Civilinė byla Nr. e2A-108-553/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01143-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Pikelienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos linija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos linija“ ieškinį atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Informacijos linija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti ir pripažinti neteisėtu (negaliojančiu) atsakovės Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir perkančioji organizacija arba Agentūra) 2025 m. rugsėjo 11 d. pranešime „Dėl pasiūlymo atmetimo“ nurodytą sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Informacijos linija“, LLC „Hexide Digital“ ir UAB ConfiStecH“, pasiūlymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad ji, veikdama ūkio subjektų grupėje kartu su LLC „Hexide Digital“ ir UAB „ConfiStecH“, pateikė pasiūlymą Agentūros vykdytame viešajame pirkime „ANTA informacinės sistemos palaikymo/priežiūros ir vystymo paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas). Tačiau 2025 m. rugsėjo 11 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo tiekėją, kad nors kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai įrodo siūlomų specialistų aukštąjį išsilavinimą, jų darbo patirtį, tačiau jie nėra lygiaverčiai Pirkimo dokumentuose reikalaujamiems dokumentams ir nepagrindžia specialistų atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, nurodytiems Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės 2.1, 2.2, 2.5 ir 2.6 papunkčiuose. Dėl to perkančioji organizacija tiekėjos pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį kvalifikacijos reikalavimų. Tiekėjai pateikus pretenziją dėl tokio Agentūros sprendimo, ji buvo atmesta.
3. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1, 2.2, 2.5, 2.6 papunkčiuose perkančioji organizacija reikalavo, jog tiekėjai savo specialistų įgytą kvalifikaciją įrodinėtų atitinkamais įgytais sertifikatais (PMP, CompTIA Project+ ir kt.), kurie nėra įtraukti į Lietuvos formalaus švietimo sistemą, todėl jiems taikytina būtent neformaliojo švietimo kategorija. Tiekėja pasiūlė specialistus, kurie turi aukštojo mokslo diplomus. Šie dokumentai patvirtina, kad tiekėjos siūlomi specialistai yra įgiję formaliojo švietimo kvalifikaciją.
4. Ieškovės vertinimu, universitetinis aukštasis išsilavinimas yra lygiavertis neformaliosioms švietimo programoms, tokioms kaip PMP, CompTIA Project+ ar kiti analogiški sertifikatai. Aukštojo mokslo studijų programos Lietuvoje yra formaliojo švietimo dalis, patvirtintos valstybės ir įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka, suteikiančios kvalifikacijas, kurios pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą priskiriamos aukštam profesinės kvalifikacijos lygiui (VI–VII lygis). PMP ar CompTIA ar kiti analogiški sertifikatai priskirtini neformaliajam suaugusiųjų švietimui, kuris nėra įtrauktas į Lietuvos kvalifikacijų sandarą, todėl jie negali būti laikomi aukštesnio ar lygiaverčio lygmens kvalifikacijomis. Tai reiškia, kad tiekėjos pasiūlyti specialistai, turintys aukštojo mokslo diplomus, yra įgiję aukštesnę ir valstybės pripažintą profesinę kvalifikaciją, užtikrinančią jų atitiktį Pirkimo tikslams geriau nei neformalaus švietimo būdu įgyti sertifikatai.
5. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1, 2.2, 2.5, 2.6 papunkčiuose nustatyta, kad galima pateikti ir lygiaverčius dokumentus. Tai reiškia, kad tiekėja turėjo teisę teikti aukštojo mokslo diplomus kaip lygiaverčius dokumentus šių Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1, 2.2, 2.5, 2.6 papunkčių reikalavimų atžvilgiu.
6. Perkančioji organizacija, ieškovės teigimu, atsakydama į pretenziją, nurodė itin formalų ir lakonišką argumentą, kad pateikti aukštojo mokslo diplomai ir pažymos apie išklausytus dalykus (pvz., verslo vadybos studijos, projektų vadybos kursai) nėra laikytini lygiaverčiais dokumentais, pavyzdžiui, tarptautiniams projektų valdymo sertifikatams, nebent tai būtų pagrįsta oficialiu pripažinimu ar ekspertų išvada, kurios nebuvo pateiktos. Tačiau Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas pateikti trečiųjų asmenų išvadas, kurios patvirtintų teikiamų dokumentų lygiavertiškumą. Perkančioji organizacija privalėjo vertinti pateikiamus dokumentus ne formaliai (pagal pavadinimą), bet pagal turinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1 papunktį tiekėjo projekto vadovas turėjo turėti informacinių technologijų projektų valdymo kvalifikaciją, kurią inter alia (be kita ko) turėjo patvirtinti PMP (angl. Project Managemant Professional) arba CompTIA Project+ galiojančio sertifikato arba kito lygiaverčio dokumento kopija. Atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui ieškovė grindė aukštojo mokslo diplomais ir Kauno technologijos universiteto pažyma, kuria patvirtinama, kad tiekėjo siūlomas specialistas G. K. išlaikė projektų vadybos dalyko egzaminą bei Chmelnickio nacionalinio universiteto pažyma, patvirtinančia, kad K. V. (K. V.) išlaikė valdymo rizikos vertinimo, priimant valdymo sprendimus, dalyko egzaminą.
9. Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.2 papunktį tiekėjo informacinių sistemų analitikas privalėjo inter alia turėti veiklos analitiko (angl. Business Analyst) kvalifikaciją. Šią kvalifikaciją galėjo patvirtinti Certified Business Analyst galiojantis sertifikatas arba lygiavertis dokumentas. Ieškovė, pagrįsdama atitikimą šiam kvalifikacijos reikalavimui, pateikė įrodymus apie (1) P. S. išklausytus ir išlaikytus egzaminus duomenų saugyklos ir verslo duomenų analizės, įmonių valdymo pagrindų, didžiųjų duomenų analizės ir taikymo (seminaras), didžiųjų duomenų rinkinių tyrybos metodų, išorinių verslo duomenų analitikos strateginės verslo analizės, verslo rizikos ir neapibrėžtumo, vidinių verslo duomenų analitikos disciplinose ir (2) S. D. (S. D.) įgytą sisteminio programavimo bakalauro ir magistro laipsnius bei išlaikytus verslo projektų informacinių technologijų organizavimo ir vykdymo disciplinų egzaminus.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad tiekėja kartu su pasiūlymu nepateikė Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytų sertifikatų, taip pat įrodymų, jog pateikti siūlomų specialistų diplomai atitinka būtent Pirkimo sąlygų 4 priedo specialiųjų sąlygų 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus (mokymo programų palyginimas, sertifikuojančių ar kitų kompetentingų institucijų išvados apie kvalifikacijos lygiavertiškumą ir pan.), teismas konstatavo, jog ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina Pirkimo dokumentuose nurodytos veiklos analitiko kvalifikacijos.
11. Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.5 papunktį tiekėjo informacinių sistemų saugos specialisto kvalifikacija inter alia turėjo būti patvirtinta CISSP (angl. Certified Information System Security Professional) galiojančiu sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu. Ieškovė, siekdama pagrįsti atitikimą šiam kvalifikacijos reikalavimui, pateikė duomenis, kad siūlomas specialistas J. K. (Y. K.) yra įgijęs kompiuterinių mokslų ir informacinių technologijų bakalauro laipsnį, baigė Lvivo politechnikos universitetą, išklausė ir išlaikė kompiuterinių tinklų, sistemų administravimo ir kibernetinės saugos egzaminus. Siūlomas specialistas V. K. (V. K.) turi programavimo inžinerijos bakalauro ir magistro laipsnius, baigė Chmelnickio nacionalinį universitetą. Siūlomas specialistas V. S. (V. S.) yra programavimo inžinerijos bakalauras ir magistras, baigęs Chmelnickio nacionalinį universitetą.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti aukštojo mokslo baigimą patvirtinantys dokumentai yra specialistų aukštąjį išsilavinimą patvirtinantys įrodymai, bet jie nepatvirtina reikalaujamo specialistų kvalifikacijos lygio, kuris turi atitikti CISSP (angl. Certified Information System Security Professional) galiojančiu sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu suteiktą kvalifikacijos lygį. Dėl to teismas nusprendė, kad tiekėjos siūlomų informacinių sistemų saugos specialistų kvalifikacija neatitiko Pirkimo sąlygų.
13. Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6 papunktį tiekėjo informacinių sistemų testavimo specialistas inter alia turėjo turėti informacinių sistemų testuotojo kvalifikaciją, kurią patvirtintų ISTQB Certified Tester Advanced Level išduotu galiojančiu sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu. Siekdama pagrįsti atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui ieškovė pateikė duomenis apie siūlomų specialistų A. R. įgytą informatikos bakalauro laipsnį ir baigtą programavimo kompiuteriais programą ir siūlomo specialisto A. B. (A. B.) įgytą matematikos bakalauro laipsnį ir įgytą taikomosios matematikos inžinieriaus kvalifikaciją Kijevo politechnikos institute.
14. Teismo vertinimu, šių specialistų kvalifikacija taip pat neatitiko Pirkimo sąlygų, nes ieškovė nepateikė įrodymų (mokymo programų palyginimo, sertifikuojančių ar kitų kompetentingų institucijų išvadų apie kvalifikacijos lygiavertiškumą ir pan.), kad siūlomų specialistų kvalifikacija atitinka ISTQB Certified Tester Advanced Level sertifikato suteikiamą kvalifikaciją. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad pasiūlytų informacinių sistemų testavimo specialistų kvalifikacija neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą pagal Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.3 papunkčio nuostatą, kaip neatitinkantį Pirkimo specialiosiose sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, teismas pripažino pagrįstu.
15. Teismas paaiškino, kad ieškovės samprotavimai apie pateiktus diplomus ir pažymėjimus, apie susijusių su išmaniosiomis technologijomis kursų išklausymą bei egzaminų išlaikymą neįrodo ieškovės siūlytų specialistų kvalifikacijos lygio, kurį patvirtina Pirkimo sąlygose nurodyti konkretūs sertifikatai. Aukštojo mokslo diplomai ir pažymėjimai apie kursų išklausymą yra bendrąjį specialistų tam tikros krypties mokslo cenzą patvirtinantys dokumentai ir nėra konkrečios specialios Pirkimo sąlygose įtvirtintos kvalifikacijos, reikalingos Pirkimo dokumentuose nurodytoms funkcijoms vykdyti, įrodymai.
16. Nustatęs, kad ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo, sutiko dalyvauti Pirkime, kurio sąlygose buvo reikalavimai arba pateikti specialistų kvalifikaciją patvirtinančius konkrečius sertifikatus, arba jiems lygiaverčius dokumentus, teismas pažymėjo, jog vėlesnis jų ginčijimas ribojamas. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės nuomone (pareikšta dublike) dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą motyvų trūkumo ir aiškumo stokos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Informacijos linija“ prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir nepriteisti arba iš esmės sumažinti Agentūrai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas tiekėjos pateiktų aukštojo mokslo diplomų vadybos ir informacinių technologijų studijų programų turinio ir nelygindamas jo su Pirkimo sąlygose reikalaujamų sertifikatų turiniu, nepagrįstai suabsoliutino dokumento formą bei nepagrįstai nevertino pačių dokumentų turinio. Teismas pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą. Toks formalus vertinimas užkirto kelią objektyviai nustatyti realų tiekėjos specialistų kvalifikacijos lygiavertiškumą.
17.2. Teismas iš esmės neatliko tiekėjos kvalifikacijos dokumentų turinio vertinimo. Neišnagrinėjus studijų programų turinio, konkrečių išlaikytų egzaminų (pavyzdžiui, projektų valdymo, kibernetinės saugos ar sistemų testavimo disciplinų) ir jų apimties, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad tiekėjos specialistų žinios nėra lygiavertės Pirkimo sąlygose nurodytuose sertifikatuose (PMP, CISSP ar ISTQB) nurodomoms kompetencijoms. Išvada dėl tiekėjos specialistų kvalifikacijos tariamo trūkumo buvo padaryta ne dėl realaus kompetencijų stygiaus, o tik dėl formalaus dokumentų pavadinimo neatitikimo Pirkimo sąlygose įvardintiems dokumentams. Tokiu būdu buvo paneigta galimybė tiekėjai teikti lygiaverčius dokumentus.
17.3. Teismo išvada dėl lygiaverčių dokumentų trūkumo yra visiškai nepagrįsta, nes Pirkimo sąlygos nenumatė pareigos teikti specifines lyginamąsias institucijų išvadas, o tiekėjos pateikti universitetų diplomai su priedais bei išsamūs paaiškinimai laikytini tinkamais ir pakankamais įrodymais. Teismas sprendime nenurodė konkrečių specialistų žinių ar kompetencijų trūkumų. Sprendime taip pat buvo neįvertinta, kad pateiktuose dokumentuose detalizuotas studijų turinys, apimtis bei pasiekti rezultatai patvirtina ne tik lygiavertę, bet net aukštesnę specialistų kvalifikaciją, nei būtų suteikta išlaikius neformalų egzaminą. Tiekėja savo specialistų kvalifikaciją pagrindė akredituotomis aukštojo (formalaus) mokslo programomis, kurios savo prigimtimi ir suteikiamu laipsniu objektyviai užtikrina ir net viršija reikalaujamų kompetencijų ir kvalifikacijos atitiktį.
17.4. PMP ir CompTIA Project+ yra bendrieji projektų valdymo sertifikatai ir nėra specifiniai informacinių technologijų projektų valdymo sertifikatai, todėl jie savaime neįrodo informacinių technologijų projektų valdymo kvalifikacijos siaurąja (specializacijos) prasme. Specialistų G. K. ir K. V. kvalifikacijos yra tiesiogiai susijusios su informacinių technologijų projektų valdymu ir visiškai atitinka Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1 papunktyje nustatytą reikalavimą.
17.5. Informacinių sistemų analitikas turi turėti veiklos analitiko (angl. Business Analyst) kvalifikaciją. Šis reikalavimas pirmiausia siejamas su asmens gebėjimu taikyti verslo analitikos metodus informacinių sistemų diegimo, tobulinimo ir integravimo projektuose. Vertinant pateiktų specialistų kvalifikacijas, akivaizdu, kad šis reikalavimas yra įvykdytas – tiek P. S., tiek S. D. turi pakankamas žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurios yra neatsiejamai susijusios su veiklos analitiko kvalifikacija. Jų turimos kvalifikacijos visiškai atitinka Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.2 papunktyje nustatytus reikalavimus.
17.6. Informacinių sistemų saugos specialistas turi turėti informacinių sistemų saugos profesionalo kvalifikaciją. Toks reikalavimas reiškia ne formalaus diplomo pavadinimo atitiktį, bet gebėjimą užtikrinti informacinių sistemų saugumą, taikyti kibernetinės saugos principus bei administruoti informacinių technologijų infrastruktūrą. Vertinant pateiktų specialistų išsilavinimą ir įgytas kompetencijas, darytina išvada, kad tiek V. K., tiek V. S. turi pakankamas žinias, įgūdžius ir kompetencijas, jų turima kvalifikacija visiškai atitinka Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.5 papunktyje nustatytą reikalavimą.
17.7. Informacinių sistemų testavimo specialistas turi turėti informacinių sistemų testuotojo kvalifikaciją. Šis reikalavimas reiškia gebėjimą atlikti sistemų analizę, jų veikimo tikrinimą, defektų identifikavimą bei užtikrinti, kad programinė įranga atitiktų keliamus kokybės standartus. Tai yra kompetencijų visuma, kuri formuojama per studijas informatikos, programavimo bei taikomosios matematikos srityse. Tiek A. R., tiek A. B. turi pakankamas žinias, įgūdžius ir kompetencijas, šių specialistų turima kvalifikacija visiškai atitinka Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6 papunktyje nustatytą reikalavimą.
17.8. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės teikiamus įrodymus – Studijų kokybės vertinimo centro raštą. Šis raštas patvirtina, kad formalusis švietimas (pvz., aukštasis mokslas) suteikia gerokai aukštesnę kvalifikaciją nei privačių įstaigų išduodami sertifikatai. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro pažymą, kurioje nurodyta, kad „privačių asociacijų išduodami komerciniai sertifikatai nėra teisiškai reglamentuojami“. Šis įrodymas dar kartą patvirtina, kad įvairūs privačių bendrovių sertifikatai nėra ir negali patvirtinti aukštesnės kvalifikacijos, nei asmuo įgyja gaudamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti teiktus įrodymus į bylą, prašoma priimti nurodytus įrodymus.
17.9. Teismas iš ieškovės perkančiajai organizacijai priteisė 9 786 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byla nėra tokia sudėtinga, kad reikėtų priteisti maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą. Byloje keliamas tik vienas pagrindinis teisinis klausimas: ar universitetų diplomai laikytini lygiaverčiais Pirkimo sąlygų reikalaujamų sertifikatų atžvilgiu. Perkančiosios organizacijos bylinėjimosi išlaidos apskritai neturėjo būti priteistos, o tuo atveju, jeigu visgi jos būtų priteistos – jos turėjo būti priteistos gerokai mažesnio, proporcingo ir protingo dydžio.
18. Atsakovė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, netenkinti ieškovės prašymų dėl papildomų įrodymų priėmimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Ieškovei nepateikus kvalifikacijos reikalavimuose nurodytų sertifikatų ar jiems lygiaverčių dokumentų (o pateiktų diplomų „lygiavertiškumą“ grindžiant išimtinai tik savo pačios deklaratyviais teiginiais arba samprotavimais), ieškovės pasiūlymas pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintas neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų ir atmestas. Ieškovė nepagrįstai siekė lygiavertiškumo įrodinėjimo naštą perkelti, visų pirma, Agentūrai, o po to ir pirmosios instancijos teismui, teigdama, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų gausos Agentūra, vėliau teismas, turėjo atsirinkti dokumentus, kurie esą yra lygiaverčiai kvalifikacijos reikalavimuose nurodytiems sertifikatams. Tokia ieškovės pozicija yra absoliučiai nepagrįsta.
18.2. Norint gauti PMP sertifikatą, specialistas jau turi būti įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir turėti ne mažiau kaip kelerių metų projektų valdymo patirtį (kuri turi būti unikali ir nesidubliuojanti per pastaruosius 8 metus) ir išlaikyti egzaminą. Papildomai kandidatai, norintys laikyti egzaminą šiam sertifikatui gauti, privalo būti baigę ne mažiau kaip 35 valandas projektų valdymo mokymų, nebent turi galiojantį CAPM (angl. Certified Associate in Project Management) sertifikatą. PMP sertifikatas galioja 3 metus nuo jo išdavimo dienos. Norint išlaikyti sertifikato galiojimą, sertifikato turėtojas per šį laikotarpį privalo sukaupti 60 profesinio tobulėjimo vienetų (angl. Professional Development Units). Tas pats pasakytina ir dėl CompTIA Project+ sertifikato. Akivaizdu, kad ieškovės pateikti dokumentai – aukštojoje mokykloje dėstomų dalykų išlaikytų egzaminų pažyma ir aukštojo mokslo diplomai verslo vadybos ar ekonominės kibernetikos profesijoms – nėra ir negali būti laikomi lygiaverčiais PMP ir (ar) CompTIA Project+ sertifikatų įrodymais.
18.3. Ieškovės pateiktame palyginime faktiškai neatliktas nei kiekvieno kvalifikacijos reikalavimuose nurodyto sertifikato (įskaitant apskritai neanalizuotą CompTIA Project+) ir ieškovės pateiktų dokumentų palyginimas, nei bet koks jų lygiavertiškumo vertinimas. Ieškovė neįrodė, kad jos pateikti aukštojo mokslo diplomai yra lygiaverčiai PMP ar CompTIA Project+ sertifikatams. Ieškovės deklaratyvus ir subjektyvus palyginimas jokia apimtimi nepaneigia, kad ieškovės pateikti dokumentai nėra lygiaverčiai Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1 papunktyje nurodytiems sertifikatams.
18.4. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.2 papunkčio reikalavimo atitikčiai pagrįsti ieškovės pateikti dokumentai nėra ir negali būti laikomi lygiaverčiais Certified Business Analyst sertifikatui. Norint gauti aptariamą sertifikatą, kandidatai turi: (i) turėti ne mažiau kaip 3 750 valandų veiklos analizės (angl. Business Analysis) darbo patirties per pastaruosius 7 metus, (ii) turėti ne mažiau kaip 21 valandą profesinio tobulinimo per pastaruosius 4 metus, (iii) pateikti rekomendacijas; (iv) išlaikyti egzaminą ir kt. Vien tik atsižvelgiant į šiuos Certified Business Analyst sertifikatui keliamus reikalavimus, akivaizdu, kad ieškovės pateikti dokumentai – išlaikyti egzaminai aukštojoje mokykloje duomenų saugyklos ir verslo duomenų analizės dalykui ar kitiems lingvistiškai su „duomenų analize“ susijusiems dalykams, ar aukštojo mokslo diplomai programuotojo profesijai – visiškai nepatvirtina, jog informacinių sistemų analitikas turi žinias ir patirtį, kurias turi specialistas, kuriam išduotas Certified Business Analyst sertifikatas. Ieškovė apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, kad jos pateikti dokumentai tariamai yra lygiaverčiai nurodytam sertifikatui, o vienintelis vadinamasis lygiavertiškumo pagrindimas buvo pačios ieškovės direktoriaus pasirašyti paaiškinimai arba ieškovės palyginimai.
18.5. Ieškovės pateikti dokumentai – aukštosiose mokyklose išlaikyti kibernetinės saugos dalyko egzaminai ar aukštojo mokslo diplomai informacinių technologijų specialisto profesijai – nėra ir negali būti laikomi lygiaverčiais CISSP sertifikatui, reikalingam Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.5 papunkčio reikalavimui atitikti. Pastarąjį sertifikatą išduoda ISC2 – International Information System Security Certification Consortium, pasaulyje žinoma kaip pagrindinė informacijos saugumo specialistų sertifikavimo institucija. Siekiant įgyti šį sertifikatą, būtina išlaikyti egzaminą, kandidatai privalo turėti ne mažiau kaip 5 metų patirtį, sukauptą bent dviejose ar daugiau iš aštuonių sričių, nurodytų galiojančiame CISSP egzamino turinyje. Aukščiau išdėstyti argumentai dėl CISSP sertifikato mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir vertinant ieškovės pateiktų dokumentų tariamą lygiavertiškumą CISSP sertifikatui.
18.6. ISTQB Certified Tester Advanced Level išduotas sertifikatas nėra lygiavertis dokumentas ieškovės pateiktiems aukštojo mokslo diplomams informatiko, matematiko ar inžinieriaus-matematiko profesijoms. Norint gauti šį sertifikatą, kandidatai jau privalo turėti Certified Tester Foundation Level sertifikatą ir pakankamai praktinės patirties. Argumentai dėl Certified Business Analyst ir CISSP sertifikatų mutatis mutandis taikytini ir vertinant ieškovės pateiktų dokumentų tariamą lygiavertiškumą ISTQB Certified Tester Advanced Level sertifikatui.
18.7. Agentūros sprendimu ieškovės pasiūlymas buvo atmestas visapusiškai laikantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai, kadangi ieškovė netenkino kvalifikacijos reikalavimų. Net ir Agentūrai paprašius ieškovės ištaisyti pasiūlymo trūkumus ir pateikti Pirkimo sąlygose reikalaujamą specialistų kvalifikaciją įrodančius dokumentus, suteikus papildomą terminą, ieškovė to nepadarė. Vietoje to, ieškovė pateikė subjektyvią, sau palankią ir niekuo nepagrįstą interpretaciją, kad jos specialistų kvalifikacija turėtų būti vertinama kaip „susijusi“ su reikalaujama Pirkimo sąlygose ir dėl to esą konstatuotina ieškovės pasiūlymo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Tokia ieškovės interpretacija neturi jokio – nei teisinio, nei faktinio – pagrindo.
18.8. Atsižvelgiant į bylos baigtį, šalių procesinį elgesį, taikytiną teisinį reguliavimą ir bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį bei apimtį, teismas tinkamai taikė civilinio proceso įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos sudėtingumą, Agentūros atstovės darbo apimtį ir laiko sąnaudas, taip pat atsižvelgė į teisės aktuose nustatytus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Todėl sprendimas priteisti Agentūrai sumažintas, tačiau pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, yra teisėtas, motyvuotas ir proporcingas.
18.9. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, reikalaudama, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų naujus įrodymus, dėl kurių jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nuspręsta, jog jie pateikti per vėlai. Be to, net ir priėmus ieškovės prašomus įrodymus, jie neturėtų jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui, o tik papildomai įrodytų būtent Agentūros ir teismo pozicijos teisingumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl aktualių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
21. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama įsigyti ANTA informacinės sistemos palaikymo/priežiūros ir vystymo paslaugas, įvykdė viešąjį pirkimą. Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų pagrindai“ lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2.1, 2.2, 2.5 ir 2.6 papunkčius iš pasiūlymus pateikusių tiekėjų buvo pareikalauta turėti atitinkamose srityse kompetentingus specialistus (projektų vadovą, informacinių sistemų analitiką, informacinių sistemų saugos specialistą, informacinių sistemų saugos specialistą), kurių kvalifikaciją įrodytų tarptautiniu mastu pripažįstami sertifikatai (PMP, CompTIA Project+, CISSP ir kt.) arba lygiaverčiai dokumentai.
22. UAB „Informacijos linija“, veikiančiai ūkio subjektų grupėje kartu su LLC „Hexide Digital“ ir UAB „ConfiStecH“, 2025 m. liepos 30 d. pateikus pasiūlymą Agentūros vykdytame viešajame pirkime, 2025 m. rugpjūčio 1 d. buvo paprašyta pateikti dokumentus, inter alia patvirtinančius atitikimą tiekėjo kvalifikacijos ir kokybės vadybos reikalavimams, nustatytiems Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priede.
23. 2025 m. rugpjūčio 11 d. tiekėja, pateikdama dokumentus, kuriais grindė atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nurodė, kad UAB „Informacijos linija“ specialistų kvalifikaciją įrodinėja tarptautinių mastu pripažintais lygiaverčiais dokumentais – universitetinį išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais. Tiekėja paaiškino, kad absoliučiai visi jos siūlomi specialistai turi Pirkimo sąlygose reikalaujamą kvalifikaciją, kadangi yra išklausę atitinkamus mokymo dalykus, studijuodami universitetuose ir įgiję universitetų suteiktas kvalifikacijas. Tiekėjos teigimu, siekiant, kad specialistai gautų Pirkimo sąlygose nurodytus sertifikatus, reikia tik keleto mokslo dienų tokiems dokumentams gauti, t. y. sertifikatai išduodami išklausius keleto dienų kursus. Dėl to tiekėjos teikiami dokumentai (universitetų diplomai) patvirtina netgi aukštesnę specialistų kvalifikaciją nei yra reikalaujama.
24. Susipažinusi su UAB „Informacijos linija“ pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, Agentūra 2025 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į tiekėją, nurodydama, kad aukštasis išsilavinimas neprilygsta ar nėra aukštesnis už Pirkime reikalaujamą kvalifikaciją. Perkančioji organizacija paaiškino, kad kvalifikacija suprantama kaip konkreti profesinė ar techninė kompetencija, įrodanti gebėjimą atlikti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas; aukštasis išsilavinimas gali sudaryti pagrindą kvalifikacijai įgyti, tačiau savaime nėra kvalifikacijos įrodymas; kvalifikacija įgyjama išklausius atitinkamus kursus ar mokymus, po kurių išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas – sertifikatas arba pažymėjimas. Remdamasi pateiktais paaiškinimais, Agentūra prašė tiekėjos iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. pateikti specialistų kvalifikaciją įrodančius dokumentus, nurodytus Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės 2 ir 2.1–2.6 papunkčiuose.
25. Tiekėjai 2025 m. rugpjūčio 21 d. pranešime patvirtinus pasiruošimą suteikti prašomą informaciją bei nurodžius, kad kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų ir kvalifikacijų palyginimų pateikimui reikalingas papildomas laikas, Agentūra 2025 m. rugpjūčio 25 d. nustatė naują dokumentų pateikimo terminą – iki 2025 m. rugpjūčio 28 d.
26. 2025 m. rugpjūčio 28 d. Agentūrai pateiktuose paaiškinimuose tiekėja išvardino pasiūlyme nurodytų specialistų įgytą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus bei nurodė, kad specialistų kvalifikaciją patvirtina lygiaverčiai dokumentai – universitetų diplomai, sukaupta patirtis bei ISO sertifikatai. Kartu tiekėja pateikė paaiškinimuose nurodytus dokumentus, taip pat kvalifikacijų (formalios ir neformalios) sandaros aprašymą ir palyginimą. Gavusi šiuos tiekėjos dokumentus, Agentūra 2025 m. rugsėjo 5 d. pranešė sustabdanti tiekėjų pasiūlymų vertinimą dėl kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu išaiškinti, ar perkančioji organizacija gali tiekėjos pateiktus (pirmiau nurodytus) dokumentus pripažinti lygiaverčiais dokumentais, tinkamais specialisto kvalifikacijai pagrįsti. Atsakydama į Agentūros kreipimąsi, Viešųjų pirkimų tarnyba apibendrintai pažymėjo, kad pasiūlymai turi būti vertinami, griežtai vadovaujantis viešojo pirkimo dokumentų nuostatomis.
27. 2025 m. rugsėjo 11 d. pranešimu Agentūra informavo UAB „Informacijos linija“ apie sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo specialiosiose sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Perkančioji organizacija papildomai nurodė, kad tiekėjos pateikti dokumentai įrodo siūlomų specialistų aukštąjį išsilavinimą, jų darbo patirtį, tačiau jie nėra lygiaverčiai Pirkimo sąlygose reikalaujamiems dokumentams ir nepagrindžia specialistų atitikties Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės 2.1, 2.2, 2.5 ir 2.6 papunkčiuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.
28. Nesutikdama su pirmiau nurodytu Agentūros sprendimu, tiekėja 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti UAB „Informacijos linija“ pasiūlymą panaikinimo ir pasiūlymo pripažinimo tinkamu. Pretenzijoje tiekėja išvardino siūlomų specialistų įgytą aukštąjį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir studijų metu išklausytų disciplinų pavadinimus bei teigė, kad siūlomi specialistai turi pakankamas žinias, įgūdžius, kompetencijas, kurios yra susijusios su reikalaujama kvalifikacija. Tiekėja nurodė, kad jos siūlomų specialistų kvalifikaciją patvirtina lygiaverčiai dokumentai – universitetų diplomai, įrodantys netgi aukštesnę kvalifikaciją nei yra reikalaujama. Įgytas išsilavinimas aukštojo mokslo įstaigose (universitetuose), kuriuose specialistai studijavo atitinkamus susijusius su keliamais reikalavimais studijų dalykus, tiekėjos įsitikinimu, patvirtina tinkamą specialistų tarptautiniu mastu pripažįstamą kvalifikaciją. Be to, tiekėjos vertinimu, skundžiamas Agentūros sprendimas nemotyvuotas, formalus, perkančioji organizacija neanalizavo tiekėjos pateiktų dokumentų.
29. 2025 m. rugsėjo 23 d. atsakyme į pretenziją Agentūra nurodė, kad pretenziją atmeta kaip nepagrįstą, nes tiekėjos pateikti aukštojo mokslo diplomai ir pažymos apie išklausytus dalykus nėra laikytini lygiaverčiais dokumentais tarptautiniams projektų valdymo sertifikatams, nebent tai būtų pagrįsta oficialiu pripažinimu ar ekspertų išvada, kurios nebuvo pateiktos. Agentūra pažymėjo, kad perkančioji organizacija neturi pareigos savarankiškai atlikti akademinio turinio analizės ar ekvivalentiškumo/lygiavertiškumo vertinimo – tai turi padaryti tiekėjas, pavyzdžiui, pateikdamas ekspertų išvadą, Studijų kokybės vertinimo centro pripažinimą ar kitą oficialų dokumentą, patvirtinantį lygiavertiškumą.
30. Laikydamasi perkančiajai organizacijai pateiktuose paaiškinimuose bei pretenzijoje suformuotos pozicijos, UAB „Informacijos linija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Agentūros sprendimo atmesti Pirkime pateiktą pasiūlymą panaikinimo ir pripažinimo neteisėtu (negaliojančiu). Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus, UAB „Informacijos linija“ pateikė apeliacinį skundą.
31. Būdama įsitikinusi, kad aukštojo mokslo diplomai yra lygiaverčiai dokumentai, patvirtinantys jos pasiūlytų specialistų atitiktį Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės 2.1, 2.2, 2.5 ir 2.6 papunkčiuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, UAB „Informacijos linija“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatliko tiekėjos kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų turinio vertinimo, t. y. nepalygindamas tiekėjos pateiktų aukštojo mokslo diplomų ir studijų programų turinio su Pirkimo sąlygose reikalaujamų sertifikatų turiniu, nepagrįstai suabsoliutino dokumento formą. Ieškovės teigimu, jos kartu su pasiūlymu pateikti diplomai su priedais bei paaiškinimai, kuriuose detalizuotas studijų turinys, apimtis ir specialistų pasiekti rezultatai, patvirtina netgi aukštesnę kvalifikaciją nei privačių įstaigų išduodami sertifikatai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
32. Kaip teisingai nustatyta apskųstame sprendime, pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų pagrindai“ lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2.1, 2.2, 2.5 ir 2.6 papunkčius perkančioji organizacija reikalavo, kad tiekėjų (1) siūlomas projekto vadovas turėtų informacinių technologijų projektų valdymo kvalifikaciją, kurią patvirtintų PMP (angl. Project Managemant Professional) arba CompTIA Project+ galiojančio sertifikato arba kito lygiaverčio dokumento kopija (2.1 papunktis), (2) siūlomas informacinių sistemų analitikas turėtų veiklos analitiko (angl. Business Analyst) kvalifikaciją, kurią patvirtintų Certified Business Analyst galiojantis sertifikatas arba lygiavertis dokumentas (2.2 papunktis), (3) siūlomas informacinių sistemų saugos specialistas turėtų informacinių sistemų saugos profesionalo kvalifikaciją, kurią patvirtintų CISSP (angl. Certified Information System Security Professional) galiojantis sertifikatas arba lygiavertis dokumentas (2.5 papunktis), (4) siūlomas informacinių sistemų testavimo specialistas turėtų informacinių sistemų testuotojo kvalifikaciją, kurią patvirtintų ISTQB Certified Tester Advanced Level išduotas galiojantis sertifikatas arba lygiavertis dokumentas.
33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Informacijos linija“ kartu su pasiūlymu Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės 2.1, 2.2, 2.5 ir 2.6 papunkčiuose nurodytų specialistų kvalifikaciją patvirtinančių sertifikatų nepateikė. Tiekėja, vadovaudamasi aptariamose kvalifikacijos reikalavimus įtvirtinančiose Pirkimo sąlygose nustatyta teise (galimybe) pateikti lygiaverčius dokumentus, pateikė įrodymus apie siūlomų specialistų įgytą universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro laipsnius) ir studijų metu išklausytas disciplinas bei išlaikytus egzaminus, pastaruosius laikydama lygiaverčiais sertifikatams.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo Pirkimo sąlygose esant įtvirtintam reikalavimui turėti atitinkamose srityse kompetentingus specialistus ir jų kvalifikaciją įrodyti tarptautiniu mastu pripažįstamais sertifikatais, nėra pagrindo sutikti, kad specialistų išsilavinimą patvirtinantys dokumentai yra nurodytiems sertifikatams lygiaverčiai dokumentai. Tiek apeliantės (žr. šios nutarties 23 punkte aptartame dokumente („Dėl dokumentų pateikimo“) pateiktas interaktyvias nuorodas), tiek atsakovės (žr. Agentūros atsiliepime į ieškinį bei atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas interaktyvias nuorodas) į bylą pateikta informacija leidžia konstatuoti, kad informacinių technologijų sertifikatai – tai oficialūs dokumentai, patvirtinantys, jog specialistas turi tam tikras technines žinias ir įgūdžius, t. y. kvalifikaciją. Tam, kad asmuo galėtų laikyti egzaminą atitinkamam sertifikatui įgyti (taigi dar tik pretenduoti į sertifikatą), kandidatas privalo pagrįsti, jog atitinka tam tikrus išsilavinimo (turėti aukštąjį išsilavinimą informacinių technologijų srityje) ir patirties kriterijus. Papildomai kandidatai, norintys laikyti egzaminą sertifikatui gauti (priklausomai nuo siekiamo įgyti sertifikato), privalo būti baigę specialius mokymus, po kurių įgyją teisę laikyti (išlaikyti) egzaminą, taigi ir gauti sertifikatą. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad lygiaverčiais šiuo atveju laikytini pasirengimą pagal prašomą kvalifikaciją atitinkančią, tarptautiniu mastu pripažįstamą mokymo programą, įskaitant atitinkamo egzamino išlaikymą, patvirtinantys dokumentai.
35. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad aukštojo mokslo diplomai nėra ir negali būti pripažinti lygiaverčiais (suteikiančiais tokią pačią arba aukštesnę kvalifikaciją dokumentais) Pirkimo sąlygose reikalaujamiems sertifikatams, nes nepatvirtina Pirkimo sąlygose reikalaujamo specialistų žinių, įgūdžių bei patirties lygio. Kaip pagrįstai nurodyta apskųstame sprendime, aukštojo mokslo diplomai – tai bendrąjį specialistų tam tikros krypties mokslo cenzą patvirtinantys dokumentai, o ne atitinkamos kvalifikacijos (žinių, įgūdžių, patirties ir gebėjimų, reikalingų tam tikrai veiklai) įrodymas. Pritarimas priešingiems ieškovės teiginiams reikštų, kad lygiaverte iš esmės turėtų būti pripažinta iš tiesų žemesnė kvalifikacija nei reikalaujama Pirkimo sąlygose. Tačiau Pirkimo dokumentuose esant įtvirtintam reikalavimui siūlyti atitinkamo kvalifikacijos lygio specialistus, nėra pagrindo nuspręsti, kad šiuo atveju galėjo būti siūlomi žemenės kvalifikacijos specialistai.
36. Apeliaciniame skunde ieškovė itin akcentuoja turinio viršenybės prieš formą principą, iš esmės teigdama, kad būtent perkančioji organizacija, o vėliau ir teismas turėjo nustatyti kartu su pasiūlymu pateiktų specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų lygiavertiškumą sertifikatams, palygindama pateiktų aukštojo mokslo diplomų ir studijų programų turinį su Pirkimo sąlygose reikalaujamų sertifikatų turiniu. Teisėjų kolegija tokius argumentus pripažįsta nepagrįstais.
37. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: (1) teisę verstis atitinkama veikla; (2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; (3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis).
38. Pagal pirmiau nurodytą galiojantį teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką perkančiosios organizacijos pareiga yra patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 167 punktas; 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024 54 punktas; kt.). Tačiau pareiga įrodyti savo kvalifikacijos atitiktį viešojo Pirkimo sąlygų reikalavimams, o tai reiškia ir jos lygiavertiškumą, priklauso tiekėjui.
39. Taigi, būtent tiekėjas turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas įvertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus. Todėl priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, ne Agentūra ir ne teismas turėjo palyginti tiekėjos pateiktų aukštojo mokslo diplomų ir studijų programų turinį su Pirkimo sąlygose reikalaujamų sertifikatų turiniu ir tuomet pateikti išvadą dėl jų lygiavertiškumo. Esant sąlygai, pagal kurią reikalaujama pateikti specialistų kvalifikaciją patvirtinančius konkrečius sertifikatus arba jiems lygiaverčius dokumentus, kitų dokumentų (ne konkrečių sertifikatų) lygiavertiškumą sertifikatams turėjo įrodyti tiekėjas (ieškovė). Tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tokio palyginimo ieškovė nėra atlikusi, t. y. apeliantės pateiktame palyginime (žr. šios nutarties 26 punkte nurodytą formalios ir neformalios kvalifikacijų palyginimą) neatliktas nei kiekvieno kvalifikacijos reikalavimuose nurodyto sertifikato ir tiekėjos pateiktų dokumentų palyginimas, nei bet koks jų lygiavertiškumo vertinimas. Ieškovė neįrodė ir nebandė įrodinėti teikiamų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų lygiavertiškumo sertifikatams. Aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, išklausytų disciplinų ir išlaikytų egzaminų išvardinimas, formalios ir neformalios kvalifikacijos (o ne Pirkimo sąlygų reikalavimuose nurodyto sertifikato ir tiekėjos pateiktų dokumentų palyginimas) apibendrinto pobūdžio palyginimas nelaikytinas tinkamu lygiavertiškumo įrodinėjimo pareigos atlikimu.
40. Šiame kontekste primintina kasacinio teismo praktika, kad turiningąjį pasiūlymo vertinimo metodą atitinka tokie perkančiųjų organizacijų ir (ar) teismų veiksmai, kai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties sprendžiama atsižvelgiant į su pasiūlymu pateiktų dokumentų visumą, neapsiribojant kurio nors iš pateiktų dokumentų vertinimu ir (ar) nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriam nors iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 34 punktas). Tačiau viešojo pirkimo dalyvių veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas; teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumus, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjo pasiūlymo nustatyto trūkumo turiningasis vertinimas iš esmės reiškia ne tiekėjo įveltos klaidos ignoravimą, o pasiūlymo turinio atitikties (kai tai tiekėjo yra pagrindžiama) iškeltiems reikalavimams nustatymą, nepriklausomai nuo to, kad pasiūlymas neatitinka atitinkamų formos kriterijų (pavyzdžiui, reikalaujama informacija nurodyta, tačiau ne toje pasiūlymo dalyje, kaip buvo nustatyta). Tokiu būdu ir atsiskleidžia turinio viršenybės prieš formą principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 32 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės pateikti dokumentai (aukštojo mokslo diplomai, pažymos apie išklausytas disciplinas ir išlaikytus egzaminus) nėra lygiaverčiai Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės 2.1, 2.2, 2.5 ir 2.6 papunkčiuose nurodytiems sertifikatams, nei perkančioji organizacija, nei teismas neturėjo pagrindo konstatuoti esant priešingai. Remiantis pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais yra aišku, kad konstatavus tiekėjo pasiūlymo trūkumą, pastarasis negali būti „ištaisomas“ vadovaujantis turininguoju pasiūlymų vertinimu, jei neatitinka viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų. Tokiu būdu UAB „Informacijos linija“ kartu su pasiūlymu nepateikus nei siūlomų specialistų kvalifikaciją patvirtinančių sertifikatų, nei jiems lygiaverčių dokumentų, perkančioji organizacija visiškai teisėtai bei pagrįstai ieškovės pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį Pirkimo specialiosiose sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų pagal Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.3 papunkčio nuostatas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
42. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
43. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 50 punktas).
44. Pasisakydama dėl apeliantės prašymo priimti naujus duomenis – Studijų kokybės vertinimo centro 2025 m. lapkričio 5 d. raštą bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro 2025 m. lapkričio 3 d. pažymą – į apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą bylą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ieškovė nuolat teigė, kad sertifikatai priskirtini neformaliajam suaugusiųjų švietimui, kuris nėra įtrauktas į Lietuvos kvalifikacijų sandarą, todėl jie negali būti laikomi aukštesnio ar lygiaverčio lygmens kvalifikacijomis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomais priimti naujais duomenimis (kuriuos Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi), kuriais įrodinėjama, jog privačių bendrovių sertifikatai nėra ir negali patvirtinti aukštesnės kvalifikacijos, nei kad asmuo įgyja, gaudamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ieškovė iš esmės siekia ginčyti Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės 2.1, 2.2, 2.5 ir 2.6 papunkčių nuostatas. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo, sutiko dalyvauti Pirkime, kurio sąlygose buvo reikalavimai arba pateikti specialistų kvalifikaciją patvirtinančius konkrečius sertifikatus, arba jiems lygiaverčius dokumentus. Nurodytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad nėra (kaip ir nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) pagrindo priimti naujus duomenis, nes jie neatitinka sąsajumo su sprendžiamu ginču reikalavimų (CPK 180, 314 straipsniai), todėl jie nepriimami.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui išspręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą iš esmės pakeisti ar panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22-26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti atsakovei iš ieškovės priteisiamas bylinėjimosi išlaidas arba iš viso jų nepriteisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų priteisimo klausimą, vadovavosi 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualia redakcija) (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis) ir, nustatęs, jog atsakovės pozicijai atskleisti pakako trijų procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir atsiliepimo į atskirąjį skundą), sumažino už procesinių dokumentų parengimą priteisiamas teisinės pagalbos išlaidas. Apeliantei nepateikus įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nuspręsti, kad atsakovės už teisinę pagalbą patirtos išlaidos neatitinka sąžiningumo, teisingumo principų ar negali būti pripažintos būtinomis bei pagrįstomis, taip pat pastarosioms neviršijant Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nėra pagrindo dar kartą jas sumažinti arba nepriteisti.
48. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų detalizaciją), kad jos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą yra 4 579,85 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra teisinio pobūdžio dokumentas, o pagal Rekomendacijas apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalus dydis – 3 155,88 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 427,6 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyto koeficiento 1,3), teisėjų kolegija priteisia iš ieškovės UAB „Informacijos linija“ atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3 156 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 191676548, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos linija“, juridinio asmens kodas 148156049, 3 156 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Asta Pikelienė
Aldona Tilindienė