teikė nepagrįstus, tapačiais arba savo esme itin panašiais faktiniais pagrindais reiškiamus prašymus bei atskiruosius skundus dėl teismo jau išspręstų klausimų. Visi atsakovų teikti prašymai ir atskirieji skundai buvo atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovų nepagrįsti procesiniai reikalavimai įvertinti kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Atsakovai viso proceso metu procesinius dokumentus teikė ir procesinius veiksmus atliko, turėdami tikslą apsunkinti ir užvilkinti bylos nagrinėjimą, t. y. net keturi iš šešių prašymų sustabdyti bylą buvo pateikti iš anksto suplanuotų ir vykstančių bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžių metu. Atsakovai pateikė net penkiasdešimt vieną nepagrįstą prašymą.

60.       Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą dėl teismingumo pažeidimo ir BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį bei AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ savarankiškus reikalavimus atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S palikti nenagrinėtus; tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, – tą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S, panaikinti ir priimti naują sprendimą – BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S atmesti visiškai; tą teismo sprendimo dalį, kuria teismas trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ reikalavimus atmetė, palikti nepakeistą; tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalis dėl BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinio reikalavimų atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S dalinio tenkinimo bei AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ savarankiškų reikalavimų atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S visiško atmetimo būtų palikta nepakeista, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S apeliaciniame skunde nurodytus argumentus; tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalis dėl BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinio reikalavimų atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S dalinio tenkinimo bei AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ savarankiškų reikalavimų atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S visiško atmetimo būtų palikta nepakeista, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S, nustatant, kad procesinės palūkanos priteistinos tik nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d.; priteisti atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S naudai solidariai iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (iš bankroto administravimui skirtų lėšų) ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, t. y. AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“, visas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

60.1.                      Byla iš esmės buvo inicijuota tik siekiant pridengti netinkamai vykdytą ieškovės veiklą, netinkamus ir net galimai neteisėtus ieškovės akcininkų, vadovybės bei kitų atstovų veiksmus, lėmusius ieškovės bankrotą, ir taip išvengti buvusios ieškovės vadovybės ir akcininkų atsakomybės dėl veiksmų, realiai lėmusių jos nemokumą.

60.2.                      Sprendimo išvados dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo prieštarauja Konkurencijos tarybos 2015 m. spalio 5 d. išvadai, kuria remiantis „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinis oro uostas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Minėta išvada turėjo būti vertinama teismo kaip pati nešališkiausia ir objektyviausia, nes Konkurencijos taryba kaip institucija, teikianti išvadą, neturi jokio materialinio suinteresuotumo byloje. Teismas, ignoruodamas kompetentingų nacionalinių (Lietuvos ir Latvijos) institucijų išvadas, padarė visiškai priešingas išvadas, prieštaraujančias ES ir nacionalinei konkurencijos teisei, todėl tiek Latvijos, tiek Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos turėtų pateikti savo poziciją dėl sprendime padarytų išvadų.

60.3.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi ir didesnę įrodomąją galią suteikė ekspertizės aktui, ignoruodamas argumentus bei įrodymus, paneigiančius ekspertizės akto patikimumą ir jo išvadų pagrįstumą. Teismo ekspertė parengė ekspertizės aktą, neturėdama reikiamos patirties ir kompetencijos, kilo abejonių dėl ekspertizės akto autentiškumo. Ekspertė netinkamai apibrėžė atitinkamas rinkas, netinkamai skaičiavo atitinkamos rinkos dalis, ji patvirtino, kad nežinojo ekonominių kategorijų, kuriomis vadovaujantis atliekamas ekonominis vertinimas apibrėžiant rinkas, nežinojo ir pagrindinių dokumentų, susijusių su rinkų apibrėžimu. Ekspertė rėmėsi nesusijusiais duomenimis apie oro vežėjų sąnaudas ir jų pagrindu darė išvadas dėl „Air Baltic Corporation“ A/S sąnaudų tinkamumo. Ekspertizės aktas buvo su trūkumais ir akivaizdžiomis klaidomis. Po sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, patvirtinančios ekspertės kompetencijos stoką ir šiurkščias klaidas bei pažeidimus jos veikloje (tiek teisės aktų, tiek etikos). Ekspertė taip pat iš esmės pasisakė teisės klausimais. Ekspertizės akte pateikiamos atitinkamos išvados, net neturint duomenų apie kitus rinkos dalyvius. Ekspertizės akte naudotas neaiškus ir netinkamas metodas, kas pripažįstama ir C. V. nuomonėje. Ekspertė pripažino, kad ji neskaičiavo žalos, o – negautas pajamas, t. y. sumažėjusią apyvartą; kad ji apskritai nesiejo negautų pajamų sumos su tariamais „Air Baltic Corporation“ A/S neteisėtais veiksmais, t. y. ekspertė negautas pajamas skaičiavo tuose maršrutuose, kur „Air Baltic Corporation“ A/S kaina buvo mažesnė už ieškovės kainą, nepriklausomai nuo „Air Baltic Corporation“ A/S sąnaudų ir užimamų rinkos dalių. Taigi ekspertizės akte pateikiami apskaičiavimai negali pagrįsti ieškovės žalos, tariamai patirtos dėl „Air Baltic Corporation“ A/S tariamai taikytos grobuoniškos kainodaros, nes, pirma, grobuoniškos kainodaros taikymas negali būti konstatuojamas pelningiems maršrutams, antra, ekspertė neturi žinių apie grobuoniškos kainodaros taikymo testą. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės aktu, nevertino, kurie „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžiai buvo nuostolingi, nevertino kainų mažėjimo priežasčių, taip pat nevertino, ar tokiuose maršrutuose buvo taikoma grobuoniška kainodara, todėl sprendime nurodomi žalos apskaičiavimai yra nepagrįsti.

60.4.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi C. V. nuomone. Nuomonės C priede nurodoma, kad ją rengusiam asmeniui buvo pateikti tik ieškovės ieškinys bei dublikas. Ši nuomonė galėtų būti laikoma nebent ieškovės atstovų paaiškinimais. C. V. nuomonė parengta pagal tris ieškovės jam suformuluotus klausimus, kurie selektyviai parinkti. Pats teismas nelaikė C. V. nuomonės pagrįsta atitinkamais klausimais. C. V. skaičiavo ieškovės žalą nepriklausomai nuo to, ar „Air Baltic Corporation“ A/S dominavo, ar buvo tariama grobuoniška kainodara, ar ne. C. V. netinkamai aiškino ir taikė Europos Komisijos ir ESTT praktiką, įskaitant dėl grobuoniškų kainų taikymo testo. C. V. neatliko „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinių kintamųjų sąnaudų skaičiavimų. Nuomonėje pateikti vidutinių bilietų kainų ir „Air Baltic Corporation“ A/S patirtų vidutinių bendrųjų sąnaudų skaičiavimai nepagrįsti, o naudojami faktiniai duomenys neatitinka įrodymų. C. V. neatliko prašomo palyginimo su kitais rinkos dalyviais, nenurodė argumentų, kodėl kitų rinkos dalyvių duomenys nėra vertinami. Nuomonėje ieškovės žala apskaičiuota kaip negautos pajamos, o ne kaip negautas grynasis pelnas. Nuostolių skaičiavimai prieštarauja Europos Komisijos, ESTT praktikai bei konkurencijos teisės doktrinai dėl grobuoniškos kainodaros taikymo, taip pat kasacinio teismo praktikai. Nuomonėje nėra tinkamai aprašomi metodologijos pasirinkimo motyvai bei taikymo principai, joje yra prieštaravimų dėl nuostolius lėmusių priežasčių.

60.5.                      Ekspertizės aktas ir C. V. nuomonė prieštarauja vienas kitam, taikyti skirtingi žalos skaičiavimo metodai paneigia teismo galimybę remtis abiem šiais dokumentais vienu metu. Ekspertė ir C. V. negautas pajamas skaičiavo už skirtingus maršrutus, skirtingai vertindami net ir tuos maršrutus, kuriuose „Air Baltic Corporation“ A/S užėmė reikšmingą rinkos dalį.

60.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad „Air Baltic Corporation“ A/S atliko neteisėtus veiksmus. „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavo nei atitinkamose Vilniaus tarptautinio oro uosto, nei Rygos tarptautinio oro uosto rinkose, tai patvirtino ir Konkurencijos taryba. Neapibrėžus atitinkamų rinkų, kuriose veikė „Air Baltic Corporation“ A/S Rygos tarptautiniame oro uoste, negalėjo būti konstatuota „Air Baltic Corporation“ A/S dominuojanti padėtis. Nors teismas pritarė, kad kiekvienas skrydis atitinkamu maršrutu iš Vilniaus (Kauno) tarptautinio oro uosto sudaro atskirą atitinkamą rinką, „Air Baltic Corporation“ A/S padėtį Rygos tarptautiniame oro uoste vertino ne atskiruose maršrutuose, o visų keleivių, pervežtų per šį oro uostą, kontekste, t. y. vertino, kad „Air Baltic Corporation“ A/S dominavo Rygos tarptautiniame oro uoste. Teismas padarė išvadą, kad „Air Baltic Corporation“ A/S dominavo atitinkamuose maršrutuose Vilniaus tarptautiniame oro uoste, remdamasis tik „Air Baltic Corporation“ A/S užimamos rinkos dalies dydžiu, ir ignoravo reikšmingas aplinkybes, paneigiančias „Air Baltic Corporation“ A/S galimybę dominuoti: oro vežėjų užimamų rinkos dalių dinamiką; įėjimo į rinką kliūčių nebuvimą; kitų oro vežėjų užimamą rinkos dalį; „Air Baltic Corporation“ A/S konkuravimą su ieškove, kurios rinkos dalis tam tikru metu buvo net daug didesnė nei „Air Baltic Corporation“ A/S, be to, įtaką konkurencijos sąlygoms atitinkamose rinkose darė ne tik ieškovė, bet ir kiti oro vežėjai; „Air Baltic Corporation“ A/S įėjimo į atitinkamas rinkas momentą; tai, kad ieškovė buvo įsitvirtinusi atitinkamuose maršrutuose dar iki „Air Baltic Corporation“ A/S atėjimo į juos, „Air Baltic Corporation“ A/S buvo naujas dalyvis atitinkamose rinkose – ūkio subjektas negali būti pripažintas dominuojančiu iškart po jo įėjimo į atitinkamą rinką.

60.7.                      Nėra aiški teismo išvada dėl to, ar jis „Air Baltic Corporation“ A/S laikė dominuojančiu ūkio subjektu Vilnius–Briuselis rinkoje, kurioje ieškovės ir „Air Baltic Corporation“ A/S užimamos rinkos dalys buvo itin panašios, o ieškovė šioje rinkoje jau buvo įsitvirtinusi.

60.8.                      „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimą Vilnius–Milanas maršrutu paneigia tai, kad ieškovės rinkos dalis jame 2007–2008 m. buvo labai panaši į „Air Baltic Corporation“ A/S. Be to, visu ginčo laikotarpiu ieškovės pervežamų keleivių maršrutu Vilnius–Milanas skaičius didėjo.

60.9.                      „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimą Vilnius (Kaunas)–Dublinas maršrutu paneigia tai, kad ieškovė į šią rinką įėjo vėliau nei atsakovas; 2004–2008 m. „Air Baltic Corporation“ A/S konkuravo su ieškove ir kitais oro vežėjais, kurių rinkos dalys augo, o „Air Baltic Corporation“ A/S – mažėjo: iki 2006 m. „Air Baltic Corporation“ A/S rinkos dalis mažėjo, o ieškovės – didėjo ir pasiekė 40 procentų; didžiąją dalį keleivių šiuo maršrutu 2006–2008 m. pervežė ne atsakovas, o „Ryanair“ (31–54 procentų).

60.10.                      „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimą Vilnius–Kopenhaga maršrutu paneigia tai, kad ieškovės rinkos dalis atitinkamais laikotarpiais buvo didesnė nei „Air Baltic Corporation“ A/S, „Air Baltic Corporation“ A/S nebuvo galimybių daryti lemiamą įtaką.

60.11.                      Maršrutu Vilnius–Stokholmas „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinės metinės kainos 2006–2008 m. buvo aukštesnės nei ieškovės, „Air Baltic Corporation“ A/S kainos 2006–2008 m. buvo didesnės nei bendrosios sąnaudos, byloje nėra skaičiuojami nuostoliai šiuo maršrutu.

60.12.                      Dėl maršruto Vilnius–Berlynas 2005–2008 m. pažymėtina, kad pats teismas nelaikė, kad „Air Baltic Corporation“ A/S dominavo šiame maršrute 2004 m., ieškovė nutraukė skrydžius jame 2005 m. spalį; „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinė metinė kaina 2004 m. buvo aukštesnė nei ieškovės vidutinė metinė kaina, o 2005 m. vidutinės metinės kainos buvo panašios; „Air Baltic Corporation“ A/S kainos buvo didesnės nei atitinkamos sąnaudos, byloje nėra skaičiuojami nuostoliai šiuo maršrutu.

60.13.                      Dėl maršruto Vilnius–Kopenhaga 2006–2008 m. pažymėtina, kad 2005 m. „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinė metinė kaina buvo didesnė nei ieškovės; „Air Baltic Corporation“ A/S kainos buvo didesnės nei jo bendrosios sąnaudos, byloje nėra skaičiuojami nuostoliai šiuo maršrutu.

60.14.                      Teismas nepagrįstai konstatavo „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, taikant grobuoniškas kainas. Teismas padarė esminę klaidą, „Air Baltic Corporation“ A/S taikytas kainas lygindamas su ieškovės bendrosiomis sąnaudomis, vykdant atitinkamus skrydžius, visiškai ignoruodamas, kad „Air Baltic Corporation“ A/S buvo naujas rinkos dalyvis, 2008 m. buvusią finansų krizę. Įrodymai byloje ir konkurencijos teisės praktika patvirtina, kad „Air Baltic Corporation“ A/S kainodara nebuvo grobuoniška. Ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas įtvirtino oro vežėjų, įskaitant „Air Baltic Corporation“ A/S, laisvę pasirinkti taikytinų kainų dydį už teikiamas paslaugas. Nedominuojančiam ūkio subjektui nėra ribojimų taikyti bet kokias kainas. Net ir dominavimo atveju, vertinant oro vežėjo kainodarą, turėjo būti vertinama: ar oro vežėjo nuostoliai buvo patirti kaip naujo rinkos dalyvio, įeinančio į rinką, – tokiu atveju kainodara nelaikoma grobuoniška, net jei oro vežėjo skrydžių vidutinės kainos viršijo vidutines kintamąsias (ar bendrąsias) ir net jei dėl tokio įėjimo kitas oro vežėjas pasitraukia iš rinkos; jei vertinami rinkoje įsitvirtinusio dominuojančio oro vežėjo kainodara, jo grobuoniška kainodara gali būti konstatuojama tik atlikus grobuoniškos kainodaros testą, nustatytą AKZO byloje; ar buvo objektyvios priežastys, pateisinančios dominuojančio oro vežėjo nuostolingus skrydžius.

60.15.                      Teismas netinkamai taikė grobuoniškų kainų testą. Išvada dėl „Air Baltic Corporation“ A/S grobuoniškos kainodaros prieštarauja konkurencijos teisės taisyklėms bei neatitinka byloje pateiktų įrodymų vien dėl to, kad teismas nepagrįstai lygino „Air Baltic Corporation“ A/S taikytas kainas su neefektyvaus konkurento, t. y. ieškovės, patirtomis sąnaudomis; teismas darė išvadą, kad „Air Baltic Corporation“ A/S kainodara buvo grobuoniška net ir tame maršrute, kuriame „Air Baltic Corporation“ A/S kaina viršijo ieškovės vidutines bendrąsias sąnaudas, t. y. Stokholmo maršrute 2008 m.; teismas nepagrįstai lygino atitinkamų maršrutų kainų ir sąnaudų duomenis tam tikrais laikotarpiais, kuriais teismas pats nelaikė „Air Baltic Corporation“ A/S dominuojančiu ūkio subjektu; teismas konstatavo „Air Baltic Corporation“ A/S kainodarą buvus grobuoniška net ir tuo laikotarpiu, kai ieškovė apskritai nebevykdė atitinkamų skrydžių, nors duomenys apie „Air Baltic Corporation“ A/S sąnaudas patvirtina šių skrydžių pelningumą. Teismas nevertino oro vežėjų vidutinių kintamųjų sąnaudų, o kainas lygino tik su savikaina. „Air Baltic Corporation“ A/S kainos buvo žemesnės nei vidutinės kintamosios sąnaudos tik kai kuriuose maršrutuose ir tais metais, kai „Air Baltic Corporation“ A/S įėjo į naujas atitinkamas rinkas, t. y.: 2004 m., pradėjus vykdyti skrydžius į Berlyną, Kopenhagą; 2007 ar 2008 m., pradėjus vykdyti skrydžius į Briuselį ir Milaną. Tik kai kurie „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžiai 2008 m. buvo vykdomi nuostolingai, t. y. iš Vilniaus (Kauno) į Dubliną, Briuselį ir Milaną, tačiau pats teismas pripažino, kad „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavo skrydžiuose į Dubliną nuo 2007–2008 m., taip pat skrydžiuose į Briuselį, todėl „Air Baltic Corporation“ A/S rezultatai šiuose maršrutuose neturėjo būti vertinami. Tai, kad 2008 m. „Air Baltic Corporation“ A/S patyrė nuotolių ir (ar) nutraukė atitinkamus skrydžius dėl objektyvių priežasčių, patvirtina ir kitų oro vežėjų, nutraukusių ar sustabdžiusių savo veiklą 2008 m., pavyzdžiai. Pats teismas pripažįsta, kad maršrutuose: Vilnius–Berlynas 2005–2006 m., Vilnius–Kopenhaga 2005–2008 m., Vilnius (Kaunas)–Dublinas 2004–2007 m., Vilnius–Stokholmas 2006–2008 m., „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinė kaina viršijo „Air Baltic Corporation“ A/S vidutines bendrąsias sąnaudas. Be to, teismo sprendime konstatuojama, kad Stokholmo maršrutu 2008 m. „Air Baltic Corporation“ A/S kaina viršijo net ir neefektyviai veikiančios ieškovės vidutines bendrąsias sąnaudas.

60.16.                      „Air Baltic Corporation“ A/S pateikė teismo ekspertei visus jos prašytus, „Air Baltic Corporation“ A/S turimus, duomenis ir dokumentus, aktyviai bendradarbiavo su teismu. Teismo sprendime net nėra konkrečiai įvardijami duomenys ar dokumentai, kurių „Air Baltic Corporation“ A/S būtų nepateikęs arba kuriuos būtų pateikęs tik fragmentiškai ar selektyviai ir kurių konkrečiai trūko ekspertei ir (ar) teismui įvertinti. Aplinkybė, kad „Air Baltic Corporation“ A/S neturėjo dokumentų ir (ar) duomenų, kuriuos iš jos siekiama išreikalauti, negali būti panaudota prieš „Air Baltic Corporation“ A/S.

60.17.                      Tiek teismo ekspertė, tiek teismas darė nepagrįstas išvadas dėl „Air Baltic Corporation“ A/S duomenų apie ginčo skrydžių pajamų ir sąnaudų (bendrųjų ir kintamųjų) nepatikimumo, remdamiesi vieninteliu argumentu – „Air Baltic Corporation“ A/S Vilniaus filialo sąnaudos buvo priskirtos prie „Air Baltic Corporation“ A/S korporacijos sąnaudų. Darant atitinkamas išvadas buvo ignoruojama tai, kad „Air Baltic Corporation“ A/S, teikdamas teismo nurodytus dokumentus teismo ekspertei, nurodė, kad jo filialas Lietuvoje atskiros finansinės atskaitomybės nesudaro; „Air Baltic Corporation“ A/S Vilniaus filialas buvo įsteigtas rinkodaros tikslais – filialas nevykdė skrydžių veiklos; „Air Baltic Corporation“ A/S neturėjo pareigos vesti atskiros Vilniaus filialo finansinės apskaitos ir tokia apskaita nebuvo vedama; „Air Baltic Corporation“ A/S duomenų patikimumas patvirtintas „Ernst & Young Baltic SIA“ ataskaitoje; atskiros „Air Baltic Corporation“ A/S Vilniaus filialo finansinės atskaitomybės dokumentų nerengimas savaime nepaneigia ir negali paneigti „Air Baltic Corporation“ A/S pateiktų duomenų apie iš Vilniaus vykdytų skrydžių sąnaudas patikimumo ir neįrodo kokių nors nesąžiningų ar neteisėtų „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų. Taip pat nepagrįstai reiškiamos abejonės, kad „Air Baltic Corporation“ A/S duomenys yra nepatikimi, nes „Air Baltic Corporation“ A/S pateikti duomenys apie atitinkamų skrydžių sąnaudas iš dalies labai skiriasi nuo ieškovės pateiktų duomenų apie tų pačių skrydžių sąnaudas. „Air Baltic Corporation“ A/S ir ieškovės sąnaudų, patirtų vykdant ginčo skrydžius, kategorijų skirtumai galėjo atsirasti tiek dėl skirtingos apskaitos politikos, tiek dėl skirtingo veiklos vykdymo efektyvumo ir optimizavimo, o ne kokių nors neteisėtų „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų. Ekspertizės akte ir teismo sprendime be jokių argumentų teigiama, jog „Air Baltic Corporation“ A/S ir ieškovės sąnaudų struktūra turėtų būti panaši. Teismas, abejodamas „Air Baltic Corporation“ A/S duomenų patikimumu dėl esą per žemų „Air Baltic Corporation“ A/S atitinkamų skrydžių sąnaudų, ignoravo viešai skelbiamuose „Air Baltic Corporation“ A/S finansinės atskaitomybės dokumentuose už ginčo laikotarpį (kurie buvo pateikti ir teismui) nurodytas įvairias „Air Baltic Corporation“ A/S taikytas priemones, susijusias su „Air Baltic Corporation“ A/S išlaidų ir sąnaudų optimizavimu.

60.18.                      Skrydžiai iš Rygos tarptautinio oro uosto ir jų kainodara apskritai nėra šios bylos dalykas ir negali būti vertinami. Ekspertizės akte pateikti skaičiavimai paneigia teismo teiginį, kad „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžiams iš Rygos tarptautinio oro uosto taikė aukštesnes kainas nei atitinkamiems skrydžiams iš Vilniaus tarptautinio oro uosto.

60.19.                      Sprendime nepagrįstai teigiama, kad C1 testas nėra tinkamas nustatant „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžių pelningumą. Ekspertizės akte nėra atlikta kita grobuoniškų kainų testo dalis, t. y. „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinių kintamųjų sąnaudų palyginimas su „Air Baltic Corporation“ A/S kainomis. Byloje buvo pateikta „Ernst & Young Baltic SIA“ ataskaita, kuri buvo parengta pagal analogiškus duomenis, kokie buvo teikti ir teismo paskirtai ekspertei. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad pagal aviacijos praktiką, apskaičiuojant vienam vienetui tenkančio pelningumo maržą (C1), yra vertinamos būtent kintamosios sąnaudos, o fiksuotosios sąnaudos nėra vertinamos. Ataskaitoje pateiktas „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžių pelningumo vertinimas yra tinkamas ir patikimas įrodymas grobuoniškų kainų testui atlikti, atsižvelgiant į „Air Baltic Corporation“ A/S taikytą kainodarą. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju C1 pelningumo maržos testas neturėtų būti taikomas, iš esmės grindžiama ieškovės pateikta C. V. nuomone ir netinkamu konkurencijos teisės taisyklių aiškinimu bei taikymu, todėl ji nepagrįsta. Šiuo atveju tik nedidelės dalies skrydžių pelningumas pagal C1 testą yra neigiamas. Egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios „Air Baltic Corporation“ A/S kainų, žemesnių už atitinkamų skrydžių savikainą, taikymą tam tikru laikotarpiu.

60.20.                      Sprendime nėra nurodomi pagrįsti argumentai, kurie paneigtų galimybę remtis „Air Baltic Corporation“ A/S pateiktais duomenimis apie atitinkamų skrydžių sąnaudas. Teismas netinkamai interpretavo „Air Baltic Corporation“ A/S finansinius rezultatus, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad visa „Air Baltic Corporation“ A/S kainodara nebuvo pelninga ir tai neva lemia, kad ginčo maršrutuose „Air Baltic Corporation“ A/S, tikėtina, veikė žemiau vidutinių bendrųjų sąnaudų. „Air Baltic Corporation“ A/S korporacijos finansinės atskaitomybės duomenys negali patvirtinti ar paneigti konkrečių skrydžių, vykdytų iš Vilniaus, pelningumo ar nuostolingumo jau vien todėl, kad „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžiai, vykdyti iš Vilniaus, sudarė tik dalį visų „Air Baltic Corporation“ A/S vykdytų skrydžių. Konkurencijos taryba 2015 m. spalio 5 d. išvadoje pažymėjo, kad kintamosios sąnaudos gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamos prekės ar paslaugos, todėl jos turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju. Teismui nusprendus, kad skrydžiai reguliariaisiais reisais į skirtingus miestus sudaro atskiras rinkas, teismas privalėjo atskirai vertinti konkretaus ūkio subjekto taikomas kainas ir patiriamas sąnaudas kiekvienoje iš rinkų ir atlikti atskirus vertinimus dėl to, ar kiekvienoje atskiroje rinkoje taikytos kainos gali būti pripažintos grobuoniškomis, o ne daryti išvadas, remdamasis apibendrintais rezultatais, nurodomais finansinės atskaitomybės dokumentuose. Be to, teismas visiškai ignoravo „Air Baltic Corporation“ A/S metiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kurios mažino „Air Baltic Corporation“ A/S pelną dėl atitinkamų investicijų į technikos atnaujinimą ar kitų objektyvių priežasčių. Teismas, teigdamas, kad „Air Baltic Corporation“ A/S finansiniai rezultatai suprastėjo iki 60 mln. latų nuostolių 2011 m., ir tai esą patvirtina, kad atitinkamuose ginčo skrydžiuose „Air Baltic Corporation“ A/S veikė žemiau, nei turėjo sąnaudų, visiškai nepagrįstai tapatina „Air Baltic Corporation“ A/S bendrus finansinius rezultatus su atskirų skrydžių rezultatais.

60.21.                      „Air Baltic Corporation“ A/S veiklos rezultatus 2008 ir vėlesniais metais stipriai neigiamai paveikė finansų krizės nulemtas ekonomikos augimo lėtėjimas 2008 m. (įrodymai byloje patvirtina, kad ir kiti oro vežėjai Europoje 2008 m. patyrė nuostolių ir net išėjo iš rinkos dėl finansų krizės), nuostolius taip pat lėmė ir 2008 m. kilusi aviacinių degalų kaina.

60.22.                      Teismas, atlikdamas grobuoniškų kainų taikymo testą, nepagrįstai „Air Baltic Corporation“ A/S taikytas kainas lygino su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ savikaina, vykdant atitinkamus skrydžius. Turėjo būti lyginamos „Air Baltic Corporation“ A/S atitinkamuose skrydžiuose taikytos kainos su „Air Baltic Corporation“ A/S atitinkamų skrydžių vidutinėmis kintamosiomis sąnaudomis, tai patvirtino ir Konkurencijos taryba 2015 m. spalio 5 d. išvados 63 punkte. Pagal atskirus maršrutus BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apskaita nebuvo vedama, BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pateikti duomenys apie jos sąnaudas 2008 m. yra nepatikrinti audito. „Air Baltic Corporation“ A/S finansinė atskaitomybė buvo sudaroma remiantis tarptautiniais apskaitos standartais, o BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ – nacionaliniais apskaitos standartais. Skirtingų standartų taikymas nulemia ir skirtingą rezultatų pateikimą finansinės atskaitomybės dokumentuose. Be to, dėl BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ galimai neteisėtos buhalterinės apskaitos vykdomas ikiteisminis tyrimas. Teismas rėmėsi ekspertizės akte nurodytais ieškovės duomenimis apie savikainą, t. y. bendrąsias, o ne kintamąsias sąnaudas, o tai prieštarauja ESTT ir Europos Komisijos praktikai bei Konkurencijos tarybos išvadai.

60.23.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „Air Baltic Corporation“ A/S turėjo strategiją išstumti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ar kitus konkurentus iš atitinkamų rinkų. Tokios strategijos buvimas yra aktualus tik tais atvejais, kai paslaugos kaina yra mažesnė už vidutines bendrąsias sąnaudas, tačiau teismas konstatavo, kad tam tikrais atvejais „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinės kainos buvo didesnės nei „Air Baltic Corporation“ A/S atitinkamų skrydžių savikaina, o maršruto iš Vilniaus (Kauno) į Stokholmą atveju – net didesnės nei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vidutinės bendrosios sąnaudos. Strategijos išstumti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iš rinkos konstatavimas nėra aktualus ir neįrodytų „Air Baltic Corporation“ A/S grobuoniškos kainodaros skrydžiuose, kuriuose „Air Baltic Corporation“ A/S paslaugos kaina buvo didesnė už vidutines bendrąsias sąnaudas (Vilnius–Berlynas 2005–2006 m. (2004 m. – nebuvo dominavimo pagal sprendimą), Vilnius–Kopenhaga 2005–2008 m. (2004 m. – nebuvo dominavimo pagal sprendimą), Vilnius (Kaunas)–Dublinas 2004–2007 m. (2007–2008 m. – nebuvo dominavimo pagal sprendimą), Vilnius–Stokholmas 2006–2008 m. (iki tol „Air Baltic Corporation“ A/S nevykdė šio skrydžio)); kituose skrydžiuose, kuriuose ir pats teismas konstatavo nebuvus „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimo: Vilnius (Kaunas)–Londonas, Vilnius–Helsinkis, Vilnius–Paryžius, Vilnius–Briuselis 2007–2008 m. (iki tol „Air Baltic Corporation“ A/S nevykdė šio skrydžio). Vertinti, ar buvo kokia nors išstūmimo strategija, teoriškai būtų galima tik maršrute: Vilnius–Milanas 2007–2008 m. (iki tol „Air Baltic Corporation“ A/S nevykdė šio skrydžio). Nors, analogiškai kaip ir maršruto Vilnius–Briuselis atveju, nebuvo dominavimo, atitinkamai nėra piktnaudžiavimo, tačiau net ir dėl vieno minėto maršruto teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl išstūmimo strategijos buvimo.

60.24.                      Teismas analizavo ne tas aplinkybes, kurios laikytinos reikšmingomis, vertinant konkurentų išstūmimo iš rinkos strategiją. Iš sprendimo nėra aišku, kuriuose konkrečiai skrydžiuose tariamai „Air Baltic Corporation“ A/S neteisėtai derino skrydžių laikus, juo labiau nėra įrodymų, kad būtent Vilniaus–Milano skrydyje „Air Baltic Corporation“ A/S būtų derinęs skrydžių laikus prie BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Daugeliu atvejų BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžių laikas atitinkamais maršrutais itin skyrėsi. Tuo tarpu sprendime įvardijama „Air Baltic Corporation“ A/S reklamos neatitiktis teisės aktų reikalavimams apskritai nėra susijusi su bylos dalyku ir niekaip nepatvirtina tariamos išstūmimo strategijos, nes reklama, dėl kurios buvo atliktas tyrimas, nesusijusi su konkrečiais skrydžiais, dėl kurių vyksta ginčas byloje. Vykdydamas skrydžius iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, „Air Baltic Corporation“ A/S siekė užtikrinti iš Vilniaus tarptautinio oro uosto skrendančių orlaivių užpildymą, nebuvo logikos siekti nukreipti atitinkamus keleivius skristi per Rygą. „Air Baltic Corporation“ A/S sprendimai nutraukti (ir pradėti) atitinkamų skrydžių vykdymą buvo pagrįsti ekonominėmis priežastimis ir nebuvo susiję su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ veiksmais. Rygos tarptautinio oro uosto keleivių skaičiaus didėjimas krizės laikotarpiu galėjo būti nulemtas jo savarankiškai taikomų priemonių, kitų oro vežėjų veiklos ar kitų objektyvių priežasčių, o ne kokių nors tariamai neteisėtų „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų.

60.25.                      Teismo teiginiai dėl kryžminio subsidijavimo yra nepagrįsti. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė „Air Baltic Corporation“ A/S. „Ernst & Young Baltic SIA“ ataskaitoje pripažinta, kad „Air Baltic Corporation“ A/S nevykdė kryžminio subsidijavimo. Kryžminio subsidijavimo taikymo faktą taip pat paneigia tai, kad nuolaidos Rygos tarptautiniame oro uoste buvo pradėtos taikyti vėliau, nei „Air Baltic Corporation“ A/S pradėjo vykdyti ginčo skrydžius iš Vilniaus tarptautinio oro uosto; nuolaidų suma, kurią „Air Baltic Corporation“ A/S gavo Rygos tarptautiniame oro uoste, sudaro tik nedidelę dalį „Air Baltic Corporation“ A/S sąnaudų, susijusių su skrydžių iš Rygos tarptautinio oro uosto vykdymu.

60.26.                      Teismas nepagrįstai sprendė apie „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimą vienoje rinkoje ir piktnaudžiavimą kitoje rinkoje. Net jeigu būtų pripažinta, kad „Air Baltic Corporation“ A/S dominavo tam tikrose rinkose Rygos tarptautinio oro uosto teritorijoje, toks dominavimas negalėtų būti laikomas prielaida piktnaudžiauti atitinkamų skrydžių, vykdytų iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, rinkose, kuriose „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavo. Atitinkamos atskirų skrydžių rinkos yra skirtingoje geografinėje rinkoje, todėl sprendime cituojama ESTT praktika nėra aktuali ir taikytina šioje byloje. Teismas nepagrindė, kad atitinkamų skrydžių rinkos iš Vilniaus tarptautinio oro uosto ir Rygos tarptautinio oro uosto galėtų būti laikomos neatsiejamai susijusios. Pagal ESTT praktiką reikia įrodyti, kad, esant nepaprastai glaudiems ryšiams tarp dominuojančios ir nedominuojančios rinkos ir turint nepaprastai didelę rinkos dalį dominuojančioje rinkoje, ūkio subjekto padėtis buvo tokia, kad ją buvo galima laikyti prilygstančia dominuojančiai padėčiai tose rinkose jas kartu paėmus. Teismas neargumentavo, kodėl skrydžių iš Rygos tarptautinio oro uosto rinkos galėtų būti laikomos artimesnėmis nei bet kurio kito oro uosto, per kurį siūlomi jungtiniai skrydžiai iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, rinkos.

60.27.                      Teismas tinkamai nemotyvavo SESV 102 straipsnio taikymo galimybės byloje. Sprendime iš viso nėra pasisakoma ir argumentuojama dėl poveikio prekybai tarp valstybių narių SESV 102 straipsnio prasme. Net jeigu būtų pripažįstamas egzistuojantis pagrindas byloje taikyti SESV 101 straipsnį, tai savaime nepatvirtintų galimybės taikyti ir SESV 102 straipsnį, nes SESV 101 ir SESV 102 straipsniai taikytini visiškai skirtingo pobūdžio teisiniams santykiams, t. y. SESV 101 straipsnis taikomas draudžiamiems susitarimams, kuriuos sudaro keli ūkio subjektai; o SESV 102 straipsnis taikomas vienašaliams dominuojančio ūkio subjekto veiksmams. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl tariamo „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto draudžiamo susitarimo pagal SESV 101 straipsnį (KĮ 5 straipsnį) buvimo. „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto veiksmai, susiję su nuolaidų taikymu Rygos tarptautiniame oro uoste, apskritai negali būti vertinami konkurencijos teisės aspektu, nes nuolaidos buvo taikomos įgyvendinant privalomus Latvijos Respublikos teisės aktus, todėl šie veiksmai negali būti laikomi ir konkurencijos teisės draudžiamu susitarimu ar kitokiu konkurencijos teisės pažeidimu. Mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarka nustatytas privalomas ūkio subjekto elgesio modelis. Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą priėmusi institucija patvirtino, kad veiksmai, įgyvendinant mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarką, negali būti vertinami konkurencijos taisyklių atžvilgiu. Generalinė advokatė J. K., pateikdama 2014 m. liepos 3 d. išvadą byloje, taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo duomenis, kyla abejonių, ar egzistavo antikonkurencinis susitarimas pagrindinės bylos ieškovės nenaudai. Konkurencijos taryba 2015 m. spalio 5 d. išvadoje taip pat nurodė, kad nuolaidos „Air Baltic Corporation“ A/S buvo taikomos privalomų teisės aktų tvarka, todėl netaikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis. Teismas visiškai netinkamai aiškino šalių autonomijos ir diskrecijos teisę bei SESV 101 straipsnio taikymo galimybę, taip pat netinkamai taikė susijusią ESTT praktiką. Teismas nepagrįstai painioja SESV 101 straipsnio 1 dalies (KĮ 5 straipsnio) (draudžiamas susitarimas) pažeidimo ir SESV 102 straipsnio (KĮ 7 straipsnio) (piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi) pažeidimo sudėtis. Nei ES, nei ES valstybių narių praktikoje nebuvo nė vieno atvejo, kai už rinkliavų nuolaidų gavimą, kaip už draudžiamą susitarimą, būtų nubausta oro transporto bendrovė, juo labiau už nuolaidas, gautas pagal privalomus teisės aktus.

60.28.                      Teismas išvadą dėl draudžiamo susitarimo padarė remdamasis Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu, tačiau jame buvo analizuojamas SESV 102 straipsnio (piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi) pažeidimas ir nėra konstatuotas SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Minėtame nutarime nebuvo analizuoti ir (ar) konstatuoti kokie nors „Air Baltic Corporation“ A/S neteisėti veiksmai, nutarime taip pat nebuvo nieko pasisakyta dėl „Air Baltic Corporation“ A/S dominuojančios padėties atitinkamose rinkose ar galimo piktnaudžiavimo – jis negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad „Air Baltic Corporation“ A/S neva pažeidė SESV 101 straipsnį (KĮ 5 straipsnį).

60.29.                      Teismas draudžiamo susitarimo egzistavimą įrodinėja per ieškovės išstūmimo iš rinkos strategiją ir kryžminį subsidijavimą, kurie yra susiję su piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, taikant grobuonišką kainodarą, nustatymu (nors nebūtinai patvirtina tokio pažeidimo egzistavimą), tačiau ne su draudžiamu vertikaliu susitarimu. Vienašališki Rygos tarptautinio oro uosto veiksmai, vykdant privalomą mokesčių tvarką, bei „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmai, vykdant skrydžius iš Rygos ir Vilniaus, negali būti laikomi atsakovų susitarimu. Mokesčių už oro uosto paslaugas apskaičiavimas ir Rygos tarptautinio oro uosto sąskaitų už mokesčius pateikimas „Air Baltic Corporation“ A/S negali būti laikomas susitarimu konkurencijos teisės prasme. Mokesčių Rygos tarptautiniame oro uoste tvarkos tikslas buvo pritraukti kuo daugiau oro vežėjų į šį oro uostą. Nuolaidos buvo taikomos ne tik „Air Baltic Corporation“ A/S, bet ir kitiems oro vežėjams. Be to, „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžių veiklą Vilniaus tarptautiniame oro uoste pradėjo 2004 m. birželio mėnesį, o aptariamos nuolaidos jam pradėtos taikyti tik 2004 m. lapkričio mėnesį.

60.30.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl reikšmingo konkurencijos ribojimo, nepagrįstai konstatavo susitarimo konkurencijos ribojimą „dėl tikslo“. Teismas nepagrįstai mėgina paaiškinti susitarimo buvimą, remdamasis tuo, kad atsakovai turėjo bendrą akcininkę – Latvijos valstybę. Vien akcijų turėjimas nepagrindžia tokio bendro intereso buvimo, juo labiau kokių nors neteisėtų „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų. Bendro intereso buvimą teismas motyvuoja 2004 m. liepos 23 d. paskelbta informacija apie planus padidinti pervežamų keleivių skaičių, tačiau šiame pranešime, į kurį referuojama Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarime, minima tik 5–6 milijonų metinė keleivių apimtis per dešimt metų, o kiti identifikuojami skaičiai nurodomi kituose nesusijusiuose šaltiniuose.

60.31.                      Teismas nepagrįstai konstatavo susitarimo konkurencijos ribojimą pagal padarinius. Įvedus nuolaidų sistemą Rygos tarptautiniame oro uoste, į šio oro uosto rinką įėjo ir sėkmingai pradėjo veikti keli nauji oro vežėjai. Be to, tiek Rygos tarptautinio oro uosto, tiek ir Vilniaus tarptautinio oro uosto teritorijose veikiančių oro vežėjų skaičius ginčo laikotarpiu didėjo, o tai paneigia įėjimo į rinkas kliūčių buvimą. Nauji oro vežėjai ginčo laikotarpiu taip pat pradėjo skrydžius ir iš Kauno.

60.32.                      KĮ 5 straipsnis negali būti taikomas, vertinant „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmus Rygos tarptautiniame oro uoste, dėl įstatyme nustatyto ribojimo – KĮ taikomas ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai tik tuo atveju, jei dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, ir KĮ netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio šalių rinkose. Teismas tinkamai nemotyvavo, kad buvo susitarimo poveikis prekybai tarp valstybių narių. Kadangi teismas tinkamai neapibrėžė rinkų, kuriose neva dominavo „Air Baltic Corporation“ A/S Rygos tarptautiniame oro uoste, teismas negalėjo padaryti išvadų ne tik dėl dominavimo, bet ir dėl poveikio tarpvalstybinei prekybai. Kad būtų galima vertinti, jog valstybių narių tarpusavio prekyba gali būti pastebimai paveikta, turėjo būti nustatytas dominavimas didelėje vidaus rinkos dalyje.

60.33.                      Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokio pobūdžio žalą ieškovė patyrė. Teismas arba nesuvokė, kokios žalos atlyginimo prašo ieškovė, arba savarankiškai nusprendė už ieškovę dėl jai priteistinos žalos pobūdžio, taip pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai remiasi ekspertizės aktu, konstatuodamas žalą ir nustatydamas jos dydį. C. V. nuomonė nepatvirtina nei žalos, nei jos dydžio. Aplinkybė, kad teismo ekspertė ir C. V. apskaičiavo neva panašaus dydžio BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuostolius, nepatvirtina jų pagrįstumo, nes teismo ekspertė pripažino, kad ji neskaičiavo negautų pajamų kaip žalos ir nesiejo jos su kokiais nors neteisėtais veiksmais; ekspertė pripažino, kad padarė apie 20 mln. Lt vertės klaidas ekspertizės akte, todėl ji patikslino savo skaičiavimus; C. V. tariamus BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuostolius skaičiavo kituose maršrutuose ir už kitą laikotarpį, nei nurodyta ekspertizės akte; tiek teismo ekspertė, tiek C. V. buvo pasiūlyti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kuri naudojosi C. V. paslaugomis ir kitose bylose, o su teismo eksperte ieškovė bendravo ekspertizės atlikimo metu. Taigi, minėti asmenys negali būti laikomi nešališkais, veikiančiais visiškai nepriklausomai ir savarankiškai.

60.34.                      Teismo išvada, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ patyrė žalą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl negautų pajamų priteisimo. Teismas nepagrįstai sutapatino normalų konkurencijos procesą, kai į atitinkamą rinką įeina naujas rinkos dalyvis ir pradeda konkuruoti su atitinkamoje rinkoje esančiais ir jau įsitvirtinusiais subjektais, taip pat su kitomis oro transporto bendrovėmis Lietuvoje, su žalos negautų pajamų forma padarymu. Pačios BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ veiksmai lėmė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pajamų mažėjimą, tariamai negautų pajamų ieškovė iš anksto nenumatė. Neegzistavo prielaidos iš anksto numatyti, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ gaus atitinkamas pajamas, kurias teismas priteisė iš „Air Baltic Corporation“ A/S kaip tariamus BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuostolius negautų pajamų forma. Nuo pat 2005 m., kai BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo privatizuota, buvo viešai skelbiama apie BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ planus mažinti kainas ir faktiškai ieškovė jas mažino dėl priežasčių, visiškai nesusijusių su kokiais nors „Air Baltic Corporation“ A/S neteisėtais veiksmais. BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ patyrė nuostolius ginčo maršrutuose dar ilgą laiką iki „Air Baltic Corporation“ A/S atėjimo į juos. Net jeigu „Air Baltic Corporation“ A/S dėl kokių nors priežasčių ir pasitrauktų iš atitinkamų rinkų, tai visiškai nereiškia, kad visa „Air Baltic Corporation“ A/S turėta rinkos dalis savaime būtų atitekusi BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, o ne kitiems oro vežėjams. Teismas nevertino, kad po „Air Baltic Corporation“ A/S ir kitų oro transporto bendrovių atėjimo į rinką iš esmės padidėjo ne tik pasiūla, bet ir itin išaugo keleivių skaičius. Išsami analizė turėjo apimti tokius aspektus kaip BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ orlaivių parko struktūrą, lėktuvų salonus, vertinant, ar BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iš tiesų buvo pajėgi pervežti tokį keleivių skaičių be didelių savo veiklos pakeitimų ir didelių investicijų į savo orlaivių parką.

60.35.                      Teismas, sumažindamas priteistinų nuostolių sumą, pripažino, kad pati BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir kitos objektyvios aplinkybės lėmė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuostolingą veiklą, tačiau netinkamai įvertino jų reikšmę bei mastą. Teismo taikyta žalos skaičiavimo metodika ir pats žalos dydis yra visiškai nepagrįsti. Teismas turėjo atimti tariamai negautas pajamas iš visų maršrutų, kuriuose, jo vertinimu, „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavo (nesant dominavimo, negali būti ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi), tačiau to nepadarė. Bendra suma, kurios per klaidą teismas neatėmė, sudaro daugiau nei 10 mln. Eur. Nėra aišku, kaip teismas atliko BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuostolių perskaičiavimą, įvertinęs laiko veiksnį. Nors teismas nurodė, kad tariami neteisėti veiksmai prasidėjo nuo 2004 m. lapkričio 22 d., BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuostoliai apskaičiuoti už visus 2004 m., t. y. daugiau kaip 18 mln. Lt (5,3 mln. Eur). Teismas, priteisdamas kaip BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ dėl neteisėtų „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų negautas pajamas maršrute Vilnius–Dublinas 2004 m., t. y. 7 825 320 Lt (2 150 810,94 Eur), ignoravo faktą, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skrydžius į Dubliną iš Vilniaus pradėjo dviem mėnesiais vėliau nei „Air Baltic Corporation“ A/S. Skaičiuojant BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuotolius, iš negautų pajamų turėjo būti atimtos galimai padidėjusios BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ sąnaudos ir susiję mokesčiai. Teismas, apskaičiuodamas priteistinas sumas, nevertino, ar ieškovė ginčo maršrutuose būtų gavusi pelną ar nuostolius. Net jeigu būtų skaičiuojamos BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ negautos pajamos, turėjo būti atmetamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Šios pajamos (pelnas) taip pat turi būti realios, o ne tikėtinos, dėl to būtina atsižvelgti į realias BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ galimybes gauti tokias pajamas (pelną), jos ankstesnes pajamas (pelną), taip pat jos pasiruošimą ir priemones, kurių ji ėmėsi, siekdama gauti tokių pajamų (pelno). Taisyklė, kad negautų pajamų forma gali būti priteisiamas nebent negautas grynasis pelnas, yra itin reikšminga. BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, siekdama pervežti visus „Air Baltic Corporation“ A/S keleivius, būtų turėjusi nuomotis ar įsigyti papildomų orlaivių.

60.36.                      Teismas nepagrindė, kodėl priteistina suma sumažinta tik 20 procentų, o ne išvis netaikoma civilinė atsakomybė. Teismas nevertino atsakovų argumentų ir įrodymų byloje, kad dėl pačios BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ veiksmų jos pajamos mažėjo. Iki „Air Baltic Corporation“ A/S atėjimo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ilgą laiką veikė monopolinėmis sąlygomis atitinkamuose maršrutuose Vilniaus tarptautiniame oro uoste ir pati BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pripažino vykdžiusi kainų karą. Ginčo laikotarpiu BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ žiniasklaidoje pati viešai deklaravo apie savo kainų mažinimą dėl įvairių nuolaidų taikymo ir pan. BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ veikė neefektyviai, turimas orlaivių parkas neatitiko BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ poreikių, BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ paslaugų kokybė netenkino keleivių, BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo netinkamai valdoma, ir tai taip pat labai didino jos nuotolius. Teismas ignoravo atsakovų argumentus ir įrodymus dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo dėl BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuostolių ir nemokumo atsiradimo aplinkybių.

60.37.                      Teismas netinkamai nustatė teisės į ieškinį atsiradimo momentą ir netinkamai taikė ieškinio senatį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apie tariamą „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bei galimą draudžiamą susitarimą su Rygos tarptautiniu oro uostu BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ objektyviai galėjo sužinoti tik 2006 m. lapkričio 22 d., kai buvo priimtas Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimas. Minėtame nutarime nėra konstatuoti jokie neteisėti atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmai, todėl remdamasi juo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ objektyviai negalėjo padaryti išvados, kad dėl kokių nors „Air Baltic Corporation“ A/S neteisėtų veiksmų BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ patyrė ieškiniu prašomą priteisti žalą. Teismas ignoravo tai, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nurodė, kad ji suprato, kad „Air Baltic Corporation“ A/S neva taikė mažesnes kainas nei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuo pat jo įėjimo į atitinkamus maršrutus – nuo 2004 m. birželio mėnesio. Taigi, BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, pareiškusi ieškinį tik 2008 m. rugpjūčio 12 d., praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.

60.38.                      Įrodymai, susiję su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir „Air Baltic Corporation“ A/S atitinkamų skrydžių vykdymo laikotarpiu, kainomis bei rezultatais, paneigia teismo teiginius dėl priežastinio ryšio buvimo: iki „Air Baltic Corporation“ A/S atėjimo į atitinkamas rinkas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ veikė monopolinėmis sąlygomis; BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ patyrė didelių nuostolių dar iki „Air Baltic Corporation“ A/S atėjimo į ginčo maršrutus; BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ patyrė nuostolių ir kituose, ne ginčo, maršrutuose iš Vilniaus tarptautinio oro uosto; didžioji dalis „Air Baltic Corporation“ A/S taikytų kainų ginčo skrydžiams buvo didesnė nei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ taikytos kainos ir (ar) buvo vykdomi pelningai; ne tik „Air Baltic Corporation“ A/S, bet ir kiti oro vežėjai lėmė konkurencines sąlygas atitinkamose rinkose; nėra pagrįstų įrodymų, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atitinkamus ginčo skrydžius nutraukė būtent dėl kokių nors „Air Baltic Corporation“ A/S neteisėtų veiksmų.

60.39.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja atsakovo kaltė. Pačios BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (jo vadovybės ir akcininkų) veiksmai, lėmę BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pajamų mažėjimą, sudaro pagrindą ne tik mažinti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ priteistinų nuostolių dydį, bet ir „Air Baltic Corporation“ A/S atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės.

60.40.                      Byla neteisminga Lietuvos teismams. Priešingai nei nurodoma sprendime, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi pripažino, kad Lietuvos teismai neturi teisės nagrinėti bent jau esminės kilusio ginčo dalies – dėl neteisėtų veiksmų. Tai, kad tariamam susitarimui, jei toks būtų nustatytas, neturėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, patvirtino ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kurios nuomonę teismas taip pat ignoravo. Nėra įmanoma įvertinti „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto veiksmų, atsiribojant nuo atitinkamų Latvijos teisės aktų teisėtumo įvertinimo. Poziciją, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams, taip pat išsakė ir Latvijos Respublikos konkurencijos taryba savo 2014 m. gruodžio 5 d. atsakyme.

60.41.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, sprendimas priimtas remiantis iš esmės vien prielaidomis, jame nepagrįstai nurodoma, kad „Air Baltic Corporation“ A/S neįrodė tam tikrų aplinkybių, nors būtent BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ turėjo įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę „Air Baltic Corporation“ A/S atžvilgiu, nors pats pripažino, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ neįrodė aplinkybių, reikšmingų civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti, arba nepagrįstai teigė, kad jas įrodyti turėtų „Air Baltic Corporation“ A/S. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti byloje pareikštus „Air Baltic Corporation“ A/S procesinius prašymus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau tenkino nepagrįstus BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prašymus išreikalauti su bylos dalyku nesusijusius įrodymus. Teismas pažeidė lygiateisiškumo bei rungimosi principus, tiek skirdamas ekspertizę, tiek formuluodamas klausimus ekspertei.

60.42.                      Nepagrįstas sprendimas nesiremti duomenimis apie „Air Baltic Corporation“ A/S sąnaudas iš esmės reiškia bandymą taikyti contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) doktriną, tam nesant pagrindo. Nėra įrodymų, kad „Air Baltic Corporation“ A/S būtų slėpęs, sunaikinęs ar atsisakęs pateikti kokius nors duomenis ir (ar) dokumentus, kurie susiję su bylos dalyku ir kuriais jis disponuotų.

60.43.                      Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kai nebuvo pateikti tokias išlaidas patvirtinantys mokėjimo dokumentai. Teismas neteisingai nustatė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją. Byloje BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pareiškė du savarankiškus reikalavimus: pripažinti neteisėtais atsakovų veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi; priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 199 830 000 Lt (57 874 768,30 Eur) turtinės žalos atlyginimą ieškovės naudai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisme negali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas pripažinti teisės akto pažeidimą, t. y. pripažinti veiksmų neteisėtumą, nes toks reikalavimas nesukuria teisinių padarinių. Taigi, bylos dalis dėl pirmojo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ reikalavimo turėjo būti nutraukta, atitinkamai, dėl šios dalies ieškinys negalėjo būti tenkintas. Šiuo atveju teismas visiškai netenkino pirmojo ieškovės reikalavimo (dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi), o antrąjį reikalavimą (dėl žalos priteisimo) tenkino tik 28 procentais. Tad teismas turėjo vadovautis proporcija 14 procentų / 86 procentai. Pagal tą pačią proporciją atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S naudai iš ieškovės turėjo būti priteista ne mažiau kaip 86 procentų visų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

60.44.                      Bylinėjimosi išlaidos „Air Baltic Corporation“ A/S naudai turėjo būti priteistos solidariai iš BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir trečiųjų asmenų. Tretieji asmenys, kurie yra ieškovės akcininkai, į bylą įstojo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Tai lėmė ne tik daugiau nei dvigubai padidėjusią ginčo sumą, bet ir itin padidėjusias „Air Baltic Corporation“ A/S bylinėjimosi išlaidas. „Air Baltic Corporation“ A/S procesiniai veiksmai buvo vienu metu vykdomi tiek ieškovės, tiek ir trečiųjų asmenų atžvilgiu ir didžiąja apimtimi sutapo, todėl jei Lietuvos apeliacinis teismas manytų, kad nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas „Air Baltic Corporation“ A/S naudai priteisti iš ieškovės ir trečiųjų asmenų solidariai, dalinė atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir trečiųjų asmenų turėtų būti paskirstyta po lygiai.

60.45.                      Net ir vadovaudamasis savo nustatyta proporcija, teismas neteisingai apskaičiavo „Air Baltic Corporation“ A/S naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai jas sumažino. „Air Baltic Corporation“ A/S pateikė teismui prašymą priteisti 470 236,93 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos „Ernst & Young Baltic SIA“ ataskaitai apmokėti (16 940 Eur) buvo patirtos atskirai ir jos nepatenka į „Air Baltic Corporation“ A/S išlaidų, susijusių su advokatų paslaugų apmokėjimu, apimtį. Taigi teismo nurodytos proporcijos turėjo būti skaičiuojamos nuo 453 296,93 Eur sumos. Net ir apskaičiavęs priteistinas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatų teikta teisine pagalba, sumas, teismas sprendimu jas dar sumažino ir realiai taip tenkino tik 22,06 procento „Air Baltic Corporation“ A/S reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiųjų asmenų, tik 30,64 procento „Air Baltic Corporation“ A/S reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Teismo argumentas, kad ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, negali turėti įtakos sprendžiant dėl atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes dėl tokio ieškovės teisinio statuso „Air Baltic Corporation“ A/S nepatyrė mažiau bylinėjimosi išlaidų, taip pat dėl tokio ieškovės teisinio statuso byloje jos pareikštų reikalavimų teisinė kvalifikacija nepakito.

60.46.                      Teismas nepagrįstai iš „Air Baltic Corporation“ A/S priteisė procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento. Byloje nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. kovo 14 d., t. y. beveik pustrečių metų, nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, o visas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko beveik pusaštuntų metų. Ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl itin didelės sumos nuostolių atlyginimo, visiškai nesiekė savo reikalavimą patenkinti kuo greičiau, nesiėmė jokių teisėtų priemonių, kad bylos nagrinėjimas, kuris teismo buvo akivaizdžiai vilkinamas, vyktų sparčiau. Byla buvo nepateisinamai ilgai vilkinama tiek dėl bylą nagrinėjusio teismo, tiek ir dėl ieškovės neveikimo, todėl dėl tokių neteisėtų ir proceso teisės normoms prieštaraujančių veiksmų neigiamų padarinių negali patirti kitas proceso dalyvis, kurio kaltės dėl tokio nepateisinamai užvilkinto bylos nagrinėjimo nėra.

61.       Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S atsiliepimu į atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto apeliacinį skundą prašo tenkinti jo ir atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto apeliacinius skundus. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

61.1.                      Sutiktina su argumentais, kad Rygos tarptautiniame oro uoste nuolaidos buvo teikiamos remiantis privalomais Latvijos Respublikos teisės aktais ir atitinkamai negali būti taikomas SESV 101 straipsnis.

61.2.                      Dėl SESV 102 straipsnio (KĮ 7 straipsnio) taikymo sutiktina su Rygos tarptautinio oro uosto argumentais, kad teismas sprendimu nepagrįstai pripažino „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimą atitinkamose rinkose, taip pat nepagrįstai pripažino „Air Baltic Corporation“ A/S ir (ar) Rygos tarptautinio oro uosto piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

62.       Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S atsiliepimu į trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus byloje, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ apeliacinį skundą prašo trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

62.1.                      „Air Baltic Corporation“ A/S procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas ir sąžiningas, nepagrįsti teiginiai dėl atsakovų delsimo priimti dokumentus. Tretieji asmenys, pareiškę ieškinį Lietuvos teisme, patys prisiėmė riziką, susijusią su dokumentų įteikimu užsienyje registruotiems subjektams bei atitinkamo dokumentų įteikimo trukme. Byloje beveik pustrečių metų nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai būtent dėl pirmosios instancijos teismo, ieškovės bei trečiųjų asmenų pasyvumo, o ne dėl „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų. „Air Baltic Corporation“ A/S prašymai buvo pateikti laiku, tinkamai motyvuoti, argumentuoti bei pagrįsti, vertinant byloje nagrinėjamus klausimus, jų sudėtingumą, kompleksiškumą ir pan. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartyje teismas net neužsiminė apie tai, kad atsakovų pareikšti procesiniai prašymai galėtų būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, juo labiau kad atsakovai iš tikrųjų būtų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis. Kadangi „Air Baltic Corporation“ A/S yra užsienio ūkio subjektas, tai lemia, kad „Air Baltic Corporation“ A/S atstovai, siekdami suderinti poziciją su klientu, turėjo išversti didžiąją dalį byloje pateiktų dokumentų į tą kalbą, kuri suprantama kliento darbuotojams, o dažnai ir pateikti papildomus komentarus dėl Lietuvos Respublikoje taikomų procesinės ir materialinės teisės normų specifikos. Netiksliai nurodoma, kad „Air Baltic Corporation“ A/S pateikė 27 nepagrįstus procesinius prašymus, kurie visi buvo atmesti („Air Baltic Corporation“ A/S prašymas pridėti prie bylos „Air Baltic Corporation“ A/S atsiliepimą galiausiai buvo tenkintas).

63.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas atsiliepimu į trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus byloje, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ apeliacinį skundą prašo trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

63.1.                      Tretieji asmenys, pareikšdami aiškiai nepagrįstus ir neteisėtus savarankiškus reikalavimus atsakovams, prisiėmė riziką ir pareigą atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

63.2.                      Atsakovai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nevilkino civilinės bylos nagrinėjimo, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš trečiųjų asmenų buvo priteistos teisėtai ir pagrįstai. Tačiau ieškovė, reikšdama įvairius prašymus teismui, ir tretieji asmenys, palaikydami ieškovės reiškiamus prašymus ir (ar) jiems neprieštaraudami, apsunkino bei pratęsė civilinės bylos nagrinėjimą.

64.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas atsiliepimu į atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

64.1.                      Sutiktina su „Air Baltic Corporation“ A/S argumentu, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi A. K. ekspertizės aktu Nr. 1 ir dr. C. V. nuomone. Šie ekonominio pobūdžio dokumentai, juose atlikti skaičiavimai yra ydingi, nepatikimi tiek teisine, tiek ekonomine prasme. Teismas sprendime net nevertino ekspertizės akto trūkumų ir ydingumo, apsiribodamas tik tuo, kad, skiriant teismo ekspertę, atsakovai neprieštaravo jos kandidatūrai.

64.2.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad „Air Baltic Corporation“ A/S neva atliko piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, taikydamas grobuoniškas kainas, veiksmus. Vertinant „Air Baltic Corporation“ A/S padėtį atitinkamose skrydžių iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkose, turėjo būti vertinama ne tik „Air Baltic Corporation“ A/S užimta atitinkamos rinkos dalis, bet ir kitos aplinkybės, galinčios padėti nustatyti, ar „Air Baltic Corporation“ A/S tiesiogiai nesusidūrė su konkurencija atitinkamose rinkose arba galėjo daryti vienpusę lemiamą įtaką veiksmingai ribodamas konkurenciją. „Air Baltic Corporation“ A/S negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos veiksmingai konkurencijai, o tai tiesiogiai reiškia, kad „Air Baltic Corporation“ A/S neužėmė dominuojančios padėties atitinkamose skrydžių iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkose.

64.3.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad atsakovai neva buvo sudarę numanomą konkurencijos teisės draudžiamą susitarimą dėl nuolaidų taikymo Rygos tarptautiniame oro uoste. Teismas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų suderintą atsakovų valią dėl atsakovų susitarimo taikyti nuolaidas Rygos tarptautiniame oro uoste, kurio tikslas ir padariniai būtų riboti konkurenciją.

64.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė žalą. Sprendime teismas konstatavo, kad atitinkami skrydžių maršrutai iš Vilniaus tarptautinio oro uosto ir Kauno tarptautinio oro uosto yra tarpusavyje pakeičiami. Tačiau ekspertizės akte ir dr. C. V. nuomonėje skaičiavimai atlikti remiantis ieškovės nurodyta prielaida, jog Vilniaus oro uostas ir Kauno oro uostas yra neva nepakeičiami. Tokia pat ieškovės nurodyta prielaida buvo remtasi ir turto vertintojo V. Č. ataskaitoje. Teismas sprendimu nusprendė dėl ieškovei tariamai patirtos žalos negautų pajamų forma, nors tokių pajamų ieškovė net nebuvo iš anksto numačiusi gauti. Atsižvelgiant į tipinį ieškovės vykdytos veiklos pelningumą, nesuprantama, kaip ieškovė, nesant atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S, būtų tariamai pelningai vykdžiusi ginčo skrydžius ir iš šių skrydžių dar neva gavusi daugiau kaip 199 mln. Lt (57,63 mln. Eur) grynojo pelno. Teismo atlikti ieškovei neva padarytos žalos skaičiavimai taip pat yra klaidingi dėl to, kad prie atvejų, kai ieškovė neva patyrė žalą, nepagrįstai ir neteisėtai priskirti skrydžių maršrutai Vilnius–Briuselis–Vilnius, Vilnius–Kopenhaga–Vilnius (2004 m.) bei Vilnius–Berlynas–Vilnius (2004 m.), t. y. tie atvejai, kai „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavo ir negalėjo atlikti jokių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų. Į ieškovės neva patirtus nuostolius taip pat įtraukti ieškovės nurodyti nuostoliai, kurių kilusiam ginčui neaktualiu laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėnesio iki 2004 m. lapkričio 22 d. ieškovė apskritai negalėjo patirti.

64.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos. Teismas neanalizavo ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad priežastinio ryšio buvimą. Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino to, kad, jei ieškovė ir patyrė kokių nors nuostolių, jų ji patyrė dėl savo pačios, jos valdymo organų ir (ar) akcininkų veiksmų.

64.6.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (aplinkybės bei teisiniai argumentai nurodyti atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto apeliaciniame skunde).

65.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas atsiliepimu į ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą prašo ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

65.1.                      Rygos tarptautiniam oro uostui apskritai neturėjo būti taikyta civilinė atsakomybė. Teismas privalėjo ne atleisti atsakovą Rygos tarptautinį oro uostą nuo civilinės atsakomybės, bet šiam atsakovui atsakomybės apskritai netaikyti – nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Rygos tarptautinis oro uostas nebuvo nuolaidų sistemos iniciatorius ir rengėjas. Ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina, kad Latvijos Respublikos transporto (susisiekimo) ministerijos priimti norminiai teisės aktai, kuriais nustatomas nuolaidų taikymas Rygos tarptautiniame oro uoste, atitiko būtent konkretų atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto pasiūlymą. Latvijos Respublikos valstybė buvo nuolaidų nustatymo ir taikymo Rygos tarptautiniame oro uoste iniciatorė. Atsakovas, skųsdamas Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimą, įgyvendino jam suteiktą teisę į teisminę gynybą, o tokios teisės įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais. Apskundus Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimą, šio nutarimo ir atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui nustatyto įpareigojimo galiojimas buvo sustabdyti, dėl to atsakovas neturėjo teisės ir pareigos jo vykdyti. Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo galiojimas, jį apskundus, buvo sustabdytas, atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas nuolaidas Rygos tarptautiniame oro uoste taikė ne Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 20, o Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 991, kuris įsigaliojo 2006 m. gruodžio 20 d., pagrindu. Svarbu, kad pastarasis nutarimas Nr. 991 įsigaliojo dar nepasibaigus Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarime nurodytam įpareigojimų atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui įgyvendinimo (90 dienų) terminui. Latvijos Respublikos konkurencijos taryba nei 2006 m. lapkričio 22 d. nutarime, nei vėliau po šio nutarimo priėmimo nėra pasisakiusi dėl Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 991 ir jame nustatytos nuolaidų Rygos tarptautiniame oro uoste sistemos. Taigi Rygos tarptautinis oro uostas privalėjo taikyti nuolaidas Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 991 pagrindu, kuris buvo galiojantis, privalomas norminis teisės aktas, neperžiūrėtas Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos. Aplinkybę, kad atsakovas neprivalėjo dar 2006 m. pabaigoje–2007 m. pradžioje įvykdyti 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu nustatyto įpareigojimo, tiesiogiai patvirtina ir tai, kad administracinė byla dėl Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo buvo nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad Latvijos Respublikos Vyriausybė priėmė 2009 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 412, kuriuo panaikino Rygos tarptautiniame oro uoste taikytą nuolaidų sistemą. Taigi, kol nebuvo galutinai baigta nagrinėti administracinė byla dėl Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei kol Latvijos Respublikos Vyriausybė nepakeitė 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 911, Rygos tarptautinis oro uostas privalėjo vykdyti jam privalomus norminius administracinius teisės aktus ir taikyti nuolaidas Rygos tarptautiniame oro uoste – nuolaidų taikymo nutraukimas 2009 m. yra tinkamas ir atliktas laiku.

65.2.                      Ieškovė tendencingai iškraipo tiek CK nuostatas, tiek teismų praktiką, siūlydama vien „tariamą minčių susitikimą, o ne jų sutapimą (suderintą valią)“ laikyti konkurencijos teisės draudžiamu susitarimu.

65.3.                      Aplinkybė, kad Rygos tarptautinio oro uosto akcininkė yra Latvijos valstybė, kuri priėmė norminius administracinius teisės aktus dėl nuolaidų taikymo Rygos tarptautiniame oro uoste, negali būti pagrindas Rygos tarptautiniam oro uostui taikyti civilinę atsakomybę už ieškovės tariamus nuostolius. Nesuprantama, kodėl ieškovė, tvirtindama, kad Latvijos valstybė, nustatydama nuolaidas, veikė kaip Rygos tarptautinio oro uosto akcininkė ar kaip civilinių teisinių santykių subjektas, pačiai Latvijos Respublikai nereiškė jokių reikalavimų.

65.4.                      Negalima solidari atsakovų atsakomybė. Atsakovų veiksmai, kuriuos ieškovė nurodo kaip neteisėtus, savo turiniu bei pobūdžiu yra visiškai skirtingi. Tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių galėtų egzistuoti tik skirtingo pobūdžio priežastiniai ryšiai.

65.5.                      Rygos tarptautinis oro uostas dėl jam privalomų Latvijos Respublikos norminių administracinių teisės aktų vykdymo negali patirti neigiamų teisinių ir finansinių padarinių. Visi byloje esantys ekspertiniai skaičiavimai yra susiję su ieškovės tariamai patirtais nuostoliais, kurie gali būti susiję tik su „Air Baltic Corporation“ A/S Vilniaus tarptautiniame oro uoste vykdyta keleivių pervežimo oro transportu veikla konkrečių maršrutų atžvilgiu. Kadangi atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas neužsiima keleivių pervežimo oro transportu veikla ir nevykdė skrydžių ginčo maršrutais iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, nepagrįsti teiginiai, kad Rygos tarptautinis oro uostas gavo naudos dėl „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžių nutraukimo iš Vilniaus tarptautinio oro uosto.

65.6.                      Ieškovė, tvirtindama, kad negalėjo būti sumažinamas jai priteistos žalos dydis, nepagrįstai remiasi Žalos direktyva ir Komunikatu. Žalos direktyva Europos Parlamente buvo priimta 2014 m. gegužės 17 d., t. y. gerokai vėliau, nei buvo atlikti tariamai neteisėti atsakovų veiksmai ir nei buvo pradėta ši byla. Tiek teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Žalos direktyva dar nėra įgyvendinta, priimant atitinkamą teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje. Be to, Žalos direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės teisės normos, priimtos įgyvendinant Žalos direktyvą, nebūtų taikomos atgaline data; o šios direktyvos 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybių narių pagal Žalos direktyvą priimti įstatymai netaikomi civilinėms byloms (ieškiniams) dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, kurios pradėtos nacionaliniuose teismuose iki 2014 m. gruodžio 26 d. Tuo tarpu Komunikatas buvo priimtas tik kaip pagalbinė priemonė, Europos Komisijai 2013 m. birželio 11 d. pateikus pasiūlymą dėl Žalos direktyvos projekto; be to, Komunikatas nėra ES institucijų priimtas teisės aktas, kuris galėtų būti privalomas valstybėms narėms ar valstybėse narėse reziduojantiems asmenims.

65.7.                      „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavus atitinkamų skrydžių rinkose, nėra galimas ieškovės nurodomos žalos priteisimas vien dėl atsakovų tariamai sudaryto draudžiamo susitarimo. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visą laiką jai tariamai padarytą žalą siejo išimtinai su atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S konkrečių skrydžių iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto maršrutų atžvilgiu neva atliktais piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, taikant grobuoniškas kainas, veiksmais. Ieškovė nei nurodė, nei įrodė, kaip jos nurodyta konkrečių maršrutų atžvilgiu patirta žala yra ar gali būti, susijusi su atsakovų sudarytu konkurencijos teisės draudžiamu susitarimu. Tačiau teismui priėmus ieškovei iš dalies nepalankų sprendimą, ieškovė keičia savo poziciją ir jai tariamai padarytą žalą konkrečių skrydžių iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto maršrutų atžvilgiu jau sieja su atsakovų tariamai sudarytu draudžiamu susitarimu. Toks ieškovės pozicijos keitimas nesuderinamas ir prieštaraujantis CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytam draudimui apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

65.8.                      „Air Baltic Corporation“ A/S nedominavus konkrečių skrydžių rinkose, nėra galimas „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi šiose rinkose. Ieškovė neginčija, kad „Air Baltic Corporation“ A/S neužėmė dominuojančios padėties skrydžių maršrutų Vilnius (Kaunas)–Londonas–Vilnius (Kaunas), Vilnius–Paryžius–Vilnius, Vilnius–Helsinkis–Vilnius rinkose. „Air Baltic Corporation“ A/S veikimas šiose atitinkamose rinkose, kuriose „Air Baltic Corporation“ A/S neužėmė dominuojančios padėties, negali būti šiose rinkose ieškovės tariamai patirtos žalos priežastis. Net jeigu būtų nustatyta, kad „Air Baltic Corporation“ A/S užėmė dominuojančią padėtį konkrečių skrydžių maršrutų, vykdytų iš Rygos tarptautinio oro uosto, atitinkamose rinkose, tai nereikštų, kad „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavo šia padėtimi skrydžių maršrutų iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto atitinkamose rinkose.

65.9.                      Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad žala turi būti atlyginta, nes „Air Baltic Corporation“ A/S taikė kryžminį subsidijavimą, t. y. tariamai draudžiamai finansavo skrydžių iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto vykdymą iš Rygos tarptautiniame oro uoste vykdomos veiklos, – jis grindžiamas tik pačios ieškovės išsikeltomis prielaidomis, nenurodant jokių byloje esančių jį pagrindžiančių įrodymų.

65.10.                      Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad skrydžiai iš (į) Vilniaus tarptautinio oro uosto ir Kauno tarptautinio oro uosto yra tarpusavyje nepakeičiami. Europos Komisija konstatavo, kad Vilniaus oro uostas laikytinas pakeičiamu Kauno oro uostui.

65.11.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jai turėjo būti priteisti visi jos nurodyti nuostoliai, neatsižvelgiant į aplinkybes, reikšmingas tinkamam nuostolių atlyginimui. Tuo atveju, jei ieškovė būtų gabenusi didesnį keleivių skaičių, ji būtų objektyviai patyrusi daugiau sąnaudų. Tuo tarpu apskaičiuojant negautas pajamas, privaloma išskaičiuoti visas sąnaudas bei mokestines prievoles, t. y. gali būti atlyginamas tik grynasis pelnas, kuris buvo negautas. Nors teismas sprendime pripažino ieškovės valdymo ypatumų ir ieškovės struktūrinių pokyčių įtaką jos nurodytiems nuostoliams, sumažindamas jai priteistinų nuostolių dydį 20 procentų, tinkamai šios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos.

65.12.                      Atsakovai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės buvo priteistos teisėtai ir pagrįstai. Atsakovai, kaip ir pati ieškovė, reikšdami įvairius prašymus pirmosios instancijos teismui, įgyvendino jiems CPK nustatytas teises, siekiant objektyvaus, tinkamo ir visapusiško civilinės bylos išnagrinėjimo. Dėl atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto atstovų pasikeitimo civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo tęsiamas ir jokių kliūčių tolesniam bylos nagrinėjimui šis pasikeitimas nesudarė. Atsakovai nevilkino civilinės bylos nagrinėjimo. Vien aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, nereiškia, kad jai turėtų būti suteikta kokia nors išskirtinė padėtis ar apsauga. Rygos tarptautiniam oro uostui iš ieškovės turėjo būti priteistos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, jų nemažinant, kadangi sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai Rygos tarptautiniam oro uostui buvo atmesti visa apimtimi.

66.       Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S atsiliepimu į ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą prašo ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

66.1.                      Ieškovė netinkamai aiškina neteisėtų veiksmų – piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (SESV 102 straipsnis, KĮ 7 straipsnis) ir draudžiamo susitarimo (SESV 101 straipsnis, KĮ 5 straipsnis) egzistavimo sąlygas. Teismui atmetus tam tikrus ieškovės argumentus, ieškovė apeliaciniame skunde keičia savo poziciją dėl dalies aplinkybių vertinimo. Ieškovė, ginčydama teismo išvadą, kad, nesant „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė bei priteisiama žala, teigia, kad tie patys „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmai gali būti kvalifikuojami ir kaip SESV 101 straipsnio (KĮ 5 straipsnio), kuriuo ribojamas draudžiamų susitarimų sudarymas, ir kaip SESV 102 straipsnio (KĮ 7 straipsnio), kuriuo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, pažeidimas, tačiau neįvardija, kieno ir kokius konkrečius tuos pačius veiksmus ji vertina ir kaip draudžiamą susitarimą, ir kaip piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad tariamas draudžiamas susitarimas dėl nuolaidų, taikytų Rygos tarptautiniam oro uostui, buvo sąlyga „Air Baltic Corporation“ A/S atlikti tariamą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, t. y. pati ieškovė nelaikė, kad tais pačiais veiksmais esą buvo pažeistas tiek SESV 101 straipsnis, tiek SESV 102 straipsnis.

66.2.                      Ginčo laikotarpiu vykę skrydžiai iš Vilniaus tarptautinio oro uosto ir Kauno tarptautinio oro uosto laikytini pakeičiamais, įvertinus Europos Komisijos ir ESTT praktikoje nurodomus kriterijus.

66.3.                      Priešingai nei teigia ieškovė, piktnaudžiavimas grobuoniška kainodara galimas tik tose skrydžių rinkose, kuriose konstatuotas atitinkamo oro vežėjo dominavimas. Byloje aktualios atskirų skrydžių rinkos yra skirtingoje geografinėje rinkoje. Nei ieškovės nurodomoje ESTT praktikoje, nei kituose šaltiniuose nėra įvardijama galimybė ūkio subjekto taikytą kainodarą vienoje geografinėje rinkoje pripažinti piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, jeigu atitinkamas ūkio subjektas dominuoja kitoje geografinėje rinkoje. Net jeigu galėtų būti nukrypta nuo nurodytos ESTT praktikos ir vertinama galimybė piktnaudžiauti kitoje geografinėje rinkoje, nei atitinkamas ūkio subjektas dominuoja, ieškovė nepagrindė, kad atitinkamų skrydžių iš Vilniaus tarptautinio oro uosto ir Rygos tarptautinio oro uosto rinkos galėtų būti laikomos neatsiejamai susijusios. Konkurencijos taryba 2015 m. spalio 5 d. išvadoje nenurodė apie galimą piktnaudžiavimą toje rinkoje, kurioje atitinkamas ūkio subjektas nedominuoja. Ieškovė neįrodė, kad „Air Baltic Corporation“ A/S būtų piktnaudžiavęs dominuojančia padėtimi skrydžių iš Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkose. Nesant „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimo atitinkamose rinkose, „Air Baltic Corporation“ A/S taikyta kainodara apskritai negali būti pripažinta grobuoniška.  

66.4.                      „Air Baltic Corporation“ A/S pateikė teismo ekspertei visus jos prašytus „Air Baltic Corporation“ A/S turimus duomenis ir dokumentus, taip pat visus reikalingus duomenis, patvirtinančius „Air Baltic Corporation“ A/S ginčo skrydžių iš Vilniaus tarptautinio oro uosto rezultatus (kainas ir sąnaudas). Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl „Air Baltic Corporation“ A/S duomenų apie ginčo skrydžių sąnaudas (bendrąsias ir kintamąsias) nepatikimumo remdamasis vieninteliu argumentu – „Air Baltic Corporation“ A/S Vilniaus filialo sąnaudos buvo priskirtos prie „Air Baltic Corporation“ A/S korporacijos sąnaudų.

66.5.                      „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžių Vilnius (Kaunas)–Londonas, Vilnius–Paryžius ir Vilnius–Helsinkis kainodara buvo teisėta. „Air Baltic Corporation“ A/S neturėjo ir nevykdė ieškovės išstūmimo strategijos. Apeliaciniame skunde ieškovė net neginčija, t. y. pripažįsta teismo išvadą, kad „Air Baltic Corporation“ A/S negali būti laikomas dominuojančiu ūkio subjektu maršrutuose į Londoną, Paryžių, Helsinkį. Nekonstatavus „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimo, „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmai negali būti kvalifikuojami piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

66.6.                      Ieškovė neturėjo pagrindo, atliekant grobuoniškos kainodaros testą, „Air Baltic Corporation“ A/S kainas lyginti su savo (o ne „Air Baltic Corporation“ A/S) vidutinėmis bendrosiomis (net ne kintamosiomis) sąnaudomis, nes byloje buvo pateikti tinkami ir patikimi „Air Baltic Corporation“ A/S duomenys tiek apie jo kainas (kurių nei teismas, nei ieškovė nelaikė nepatikimais), tiek apie „Air Baltic Corporation“ A/S kintamąsias ir bendrąsias sąnaudas, patirtas vykdant konkrečius skrydžius.

66.7.                      Ieškovės apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad esą grobuoniška ir nuostolinga „Air Baltic Corporation“ A/S kainodara Vilniaus tarptautiniame oro uoste buvo kryžmiškai subsidijuojama. Tariamo kryžminio subsidijavimo taikymo faktą bei logiką paneigia tai, kad nuolaidos Rygos tarptautiniame oro uoste buvo pradėtos taikyti vėliau, nei „Air Baltic Corporation“ A/S pradėjo vykdyti ginčo skrydžius iš Vilniaus tarptautinio oro uosto; nuolaidų suma, kurią „Air Baltic Corporation“ A/S gavo, sudarė tik nedidelę dalį „Air Baltic Corporation“ A/S sąnaudų, susijusių su skrydžių iš Rygos tarptautinio oro uosto vykdymu; „Air Baltic Corporation“ A/S gaunama nauda dėl nuolaidų taikymo, įvertinus, kad mokesčių dalis už paslaugas Rygos tarptautiniame oro uoste be nuolaidos sudaro tik 2 procentus visų sąnaudų, buvo itin maža ir nereikšminga bei negalinti turėti esminės reikšmės skrydžiams iš Vilniaus tarptautinio oro uosto vykdyti.

66.8.                      „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinis oro uostas nesudarė jokio draudžiamo susitarimo, Rygos tarptautinis oro uostas nuolaidas taikė, o „Air Baltic Corporation“ A/S nuolaidas gavo privalomų Latvijos Respublikos teisės aktų pagrindu. Rygos tarptautinio oro uosto dalyvavimas svarstant teisinio reglamentavimo principus nepaneigia atitinkamų teisės aktų privalomumo, ypač „Air Baltic Corporation“ A/S atžvilgiu.

66.9.                      BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ignoruoja Europos Komisijos, ESTT ir Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintą testą dėl draudžiamo susitarimo egzistavimo sąlygų. Siekiant taikyti SESV 101 straipsnio 1 dalį (KĮ 5 straipsnį), ieškovė privalėjo įrodyti visas būtinąsias sąlygas, t. y.: nepriklausomų ūkio subjektų savarankišką susitarimą (suderintus veiksmus); kad būtent tokiu susitarimu (tokiais suderintais veiksmais) siekiama riboti konkurenciją arba jis riboja ar gali riboti konkurenciją; poveikis konkurencijai yra reikšmingas ir daromas poveikis prekybai tarp ES valstybių narių (SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimui konstatuoti būtina sąlyga). Nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovė tinkamai nepagrindė ir neįrodė egzistavus minėtas sąlygas.

66.10.                      Apeliaciniame skunde pateikiamas nepagrįstas žalos apskaičiavimas. Apeliaciniame skunde ieškovė, argumentuodama teiginius dėl žalos atsiradimo, nepagrįstai remiasi 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES nuostatomis. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė vykdė skrydžius nuostolingai dar iki „Air Baltic Corporation“ A/S atėjimo į atitinkamas reguliariųjų skrydžių iš Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkas. Ieškovė neįrodė, kad būtent „Air Baltic Corporation“ A/S veiklos vykdymas devyniuose ginčo skrydžiuose lėmė ieškovės bankrotą, ypač įvertinus, kad ieškovė ginčo laikotarpiu vykdė veiklą net iki trisdešimt šešių maršrutų. Ginčo laikotarpiu BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nuostolingai vykdė net ir skrydžius, visiškai nesusijusius su „Air Baltic Corporation“ A/S veikla.

66.11.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės „Air Baltic Corporation“ A/S atžvilgiu. Byloje įrodyta ir teismas bent iš dalies sutiko, kad ieškovė pajamų negavo ar nuostolių patyrė dėl kitų, su atsakovais nesusijusių, priežasčių. Tačiau teismas suklydo vertindamas tiek jų svarbą priežastinio ryšio, tiek kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymui ir (ar) civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų buvimui.

66.12.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad asmuo privalo atlyginti žalą ta apimtimi, kuria gavo naudos, net jeigu asmeniui netaikoma civilinė atsakomybė ar jis atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Nesant pagrindo „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto veiksmus vertinti kaip konkurencijos teisės pažeidimus ir, atitinkamai, neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo ir civilinės atsakomybės, reglamentuojamos CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, taikymui.

66.13.                      Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl to, kokią žalą ieškovė patyrė dėl SESV101 straipsnio pažeidimo, yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys ieškovės pozicijai, pateiktai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo, kad konkrečioje situacijoje galėjo kilti savarankiški SESV 101 straipsnio ir SESV 102 straipsnio pažeidimų padariniai. Priešingai, ieškovė įrodinėjo, kad draudžiamas susitarimas buvo sąlyga atsirasti „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmams. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė jau dėsto priešingą poziciją ir prašo teismo priteisti jai žalą, patirtą tik dėl „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto draudžiamo susitarimo, atitinkamos žalos nesiejant su tuo, ar „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi atitinkamose rinkose. Tai pažeidžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.

66.14.                      Ieškovė apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė tariamai jos patirtos žalos dydžio. Nėra pagrindo remtis nė vienu iš ieškovės apeliaciniame skunde įvardijamų dokumentų, kuriame pateikiami tariamos BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ patirtos žalos apskaičiavimai.

66.15.                      Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti negautas pajamas, o ne negautą grynąjį pelną. Ieškovės pozicija dėl priteistinos žalos pobūdžio ir dydžio prieštarauja pačios ieškovės reiškiamiems reikalavimams. Ieškovės procesiniuose dokumentuose bei apeliaciniame skunde nėra pateikiami duomenys ar skaičiavimai dėl jos sąnaudų, kurias ji būtų patyrusi, jeigu būtų toliau vykdžiusi atitinkamus skrydžius iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, ir į kurias turėtų būti atsižvelgiama skaičiuojant ieškovės tariamai negautą pelną. Ieškovės tariamai negauto grynojo pelno apskaičiavimo taip pat nėra ekspertizės akte bei C. V. nuomonėje. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ veiklos modelis buvo iš esmės netinkamas bei neefektyvus, o pati BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ netinkamai valdoma. Net jeigu byloje būtų pagrindas skaičiuoti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ patirtą žalą, iš BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ tariamai negautų pajamų turi būti atimtos išlaidos, kurių BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ būtų patyrusi. Be to, šios pajamos (pelnas) taip pat turi būti realios, o ne tikėtinos.

66.16.                      „Air Baltic Corporation“ A/S procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimu metu buvo tinkamas ir sąžiningas. Vien aplinkybė, kad teismas atsisakė tenkinti atitinkamus „Air Baltic Corporation“ A/S prašymus, nereiškia, kad „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir dėl to yra pagrindas „Air Baltic Corporation“ A/S nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos visa apimtimi, neišskiriant pridėtinės vertės mokesčio. Skirstant byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nėra pagrindo atsižvelgti į ieškovės, kaip bankrutavusios bendrovės, statusą. Ieškovė, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ignoruoja tai, kad teismas visiškai netenkino pirmojo jos reikalavimo, o antrąjį reikalavimą patenkino tik 28 procentų apimtimi, todėl ieškovės tenkintų reikalavimų dalis yra net mažesnė, nei nurodyta sprendime.

67.       Ieškovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsiliepimu į atsakovų „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovų „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto apeliacinius skundus; tenkinti AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ apeliacinius skundus; priteisti ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinius skundas grindžia šiais pagrindiniai argumentais:

67.1.                      Atsakovai nepagrįstai ginčija teismo išvadą dėl jų veiksmų neteisėtumo. Skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovai nepaneigia sprendime padarytų pagrįstų išvadų dėl atsakovų sudaryto draudžiamo susitarimo (SESV 101 straipsnis ir KĮ 5 straipsnis) ir dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atitinkamose ginčo maršrutų rinkose (SESV 102 straipsnis ir KĮ 7 straipsnis).

67.2.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu dėl to paties kontroliuojančio akcininko, veiklos pobūdžio ir geografinės veiklos teritorijos atsakovus siejo bendras interesas – pervežti kuo didesnį keleivių skaičių per Rygą. Dar iki „Air Baltic Corporation“ A/S įžengimo į Vilniaus tarptautinį oro uostą, atsakovai kartu pradėjo rūpintis finansinėmis šio tikslo įgyvendinimo priemonėmis. Atsakovai slepia duomenis apie iki pat 2009 m. gegužės 5 d. faktiškai taikytų nuolaidų finansinę naudą, tačiau jau vien tik keleivių apsaugos mokesčio atžvilgiu taikytos nuolaidos „Air Baltic Corporation“ A/S leido sutaupyti net 53 890 152,45 Eur. Todėl, įžengęs į Vilniaus tarptautinį oro uostą, „Air Baltic Corporation“ A/S pasirinko ieškovės maršrutus, derino skrydžių laikus prie ieškovės, ieškovės atžvilgiu vykdė neteisėtą reklamą ir grobuonišką (žemesnę už savikainą) kainodarą. Tačiau Rygos tarptautiniame oro uoste „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžius ir toliau vykdė už didesnes kainas nei savikaina. Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S nepaneigė, kad didesnėmis nei 185 mln. Lt (53,6 mln. Eur) vertės nuolaidomis buvo kompensuoti tie jo patirti nuostoliai, kuriuos jis patyrė, siekdamas išstumti ieškovę iš atitinkamų tiesioginių skrydžių rinkų iš (į) Vilniaus. „Air Baltic Corporation“ A/S nenurodė, kad jo finansiniai ištekliai būtų leidę jam savarankiškai vykdyti grobuonišką kainodarą Vilniaus tarptautiniame oro uoste ir būtent tokiomis sąlygomis įeiti į ginčo maršrutų rinkas. „Air Baltic Corporation“ A/S tiesioginius skrydžius iš Vilniaus tarptautinio oro uosto pakeitęs netiesioginiais skrydžiais per Rygos tarptautinį oro uostą (pašalinęs ieškovę), taip garantavo Rygos tarptautiniam oro uostui dideles pajamas iš lėktuvo kilimo ir tūpimo bei keleivių apsaugos mokesčių, antžeminio aptarnavimo ir kitų mokesčių, mokamų už kiekvieną keleivį. „Air Baltic Corporation“ A/S, pašalinęs iš atitinkamų tiesioginių skrydžių rinkos pagrindinę konkurentę ieškovę ir nukreipęs visus skrydžių maršrutus per Rygos tarptautinį oro uostą, papildomai didino savo skrydžių bilietų kainas. Atsakovų veiksmus nagrinėjamu atveju reikia vertinti ne atskirai konkrečiais metais, konkrečiu mėnesiu ar kiekvienoje prekės ar geografinėje rinkoje, o kaip visumą, nustatant, ar tokie veiksmai patvirtina antikonkurencinės strategijos buvimą ir įgyvendinimą. Būtent pervežtų keleivių skaičiaus didinimas per Rygos tarptautinį oro uostą vertintinas kaip atsakovų suderintas antikonkurencinis veiksmas ir tikslas. Nustačius šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą veikti rinkoje atitinkamu būdu, ESTT praktikoje toks susitarimas kvalifikuojamas būtent kaip SESV 101 straipsnio pažeidimas.

67.3.                      Byloje įrodyta, kad atsakovai dominavo atitinkamose Rygos tarptautinio oro uoste rinkose. Teismas pagrįstai nustatė, kad Rygos tarptautinio oro uosto ir „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimas Rygos tarptautiniame oro uoste sudarė prielaidas piktnaudžiauti Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkose ir dominuojančiai padėčiai sustiprinti Rygos tarptautiniame oro uoste. Atsakovų piktnaudžiavimo veiksmai atitinkamose Vilniaus tarptautinio oro uosto rinkose kvalifikuotini kaip SESV 102 ir KĮ 7 straipsnių pažeidimas, neatsižvelgiant į „Air Baltic Corporation“ A/S užimtas rinkų dalis. Kita vertus, byloje įrodytas ir „Air Baltic Corporation“ A/S dominavimas atitinkamose Vilniaus tarptautinio oro uosto tiesioginių skrydžių rinkose. Šios teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo niekaip nepaneigia deklaratyvūs atsakovų teiginiai, kad teismas dominavimą nustatė vien tik rinkos dalių pagrindu.

67.4.                      Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad Vilniaus ir Rygos tarptautinių oro uostų rinkos yra nesusijusios, „Air Baltic Corporation“ A/S nutraukus skrydžius iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, buvo pradėta vykdyti daugybę jungtinių skrydžių tomis pačiomis kryptimis per Rygos tarptautinį oro uostą. Vilniaus keleivių skaičiaus augimas Rygos tarptautiniame oro uoste neabejotinai patvirtina, kad „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto antikonkurencinė strategija turėjo reikšmingus neigiamus padarinius tiek ieškovei, tiek Vilniaus oro uostui, tiek Lietuvos vartotojų interesams (SESV 101, 102 straipsniai). „Air Baltic Corporation“ A/S turima rinkos dalis skrydžiuose gerokai viršijo 40 procentų rinkos dalį, kuriai esant taikytina dominavimo prezumpcija. Bendra „Air Baltic Corporation“ A/S, kaip Vilniaus tarptautinio oro uosto paslaugų pirkėjo, rinkos dalis Vilniaus tarptautiniame oro uoste jau 2006 m. viršijo 50 procentų ribą ir kitais, t. y. 2007 m., sudarė itin didelius 63 procentus. Tokio dydžio bendrą rinkos dalį „Air Baltic Corporation“ A/S išlaikė iki pat ginčo laikotarpio pabaigos – 2008 m., kai „Air Baltic Corporation“ A/S staiga nutraukė didžiąją dalį tiesioginių ginčo skrydžių iš (į) Vilniaus ir nukreipė Vilniaus keleivius jungtiniais skrydžiais per Rygą. Teismas turėjo teisę spręsti, kad „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra įrodytas ir tose atitinkamų skrydžių rinkose, kuriose „Air Baltic Corporation“ A/S tam tikrais laikotarpiais neužėmė 40 procentų arba didesnės rinkos dalies – grobuoniškos kainodaros taikymas, „Air Baltic Corporation“ A/S nuostolius finansuojant neteisėtomis nuolaidomis, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti nuostolių priteisimo ir Vilnius–Helsinkis–Vilnius, Vilnius–Paryžius–Vilnius bei Vilnius–Londonas–Vilnius rinkose.

67.5.                      Teismas pagrįstai nustatė ne tik atsakovo piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (KĮ 7 straipsnio 1 dalis, SESV 102 straipsnio 1 dalis), bet ir draudžiamo susitarimo sudarymą (KĮ 5 straipsnio 1 dalies, SESV 101 straipsnio 1 dalis). Nustačius draudžiamą susitarimą, „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmai, neteisėtų nuolaidų pagrindu taikant grobuonišką kainodarą ieškovės atžvilgiu, laikytini neteisėtais, nepriklausomai nuo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų sudėties. Taigi, teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo priteisti ieškovei patirtus nuostolius taip pat ir tose atitinkamų skrydžių rinkose, kuriose tam tikrais laikotarpiais „Air Baltic Corporation“ A/S ir neužėmė 40 procentų rinkos dalies.

67.6.                      „Air Baltic Corporation“ A/S piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagrįstai nustatytas AKZO grobuoniškos kainodaros testo pagrindu. Kadangi atsakovai slėpė įrodymus, „Air Baltic Corporation“ A/S sąnaudas teismas pagrįstai apskaičiavo naudodamas ieškovės sąnaudų duomenis, t. y taikydamas efektyvaus konkurento testą. Tokia teismo pozicija visiškai atitinka ES teisę bei ESTT praktiką. Teismas pagrįstai netaikė „Air Baltic Corporation“ A/S apeliaciniame skunde akcentuojamo C1 pelningumo maržos testo. C1 testas taikomas visiškai kitokiose – valstybės pagalbos – bylose. Be to, AKZO testą „Air Baltic Corporation“ A/S pradėjo ginčyti tik apeliaciniame skunde, todėl dėl šio argumento nėra atliekama pirmosios instancijos teismo sprendimo kontrolė.

67.7.                      Atsakovui nepaneigus to, kad ieškovė buvo efektyvi atsakovo konkurentė, nėra pagrindo nesivadovauti išsamesniais ir tikslesniais ieškovės sąnaudų duomenimis, vykdant atitinkamus skrydžius iš (į) Vilniaus.

67.8.                      Atsakovai nepagrįstai ginčija teismo išvadą dėl antikonkurencinės schemos buvimo. Atsakovų antikonkurencinė schema, viena vertus, atitinka visus SESV 101 straipsnio 1 dalies kvalifikuojančius požymius; kita vertus, „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmai, taikant grobuonišką kainodarą, vertintini kaip savarankiškas konkurencijos teisės pažeidimas SESV 102 straipsnio prasme. Rygos tarptautinis oro uostas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas atsakovų susitarimą turėjo vertinti pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sąvoką. Konkurencijos teisėje „susitarimas“ yra platesnė sąvoka nei civilinėje teisėje. Pagal ESTT praktiką draudžiamam susitarimui sudaryti užtenka vien „minčių susitikimo, o ne jų sutapimo“.

67.9.                      „Air Baltic Corporation“ A/S nepagrįstai ginčija, kad atsakovų draudžiamas susitarimas ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi galėjo turėti poveikį ES valstybių narių prekybai. Pagal ES teisę konkurencijos ribojimas svarbiuose oro uostuose savaime lemia pagrindą taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Nors atsakovai nepateikė susitarimo, kuriuo buvo įformintas nuolaidų teikimas, Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo bylos medžiagoje pateiktas 2005 m. balandžio 28 d. „Deutsche Lufthansa AG“ atsakymas patvirtina, kad susitarimas buvo pasirašytas atsakovų „Air Baltic Corporation“ A/S ir Rygos tarptautinio oro uosto.

67.10.                      „Air Baltic Corporation“ A/S nepagrįstai nurodo, kad „Air Baltic Corporation“ A/S turi būti atleistas nuo atsakomybės – Rygos tarptautinio oro uosto ir „Air Baltic Corporation“ A/S akcininko sprendimai negali būti laikomi pagrindu atleisti nuo atsakomybės nei Rygos tarptautinį oro uostą, nei „Air Baltic Corporation“ A/S. „Air Baltic Corporation“ A/S turėjo galimybę pasirinkti taikyti nuolaidas ar jų netaikyti. Be to, jokiuose teisės aktuose nenumatyta „Air Baltic Corporation“ A/S pareiga taikyti grobuonišką kainodarą ir išstumti ieškovę iš atitinkamų Vilniaus tarptautinio oro uosto skrydžių rinkų. Nuolaidų taikymas, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir draudžiamas susitarimas su „Air Baltic Corporation“ A/S yra paties Rygos tarptautinio oro uosto iniciatyva sukurti ir atlikti veiksmai. Būtent Rygos tarptautinio oro uosto pasiūlymu ir tik pačiam Rygos tarptautiniam oro uostui patvirtinus nuolaidų sistemą, ši sistema buvo įtvirtinta teisės aktu.

67.11.                      Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas suklydo dėl ieškovei skundžiamu sprendimu priteistos žalos dydžio. Atsakovų argumentai dėl skundžiamu sprendimu priteistos žalos dydžio mažinimo yra nepagrįsti.

67.12.                      Teismas pagrįstai vadovavosi nešališkos teismo ekspertės parengtu ekspertizės aktu. Ekspertizės aktas yra patikimesnis už kituose įrodymuose esančius duomenis, jo patikimumu teismas neturėjo pagrindo abejoti. Atsakovai ignoruoja tai, kad teismo ekspertė turėjo diskreciją pasirinkti nuostolių apskaičiavimo būdą, nes nė vienas nuostolių apskaičiavimo metodas nėra visuotinai privalomas. Be to, tinkamai apskaičiuotą nuostolių dydį patvirtina ir faktas, kad, nepaisant skirtingos metodikos, teismo ekspertės apskaičiuotas nuostolių dydis iš esmės yra tapatus dr. C. V. apskaičiuotam nuostolių dydžiui. Byloje nėra paneigta, kad teismo ekspertė turėjo būtiną kvalifikaciją ieškovės patirtiems nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

67.13.                      Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į dr. C. V. išvadą. Dr. C. V. išvadą rengė remdamasis tais pačiais duomenimis, kaip ir teismo ekspertė, ir dėl to turėjo visas galimybes visapusiškai įvertinti ieškovės patirtų nuostolių dydį.

67.14.                      V. Č. parengta turto vertinimo ataskaita yra pagrįsta ir aktuali nustatant ieškovės patirtų nuostolių dydį. Rygos tarptautinis oro uostas nepagrįstai kritikuoja V. Č. ataskaitą, nes šioje ataskaitoje iškeltos žalos apskaičiavimo prielaidos yra suderinamos su ESTT ir Europos Komisijos praktika. Vertindamas ieškovės patirtų nuostolių dydį, V. Č. turėjo labai ribotą kiekį duomenų, kuriuos iki bylos iškėlimo ieškovė surinko savo iniciatyva. Vis dėlto V. Č. ataskaitoje pateiktas ieškovės nuostolių vertinimas mažai skiriasi nuo nuostolių dydžio, kurį, turėdami daug išsamesnius „Air Baltic Corporation“ A/S duomenis bei taikydami konservatyvesnes nuostolių apskaičiavimo metodikas, nustatė teismo ekspertė ir dr. C. V..

67.15.                      Teismas pagrįstai nesivadovavo „Ernst & Young Baltic SIA“ išvadomis, kurios byloje yra įvertintos kaip nepagrįstos ir nepatikimos. Be to, buvęs „Ernst & Young Baltic SIA“ direktoriaus pavaduotojas I. J. yra „Air Baltic Corporation“ A/S atstovas šioje byloje.

67.16.                      Atsakovai apeliaciniais skundais nepagrįstai ginčija priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos. Byloje surinktų įrodymų pagrindu atskleidus „Air Baltic Corporation“ A/S inicijuotą kainų karą, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių.

67.17.                      Apeliaciniuose skunduose nepaneigta, kad ginčo laikotarpiu ieškovė buvo moki ir galėjo vykdyti veiklą. Ieškovės finansinis stabilumas patvirtintas oro vežėjų veiklą prižiūrinčios Civilinės aviacijos administracijos dokumentais.

67.18.                      „Air Baltic Corporation“ A/S klaidingai nurodo, kad teismas turėjo visa apimtimi vadovautis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvada. Pagal nuoseklią teismų praktiką tokia išvada nėra įrodinėjimo priemonė ir teismams neturi privalomos galios. Be to, kaip nurodė pati Konkurencijos taryba, išvada pateikta neatlikus tyrimo ir iš esmės nevertinus bylos medžiagos, su kurios dalimi Konkurencijos taryba apskritai neturėjo net teorinės galimybės susipažinti.

67.19.                      Nepagrįsti „Air Baltic Corporation“ A/S teiginiai, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį. Teismas pagrįstai nurodė, kad tik 2006 m. lapkričio 22 d. paaiškėjo nuolaidų neteisėtumo faktas, jų priėmimo aplinkybės, kontekstas ir tikslas, leidę ieškovei objektyviai suvokti, kad nuolaidomis buvo kryžmiškai subsidijuojama „Air Baltic Corporation“ A/S grobuoniškai kainodara Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Tačiau, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, egzistuoja visos sąlygos atnaujinti ieškinio senaties terminą.

67.20.                      Atsakovai nepagrįstai reikalauja pakeisti skundžiamu sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją. Procesinėmis teisėmis piktnaudžiavusiems atsakovams bylinėjimosi išlaidos apskritai nepriteistinos. Be to, Rygos tarptautinio oro uosto prašomas 100 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra negalimas ir dėl to, kad jam pareikštas ieškinys buvo atmestas ne reabilituojančiais pagrindais, o dalis prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų atsirado paties Rygos tarptautinio oro uosto iniciatyva. „Air Baltic Corporation“ A/S prašoma taikyti bylinėjimosi išlaidų proporcija yra negalima dėl logikai prieštaraujančio „Air Baltic Corporation“ A/S argumento apie žalos priteisimą, nenustačius neteisėtų veiksmų, dėl to, kad dalis prašomų bylinėjimosi išlaidų apskritai nesusijusios su šia byla.

67.21.                      „Air Baltic Corporation“ A/S nepagrįstai ginčija ieškovei priteistas įstatymuose nustatytas palūkanas. „Air Baltic Corporation“ A/S argumentai dėl teismo ir ieškovės tariamai vilkinto proceso yra melagingi.

67.22.                      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 12 d. nutartimi pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šioje byloje kilusį ginčą.

IV.                      Apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė

68.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“, Tarptautinio oro uosto ,,Ryga“, trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ apeliacinius skundus, 2020 m. kovo 30 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kurią ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė; kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ 104 797,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui Tarptautiniam oro uostui ,,Ryga“ 51 920,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ po 52 248,55 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė lygiomis dalimis iš trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ atsakovui Tarptautiniam oro uostui ,,Ryga“ po 22 718,20 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

69.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia deliktinės civilinės atsakomybės atsakovams taikymo dėl galimo ES konkurencijos teisės pažeidimo bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas tik galimas SESV 102 straipsnio pažeidimas, kaip atsakovų civilinės atsakomybės pagrindas. Aplinkybės, susijusios su atsakovų veiksmais galimai taikant kryžminį subsidijavimą Rygos tarptautiniame oro uoste, yra ne atskiro ES konkurencijos teisės pažeidimo pagrindas (SESV 101 straipsnis); jos teisiškai reikšmingos tik sprendžiant dėl SESV 102 straipsnio galimo pažeidimo, dėl „Air Baltic Corporation A/S“ konkuravimo ginčui aktualiose atitinkamose rinkose (grobuoniškos kainodaros (ne)taikymo kontekste). Nurodė, kad teismas, užtikrindamas veiksmingą ES konkurencijos teisės įgyvendinimą, vertina galimus ES konkurencijos teisės pažeidimus neperžengdamas ginčo ribų – kiek tai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu.

70.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas siejamas tik su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi – tą patvirtino ieškovės suformuoto reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrindas, įrodinėjamos aplinkybės, faktinių bylai reikšmingų aplinkybių visuma. Ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė kildino iš atitinkamų „Air Baltic Corporation A/S“ veiksmų Vilniaus tarptautiniame oro uoste, ieškovės vertinimu, būtent Vilniaus tarptautinio oro uosto devyniose skrydžių rinkose atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ taikė grobuonišką kainodarą, tokiu būdu padarydamas žalą ieškovei. Nors apeliaciniame skunde ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus kildino iš SESV 101 straipsnio (KĮ 5 straipsnis) ir SESV 102 straipsnio (KĮ 7 straipsnis) pažeidimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip galimus atsakovų neteisėtus veiksmus vertino piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (grobuoniškos kainodaros taikymą) pagal SESV 102 straipsnį. Kadangi atsakovo Tarptautinio oro uosto „Ryga“ atsakomybės klausimas byloje buvo siejamas išimtinai tik su SESV 101 straipsnio pažeidimu ir nebuvo susijęs su SESV 102 straipsniu, jo pažeidimu, atsakovo Tarptautinio oro uosto ,,Ryga“ neteisėtų veiksmų, taip pat ir jo atsakomybės klausimas bei su tuo susiję šalių argumentai apeliacinės instancijos teismo nebuvo vertinami.

71.       Apeliacinės instancijos teismas dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo nurodė, kad tik nustačius neteisėtus veiksmus (grobuonišką kainodarą) ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas galima spręsti klausimą dėl ES konkurencijos teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. SESV 102 straipsnio taikymas siejamas su penkiomis sąlygomis: 1) viena ar daugiau įmonių; 2) dominuojanti padėtis; 3) dominuojanti padėtis yra vidaus rinkoje ar didelėje jos dalyje; 4) piktnaudžiavimas; 5) poveikis prekybai tarp valstybių narių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai neargumentavo dėl SESV 102 straipsnio taikymo sąlygų, tačiau teismas iš esmės nustatė visas SESV 102 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes: ginčas kilęs tarp skirtingose valstybėse narėse veikiančių kelių ūkio subjektų; pripažintas atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ dominavimas atitinkamose rinkose, jo galimai neteisėti veiksmai, taikant grobuonišką kainodarą, darė poveikį tarp valstybių narių.

72.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atitinkamą rinką sudaro kiekviena atskira maršruto kryptis. Iš esmės tokią išvadą dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo padarė ir pirmosios instancijos teismas. Šalys tokio atitinkamos rinkos („iš taško į tašką“) apibrėžimo neginčijo.

73.       Tačiau ginčo šalys nesutarė, ar į atitinkamą rinką patenka ginčo metu Kauno oro uoste vykdyti skrydžiai maršrutais Kaunas–Londonas–Kaunas, Kaunas–Dublinas–Kaunas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad minėti skrydžių maršrutai buvo pakeičiami skrydžių maršrutais Vilnius–Londonas–Vilnius, Vilnius–Dublinas–Vilnius. Apeliacinės instancijos teismas atmetė šį argumentą ir nurodė, kad apibrėžiant atitinkamą rinką objektyvios konkurencijos sąlygos tarp ūkio tiekėjų neturi būti visiškai vienodos. Vertinant oro uostų pakeičiamumą reikia įvertinti, ar vartotojai šiuos oro uostus laiko pakeičiamais. Byloje nėra aplinkybių, rodančių, kad Vilniaus ir Kauno oro uostai buvo akivaizdžiai nepakeičiami ir keleiviai jų nelaikė alternatyviais. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, abu oro uostai ginčo laikotarpiu pasižymėjo iš esmės panašiomis techninėmis galimybėmis, atstumas tarp šių oro uostų atitiko Europos Komisijos praktikoje taikomus pakeičiamumo nustatymo kriterijus (visų pirma 100 km ir 1 valandos keliavimo laikas tarp oro uostų). Abiejuose oro uostuose buvo teikiamos iš esmės panašaus pobūdžio paslaugos.

74.        Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į nustatytas oro vežėjų užimamų rinkų dalis bei kitas faktines bylos aplinkybes, reikšmingas dominavimui nustatyti, atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ dominavimas gali būti nustatytas trijose skrydžių rinkose: Vilnius–Berlynas–Vilnius rinkoje nuo 2005 m., Vilnius (Kaunas)–Stokholmas–Vilnius (Kaunas) rinkoje nuo 2006 m., Vilnius–Kopenhaga–Vilnius rinkoje 2005 m. Savo dominavimą (galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką) minėtose trijose skrydžių rinkose iš esmės savo apeliaciniame skunde pripažino ir pats atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“. Išvadą byloje teikusios Konkurencijos tarybos nuomone, byloje nebuvo pagrįsta, kad „Air Baltic Corporation A/S“ apskritai dominavo nors vieno ginčo maršruto rinkoje ar kad „Air Baltic Corporation A/S“ galimai dominavo nurodytą laikotarpį 2004–2008 m.

75.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ dominavimą nurodytose rinkose atitinkamais laikotarpiais, sprendė dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad nesąžiningų kainų taikymas (grobuoniška kainodara) yra konkurencijos teisės pažeidimas, kildinamas iš SESV 102 straipsnio antros pastraipos a punkto. Siekiant nustatyti, ar taikydama savo tarifus dominuojanti įmonė piktnaudžiauja šia padėtimi, reikia įvertinti visas aplinkybes ir patikrinti, ar tokiais tarifais siekiama atimti iš pirkėjo tiekimo šaltinių pasirinkimo galimybę arba ją apriboti, sukurti konkurentams patekimo į rinką kliūtis, prekybos partneriams taikyti nevienodas sąlygas už lygiavertes paslaugas, taip sudarant jiems nepalankias konkurencines sąlygas, ar iškraipant konkurenciją sustiprinti savo dominuojančią padėtį. Kainos nustatymo kriterijai grobuoniškos kainodaros bylose vadinami „AKZO testu“.

76.       Vertinant atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ kainodarą, sprendžiant, ar ji buvo grobuoniška, yra aktualūs būtent atsakovo duomenys apie jo patirtas sąnaudas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo dėl atsakovo ,,Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių iš Vilniaus ir į jį taikytos kainodaros grobuoniškumo spręsdamas pagal ieškovės, o ne atsakovo duomenis apie jo sąnaudas, patirtas vykdant skrydžius atitinkamais ginčo maršrutais, ir ši klaida galėjo nulemti klaidingas teismo išvadas.

77.       Minėtoji pirmosios instancijos teismo klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme, įvertinant bylos įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ patirtas sąnaudas, jų santykį su atsakovo pajamomis, paslaugų kainomis, visumą. Aptarto pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo, jo pagrįstumo nepagrindžia ir teismo nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad ekspertizės metu nustatyta, kad atsakovo vidutinė metinė savikaina vienam keleiviui yra žymiai mažesnė nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į atsakovo dokumentų teismui teikimo specifiškumą, t. y. į tai, kad dokumentai apie atsakovo finansinius srautus, sąnaudas, pelną ir pan. teismui buvo teikti selektyviai, fragmentiškai, atsietai nuo visumos, kritiškai vertino atsakovo pateiktus duomenis apie jo skrydžių ginčo maršrutų iš Vilniaus ir į jį pelningumą. Byloje buvo pateikti įvairūs atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ sąnaudų ir pajamų duomenys, vykdant skrydžius atitinkamose rinkose. Apeliacinės instancijos teismas vertino byloje esančius duomenis dėl atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pajamų ir sąnaudų, kurias įmonė patyrė tose atitinkamose rinkose, kuriose yra nustatytas jos dominavimas.

78.       Vykdant skrydžius Vilnius–Berlynas–Vilnius maršrutu atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ patirtos sąnaudos ir gautos pajamos LVL nurodomos atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pateiktuose dokumentuose:

79.       A. K. ekspertizės akte nustatyta „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė metinė paslaugų kaina ir vidutinė savikaina:

80.       Vidutinė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vidutinė metinė paslaugų kaina ir vidutinė savikaina:

81.       Bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atliktoje „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių maršrutais į Vilnių ir iš jo pelningumo 2004–2008 m. apžvalgos ataskaitoje nustatyti tokie „Air Baltic Corporation A/S“ veiklos rezultatai LVL:

82.       Iš atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pateiktų Vilnius–Berlynas–Vilnius maršruto duomenų matyti toks atliktų skrydžių ir keleivių skaičiaus pokytis ginčo metu:

83.       Taigi atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ aptariamu maršrutu aiškiai padidino vykdomų skrydžių skaičių 2005 m., 2006 m. „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių Vilnius–Berlynas– Vilnius maršrutu skaičių ir toliau didino; „Air Baltic Corporation A/S“ keleivių Vilnius–Berlynas–Vilnius maršrutu skaičius visu 2004–2008 metų laikotarpiu didėjo, itin didelis (teigiamas) „Air Baltic Corporation A/S“ pervežtų keleivių skaičiaus pokytis aptariamame maršrute matomas 2005 m., kai atsakovo pervežtų keleivių skaičius, lyginant su praėjusiais metais (2004 m.), padidėjo beveik 65 procentais. 2007–2008 m. atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ mažino Vilnius–Berlynas–Vilnius maršrutu atliekamų skrydžių skaičių – 2007 m. „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių Vilnius–Berlynas–Vilnius maršrutu skaičius, lyginant su 2006 m., sumažėjo beveik 34 procentais, nepaisant to, atsakovo Vilnius–Berlynas–Vilnius maršrutu pervežamų keleivių skaičius, lyginant su ankstesniais metais, ir toliau didėjo.

84.       Nustatyta, kad Vilnius–Berlynas–Vilnius skrydžių maršruto rinkoje „Air Baltic Corporation A/S“ dominavo nuo 2005 m. (konkrečiai – 2005, 2006 m.), tai yra aktualus, grobuoniškos kainodaros vertinimo aptariamoje rinkoje laikotarpis. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad vykdant skrydžius Vilnius–Berlynas–Vilnius maršrutu „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė metinė paslaugų kaina 2005–2006 m. buvo didesnė nei vidutinė savikaina, o 2007–2008 m. vidutinė Vilnius–Berlynas–Vilnius maršruto savikaina buvo didesnė nei vidutinė metinė „Air Baltic Corporation A/S“ šio maršruto paslaugų kaina.

85.       Tiek pagal „Air Baltic Corporation A/S“ byloje pateiktus duomenis, tiek pagal bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atliktą „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių maršrutais į Vilnių ir iš jo pelningumo 2004–2008 m. apžvalgos ataskaitą Vilnius–Berlynas–Vilnius maršruto skrydžių (veiklos) rezultatai 2007–2008 m. buvo neigiami (veikla nuostolinga). Tačiau duomenys apie Vilnius–Berlynas–Vilnius maršruto skrydžių (veiklos) rezultatus 2005–2006 m. minėtuose (aptariamuose) dokumentuose yra prieštaringi (skirtingi). Remiantis „Air Baltic Corporation A/S“ byloje pateiktais duomenimis, „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių (veiklos) rezultatai 2005–2006 m. vykdant skrydžius Vilnius–Berlynas–Vilnius maršrutu buvo neigiami (veikla nuostolinga); o remiantis bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atlikta „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių maršrutais įVilnių ir iš jo pelningumo 2004–2008 m. apžvalgos ataskaita, Vilnius–Berlynas–Vilnius maršruto „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių (veiklos) rezultatai 2005–2006 m. buvo teigiami (veikla pelninga).

86.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad, remiantis atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pateikta informacija apie jo sąnaudas ir pajamas bei bendrovės „Ernst & Young Baltic“ ataskaita, galima spręsti, kad tam tikru laikotarpiu atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ šioje skrydžių rinkoje veikė nuostolingai. Šie duomenys buvo prieštaringi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi kriterijus šioje atitinkamoje rinkoje, atsižvelgė į kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Atsakovo vidutinė metinė paslaugų kaina buvo panaši (tam tikru laikotarpiu ir viršijo) į vidutinę savikainą. 2004 m., 2007 m., 2008 m. nustatytas skirtumas, kai atsakovo vidutinė savikaina viršijo metinę paslaugų kainą, tačiau šis skirtumas nerodo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ypač atsižvelgiant į pačios ieškovės 2004 m. ir 2005 m. taikytą vidutinę savikainą ir vidutinę metinę paslaugų kainą. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovo taikyta kainodara atitinkamoje rinkoje pažeidė vartotojų interesus, sudarė įėjimo į rinką kliūtis kitiems oro vežėjams. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ taikyta kainodara šioje rinkoje negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

87.       Vykdant skrydžius Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršrutu atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ patirtos sąnaudos ir gautos pajamos LVL nurodomos atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pateiktuose dokumentuose:

88.       A. K. ekspertizės akte nustatyta „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė metinė paslaugų kaina ir vidutinė savikaina:

89.       Vidutinė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bilietų kaina ir paslaugų savikaina:

90.       Bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atliktoje „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių maršrutais į Vilnių ir iš jo pelningumo 2004–2008 m. apžvalgos ataskaitoje nustatyti tokie „Air Baltic Corporation A/S“ veiklos rezultatai LVL:

91.       Iš atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pateiktų Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršruto duomenų matyti toks atliktų skrydžių ir keleivių skaičiaus pokytis ginčo metu:

92.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ aptariamu maršrutu aiškiai padidino vykdomų skrydžių skaičių 2005 m., 2006 m. „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršrutu skaičių ir toliau didino; „Air Baltic Corporation A/S“ keleivių Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršrutu skaičius beveik visu 2004–2008 m. laikotarpiu didėjo (keleivių skaičiaus sumažėjimas pastebimas tik 2008 m.), itin didelis (teigiamas) „Air Baltic Corporation A/S“ pervežtų keleivių skaičiaus pokytis aptariamame maršrute vyko 2005 ir 2006 m., kai atsakovo pervežtų keleivių skaičius, lyginant su praėjusiais metais (2004 m. ir 2005 m.), atitinkamai padidėjo beveik 78 ir 54 procentais. 2007–2008 m. atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ mažino Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršrutu atliekamų skrydžių skaičių, nors atsakovas Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršrutu pervežamų keleivių skaičius, lyginant su ankstesniais metais, ir toliau didėjo.

93.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilnius–Kopenhaga–Vilnius skrydžių maršruto rinkoje atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ dominavo nuo 2005 m., tačiau konkrečiai šiuo atveju yra aktualus tik 2005 m. grobuoniškos kainodaros vertinimo aptariamoje rinkoje laikotarpis, kadangi vėliau konkurencija šioje rinkoje, „Air Baltic Corporation A/S“ užimant visą aptariamą rinką, joje absoliučiai dominuojant, nebevyko. Aptarti bylos duomenys patvirtino, kad Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršruto „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė metinė paslaugų kaina iš esmės visu ginčo laikotarpiu 2004–2008 m. buvo didesnė nei vidutinė savikaina, „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė savikaina viršijo vidutinę metinę paslaugų kainą tik pirmaisiais atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ veiklos aptariamoje rinkoje metais – 2004 m.

94.       Tiek pagal „Air Baltic Corporation A/S“ byloje pateiktus duomenis, tiek pagal bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atliktą atsakovo skrydžių maršrutais į Vilnių ir iš jo pelningumo 2004–2008 m. apžvalgos ataskaitą Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršruto skrydžių (veiklos) rezultatai buvo neigiami (veikla nuostolinga) tik pirmaisiais „Air Baltic Corporation A/S“ veiklos aptariamoje rinkoje metais – 2004 m., visą kitą ginčo laikotarpį (didžiausią jo dalį), kuris apima ir aktualų, grobuoniškos kainodaros vertinimo aptariamoje rinkoje, laikotarpį – 2005 m., t. y. nuo 2005 m. iki 2008 m., Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršruto „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių (veiklos) rezultatai buvo teigiami (veikla pelninga). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ taikyta kainodara šioje rinkoje negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

95.       Vykdant skrydžius Vilnius–Stokholmas–Vilnius maršrutu atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ patirtos sąnaudos ir gautos pajamos LVL nurodomos atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pateiktuose dokumentuose:

96.       A. K. ekspertizės akte nustatyta „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė metinė paslaugų kaina ir vidutinė savikaina:

97.       Vidutinė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bilietų kaina ir paslaugų savikaina:

98.       Bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atliktoje „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių maršrutais į Vilnių ir iš jo pelningumo 2004–2008 m. apžvalgos ataskaitoje nustatyti tokie „Air Baltic Corporation A/S“ veiklos rezultatai LVL:

99.       Iš atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pateiktų duomenų vykdant skrydžius Vilnius–Stokholmas–Vilnius maršrutu matyti toks atliktų skrydžių ir keleivių skaičiaus pokytis ginčo metu:

100.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ aptariamu maršrutu aiškiai padidino vykdomų skrydžių skaičių 2007 m.; 2008 m. „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių Vilnius–Stokholmas–Vilnius maršrutu skaičius ir toliau didėjo. Atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ 2007–2008 m. didinant atliekamų skrydžių skaičių, atitinkamai didėjo ir pervežamų keleivių skaičius. Didžiausias (teigiamas) „Air Baltic Corporation A/S“ pervežtų keleivių skaičiaus, kaip ir skrydžių skaičiaus, pokytis skraidinant aptariamu maršrutu įvyko 2007 metais, kai „Air Baltic Corporation A/S“ pervežtų keleivių skaičius, lyginant su praėjusiais (2006 m.) metais, padidėjo beveik 60 procentų.

101.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilnius–Stokholmas–Vilnius skrydžių maršruto rinkoje „Air Baltic Corporation A/S“ dominavo nuo 2006 m., taigi, 2006–2008 m. buvo aktualus grobuoniškos kainodaros vertinimo aptariamoje rinkoje laikotarpis. Aptarti bylos duomenys patvirtino, kad vykdant skrydžius Vilnius–Stokholmas–Vilnius maršrutu „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė metinė paslaugų kaina visu aktualiu ginčo laikotarpiu (2006–2008 m.) buvo didesnė nei vidutinė savikaina. Tiek pagal „Air Baltic Corporation A/S“ byloje pateiktus duomenis, tiek pagal bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atliktą „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių maršrutais į Vilnių ir iš jo pelningumo 2004–2008 m. apžvalgos ataskaitą Vilnius–Stokholmas–Vilnius maršruto skrydžių (veiklos) rezultatai visą aktualų ginčo laikotarpį buvo teigiami (veikla pelninga). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad „Air Baltic Corporation A/S“ taikyta kainodara šioje rinkoje negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

102.       Aptartų aplinkybių visuma sudarė pagrindą teigti, kad visose trijose skrydžių rinkose, kuriose buvo nustatytas atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ dominavimas atitinkamais laikotarpiais –Vilnius–Berlynas–Vilnius rinkoje nuo 2005 m., konkrečiai – 2005–2006 m., Vilnius– Stokholmas–Vilnius rinkoje nuo 2006 m., konkrečiai – 2006–2008 m., Vilnius–Kopenhaga– Vilnius rinkoje 2005 m. – atsakovo vidutinė metinė paslaugų kaina iš esmės viršijo vidutinę savikainą ir atsakovas šiose rinkose veikė pelningai – kainodara, užtikrinanti skrydžių pelningumą, negali būti pripažįstama grobuoniška pagal SESV 102 straipsnį.

103.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartoji kainų politika, kurią skraidindamas Vilnius–Berlynas–Vilnius, Vilnius–Stokholmas–Vilnius bei Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršrutais ginčui aktualiais laikotarpiais taikė atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“, negali būti vertinama kaip politika, kurios laikomasi siekiant (turint tikslą) išstumti konkurentus iš rinkos, ar juo labiau kaip politika, kuria nesiekiama kito ekonominio tikslo, o tik konkurentų pašalinimo, ar (ir) kaip konkurencijos iškraipymas.

104.       Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į tai, kad pačios ieškovės vidutinės paslaugų kainos vykdant skrydžius aptariamais maršrutais laikotarpiais, kai BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ šiuose maršrutuose konkuravo su „Air Baltic Corporation A/S“ ir „Air Baltic Corporation A/S“ užėmė dominuojančią padėtį skraidindamas jais, buvo žemesnės, kai kuriais atvejais netgi gerokai žemesnės nei „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinės metinės paslaugų kainos bei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ paslaugų savikaina. Taigi nenustačius atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, aiškiai grobuoniško elgesio strategijos, nebuvo nustatytas ir siekis iškraipyti konkurenciją, pašalinti konkurentus ar sudaryti kliūtis įeiti į rinką.

105.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ atitinkamose rinkose, kuriose nustatytas jo dominavimas, nepiktnaudžiavo, todėl nėra nustatyta šio atsakovo neteisėtų veiksmų (SESV 102 straipsnio antros pastraipos a punktas, KĮ 7 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nenustačius neteisėtų veiksmų, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tai eliminavo teisinį poreikį svarstyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

106.       Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo tarptautinio oro uosto ,,Ryga“ apeliacinio skundo reikalavimų – pakeisti atitinkamus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus – nurodė, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis).

107.       Pažymėtina, kad bylose, susijusiose su privačiu konkurencijos teisės įgyvendinimu civilinio proceso tvarka, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės į teisingą teismą principo užtikrinimą ir tokių bylų pobūdį. Iš Europos Komisijos 2005 m. gruodžio 19 d. Žaliosios knygos dėl ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles (COM/2005/0672) (toliau – Žalioji knyga), Baltosios knygos, nors ir neprivalomos teisinės galios, ES teisės aktų buvo matyti, kad privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo bylose teismui turėtų būti suteikiama teisė nukrypti nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, siekiant užtikrinti, kad pralaimėjusi ieškovė neturės padengti atsakovo nepagrįstų, netinkamų ar per didelių išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgė į nurodytus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus tokio pobūdžio bylose.

108.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme yra neprotingai didelis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų bylos aplinkybių visumą, ypač tai, kad ginčas kilęs dėl privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo, nenustatęs, kad ieškovė, pateikdama ieškinį šioje byloje, veikė aiškiai nepagrįstai, taip pat atsižvelgdama į ieškovės teisinį statusą – bankrutavusi bendrovė, visų byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, protingu ir proporcingu priteistinu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu atsakovui Tarptautiniam oro uostui ,,Ryga“ laikė 68 154,59 Eur sumą, o atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ – 156 745,64 Eur sumą.

109.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė 57 874 768,30 Eur (199 830 000 Lt) reikalavimą, o tretieji asmenys AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ pirmosios instancijos teisme pareiškė 87 502 896,20 Eur (302 130 000 Lt) reikalavimą, jį prašė priteisti solidariai iš atsakovų. Atsakovų apeliaciniai skundai buvo patenkinti, o ieškovės ir trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ apeliaciniai skundai – atmesti. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“, apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jų materialusis reikalavimas atsakovams dėl 87 502 896,20 Eur žalos atlyginimo, neskundė. Taigi ieškovės ir trečiųjų asmenų materialieji reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovams buvo priteistas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę.

110.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylinėjantis pirmosios instancijos teisme, dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į bendrą ieškovės ir trečiųjų asmenų pareikštų materialiųjų reikalavimų dydį. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti padalytos proporcingai pareikštų reikalavimų dydžiui tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų. Atsižvelgiant į tai, atsakovui Tarptautiniam oro uostui ,,Ryga“ iš ieškovės ir trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ buvo priteista po 22 718,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Atitinkamai atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ iš ieškovės ir trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ buvo priteista po 52 248,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

111.       Apeliacinės instancijos teismas protinga ir proporcinga priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma atsakovui Tarptautiniam oro uostui ,,Ryga“ laikė 29 202,63 Eur sumą, o atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ – 52 549,37 Eur sumą. Tretieji asmenys AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jų atsakovų naudai buvo priteistas 17 694 Eur (6000 Eur + 11 694 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų apeliaciniu skundu ginčijama suma palyginti su ieškovės ir atsakovo apeliaciniais skundais ginčijamų sumų dydžiais yra itin maža (nesudaro net 1 procento proporcijos), buvo laikyta, kad ginčas apeliacinės instancijos teisme iš esmės vyko tarp ieškovės ir atsakovų. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas priteistinas iš ieškovės ir nepriteistinas iš AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“. Iš ieškovės Tarptautiniam oro uostui ,,Ryga“ buvo priteista 29 202,63 Eur, o atsakovui „Air Baltic Corporation A/S“ – 52 549,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

112.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“, valstybinės akcinės bendrovės Tarptautinio oro uosto ,,Ryga“, trečiųjų asmenų AB „ŽIA valda“ (dabar – AB „Vertas Management“) ir AB „VA Reals“ (dabar – UAB „VA Reals“) kasacinius skundus, 2021 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

Dėl konkurenciją ribojančio susitarimo kaip neteisėtų veiksmų (SESV 101 straipsnis, KĮ 5 straipsnis)

113.       SESV 101 straipsnio 1 dalimi su vidaus rinka nesuderinamais ir draudžiamais pripažįstami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje (ESTT 2020 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Generics (UK) ir kt., C 307/18, 30 punktas). Pagal SESV 102 straipsnį kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

114.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškinyje prašoma priteisti žala yra siejama su SESV 101, 102 straipsnių pažeidimais, į tai, kad ES teisėje šie pažeidimai traktuotini kaip savarankiški, pasižymintys skirtingais kriterijais, kuriuos reikia nustatyti, ir jų nulemtu atitinkamu aplinkybių vertinimu, nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl galimo SESV 101 straipsnio pažeidimo.

115.       Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti civilinės atsakomybės, siejamos su atsakovų ,,Air Baltic Corporation A/S“ ir Latvijos oro uosto galimu sudarytu draudžiamu susitarimu (SESV 101 straipsnis), sąlygas. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsižvelgtina į tai, kad SESV 101 straipsnis apima tiek horizontaliuosius (tarp įmonių tame pačiame rinkos lygmenyje), tiek vertikaliuosius susitarimus (tarp įmonių skirtingose tiekimo grandinės lygmenyse). Jis taikomas visiems susitarimams ir suderintiems veiksmams, kurie horizontaliuose ar vertikaliuose santykiuose iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje, nepriklausomai nuo rinkos, kurioje šalys veikia. Taigi pakanka, kad tik vienos iš šalių komercinis elgesys būtų paveiktas nagrinėjamos schemos (angl. arrangement) (Kellerbauer, M.; Klamert, M.; Tomkin, J. The EU Treaties and the Charter of Fundamental Rights, a Commentary. Oxford University Press, 2019, p. 1010).

116.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal ESTT praktiką, jeigu įmonių antikonkurencinę veiklą lemia nacionalinės teisės aktai arba jeigu jie pašalina bet kokią įmonių konkurencinės veiklos galimybę, EB 81 (dabar – SESV 101 straipsnis) ir 82 straipsniai (dabar – SESV 102 straipsnis) netaikomi. Tokiu atveju konkurencijos ribojimo priežastis, kaip reikalaujama pagal šiuos straipsnius, nėra savarankiška įmonių veikla. Tačiau EB 81 ir 82 straipsniai gali būti taikomi, jeigu paaiškėja, kad nacionalinės teisės aktuose nustatyta konkurencijos, kurią įmonės savo savarankiška veikla gali trukdyti, riboti arba iškraipyti, galimybė (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Komisija ir Prancūzija prieš Ladbroke Racing, C 359/95 P ir C 379/95 P, 33 ir 34 punktai; 2010 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Deutsche Telekom, C 280/08 P, 80 punktas).

117.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės reikalavimo, susijusio su SESV 101 straipsnio pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios dalies naikintina, konstatuojant, kad yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo turi būti įvertintas ES reguliavimas ir jį aiškinanti ESTT praktika bei atsižvelgiant į faktines aplinkybes sprendžiama, ar egzistuoja sąlygos atlyginti žalą šiuo pagrindu.

Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi kaip neteisėtų veiksmų (SESV 102 straipsnis, KĮ 7 straipsnis)

118.       SESV 102 straipsnis draudžia ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje, kai toks piktnaudžiavimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi taip pat įtvirtintas KĮ 7 straipsnyje. Norint išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamas SESV 102 straipsnis, reikia įvertinti šiuos veiksnius: 1) nustatyti, kad tam tikras subjektas patenka į subjektų ratą, kurių atžvilgiu šis straipsnis gali būti taikomas; 2) nustatyti, kad tam tikras subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje; 3) įrodyti, kad tam tikras subjektas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi; 4) pagrįsti, kad piktnaudžiavimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Dėl įmonės – ūkio subjekto sąvokos

119.       Dėl SESV 102 straipsnio ir KĮ 7 straipsnio taikymo ratione personae (subjektų atžvilgiu) pažymėtina, kad įmonės sąvoka ES konkurencijos teisėje žymi subjektą, vykdantį ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso ir finansavimo būdo (žr. ESTT 1991 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Höfner ir Elser prieš Macrotron, C 41/90, 21 punktą; 2012 liepos 12 d. sprendimo byloje Compass-Datenbank GmbH prieš Austrijos Respubliką, C 138/11, 35 punktą ir jame nurodytą ESTT jurisprudenciją). KĮ įtvirtinta ūkio subjekto sąvoka, šios sąvokos turinys atitinka suformuluotąjį ESTT jurisprudencijoje, todėl įmonės ir ūkio subjekto sąvokos konkurencijos teisės normų kontekste vartojamos kaip sinonimai.

120.       Teismų nustatyta, kad atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ vykdo komercinę veiklą, laikomas ūkio subjektu, jam taikomi KĮ 7 straipsnio ir SESV 102 straipsnio reikalavimai, ginčo dėl to byloje nėra.

Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo

121.       Teismai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atitinkamos rinkos yra nustatomos kaip atskiri konkuruojančių ūkio subjektų (oro vežėjų) skrydžių maršrutai iš taško į tašką, taigi atskira atitinkama prekės rinka laikomas konkretus skrydžio maršrutas.  SESV 102 straipsnis ir KĮ 7 straipsnis taikomi atitinkamoje rinkoje dominuojančią padėtį užimančiam ūkio subjektui. KĮ 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

122.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai išsamiai analizavo susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai nusprendė, kad atitinkama rinka skrydžių į Londoną ir iš jo, į Dubliną ir iš jo atžvilgiu apibrėžiama kaip apimanti ne tik Vilniaus, bet ir Kauno oro uoste ginčo laikotarpiu minėtais maršrutais vykdytus tiesioginius skrydžius. Minėtas išvadas teismai motyvavo išsamiai įvertinę Vilniaus ir Kauno oro uostų pakeičiamumą atsižvelgiant į keliavimo iki Kauno oro uosto atstumą, laiką, Kauno oro uosto plėtrą, pervežamų keleivių skaičių ir kt. Vilniaus ir Kauno oro uostų pakeičiamumas vertintas ir pagal pasiūlą, t. y. nustačius, kad oro uostuose veikiančios skrydžių bendrovės abu uostus laiko pakeičiamais.

Dėl dominuojančios padėties nustatymo

123.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ dominavimo tiesioginių skrydžių konkrečiais maršrutais atitinkamose rinkose, nors atsakovo užimtos rinkos dalys viršijo nacionaliniuose teisės aktuose ir ESTT praktikoje įtvirtintą dominavimo prezumpciją.

124.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatavo, kad nustatant dominavimo faktą, priešingai nei kasaciniame skunde teigia ieškovė, rinkos dalies kriterijus neturi būti suabsoliutinamas. Net ir turėdamas didesnę rinkos dalį, nei nurodyta KĮ, ūkio subjektas gali neužimti dominuojančios padėties, jeigu rinkoje veikia dar vienas ar daugiau ūkio subjektų, turinčių santykinai didelę rinkos dalį ir galinčių veiksmingai riboti rinkos galią. 

125.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rinkos dalys paprastai nustatomos pagal pardavimų apimtį. Pardavimų apimtis gali būti matuojama verte arba kiekiu. Nagrinėjamoje byloje teismai tiek ieškovės, tiek atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ rinkos dalis nustatė pagal pervežtų keleivių skaičių. Matas, kuriuo remiantis apskaičiuojamos rinkos dalys, pasirenkamas atsižvelgiant į prekių ar nagrinėjamos šakos specifiką tam, kad būtų galima atlikti tinkamą rinkoje veikiančių ūkio subjektų rinkos dalių palyginimą. Nors įtaką bylos dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje eigai gali padaryti tai, kokia metodika remiamasi skaičiuojant ūkio subjekto rinkos dalį, ieškovė kasaciniame skunde neginčija rinkos daliai nustatyti pasirinkto mato tinkamumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ užėmė dominuojančią padėtį konkrečių skrydžių maršrutų atitinkamose rinkose, pagrįstai ne tik nustatė įmonės užimamą rinkos dalį, bet ir atliko išsamią rinkos analizę, įvertino konkurentų užimamas rinkos dalis, įėjimo į rinką kliūtis ir kitus svarbius veiksnius, nustatė tikėtiną pastarųjų veiksnių įtaką rinkai.

126.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pagrįstomis pripažino apeliacinio teismo išvadas, kuriomis, spręsdamas dėl „Air Baltic Corporation A/S“ (ne)dominavimo atitinkamose skrydžių rinkose, teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas oro vežėjų užimamų rinkų dalis bei kitas faktines bylos aplinkybes, reikšmingas dominavimui nustatyti, „Air Baltic Corporation A/S“ dominavimas gali būti nustatytas trijose skrydžių rinkose: Vilnius–Berlynas–Vilnius rinkoje nuo 2005 m., Vilnius–Stokholmas–Vilnius rinkoje nuo 2006 m., Vilnius–Kopenhaga–Vilnius rinkoje nuo 2005 m.

127.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tai, kad buvo konstatuotas ūkio subjekto dominavimas rinkoje, savaime konkurencijos pažeidimu nelaikoma. Tam, kad būtų nustatytas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip konkurencijos teisės pažeidimas, turi būti atlikti veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga konkurencija.

Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir grobuoniškos kainodaros

128.       SESV 102 straipsnio antrojoje pastraipoje išvardytas piktnaudžiavimo veiksmų sąrašas nėra baigtinis, o jame nurodyti veiksmai yra tik piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pavyzdžiai. Grobuoniška kainodara yra viena iš piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi formų.

129.       Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ taikytos kainodaros teisėtumą, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovo vidutinė paslaugų kaina buvo panaši, o tam tikrais laikotarpiais viršijo vidutinę savikainą. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokia sąnaudų rūšimi jis vadovavosi vertindamas kainodaros teisėtumą. Kadangi prekės savikaina neapima visų patiriamų sąnaudų, abejotina, ar buvo pasirinktas tinkamas kainų teisėtumo matas. Teismas ketinimo pašalinti konkurentus iš rinkos nenustatė, kitų veiksnių, būtinų grobuoniškai kainodarai nustatyti, apskritai netyrė.

130.       Nurodytų išaiškinimų kontekste, atsižvelgus į teismų ištirtas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad klausimas, kokiems sąnaudų matams turėtų būti vertinama atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ kainų atitiktis, reikalauja papildomo tyrimo, be kita ko, atsižvelgiant į tokių sąnaudų vertinimo principus. Dėl šių priežasčių civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl galimo SESV 102 straipsnio pažeidimo taip pat grąžintinas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ES teisės keliamų reikalavimų nustatant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį

131.       Iš ES teisinio reguliavimo, ESTT praktikos matyti, kad valstybė narė savo teisinėje sistemoje turi nustatyti teisės reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl SESV 101 ir (ar) 102 straipsniuose nurodytų pažeidimų, įgyvendinimo taisykles, su sąlyga, kad bus laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų. Šių principų laikymosi patikra neišvengiamai yra atliekama kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti atsižvelgta į poreikį užtikrinti ES teisės veiksmingumą. .

Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo ir pareigos įvertinti šios nuostatos taikymą

132.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 16 punktas).

133.       Iš bylos medžiagos matyti, kad tretieji asmenys teikė apeliacinį skundą tik dėl bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, keldami klausimą dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo. Nors šis apeliacinis skundas 2016 m. kovo 2 d. rezoliucija buvo priimtas nagrinėti, tačiau tretieji asmenys kasaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas priimtame teismo sprendime jų teikiamų argumentų neįvertino bei dėl jų visiškai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino trečiųjų asmenų pateiktų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies. Pirmiau nurodyti argumentai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegiji leido teigti, kad ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis yra be motyvų (CPK 270 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai

134.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso teisės normos, nustatančios bylinėjimosi išlaidų atitinkamoje byloje paskirstymo principus, nenustato solidarios prievolės mokėti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai ieškovas savo interesus gina prieš du procesinius varžovus, nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 66 punktą; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020, 86 punktą).

135.       Ieškovė ir tretieji asmenys reiškė savarankiškus reikalavimus – ieškovė patirtą žalą siejo su nuostoliais, patirtais mažinant savo teikiamų keleivių skraidinimo paslaugų kainas, tuo tarpu tretieji asmenys teigė, kad nagrinėjami atsakovų neteisėti veiksmai, be kita ko, lėmė Lietuvos nacionalinio vežėjo 100 procentų akcijų paketo vertės sumažėjimą. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinių skundų argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti priteistas solidariai iš ieškovės ir trečiųjų asmenų. Vien tai, kad tapatų suinteresuotumą turintys subjektai palaiko vienas kito reikalavimus, išreiškia panašią poziciją, nesudaro pagrindo nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš jų solidariai.

V.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

136.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

137.       Ši byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama antrąjį kartą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. vasario 12 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia, kad bylą iš naujo nagrinėjantis žemesnės instancijos teismas turi atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Tai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021).

138.       Šio sprendimo 136-137 punktuose išdėstyti teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika lemia, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apibrėžtos ne tik CPK 320 straipsnio 1 dalies, bet ir kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartyje. Atitinkamai, šalių apeliaciniai skundai, grąžinus bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjami tik ta apimtimi, kuria nurodė kasacinis teismas. Įvardijant konkrečiai, tai reiškia, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama nurodyta apimtimi: pirma, ištiriant ir pasisakant dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti žalą, siejamą su SESV 101 straipsnio pažeidimu; antra, nustatant visas kasacinio teismo nurodytas reikšmingas aplinkybes SESV 102 straipsnio galimam pažeidimui kvalifikuoti ir išnagrinėjant reikalavimą atlyginti žalą, siejamą su SESV 102 straipsnio pažeidimu trijose skrydžių rinkose (Vilnius–Berlynas–Vilnius rinkoje nuo 2005 m., Vilnius–Stokholmas–Vilnius rinkoje nuo 2006 m., Vilnius–Kopenhaga–Vilnius rinkoje nuo 2005 m.); trečia, atsakant į trečiųjų asmenų argumentus, išdėstytus jų apeliaciniame skunde.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

139.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

140.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas kartu su atsiliepimu į ieškovės rašytinius paaiškinimus pateikė šiuos naujus įrodymus – 2003 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. liepos 23 d. publikacijų ir jų vertimų kopijas, o atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ – 2021 m. balandžio 26 d. Copenhagen Economics išvadą „AKZO“ testų naudojimas vertinant, ar „Air Baltic Corporation A/S“ netaikė tariamai grobuoniškos kainodaros“. Dėl atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto pateiktų naujų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad ši civilinė byla yra nagrinėjama nuo 2008 m., t. y. jau beveik 13 metų. Tai reiškia, kad minėti įrodymai galėjo būti pateikti į bylą anksčiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti nagrinėjamus įrodomus, byloje nėra. Naujų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Dėl šių priežasčių atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

141.       Atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ teigimu, 2021 m. balandžio 26 d. Copenhagen Economics išvados pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl šis įrodymas turi būti prijungtas prie bylos. Anot atsakovo, tokią būtinybę lėmė šios aplinkybės: tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme turi būti pašalintos abejonės dėl atsakovo kainų teisėtumo mato – nustatyta ir įvardinta, kokia sąnaudų rūšimi vadovaujamasi, vertinant atsakovo kainodaros teisėtumą; tai, kad ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė naujus argumentus tiek dėl draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo, tiek dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant žalos skaičiavimą atskirai pagal SESV12 101 straipsnį ir pagal SESV 102 straipsnį; tai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino prašymo dėl kreipimosi į Europos Komisiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo prijungti atsakovo pateikto naujo įrodymo prie bylos dėl žemiau išdėstytų priežasčių.

142.       Pirma, atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ kainodaros teisėtumo vertinimas, įskaitant mato, pagal kurį toks vertinimas atliekamas, nustatymą, turi būti atliktas pagal byloje esančius ir ištirtus įrodymus bylą nagrinėjančio teismo. Tokio mato nustatymas ir įvardijimas nereikalauja specialių žinių – tai teisės klausimas, todėl 2021 m. balandžio 26 d. Copenhagen Economics išvada tam nėra būtina. Antra, CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, o apeliacinis skundas ir paaiškinimai, teikiami apeliacinės instancijos teismui, negali būti grindžiami naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Atitinkamai, nei naujų reikalavimų pareiškimas, nei naujų aplinkybių nurodymas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos, sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo. Trečia, atsakovas klaidingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino prašymo dėl kreipimosi į Europos Komisiją. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartyje konstatuota, kad šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisakys nagrinėdamas ar išnagrinėjęs bylą iš esmės arba priimdamas baigiamąjį procesinį aktą byloje. Atitinkamai, atsakovų prašymas dėl kreipimosi į Europos Komisiją yra išnagrinėtas šio sprendimo 143-45 punktuose. Tačiau, net nepaisant minėtų aplinkybių, pastarojo prašymo išsprendimo rezultatas (koks jis bebūtų) negali nei pagrįsti, nei paneigti nagrinėjamo naujo įrodymo prijungimo būtinybės, nes, kaip nurodo pats atsakovas, 2021 m. balandžio 26 d. Copenhagen Economics išvadoje patvirtinama tai, kas jau yra byloje ir buvo pateikta Tarptautinės audito bendrovės EY „AirB skrydžių maršrutais į/iš Vilniaus pelningumo 2004-2008 m. apžvalgos ataskaitoje”. Remdamasis šiais motyvais, apeliacinės instancijos teismas atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ pateiktą naują įrodymą atsisako priimti.

Dėl kreipimosi į Europos Komisiją 

143.       Atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ palaiko 2016 m. vasario 26 d. prašymą, teiktą kartu su apeliaciniu skundu, kreiptis į Europos Komisiją byloje keliamais klausimais dėl SESV 101-102 straipsnių taikymo, prašo šį prašymą tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl minėto prašymo yra svarbūs keli aspektai. Pirma, pastarasis atsakovo prašymas buvo pateiktas 2016 m. vasario 26 d. kartu su atsakovo apeliaciniu skundu bei išspręstas 2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo protokoline nutartimi. Šia nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamą atsakovo prašymą atmetė, nurodęs, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, tokio prašymo buvimo ir sprendimo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bei sprendžia klausimą dėl kreipimosi į Europos komisiją ex officio (pagal pareigas). Įgyvendindamas nurodytą diskreciją, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad kreiptis į Europos Komisiją pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo to momento, kai buvo priimta 2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo protokolinė nutartis, jokios naujos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamo prašymo išsprendimui, neatsirado. Atitinkamai, pagrindas tenkinti prašymą kreiptis į Europos Komisiją neatsirado taip pat.

144.       Antra, nors nacionaliniai teismai turi procesines teises kreiptis į Europos Komisiją dėl ES konkurencijos taisyklių taikymo (Reglamento 1/2003 15(1) straipsnyje nustatyta, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo, gali prašyti Europos Komisijos perduoti jiems jos turimą informaciją ar išvadą ES konkurencijos taisyklių taikymo klausimais), tačiau būtent nacionaliniai teismai yra kompetentingi taikyti ES konkurencijos teisę (Reglamento 1/2003 6 straipsnyje nustatyta, kad nacionaliniai teismai turi teisę taikyti SESV 101 ir 102 straipsnio straipsnių nuostatas). Tai reiškia, kad pagrindas kreiptis į Europos Komisiją dėl SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo egzistuoja tik tada, kai nacionaliniams teismams taikant šias nuostatas kyla neaiškumų dėl jų taikymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, kad byloje nėra jokių neaiškių ar naujų ES konkurencijos teisės taikymo klausimų – visus byloje iškilusius ES konkurencijos teisės taikymo klausimus nacionalinis teismas išsprendžia pats, vadovaudamasis ES teise ir ją aiškinančia ES teismų praktika. Vien ta aplinkybė, kad byloje yra taikytinos ES konkurencijos taisyklės, savaime nesudaro pagrindo kreiptis su atitinkamu prašymu į Europos Komisiją.

145.       Trečia, ši byla yra nagrinėjama nuo 2008 m., t. y. jau beveik 13 metų. Tai reiškia, kad nepagrįstas kreipimasis į Europos Komisiją atsakovo nurodytais klausimais užvilkintų ir taip ypatingai užsitęsusį bylos nagrinėjimą, nebūtų suderinamas su civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ prašymą kreiptis į Europos Komisiją byloje keliamais klausimais dėl SESV 101-102 straipsnių taikymo atmeta.

Dėl kitų šalių procesinių prašymų

146.       Ieškovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pateikė prašymą atmesti atsakovų 2021 m. balandžio 29 d. Rygos tarptautinio oro uosto atsiliepime ir 2021 m. balandžio 29 d. „Air Baltic Corporation“ A/S atsiliepime suformuotą reikalavimą dėl atsisakymo priimti 2021 m. balandžio 14 d. BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ paaiškinimus raštu bei atsisakyti priimti 2021 m. balandžio 29 d. atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo ir kartu su šiuo prašymu pateiktą Copenhagen Economics parengtą išvadą. Tuo tarpu atsakovai pateikė atsiliepimus į šiuos ieškovės prašymus, prašydami juos atmesti.

147.       Atsižvelgus į tai, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrąjį kartą, byla yra sudėtinga, didelės apimties, ji nėra elektroninė, tuo tarpu Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja karantino režimas, įvestas dėl COVID-19 pandemijos, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir atsiliepimus į juos dėl konkrečiai nurodytų išaiškinimų, išdėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartyje. Pažymėtina, kad gairių, pateiktų Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartyje, laikymasis buvo ir yra vertinamas kaip ieškovės ir atsakovų bendradarbiavimo su teismu principo (CPK 8 straipsnis) išraiška, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad šio sprendimo 146 punkte nurodyti ieškovės prašymai ir atsakovų atsiliepimai į juos neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartyje pateiktų gairių, teisėjų kolegija šių prašymų ir atsiliepimų į juos nepriima ir dėl argumentų, išdėstytų juose, nepasisako.

Dėl konkurenciją ribojančio susitarimo (SESV 101 straipsnis, KĮ 5 straipsnis)

148.       SESV 101 straipsnio 1 dalimi su vidaus rinka nesuderinamais ir draudžiamais pripažįstami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje (ESTT 2020 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Generics (UK) ir kt., C 307/18, 30 punktas). Pagal SESV 102 straipsnį kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

149.       Sąvoka „piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“, kaip ji suprantama pagal SESV 102 straipsnį, yra objektyvi ir susijusi su dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesiu rinkoje, kurioje būtent dėl šios įmonės buvimo konkurencija jau yra sumažėjusi; tokiu elgesiu, naudojant kitokias priemones nei lemiančias įprastą ūkio subjektų prekių ar paslaugų konkurenciją, sudaromos kliūtys išlaikyti rinkoje dar esančią konkurenciją ar kliūtys šios konkurencijos plėtrai (ESTT 1979 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Hoffmann-La Roche / Komisija, 85/76, 91 punktas ir 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas Tomra Systems ir kt. / Komisija, C 549/10 P, 17 punktas; 2020 m. sausio 30 d. sprendimas Generics (UK) ir kt., C 307/18, 148, 149 punktai).

150.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ESTT išaiškinimai (žr. ESTT 1979 m. vasario 13 d. sprendimo byloje Hoffmann-La Roche / Komisija, 85/76, 116 punktą ir 2000 m. kovo 16 d. sprendimo byloje Compagnie maritime belge transports ir kt. / Komisija, C 395/96 P ir C 396/96 P, 33 punktą; 2020 m. sausio 30 d. sprendimo byloje Generics (UK) ir kt., C 307/18, 146 punktą; 1979 m. vasario 13 d. sprendimo byloje Hoffmann-La Roche / Komisija, 85/76, 120 punktą; 2020 m. sausio 30 d. sprendimo byloje Generics (UK) ir kt., C 307/18, 147 punktą), ES teisės aktai (SESV taisykles detalizuojančių Europos Komisijos Vertikaliųjų apribojimų gairių (2010/C 130/01) 1 punktas; SESV 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairių (2011/C 11/01) 16 punktas) bei juos analizuojanti teisės doktrina (Kellerbauer, M.; Klamert, M.; Tomkin, J. The EU Treaties and the Charter of Fundamental Rights, a Commentary. Oxford University Press, 2019, p. 994) leidžia teigti, kad SESV 101 ir 102 straipsniai savaime neeliminuoja vienas kito taikymo galimybės. Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus bei į tai, kad ieškinyje prašoma priteisti žala yra siejama su SESV 101, 102 straipsnių pažeidimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl galimo SESV 101 straipsnio pažeidimo. Tai lėmė, kad šioje dalyje byla yra grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

151.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į šias ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes: 1) „Air Baltic Corporation A/S“ yra akcinė bendrovė, įsteigta 1995 m., jos akcijas pirminio ieškinio pateikimo metu turėjo Latvijos valstybė (52,6 procentų) ir SAS AB (47,2 procentų); nuo 2009 m. visas atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ akcijų paketas priklauso Latvijos valstybei; atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas yra valstybės uždaroji akcinė bendrovė, priklausanti Latvijos Respublikai; 2) ginčo kilimo teisme metu atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ vykdė tiesioginius skrydžius iš Rygos, Vilniaus ir Liepojos; 3) byloje yra aktualus laikotarpis tik nuo 2004 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtinta Mokesčių Rygos oro uoste tvarka, nes su ja ieškovė sieja žalos atsiradimą; 4) Latvijos konkurencijos priežiūros tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarime Nr. 134 pripažinta, kad Rygos oro uosto taikoma nuolaidų sistema, įtvirtinta 2006 m. sausio 3 d. Latvijos Respublikos Ministrų Kabineto nutarimu Nr. 20, pažeidė SESV 102 straipsnio c dalies nuostatas.

152.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas faktines aplinkybes, turėtų įvertinti civilinės atsakomybės, siejamos su atsakovų ,,Air Baltic Corporation A/S“ ir Latvijos oro uosto galimu sudarytu draudžiamu susitarimu (SESV 101 straipsnis), sąlygas. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsižvelgtina į tai, kad SESV 101 straipsnis apima tiek horizontaliuosius (tarp įmonių tame pačiame rinkos lygmenyje), tiek vertikaliuosius susitarimus (tarp įmonių skirtingose tiekimo grandinės lygmenyse). Jis taikomas visiems susitarimams ir suderintiems veiksmams, kurie horizontaliuose ar vertikaliuose santykiuose iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje, nepriklausomai nuo rinkos, kurioje šalys veikia. Taigi pakanka, kad tik vienos iš šalių komercinis elgesys būtų paveiktas nagrinėjamos schemos (angl. arrangement) (Kellerbauer, M.; Klamert, M.; Tomkin, J. The EU Treaties and the Charter of Fundamental Rights, a Commentary. Oxford University Press, 2019, p. 1010).

153.       Šiuo atveju ieškovė teikia argumentus dėl galimo draudžiamo susitarimo, sudaryto ne konkurentų, bet paslaugos teikėjo Rygos tarptautinio oro uosto ir paslaugos gavėjo ,,Air Baltic Corporation A/S“, kurie lėmė žalos ieškovei kilimą. Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas siekiant atsakovų išsikeltų keleivių pervežimo tikslų, gauti nuolaidą, kad be minėtos nuolaidų sistemos atsakovas ,,Air Baltic Corporation A/S“ nebūtų turėjęs finansinių galimybių vykdyti skrydžius ieškovės nurodytu laikotarpiu, taikyti aptariamas skrydžių bilietų kainas. Ieškovės teigimu, draudžiamo susitarimo įgyvendinimas sukėlė realias pasekmes – ji buvo išstumta iš atitinkamų skrydžių maršrutų rinkų. Sudarytą susitarimą patvirtina ir tai, kad, ieškovei nutraukus skydžius, ,,Air Baltic Corporation A/S“ tiesioginius skydžius iš Vilniaus oro uosto pakeitė skrydžiais per Rygos oro uostą. Tokiu būdu Rygos oro uostas bei ,,Air Baltic Corporation A/S“ įgijo finansinę naudą.

154.       Atsakovai „Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinis oro uostas teikia argumentus, kad jiems civilinė atsakomybė negali būti taikoma už susitarimą dėl atitinkamų nuolaidų, kurias kaip būtinas įtvirtina nacionaliniai teisės aktai. Tuo tarpu ieškovė įrodinėja, kad aptariama nuolaidų sistema buvo inicijuota ne nepriklausomo teisės aktų leidybos teisę turinčio subjekto (reguliatoriaus), tačiau buvo sukurta, įgyvendinta ir priimta Rygos tarptautinio oro uosto iniciatyva ir aktyviais veiksmais. Rygos tarptautinis oro uostas, atsakydamas į Latvijos konkurencijos tarybos raštą, patvirtino, kad pats sukūrė ir inicijavo antikonkurencinių veiksmų pagrindu buvusią nuolaidų sistemą, vėliau ją minėtais teisės aktais reglamentavo Susisiekimo ministerija. Šia sistema buvo siekiama keleivius pritraukti į Rygos tarptautinį oro uostą, be kita ko, įgyvendinant Oro uosto plėtros strategines gaires.

155.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal ESTT praktiką, jeigu įmonių antikonkurencinę veiklą lemia nacionalinės teisės aktai arba jeigu jie pašalina bet kokią įmonių konkurencinės veiklos galimybę, EB sutarties 81 (dabar – SESV 101 straipsnis) ir 82 straipsniai (dabar – SESV 102 straipsnis) netaikomi. Tokiu atveju konkurencijos ribojimo priežastis, kaip reikalaujama pagal šiuos straipsnius, nėra savarankiška įmonių veikla. Tačiau EB sutarties 81 ir 82 straipsniai gali būti taikomi, jeigu paaiškėja, kad nacionalinės teisės aktuose nustatyta konkurencijos, kurią įmonės savo savarankiška veikla gali trukdyti, riboti arba iškraipyti, galimybė (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Komisija ir Prancūzija prieš Ladbroke Racing, C 359/95 P ir C 379/95 P, 33 ir 34 punktai; 2010 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Deutsche Telekom, C 280/08 P, 80 punktas). ESTT tik ribotai pripažino galimybę netaikyti EB sutarties 81 ir 82 straipsnių nustatytai antikonkurencinei veiklai dėl to, kad šią įmonių veiklą lėmė galiojantys nacionalinės teisės aktai, arba dėl to, kad jie pašalina bet kokią konkurencinės įmonių veiklos galimybę (žr. ESTT 1985 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Italija prieš Komisiją, 41/83, 19 punktą; 1985 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Stichting Sigarettenindustrie ir kt. prieš Komisiją, 240/82–242/82, 261/82, 262/82, 268/82 ir 269/82, 27–29 punktus ir 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimo byloje CIF, C 198/01, 67 punktą; 2010 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Deutsche Telekom, C 280/08 P, 80 punktą).

156.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateiktus nagrinėjamoje byloje, nustatė toliau aprašytas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes (žr. šio sprendimo 157-168 punktus).  

157.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas teikė Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijai keletą pasiūlymų ir jų ekonominį pagrindimą dėl keleivių pritraukimo į Rygos tarptautinį oro uostą. Susisiekimo ministerija išnagrinėjo Rygos tarptautinio oro uosto pasiūlymus, taip pat – kitus pasiūlymus ir priėmė ginčo nuolaidų sistemą įtvirtinančius teisės aktus kaip radikalų žingsnį keleivių srauto augimui užtikrinti, nustatydama, kad Rygos tarptautinis oro uostas turėtų tapti visos Latvijos ekonominės plėtros priemone (Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 134 5 paragrafas) (t. 2, b. l. 27 – 47). 

158.       Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamentas 2004 m. liepos 23 d. priėmė nutarimą Nr. 3 „Dėl mokesčio už oro susisiekimo paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“, kurio 8 punkte buvo nustatyta, kad bet kuris pervežėjas, vykdydamas skrydžius iš (į) Rygos tarptautinį oro uostą, turi teisę gauti nuolaidas atitinkamiems mokesčiams pagal tai, kiek per metus kryptimi iš Rygos perveža keleivių (mažiausia nutarimu numatyta taikyti nuolaida – 10 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 25 000), didžiausia – 80 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 250 000). Nutarimas įsigaliojo 2004 m. lapkričio 1 d. (t. 5, b. l. 60 – 64).

159.       Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamentas 2004 m. lapkričio 1 d. patvirtino taisykles „Taisyklės dėl rinkliavos už oro navigacijos paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“, kurių 8 punkte buvo nustatyta, kad kiekvienas vežėjas, vykdantis skrydžius į Rygos tarptautinį oro uostą ar iš jo, turi teisę gauti atitinkamas mokesčių nuolaidas, atsižvelgiant į pervežtų iš Rygos keleivių skaičių per metus (mažiausia numatyta taikyti nuolaida – 10 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 25 000), didžiausia – 80 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 250 000). Taisyklės įsigaliojo 2004 m. lapkričio 1 d.  (t. 10, b. l. 16 – 19).

160.       Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamentas 2004 m. gruodžio 24 d. priėmė nutarimą (taisykles) Nr. 5 „Mokėjimo sąlygos už oro navigacijos paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“, kurio 8 punkte buvo nustatyta, kad bet kuriam vežėjui, skrendančiam į Rygos tarptautinį oro uostą ar iš jo, suteikiamos atitinkamos mokesčių nuolaidos, atsižvelgiant į pervežtų iš Rygos keleivių skaičių per kalendorinius metus (mažiausia nutarimu numatyta taikyti nuolaida – 10 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 25 000), didžiausia – 80 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 250 000). Nutarimas įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Priėmus šį nutarimą, nuo 2005 m. sausio 1 d. neteko galios Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 3 (nutarimo Nr. 5 12 punktas) (t. 5, b. l. 73 – 77).

161.       Latvijos Respublikos ministrų kabinetas 2006 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 20 „Mokesčio už oro navigacijos ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinis oro uostas“ paslaugas nustatymo tvarka ir mokesčio paskirstymo tvarka“. Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2006 m. sausio 3 d. nutarimas, be kita ko, numatė, kad bet kuriam vežėjui, skrendančiam į Tarptautinį oro uostą „Ryga“ ir iš jo, suteikiamos nutarimo 2.2 papunktyje nurodytų mokesčių (už oro navigacijos paslaugas oro uosto kontroliuojamoje zonoje) nuolaidos, atsižvelgiant į per kalendorinius metus vykdytus skrydžius Rygos kryptimi (mažiausia nutarimu numatyta taikyti nuolaida – 5 procentai (skrydžių skaičius – 1 000), didžiausia – 30 procentų (skrydžių skaičius – 6 000 ir daugiau)) (aptariamo Latvijos Respublikos ministrų kabineto nutarimo Nr. 20 2.4 punktas); taip pat numatė, kad bet kuriam vežėjui, skrendančiam į Rygos tarptautinį oro uostą  ir iš jo, suteikiamos nutarimo 3.1, 3.2, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodytų mokesčių (už Rygos tarptautinio oro uosto suteiktas paslaugas) nuolaidos, atsižvelgiant į per kalendorinius metus vykdytus skrydžius iš Rygos (mažiausia nutarimu numatyta taikyti nuolaida – 10 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 25 000), didžiausia – 80 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 250 000)) (aptariamo Latvijos Respublikos ministrų kabineto nutarimo Nr. 20 3.5 punktas) (t. 5, b. l. 83 – 86).

162.       Latvijos Respublikos konkurencijos taryba 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 134, išnagrinėjusi šešių oro transporto bendrovių skundą dėl Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. liepos 23 d. priimtų Taisyklių Nr. 3 „Taisyklės dėl mokesčio už oro navigacijos paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinis oro uostas“ paslaugų“, nutarė: 1) pripažinti, kad Rygos tarptautinio oro uosto taikoma nuolaidų sistema, nustatanti net iki 80 procentų nuolaidas orlaivių pakilimo, nutūpimo ir apsaugos paslaugoms, kuri įtvirtinta nutarime Nr. 20, pažeidžia EB sutarties 82 straipsnio c dalies nuostatas, draudžiančias piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ir todėl atitinkami nutarimo Nr. 20 reikalavimai netaikytini valstybinei akcinei bendrovei „Rygos tarptautiniam oro uostui“; 2) įpareigoti Rygos tarptautinį oro uostą nebetaikyti nuolaidų ne vėliau kaip praėjus 90 dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įsigaliojimo.

163.       Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarime Nr. 134 nustatyta, kad tik vienai oro transporto bendrovei – „Air Baltic Corporation“ A/S, suteikta maksimali 80 procentų nuolaida, „Ryanair“, suteikta 60 procentų nuolaida, o visoms kitoms nuolaida sudaro arba 10 procentų (šešioms oro transporto bendrovėms), arba ji nėra suteikta apskritai. Rygos tarptautiniame oro uoste susidariusi padėtis, kai iš taikomos nuolaidų sistemos pagrindinę naudą gauna tik kai kurios oro transporto bendrovės ir kai tokia nuolaidų sistema nėra pagrįsta apimties efektu, yra kvalifikuojama kaip nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jie patenka į konkurencijos požiūriu nepalankią padėtį. Nustačius per dideles nuolaidų ribas, daugeliui oro vežėjų taikomi nesąžiningi mokesčiai; yra pagrindas išvadai, kad didesnių nuolaidų gavėjai moka mažiau nei paslaugų savikaina, savo ruožtu likusių nesumokėtų paslaugų kaštų dalį padengia kitos oro transporto bendrovės. Rygos tarptautiniame oro uoste taikomos nuolaidos, dėl kurių mokesčiai skiriasi iki penkių kartų, savo esme nėra nuolaidos, o diskriminaciniai mokesčiai už lygiavertes paslaugas. Teikiant paslaugas su 80 procentų nuolaida, mokesčiai yra daug mažesni už faktines sąnaudas. „Air Baltic Corporation“ A/S yra išskirtinė naudos gavėja (t. 2, b. l. 27 – 47). 

164.       Per 30 dienų terminą nuo Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 134 priėmimo,  2006 m. gruodžio 1 d., šis nutarimas buvo apskųstas Latvijos Respublikos administraciniam apygardos teismui, prašant jį panaikinti. Pagal tuo metu Latvijos Respublikoje galiojusį teisinį reguliavimą, apskundus Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 134 Latvijos Respublikos administraciniam apygardos teismui, šio nutarimo, įskaitant ir juo nustatytus įpareigojimus, galiojimas nuo skundo padavimo momento buvo sustabdytas iki tol, kol Latvijos Respublikos administraciniame apygardos teisme bus galutinai išnagrinėtas ginčas dėl minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (Latvijos Respublikos administracinio proceso įstatymo 185 straipsnio 1 dalis, redakcija galiojusi nuo 2003 m. liepos 1 d.) (t. 47, b. l. 147 – 148). 

165.       Latvijos Respublikos ministrų kabinetas 2006 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą (taisykles) Nr. 991 „Mokesčio už oro navigacijos ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas nustatymo tvarka ir mokesčio paskirstymo tvarka“, pasirašytą ministro pirmininko bei susisiekimo ministro, kuriuo pripažino netekusiu galios 2006 m. sausio 3 d. Latvijos Respublikos ministrų kabineto nutarimą Nr. 20. (nutarimo Nr. 991 11 punktas). Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 991, be kita ko, reglamentavo, kad bet kuriam vežėjui, skrendančiam į Rygos tarptautinį oro uostą ir iš jo, suteikiamos nutarimo 2.2 papunktyje nurodytų mokesčių (už oro navigacijos paslaugas oro uosto kontroliuojamoje zonoje) nuolaidos, atsižvelgiant į per kalendorinius metus vykdytus skrydžius Rygos kryptimi (mažiausia nutarimu numatyta taikyti nuolaida – 5 procentai (skrydžių skaičius – 1 000), didžiausia – 30 procentų (skrydžių skaičius – 6 000 ir daugiau)) (aptariamo Latvijos Respublikos ministrų kabineto nutarimo Nr. 991 2.4 punktas); taip pat reglamentavo, kad bet kuriam vežėjui, skrendančiam į Rygos tarptautinį oro uostą ir iš jo, suteikiamos nutarimo 3.1, 3.2, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodytų mokesčių (už Rygos tarptautinio oro uosto suteiktas paslaugas) nuolaidos, atsižvelgiant į per kalendorinius metus vykdytus skrydžius iš Rygos (mažiausia nutarimu numatyta taikyti nuolaida – 10 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 25 000), didžiausia – 80 procentų (išskrendančių keleivių skaičius – 250 000)) (nutarimo Nr. 991 3.5 punktas) (t. 1 (atskirojo skundo medžiaga), b. l. 163 – 167).

166.       Latvijos Respublikos ministrų kabinetas 2009 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą Nr. 412, kuriuo buvo panaikintos vežėjams taikomos nuolaidos, nustatomos priklausomai nuo per metus pervežtų keleivių skaičiaus kryptimi iš Rygos (t. 11, b. l. 31 – 33).

167.       Latvijos Respublikos administracinis apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nutraukė teismo procesą administracinėje byloje pagal valstybės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ ieškinį dėl Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 134 atšaukimo, Latvijos Respublikos konkurencijos tarybai bei valstybės akcinei bendrovei „Rygos tarptautiniam oro uostui“ sudarius administracinę sutartį dėl šalių teisinių ginčų bei teismo proceso nutraukimo (t. 11, b. l. 38 – 40). Minėta administracinė sutartis buvo sudaryta, atsižvelgus į Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2009 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 412 priėmimą (t. 11, b. l. 31 – 33).

168.       Latvijos Respublikos konkurencijos taryba 2014 m. gruodžio 5 d. rašte dėl Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 134 nurodė, kad Rygos tarptautinis oro uostas neturėjo galimybių susilaikyti nuo taisyklių ir diskriminacinės nuolaidų sistemos taikymo, todėl jo elgesys nelaikytinas EB sutarties 82 straipsnio pažeidimu, tuo pačiu nenustatyti ir EB sutarties 81 straipsnio ar SESV 101 straipsnio pažeidimai (t. 32, b. l. 89 – 91).

169.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, pagal ESTT praktiką, jeigu įmonių antikonkurencinę veiklą lemia nacionalinės teisės aktai arba jeigu jie pašalina bet kokią įmonių konkurencinės veiklos galimybę, EB sutarties 81 (dabar – SESV 101 straipsnis) ir 82 straipsniai (dabar – SESV 102 straipsnis) netaikomi. Dėl šios priežasties pirmasis nagrinėjamu atveju vertintinas aspektas yra tai, ar ginčo nuolaidų sistema buvo įtvirtinta kaip būtina nacionaliniais teisės aktais. Jei būtų nustatyta, kad minėtą nuolaidų sistemą nustatė nacionaliniai teisės aktai, jie buvo imperatyvūs bei taikytini visą ginčo laikotarpį, SESV 101 straipsnis atsakovų atžvilgiu negalėtų būti taikomas. Atitinkamai, jokia civilinė atsakomybė atsakovams šiuo atveju taip pat negalėtų kilti, nes tam neegzistuotų pagrindas – SESV 101 straipsnio pažeidimas.

170.       Bylos duomenys patvirtina, kad nuolaidų sistemą, taikytą vežėjams Rygos tarptautiniame oro uoste ginčo laikotarpiu, nustatė šie teisės aktai: Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 3 „Dėl mokesčio už oro susisiekimo paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“; Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. lapkričio 1 d. patvirtintos „Taisyklės dėl rinkliavos už oro navigacijos paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“; Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas (taisyklės) Nr. 5 „Mokėjimo sąlygos už oro navigacijos paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“; Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2006 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 20 „Mokesčio už oro navigacijos ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinis oro uostas“ paslaugas nustatymo tvarka ir mokesčio paskirstymo tvarka“; Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimas (taisyklės) Nr. 991 „Mokesčio už oro navigacijos ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas nustatymo tvarka ir mokesčio paskirstymo tvarka“.

171.       Šio sprendimo 170 punkte išvardytus teisės aktus priėmė ar patvirtino Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamentas ir Latvijos Respublikos ministrų kabinetas. Šios institucijos yra Latvijos Respublikos viešosios valdžios institucijos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tad formaliąja prasme minėti teisės aktai laikytini nacionaliniais Latvijos Respublikos teisės aktais. Tuo tarpu, ieškovės teigimu, šie teisės aktai buvo priimti Rygos tarptautinio oro uosto iniciatyva ir aktyviais veiksmais, todėl žvelgiant iš teisėkūros iniciatyvos perspektyvos, jie negali būti laikomi nacionaliniais Latvijos Respublikos teisės aktais, sprendžiant dėl SESV 101 straipsnio taikymo byloje.

172.       Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 134 5 paragrafe nustatytos šios aplinkybės: Rygos tarptautinis oro uostas teikė Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijai keletą pasiūlymų ir jų ekonominį pagrindimą dėl keleivių pritraukimo į Rygos tarptautinį oro uostą; Susisiekimo ministerija išnagrinėjo Rygos tarptautinio oro uosto pasiūlymus, taip pat – kitus pasiūlymus ir priėmė ginčo nuolaidų sistemą įtvirtinančius teisės aktus kaip radikalų žingsnį keleivių srauto augimui užtikrinti, nustatydama, kad Rygos tarptautinis oro uostas turėtų tapti visos Latvijos ekonominės plėtros priemone (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

173.       Taigi oficialus rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas dalyvavo rengiant teisės aktus, kuriais įtvirtinta aptariama nuolaidų sistema. Toks dalyvavimas pasireiškė pasiūlymų ir jų ekonominio pagrindimo dėl keleivių pritraukimo į Rygos tarptautinį oro uostą Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijai teikimu. Šios aplinkybės atskleidžia kelis reikšmingus aspektus. Pirma, atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas teikė ne vieną, o keletą pasiūlymų dėl keleivių pritraukimo į Rygos tarptautinį oro uostą. Antra, atsakovas buvo ne vienintelis subjektas, kuris teikė Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijai atitinkamus pasiūlymus. Trečia, tiek atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto, tiek kitų subjektų pasiūlymai buvo išnagrinėti Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos. Ketvirta, Latvijos Respublikos susisiekimo ministerija nebuvo varžoma pateiktų pasiūlymų ir naudodamasi savo diskrecijos teise priėmė ginčo nuolaidų sistemą įtvirtinančius teisės aktus, kurie tapo viso aprašyto proceso rezultatu.

174.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas būtų turėjęs privilegijuotą padėtį ar priėmęs esminius sprendimus, rengiant nagrinėjamus teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio sprendimo 173 punkte yra aprašytas įprastas teisėkūros procesas, dalyvaujant suinteresuotoms šalims. Atitinkamai, atsakovo Rygos tarptautinio oro uosto dalyvavimas rengiant nagrinėjamus teisės aktus yra normali demokratinio proceso dalis, neeliminuojanti fakto, kad teisėkūros subjektas šiuo atveju yra Latvijos Respublika. Dėl šių priežasčių nagrinėjami ieškovės argumentai atmetami, o aktai, įtvirtinantys ginčo nuolaidų sistemą yra Latvijos Respublikos nacionaliniais teisės aktai.

175.       Kitas svarbus aspektas, sprendžiant dėl SESV 101 straipsnio taikymo – ar aptariamą nuolaidų sistemą nustatantys nacionaliniai teisės aktai buvo imperatyvaus pobūdžio, ar priešingai – juose buvo nustatyta konkurencijos, kurią įmonės savo savarankiška veikla gali trukdyti, riboti arba iškraipyti, galimybė. Tuo atveju, jei konkurencijos galimybė egzistavo arba, kitaip tariant, atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas turėjo galimybę spręsti, taikyti minėtą nuolaidų sistemą ar jos netaikyti, turėtų būti sprendžiama ne dėl SESV 101 straipsnio taikymo, o vertinama, ar buvo padarytas SESV 101 straipsnio pažeidimas.

176.       Nustatyta, kad Latvijos Respublikos konkurencijos taryba 2014 m. gruodžio 5 d. rašte dėl Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 134 nurodė, kad Rygos tarptautinis oro uostas neturėjo galimybių susilaikyti nuo taisyklių ir diskriminacinės nuolaidų sistemos taikymo (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tokia išvada darytina ir susipažinus su nagrinėjamų Latvijos Respublikos teisės aktų turiniu, o konkrečiai – su nuolaidų sistemą įtvirtinančiomis pastarųjų teisės aktų nuostatomis bei teisės aktuose taikomu teisinio reguliavimo metodu, kuris laikytinas imperatyviu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas neturėjo galimybės savarankiškai spręsti dėl nuolaidų sistemos (ne)taikymo, privalėjo ją taikyti.

177.       Paskutinis aktualus aspektas, sprendžiant dėl SESV 101 straipsnio taikymo – ar ginčo nuolaidų sistemą nustatantys nacionaliniai teisės aktai buvo taikytini visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gegužės 5 d. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad šie teisės aktai nebuvo taikytini (buvo panaikinti, jų galiojimas buvo sustabdytas, buvo pripažinti netekusiais galios ar pan.), tai eliminuotų galimybę netaikyti SESV 101 straipsnio bei turėtų būti vertinama, ar buvo padarytas SESV 101 straipsnio pažeidimas. Ieškovės teigimu, nuolaidų sistema turėjo būti nebetaikoma nuo Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 134 priėmimo.

178.       Nustatyta, kad laikotarpiu 2004 m. lapkričio iki 2006 m. sausio buvo priimti ir ginčo nuolaidų sistemą įtvirtino šie Latvijos Respublikos nacionaliniai teisės aktai: Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 3 „Dėl mokesčio už oro susisiekimo paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“; Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. lapkričio 1 d. patvirtintos „Taisyklės dėl rinkliavos už oro navigacijos paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“; Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas (taisyklės) Nr. 5 „Mokėjimo sąlygos už oro navigacijos paslaugas Rygos skrydžių informacijos rajone ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas“; Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2006 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 20 „Mokesčio už oro navigacijos ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinis oro uostas“ paslaugas nustatymo tvarka ir mokesčio paskirstymo tvarka“. Latvijos Respublikos konkurencijos taryba 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 134 šiuose teisės aktuose įtvirtinta nuolaidų sistema pripažinta pažeidžiančia EB sutarties 82 straipsnio c dalies nuostatas bei Rygos tarptautinis oro uostas įpareigotas nebetaikyti nuolaidų ne vėliau kaip praėjus 90 dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įsigaliojimo.

179.       2006 m. gruodžio 1 d. Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 134 buvo apskųstas Latvijos Respublikos administraciniam apygardos teismui. Pagal tuo metu Latvijos Respublikoje galiojusį teisinį reguliavimą, apskundus Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 134, šio nutarimo galiojimas nuo skundo padavimo momento buvo sustabdytas iki tol, kol Latvijos Respublikos administraciniame apygardos teisme bus galutinai išnagrinėtas ginčas dėl minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. 2009 m. rugsėjo 29 d. Latvijos Respublikos administracinis apygardos teismas sprendimu nutraukė teismo procesą administracinėje byloje pagal Rygos tarptautinio oro uosto ieškinį dėl Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 134 atšaukimo, Latvijos Respublikos konkurencijos tarybai bei Rygos tarptautiniam oro uostui sudarius administracinę sutartį. Tai reiškia, kad nuolaidų sistema, įtvirtinta šio sprendimo 178 punkte nurodytais teisės aktais, galiojo ir buvo taikytina nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d., o nuo 2006 m. gruodžio 5 d. ji neteko galios, kai buvo panaikinta Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2006 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimo (taisyklių) Nr. 991 „Mokesčio už oro navigacijos ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas nustatymo tvarka ir mokesčio paskirstymo tvarka“ 11 punktu.

180.       Taip pat nustatyta, kad Latvijos Respublikos ministrų kabinetas 2006 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą (taisykles) Nr. 991 „Mokesčio už oro navigacijos ir valstybinės akcinės bendrovės „Rygos tarptautinio oro uosto“ paslaugas nustatymo tvarka ir mokesčio paskirstymo tvarka“, kuriuo įtvirtino analogišką iki tol nustatytai nuolaidų sistemą. 2009 m. gegužės 5 d. Latvijos Respublikos ministrų kabinetas priėmė nutarimą Nr. 412, kuriuo buvo panaikintos vežėjams taikomos nuolaidos, nustatomos priklausomai nuo per metus pervežtų keleivių skaičiaus kryptimi iš Rygos. Atitinkamai, nuolaidų sistema, įtvirtinta Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2006 m. gruodžio 5 d. nutarimu (taisyklėmis) Nr. 991, galiojo ir buvo taikytina nuo 2006 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. gegužės 5 d., o nuo 2009 m. gegužės 5 d. – neteko galios.

181.       Aukščiau išdėstytos aplinkybės atskleidžia, kad, priešingai nei teigia ieškovė, visą ginčo laikotarpį galiojo ir buvo taikytini teisės aktai, įtvirtinantys aptariamą nuolaidų sistemą. Nors Latvijos Respublikos konkurencijos taryba 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 134 šio sprendimo 178 punkte nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą nuolaidų sistemą pripažino pažeidžiančia EB sutarties 82 straipsnio c dalies nuostatas bei Rygos tarptautinį oro uostą įpareigojo nebetaikyti nuolaidų ne vėliau kaip praėjus 90 dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įsigaliojimo, po jo priėmimo šis nutarimas taip ir netapo privalomai vykdytinas, nes nepraėjus 90 dienų po jo paskelbimo buvo apskųstas, o Ministrų kabineto nutarimas pakeistas nauju teisės aktu. Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo galiojimas po apskundimo teisme buvo sustabdytas ir nebuvo taikomas iki ginčo teisme išsprendimo 2009 m. rugsėjo 29 d., kai Latvijos Respublikos administracinis apygardos teismas sprendimu nutraukė teismo procesą, Latvijos Respublikos konkurencijos tarybai bei Rygos tarptautiniam oro uostui sudarius administracinę sutartį.

182.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo nuolaidų sistemą nustatė nacionaliniai Latvijos Respublikos teisės aktai, jie buvo imperatyvūs bei taikytini visą ginčo laikotarpį, per kurį Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimas neturėjo teisiškai įpareigojančio poveikio. Dėl šios priežasties SESV 101 straipsnis atsakovų Rygos tarptautinio oro uosto ir Air Baltic Corporation A/S“ atžvilgiu negali būti taikomas. Tai, savo ruožtu, lemia, kad atsakovų civilinė atsakomybė, kildinama iš SESV 101 straipsnio pažeidimo, negalima. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį dėl žalos, kildinamos iš SESV 101 straipsnio pažeidimo, atsakovų Rygos tarptautinio oro uosto ir Air Baltic Corporation A/S“ atžvilgiu atmesti (CPK 326 straipsnis 1 dalis 2 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (SESV 102 straipsnis, KĮ 7 straipsnis)

183.       SESV 102 straipsnis draudžia ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje, kai toks piktnaudžiavimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi taip pat įtvirtintas KĮ 7 straipsnyje. Norint išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamas SESV 102 straipsnis, reikia įvertinti šiuos veiksnius: 1) nustatyti, kad tam tikras subjektas patenka į subjektų ratą, kurių atžvilgiu šis straipsnis gali būti taikomas; 2) nustatyti, kad tam tikras subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje; 3) įrodyti, kad tam tikras subjektas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi; 4) pagrįsti, kad piktnaudžiavimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

184.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad: 1) teismų nustatyta, kad atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ vykdo komercinę veiklą, laikomas ūkio subjektu, jam taikomi KĮ 7 straipsnio ir SESV 102 straipsnio reikalavimai, ginčo dėl to byloje nėra; 2) apeliacinio teismo išvados, kuriomis, spręsdamas dėl „Air Baltic Corporation A/S“ (ne)dominavimo atitinkamose skrydžių rinkose, teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas oro vežėjų užimamų rinkų dalis bei kitas faktines bylos aplinkybes, reikšmingas dominavimui nustatyti, atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ dominavimas gali būti nustatytas trijose skrydžių rinkose: Vilnius–Berlynas–Vilnius rinkoje nuo 2005 m., Vilnius–Stokholmas–Vilnius rinkoje nuo 2006 m., Vilnius–Kopenhaga–Vilnius rinkoje nuo 2005 m., yra pagrįstos. Taigi pirmieji du veiksniai, aktualūs tiriant, ar nėra pažeistas SESV 102 straipsnis, yra tinkamai nustatyti ir įvertinti, tuo tarpu trečiasis ir ketvirtasis veiksniai turi būti tiriami ir vertinami, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.

185.       Minėtoje nutartyje pažymėta, kad SESV 102 straipsnio antrojoje pastraipoje išvardytas piktnaudžiavimo veiksmų sąrašas nėra baigtinis, o jame nurodyti veiksmai yra tik piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pavyzdžiai. Grobuoniška kainodara yra viena iš piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi formų. Apibendrintai galima išskirti keturis esminius veiksnius, kuriuos taiko ESTT ir Komisija, spręsdami, ar buvo taikoma grobuoniška kainodara.

186.       Pirma, tiriama, ar įmonė prekiauja mažesnėmis kainomis nei prekių gamybos sąnaudos. ES teisminės institucijos, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tiria įmonės kainų atitiktį įvairiems sąnaudų matams (standartams): vidutinėms kintamosioms sąnaudoms, vidutinėms išvengiamosioms sąnaudoms, ilgalaikėms vidutinėms padidėjusioms (augančioms) sąnaudoms, vidutinėms bendrosioms sąnaudoms ir kt.

187.       Antra, tiriama, ar kainas sumažinusi įmonė siekia (ketina) pašalinti konkurentą iš rinkos tam, kad padidintų užimamą rinkos dalį (ketinimas pašalinti konkurentus iš rinkos). Ketinimo vertinimas skiriasi priklausomai nuo nustatomų kainų. Pavyzdžiui, jei atlikus kainų ir išlaidų palyginimą nustatoma, kad įmonė nustato mažesnes nei vidutinės kintamosios ar išvengiamosios sąnaudos kainas, preziumuojama, kad įmonė taiko grobuonišką kainodarą, ir išsamiai nagrinėti įmonės neteisėto ketinimo nebūtina. Priešingai, jeigu įmonė nustato didesnes nei vidutinės kintamosios, išvengiamosios, ilgalaikės vidutinės padidėjančios ir vidutinės bendrosios sąnaudos kainas, siekiant pripažinti įmonę taikius grobuonišką kainodarą, reikia įrodyti ir neteisėtą įmonės ketinimą.

188.       Trečia, siekiama nustatyti, ar dėl neteisėtų veiksmų konkurentas bus pašalintas iš rinkos ir ar šis pašalinimas leis grobuonišką kainodarą taikiusiai įmonei atgauti nuostolius, patirtus dėl grobuoniškos kainodaros naudojimo. ESTT, vertindamas grobuoniškos kainodaros veiksmus, neteikia didelės reikšmės įmonės galimybėms kompensuoti nuostolius dėl žemų kainų taikymo. Paprastai nėra reikalaujama parodyti faktinį prarastų pajamų atgavimą tam, kad įmonė būtų pripažinta taikiusi grobuonišką kainodarą, o yra remiamasi nuostolių atgavimo prezumpcija.

189.       Ketvirta, vertinama, ar grobuonišką kainodarą taikanti įmonė gali pateikti objektyvius savo veiksmų pateisinimus. Dominuojančios įmonės piktnaudžiavimu laikytini veiksmai ESTT ir Komisijos gali būti nepripažinti draudžiamais pagal SESV 102 straipsnį, jeigu įmonė pateikia objektyvų savo veiksmų pateisinimą arba įrodo, kad jos veiksmai sąlygoja teigiamą poveikį, nusveriantį neigiamą įtaką konkurencijai.

190.       Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ taikytos kainodaros teisėtumą, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovo vidutinė paslaugų kaina buvo panaši, o tam tikrais laikotarpiais viršijo vidutinę savikainą. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokia sąnaudų rūšimi jis vadovavosi, vertindamas kainodaros teisėtumą. Kadangi prekės savikaina neapima visų patiriamų sąnaudų, abejotina, ar buvo pasirinktas tinkamas kainų teisėtumo matas. Apeliacinės instancijos teismas ketinimo pašalinti konkurentus iš rinkos nenustatė, kitų veiksnių, būtinų grobuoniškai kainodarai nustatyti, netyrė.

191.       Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus bei į teismų ištirtas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad klausimas, kokiems sąnaudų matams turėtų būti vertinama atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ kainų atitiktis, reikalauja papildomo tyrimo, be kita ko, atsižvelgiant į pirmiau minėtus tokių sąnaudų vertinimo principus. Dėl šių priežasčių civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl galimo SESV 102 straipsnio pažeidimo buvo grąžintas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

192.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, siekdamas išklausyti šalis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą byloje, priėmė 2021 m. kovo 30 d. nutartį. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė terminą šalims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atitinkamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, išdėstytų 2021 m. vasario 12 d. nutartyje, o konkrečiai – dėl atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ kainodaros (ne)teisėtumo, nurodant, kokia sąnaudų rūšimi remiamasi tokiai kainodarai pagrįsti, ir kodėl (kainų teisėtumo matą (standartą) ir galimus pasirinkimo motyvus, jeigu jie reikšmingi), pasisakant dėl atsakovo (atsakovų) ketinimo pašalinti konkurentus iš rinkos, kitų veiksnių, būtinų grobuoniškai kainodarai nustatyti, buvimo.

193.       Ieškovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, įgyvendindama 2021 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, 2021 m. balandžio 15 d. pateikė paaiškinimus raštu. Šiuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad dėl nepatikimų ir neišsamių atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ duomenų byloje nebuvo galimybės nustatyti realiai atsakovo patirtas vidutines kintamąsias sąnaudas. Kita vertus, esant akivaizdiems ieškovės išstūmimo strategijos įrodymams, atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi gali būti nustatytas, remiantis atsakovo vidutinių bendrųjų sąnaudų duomenimis.

194.       2008 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinime dėl įmonės veiklos sąnaudų paskirstymo principų ieškovė išskyrė penkias sąnaudų grupes: kintamas sąnaudas, pastovias sąnaudas, netiesiogines sąnaudas, pardavimo sąnaudas ir administracines sąnaudas. Ieškovės teigimu, pastovios, netiesioginės, pardavimo ir administracinės sąnaudos yra laikytinomis fiksuotomis sąnaudomis. Tuo tarpu sudėjus skrydžiui priskirtas netiesiogines, fiksuotas, pardavimo ir administracines sąnaudas bei atitinkamo skrydžio kintamąsias sąnaudas, yra gaunamos bendrosios skrydžio sąnaudos.

195.       Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Ekspertizės akte vartojama sąvoka „savikaina“, kuri buvo nustatyta atitinkamas sąnaudas paskirsčius pagal atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ taikytus buhalterinės apskaitos principus, savo esme atitinka vidutinių bendrųjų sąnaudų sąvoką. Perskaičiavus sąnaudas pagal tarptautinėje praktikoje taikomus standartus, visi atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ skrydžių maršrutai ginčo laikotarpiu buvo nuostolingi.

196.       Atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ pateikė atsiliepimą į ieškovės paaiškinimus raštu. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad jo kainos visais atvejais ginčo laikotarpiu viršijo tiek vidutines bendrąsias, tiek vidutines kintamąsias sąnaudas, o tai reiškia, kad negali būti konstatuota atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ grobuoniška kainodara. Be to, pati ieškovė pripažino, kad Vilnius–Berlynas–Vilnius ir Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršrutų atveju neturi būti nagrinėjama ir vertinama atsakovo kainodara 2006-2008 m. laikotarpiu SESV 102 straipsnio aspektu, kadangi ieškovė nutraukė skrydžius nurodytais maršrutais, atitinkamai, 2005 m. spalį ir 2005 m. rugsėjį.

197.       Atsakovas pažymi, kad ir pati ieškovė pripažįsta, kad Ekspertizės akte vartojama sąvoka „savikaina“ iš esmės atitinka vidutinių bendrųjų sąnaudų sąvoką. Ieškovės argumentas, kad perskaičiavus sąnaudas pagal tarptautinėje praktikoje taikomus standartus, visi atsakovo skrydžių maršrutai ginčo laikotarpiu buvo nuostolingi, pažeidžia CPK 141, 320 ir 323 straipsnius, yra nepagrįstas, nes: pirma, atsakovo duomenys apie skrydžių rezultatus yra patikimi ir pakankami taikyti AKZO testą; antra, teismo ekspertės atliktas atsakovo skrydžių rezultatų perskaičiavimas paremtas klaidingomis prielaidomis; trečia, kaip pripažino pati teismo ekspertė, skrydžių pelningumo perskaičiavimas nebuvo susijęs nei su AKZO testo taikymu, nei su tariamos žalos skaičiavimu.

198.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas pateikė atsiliepimą į ieškovės paaiškinimus raštu. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ būtų atlikęs kuriuos nors iš piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų: pirma, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ taikė kainas, mažesnes nei jo vidutinės kintamosios sąnaudos; antra, atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ netaikė grobuoniškų kainų, o ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų turėjęs ar įgyvendinęs strategiją, kuria, taikant grobuoniškas kainas (ne skleidžiant reklamą, ne nustatant skrydžių laiką), būtų siekiama pašalinti ieškovę iš konkretaus ginčo maršruto rinkos.

199.       Dėl to, kokiems sąnaudų matams turėtų būti vertinama atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ kainų atitiktis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ESTT ir Komisijos praktika, tokiais kaip nagrinėjamu atveju yra tiriama įmonės kainų atitiktis įvairiems sąnaudų matams (standartams): vidutinėms kintamosioms sąnaudoms, vidutinėms išvengiamosioms sąnaudoms, ilgalaikėms vidutinėms padidėjusioms (augančioms) sąnaudoms, vidutinėms bendrosioms sąnaudoms ar kita. Tuo tarpu kuriam iš galimų sąnaudų matų (standartų) įmonės kainų atitiktis turėtų būti tiriama konkrečiu atveju priklauso nuo bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos aplinkybės lemia, kad atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ kainų atitiktis turi būti tiriama, jas lyginant su vidutinėmis kintamosiomis ir vidutinėmis bendrosiomis sąnaudomis.

200.       Tiek ESTT savo praktikoje (žr. ESTT 1991 m. vasario 3 d. sprendimo byloje AKZO Chemie BV / Komisija, C-62/86, 71 punktą; 1996 m. lapkričio 14 d. sprendimo byloje Tetra Pak International SA/ Komisija, C-333/94, 41 punktą; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje France Telecom SA / Komisija, C-202/07 P, 36-37 punktus; 2012 m. vasario 27 d. prejudicinio sprendimo byloje Post Danmark, C-209/10, 42-43 punktą), tiek Konkurencijos taryba išvadoje (t. 37, b. l. 149-151) nurodo vadinamąjį AKZO testą, pagal kurį šioje byloje turi būti vertinama, ar atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ kainodara yra grobuoniška. Vadovaujantis testu, piktanaudžiavimą dominuojančia padėtimi taikant grobuoniškas kainas galima konstatuoti dviem atvejais: pirma, kai kainos yra mažesnės nei vidutinės kintamosios sąnaudos; antra, kai kainos yra mažesnės nei vidutinės bendrosios sąnaudos, bet didesnės nei vidutinės kintamosios sąnaudos, tačiau yra įrodyta, kad taikydamas tokias kainas dominuojants ūkio subjektas siekė pašalinti iš rinkos konkurentus.

201.       Vadinasi, kai taikant AKZO testą konstatuojama, kad dominuojančią padėtį rinkoje užimančio subjekto taikomos kainos yra didesnės už vidutines bendrąsias sąnaudas, be tolesnio tyrimo galima išvada, kad tokio subjekto piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi nenustatytas.

202.       Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, fiksuojančius atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ kainas, sąnaudas ir susijusią informaciją Vilnius–Berlynas–Vilnius rinkoje nuo 2005 m., Vilnius–Stokholmas–Vilnius rinkoje nuo 2006 m., Vilnius–Kopenhaga–Vilnius rinkoje nuo 2005 m. (įskaitant atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S pateiktus dokumentus (t. 29, b. l. 41-45); Ekspertizės aktą (t. 20, b. l. 96-99, 103-106, 128-130); „Ernst & Young Baltic“ atliktą „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžių maršrutais į/iš Vilniaus pelningumo 2004–2008 m. apžvalgos ataskaitą (t. 29, b. l. 56-58)), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo kainos atitinkamose skrydžių rinkose buvo didesnės nei vidutinės bendrosios sąnaudos. Taip sprendžiama dėl žemiau išdėstytų priežasčių.

203.       Pirma, ekspertizės akte nustatyta „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinė metinė paslaugų kaina ir vidutinė savikaina Vilnius – Berlynas – Vilnius maršrute (t. 20, b. l. 96-99):

204.       Ekspertizės akte nustatyta „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinė metinė paslaugų kaina ir vidutinė savikaina Vilnius – Stokholmas – Vilnius maršrute (t. 20, b. l. 128-130):

205.       Ekspertizės akte nustatyta „Air Baltic Corporation“ A/S vidutinė metinė paslaugų kaina ir vidutinė savikaina Vilnius – Kopenhaga – Vilnius maršrute (t. 20, b. l. 103-106):

206.       Antra, iš duomenų pateiktų šio sprendimo 203-205 punktuose matyti, kad visose trijose skrydžių rinkose, kuriose buvo nustatytas atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ dominavimas atitinkamais laikotarpiais – Vilnius–Berlynas–Vilnius rinkoje nuo 2005 m., konkrečiai – 2005–2006 m., Vilnius–Stokholmas–Vilnius rinkoje nuo 2006 m., konkrečiai – 2006–2008 m., Vilnius–Kopenhaga–Vilnius rinkoje 2005 m. – atsakovo vidutinė metinė paslaugų kaina iš esmės viršijo vidutinę savikainą ir atsakovas šiose rinkose veikė pelningai. Apeliacinės instancijos teismas remiasi Ekspertizės akto duomenimis, nes būtent Ekspertizės akte, priešingai nei kituose byloje pateiktuose dokumentuose, buvo naudojami AKZO testui atlikti būtini dydžiai – vidutinė metinė paslaugų kaina ir vidutinė savikaina, kuri (kaip atskleista toliau) laikytina vidutinėmis bendrosiomis sąnaudomis.

207.       Trečia, sąvoka „vidutinė savikaina“ yra vartojama Ekspertizės akte. Todėl šios sąvokos turinys turi būti nustatytas, vadovaujantis Ekspertizės akte vartojamų sąvokų apibrėžimais. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad nustatant paslaugų savikainą yra sudedamos tiesioginės kintamos, pastovios ir netiesioginės sąnaudos ir padalinama iš keleivių skaičiaus (t. 20, b. l. 66). Tuo tarpu atsakant į 5-ąjį ekspertizės klausimą „Palyginti reguliariųjų skrydžių lėktuvu VNO maršrutais iš Lietuvos į/iš Berlyno; į/iš Briuselio; į/iš Kompenhagos; į/iš Dublino; į/iš Helsinkio; į/iš Londono; į/iš Milano; į/iš Parašyžiaus ir į/iš Stokholmo rinkų dalyvių 2004-2008 m. paslaugų kainas su jų vidutinėmis bendrosiomis sąnaudomis (su kiekviena šių sąnaudų grupe atskirai)“, Ekspertizės akte pažymėta, kad bendrosios vidutinės sąnaudos yra pateikiamos kaip paslaugų savikaina, t. y. sudedamos tiesioginės kintamos, pastovios ir netiesioginės sąnaudos (t. 20, b. l. 93). Įvertinęs šiuos Ekspertizės akto teiginius, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sąvokos „savikaina“ ir „bendrosios sąnaudos“ yra vartojamos sinonimiškai. Atitinkamai, tas pats taikytina ir sąvokoms „vidutinė savikaina“ ir „vidutinės bendrosios sąnaudos“.

208.       Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ paaiškinimuose raštu, tiek atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ atsiliepime į ieškovės paaiškinimus raštu vieningai teigia, kad nagrinėjama sąvoka turi būti suprantama būtent aukščiau aprašytu būdu (žr. šio sprendimo 207 punktą), t. y. kad Ekspertizės akte vartojama sąvoka „savikaina“ iš esmės atitinka vidutinių bendrųjų sąnaudų sąvoką. Tad nagrinėjamu klausimu ginčo tarp šalių nėra, šalių Ekspertizės akto sąvokų aiškinimas atitinka tą, kuris yra atlikas apeliacinės instancijos teismo. Pažymėtina ir tai, kad Konkurecijos taryba išvadoje nurodė, kad, Konkurencijos tarybos vertinimu, ekonominiu požiūriu ir grobuoniškų kainų vertinimo tikslais savikainą būtų galima laikyti vidutinėmis bendrosiomis sąnaudomis (t. 37, b. l. 151).

209.       Penkta, nutačius, kad vykdant skrydžius atitinkamais maršrutais atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė metinė paslaugų kaina viršijo vidutines bendrąsias sąnaudas (pagal Ekspertizės aktą - vidutinę savikainą), taikant AKZO testą nėra pagrindo tirti ir vertinti, ar yra įrodyta, kad taikydamas tokias kainas dominuojants ūkio subjektas siekė pašalinti iš rinkos konkurentus. Kainodara, užtikrinanti nustatytąjį kainų lygį, negali būti pripažįstama grobuoniška pagal SESV 102 straipsnį.

210.       Papildomai pažymėtina, kad aptartoji kainų politika, kurią skraidindamas Vilnius–Berlynas–Vilnius, Vilnius–Stokholmas–Vilnius bei Vilnius–Kopenhaga–Vilnius maršrutais ginčui aktualiais laikotarpiais taikė atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“, negali būti vertinama kaip kainų politika, kurios laikomasi siekiant (turint tikslą) išstumti konkurentus iš rinkos, ar juo labiau kaip politika, kuria nesiekiama kito ekonominio tikslo, o tik konkurentų pašalinimo, ar (ir) kaip konkurencijos iškraipymas. Nebuvo nustatyta, kad atsakovas „Air Baltic Corporation A/S“ laikėsi kainų politikos, lemiančios žemas kainas trumpuoju laikotarpiu, nes jau buvo nuspręsta, kad vykdant skrydžius atitinkamais maršrutais „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinė metinė paslaugų kaina viršijo vidutines bendrąsias sąnaudas. Be to, pačios ieškovės vidutinės paslaugų kainos vykdant skrydžius aptariamais maršrutais laikotarpiais, kai BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ šiuose maršrutuose konkuravo su „Air Baltic Corporation A/S“ ir „Air Baltic Corporation A/S“ užėmė dominuojančią padėtį skraidindamas jais, buvo žemesnės, kai kuriais atvejais netgi gerokai žemesnės nei „Air Baltic Corporation A/S“ vidutinės metinės paslaugų kainos bei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ paslaugų savikaina (žr. Ekspertizės aktą (t. 20, b. l. 96-99, 103-106, 128-130)). Tad nenustačius atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, grobuoniško elgesio strategijos, nėra pagrindo ir nustatyti siekį iškraipyti konkurenciją, pašalinti konkurentus ar sudaryti kliūtis įeiti į rinką. Pritartina Konkurencijos tarybos vertinimui, kad duomenys nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad „Air Baltic Corporation A/S“ turėjo strategiją išstumti iš rinkos konkurentus.

211.       Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atitinkamose rinkose, kuriose nustatytas jo dominavimas, atsakovo „Air Baltic Corporation A/S“ piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi neįrodytas. Todėl nėra nustatyta šio atsakovo neteisėtų veiksmų (SESV 102 straipsnio antros pastraipos a punktas, KĮ 7 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nenustačius neteisėtų veiksmų, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio poreikio svarstyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo nustatytas atsakovo piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, panaikinti, o ieškinį dalyje dėl žalos, kildinamos iš SESV 102 straipsnio ir KĮ 7 straipsnio pažeidimo, atmesti (CPK 326 straipsnis 1 dalis 2 punktas).

Dėl trečiųjų asmenų apeliacinio skundo motyvų dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo

212.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nstatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

213.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, todėl galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 15 punktas). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoje teisės normoje nustatyta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 16 punktas).

214.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis taip pat yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

215.       Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

216.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 19 punktas).

217.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai, be to, teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas).

218.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo, kad nors trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA Reals“ apeliacinis skundas 2016 m. kovo 2 d. rezoliucija buvo priimtas nagrinėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime dalies trečiųjų asmenų teikiamų argumentų neįvertino bei dėl jų visiškai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino trečiųjų asmenų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies – ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis yra be motyvų (CPK 270 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytos priežasties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

219.       Tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš trečiųjų asmenų atsakovams „Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautiniam oro uostui priteisė neatsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 4 dalį. Trečiųjų asmenų teigimu, atsakovai viso proceso metu demonstravo netinkamą procesinį elgesį, o konkrečiai – 2008 m. rugsėjo 23 d. iškėlus bylą, atsakovai beveik trejus metus vengė priimti ieškinį ir slėpė savo atstovus Lietuvoje; Rygos tarptautinio oro uosto elgesys lėmė, kad procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos įgaliotas institucijas; siekdami vilkinti procesą, atsakovai teismui teikė nepagrįstus, tapačiais arba savo esme itin panašiais faktiniais pagrindais reiškiamus prašymus bei atskiruosius skundus dėl teismo jau išspręstų klausimų; visi atsakovų teikti prašymai ir atskirieji skundai buvo atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovų nepagrįsti procesiniai reikalavimai įvertinti kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis; atsakovai pateikė 51 nepagrįstą prašymą; 4 iš 6 prašymų sustabdyti bylą buvo pateikti iš anksto suplanuotų ir vykstančių bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžių metu. Trečiųjų asmenų vertinimu, toks netinkamas atsakovų procesinis elgesys turėjo būti pripažintas pagrindu bylinėjimosi išlaidų atsakovams neatlyginti.

220.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų „Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinio oro uosto procesinį elgesį, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad jis nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį. Minėta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiųjų asmenų nurodomas kaip netinkamas atsakovų procesinis elgesys nelaikytinas tokiu, kuris nekeltų abejonių dėl atsakovų nesąžiningumo. Tokia išvada daroma dėl žemiau nurodytų priežasčių.

221.       Pirma, nors ieškinys buvo įteiktas atsakovams praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo, pažymėtina, kad ši byla turi tarptautinį elementą. Abu atsakovai – „Air Baltic Corporation A/S“ ir Rygos tarptautinis oro uostas – yra Latvijos Respublikos juridiniai asmenys. Bylos su tarptautiniu elementu turi savo specifiką, įskaitant ilgesnį nagrinėjimo laiką dėl aspektų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kalbiniais niuansais ir kita. Tai lemia, kad nagrinėjamos bylos kontekste ilgesnis laiko tarpas nuo civilinės bylos iškėlimo iki ieškinio įteikimo tikėtinai nemaža dalimi sąlygotas bylos tarptautinio pobūdžio, o ne neabejotino atsakovų nesąžiningumo. Be to, tretieji asmenys nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad dėl užsitęsusio procesinių dokumentų įteikimo padidėjo bylinėjimosi išlaidos.

222.       Antra, byla yra sudėtinga, didelės apimties. Pirmosios instancijos teisme ši byla nagrinėta nuo 2008 m. iki 2016 m., t. y. daugiau nei 7 m. Šiame kontekste yra suprantama, kad per tokį ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovai galėjo pateikti daug ir įvairių procesinių prašymų bei skundų, įgyvendindami įstatymu jiems garantuotas procesines teises. Tai, kad šie prašymai ir (ar) skundai nebuvo patenkinti, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jų pateikimas buvo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovus buvus nesąžiningais, kreipiantis į teismą su prašymais ir (ar) skundais šioje byloje. Taip pat papildomai pažymėtina, kad nors tretieji asmenys teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovų nepagrįsti procesiniai reikalavimai įvertinti kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, minėta nutartis tokių Lietuvos apeliacinio teismo išvadų neapima, šia nutartimi išspręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

223.       Trečia, šalys turi teisę iki baigiamųjų kalbų teikti prašymus stabdyti civilinę bylą, ją nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Aplinkybė, kad atsakovai tokius prašymus teikė bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžių metu nėra pagrindu spręsti dėl jų nesąžiningumo – pagal įstatymą šie prašymai buvo pateikti laiku. Todėl, remdamasis šiais ir aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamais trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

224.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

225.       Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

226.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą, nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti praktiška ir efektyvi (žr. EŽTT 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo byloje Zubac prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 40160/12, 77 punktą).

227.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad iš ES teisinio reguliavimo, ESTT praktikos matyti, kad valstybė narė savo teisinėje sistemoje turi nustatyti teisės reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl SESV 101 ir (ar) 102 straipsniuose nurodytų pažeidimų, įgyvendinimo taisykles, su sąlyga, kad bus laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų. Šių principų laikymosi patikra neišvengiamai yra atliekama kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi nagrinėjamje byloje sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti atsižvelgta į poreikį užtikrinti ES teisės veiksmingumą.

228.       Europos Komisijos 2005 m. gruodžio 19 d. Žalioji Knyga dėl Ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles COM/2005/0672 numato, kad išlaidų išieškojimo taisyklės vaidina svarbų vaidmenį kaip priemonė, kuri paskatina arba pateikti ieškinį, arba sustabdo nuo šio veiksmo. Žaliojoje knygoje nurodyta, kad reiktų nustatyti taisyklę, kad bylą pralaimėję ieškovai turėtų sumokėti išlaidas tik tuomet, jeigu pateikdami ieškinį jie veikė aiškiai nepagrįstai. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti teismui įgaliojimus veikti savo nuožiūra, kad jis bylos pradžioje priimtų sprendimą neišieškoti iš ieškovo jokių išlaidų, net ir tuo atveju, jei byla bus pralaimėta.

229.       Baltojoje knygoje nustatyta, kad esminė kliūtis iškelti ieškinį atlyginti žalą, patirtą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, gali būti išlaidos, susijusios su tokio ieškinio iškėlimu, ir išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad tokios bylos gali pareikalauti ypač didelių išlaidų ir paprastai yra sudėtingesnės bei trunka ilgiau nei kitos civilinės bylos. Valstybės narės raginamos apsvarstyti savo išlaidų paskirstymo taisykles, siekiant sumažinti neaiškumą dėl išlaidų, kurias potencialiems ieškovams gali reikėti padengti. Principas, pagal kurį išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis, ir kuris taikomas daugelyje ES valstybių narių, yra svarbus, nes padeda atmesti nepagrįstus reikalavimus. Vis dėlto kai kuriomis aplinkybėmis šis principas taip pat gali trukdyti nukentėjusioms šalims iškelti pagrįstus ieškinius. Todėl nacionaliniai teismai turėtų turėti teisę nukrypti nuo šio principo, pavyzdžiui, užtikrinant, kad pralaimėjęs ieškovas neturės padengti atsakovo nepagrįstų, netinkamų ar per didelių išlaidų.

230.       Apibendrindamas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylose, susijusiose su privačiu konkurencijos teisės įgyvendinimu civilinio proceso tvarka, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės į teisingą teismą principo užtikrinimą ir tokių bylų pobūdį. Atitinkamai, privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo bylose teismui turėtų būti suteikiama teisė nukrypti nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, siekiant užtikrinti, kad pralaimėjęs ieškovas neturės padengti atsakovo nepagrįstų, netinkamų ar per didelių išlaidų.

231.       Galutiniam procesniam sprendimui byloje esant priimtam atsakovų naudai – ieškinį atmetus pilna apimtimi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ieškovės ir trečiųjų asmenų – atmesti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas, kokia dalimi turi būti tenkinti atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šio sprendimo 230 punkte nurodytus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus bylose, susijusiose su privačiu konkurencijos teisės įgyvendinimu civilinio proceso tvarka. Taip pat teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai byla nagrinėjama iš naujo, aukštesnės instancijos teismui panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą – jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 18 punktas).

Dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

232.       Atsakovas Tarptautinis oro uostas ,,Ryga“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė solidariai iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bei trečiųjų asmenų AB „Verta Management“ ir UAB „VA REALS“ priteisti 204 463,77 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tarptautinis oro uostas ,,Ryga“ patyrė 204 463,77 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šias išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys duomenys.

233.       Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S bylos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė solidariai iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bei trečiųjų asmenų AB „Verta Management“ ir UAB „VA REALS“ priteisti 470 236,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 387 956,92 Eur sudaro advokatų pagalbai apmokėti, 65 340,01 Eur Latvijoje veikiančios advokatės D. P. pagalbai apmokėti, 16 940 Eur apmokėti SIA „Ernst & Young“ sąskaitą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S prašo priteisti 387 956,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad atsakovas iš viso patyrė 470 236,93 Eur bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šias išlaidas taip pat patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys duomenys.

234.       Atsižvelgiant į šiame sprendime nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra neprotingai didelis, todėl mažintinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjimos bylos aplinkybių visumą, ypatingai tai, kad byloje kilęs ginčas dėl privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo; nenustatęs, kad ieškovė, pateikdama ieškinį šioje byloje, veikė aiškiai nepagrįstai; taip pat į ieškovės teisinį statusą – bankrutavusi bendrovė, bei visų byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, protingą ir proporcingą atlyginimą nustato vieną trečdalį atsakovų patirtų ir reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Todėl atsakovui Tarptautinis oro uostas ,,Ryga“ turi būti atlyginta 68 154, 59 Eur suma, o atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S – 156 745, 64 Eur suma.

235.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylinėjantis pirmosios instancijos teisme, dydžio, apeliacinės instancijos atsižvelgia į bendrą ieškovės ir trečiųjų asmenų bendrą pareikštų materialiųjų reikalavimų dydį, kuris sudaro 145 377 664,50 Eur (57 874 768,30 Eur + 87 502 896,20 Eur). Šiuo atveju ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti 57 874 768,30 Eur sumą pirmosios instancijos teisme iš esmės sudarė 40 procentų ieškovės ir trečiųjų asmenų pareikštų materialiųjų reikalavimų, o trečiųjų asmenų reikalavimas iš atsakovų priteisti 87 502 896,20 Eur sumą, iš esmės sudarė 60 procentų pareikštų materialiųjų reikalavimų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apelaicinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti padalintos proporcingai tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų.

236.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir trečiųjų asmenų AB „Verta Management“ ir UAB „VA REALS“ priteisiamas po 22 718,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Atitinkamai atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir trečiųjų asmenų priteisiamas po 52 248,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme

237.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas pateikė prašymą solidariai iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bei trečiųjų asmenų jo naudai priteisti 85 939,25 Eur advokato pagalbos išlaidoms, 1 562,65 Eur kitoms būtinoms išlaidoms ir 106 Eur žyminio mokesčio. Taigi, iš viso Rygos tarptautinis oro uostas prašo priteisti 87 607,90 Eur. Šias išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys duomenys.

238.       Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S pateikė prašymą iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bei trečiųjų asmenų jo naudai priteisti 157 648,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

239.       Remiantis šio sprendimo 230-231 punktuose nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas protingą ir proporcingą priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui laiko 29 202,63 Eur sumą, o atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S – 52 549,37 Eur sumą.

240.       Tretieji asmenys apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jų atsakovų naudai buvo priteistas 17 694 Eur (6 000 Eur + 11 694 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų apeliaciniu skundu nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis kuriuo buvo išspręsti materialiniai teisiniai reikalavimai, o ginčyta tik dalis dėl procesinių (bylinėjimosi) išlaidų paskirstymo, be to, ginčijama suma, lyginant su ieškovės ir atsakovo apeliaciniais skundais ginčijamų sumų dydžiais yra itin maža (nesudaro net 1 procento), laikytina, kad ginčas apeliacinės instancijos teisme iš esmės vyko tarp ieškovo ir atsakovų. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš ieškovo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir nepriteistinos iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus.

241.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš ieškovo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui priteisiamas 29 202,63 Eur, o atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S – 52 549,37 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme

242.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2/3, o iš trečiųjų asmenų AB „Vertas management“ ir UAB „VA REALS“ 1/3 bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 26 002,39 Eur. Šias išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys duomenys.

243.       Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2/3, o iš trečiųjų asmenų AB „Vertas management“ ir UAB „VA REALS“ 1/3 bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 22 058,40 Eur. Šias išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys duomenys.

244.       Remiantis šio sprendimo 230-231 ir 240 punktuose nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas protingą ir proporcingą priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui laiko 8 667,46 Eur sumą, o atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S –7 352,80 Eur sumą. Nurodytos sumos atsakovams priteisiamos iš ieškovės.

Dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme

245.       Atsakovas Rygos tarptautinis oro uostas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2/3, o iš trečiųjų asmenų AB „Vertas management“ ir UAB „VA REALS“ 1/3 bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 13 955,20 Eur. Šias išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys duomenys.

246.       Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2/3, o iš trečiųjų asmenų AB „Vertas management“ ir UAB „VA REALS“ 1/3 bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 41 976,80 Eur. Šias išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys duomenys.

247.       Remiantis šio sprendimo 230-231 ir 240 punktuose nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas protingą ir proporcingą priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui laiko 4 651,73 Eur sumą, o atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S –13 992,27 Eur sumą.

Dėl bendrų priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, sumų

248.       Apibendrintai apelaicinės instancijos teismas sprendžia, kad iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui Rygos tarptautiniam oro uostui turi būti priteisiama 65 240,02 Eur (22 718,20 Eur + 29 202,63 Eur + 8 667,46 Eur + 4 651,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

249.       Iš ieškovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S yra priteisiama 126 142,99 Eur (52 248,55 Eur + 52 549,37 Eur + 7 352,80 Eur + 13 992,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

250.       Iš trečiųjų asmenų AB „Vertas management“ ir UAB „VA REALS“ atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S yra priteisiama po 52 248,55 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų pirmosios instancijos teisme. Iš trečiųjų asmenų AB „Vertas Management“ ir UAB „VA REALS“ atsakovei Rygos tarptautiniam oro uostui priteisiama po 22 718,20 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai

251.       CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

252.       Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 178,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos pagal šio sprendimo 235 punkte nurodytą proporciją. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje yra bankrutuojanti bendrovė, 40 procentų bylinėjimosi išlaidų (71,37 Eur), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš šios ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Likusios 60 procentų (107,05 Eur) bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai lygiomis dalimis priteisiamos iš trečiųjų asmenų AB „Vertas management“ ir UAB „VA REALS“, t. y. po 53,53 Eur iš kiekvieno trečiojo asmens.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinio reikalavimus atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (j.a.k. 120863887) administravimo išlaidoms skirtų lėšų 65 240,02 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų ir 2 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui valstybinei akcinei bendrovei Tarptautinis oro uostas ,,Ryga“ (j.a.k. 4003028055).

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų 126 142,99 Eur (šimtą dvidešimt šešis tūkstančius šimtą keturiasdešimt du eurus 99 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S (j.a.k. 40003245752).

Priteisti iš trečiųjų asmenų akcinės bendrovės „Vertas Management“ (j.a.k. 124211277)  ir uždarosios akcinės bendrovės „VA REALS“ (j.a.k. 300085758), lygiomis dalimis po 22 718,20 Eur (dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus aštuoniolika eurų 20 centų) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui valstybinei akcinei bendrovei Tarptautinis oro uostas ,,Ryga“ (j.a.k. 4003028055).

Priteisti iš trečiųjų asmenų akcinės bendrovės „Vertas Management“ (j.a.k. 124211277) ir uždarosios akcinės bendrovės „VA REALS“ (j.a.k. 300085758),  lygiomis dalimis po 52 248,55 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 55 centus) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui „Air Baltic Corporation“ A/S (j.a.k. 40003245752).

Priteisti iš trečiųjų asmenų akcinės bendrovės „Vertas Management“ (j.a.k. 124211277) ir uždarosios akcinės bendrovės „VA REALS“ (j.a.k. 300085758) lygiomis dalimis po 53,53 Eur (penkiasdešimt tris eurus 53 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybės naudai.

Teisėjai                                                                     Dalia Kačinskienė

                                                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                                             Vytautas Zelianka