Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-566-653-2014].doc
Bylos nr.: 2S-566-653/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
DNB bankas 112029270 atsakovas
BUAB ČIA 300052637 trečiasis asmuo
Vilokta 122889941 trečiasis asmuo
Tigesta 126090963 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Žyminis mokestis:
Žyminio mokesčio dydis
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka

Civ

Civ. b. Nr. 2S-566-653/2014

Teisminio proceso Nr.2-68-3-37777-2013-6

                                                             Procesinio sprendimo kategorija:110.1;121.14;121.18;122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario  20 d.

Vilnius

         Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui AB Dnb bankas, dėl laidavimo sutarties sąlygos dalies pripažinimo negaliojančia arba pakeitimo ir įpareigojimo atlikti sutartinės hipotekos lakšto pakeitimus, tretieji asmenys  BUAB ,,Čia“, UAB ,,Vilokta“,

        

            n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

           Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankas, tretiesiems asmenims BUAB „Čia“, UAB Vilokta“ dėl laidavimo sutarties sąlygos dalies pripažinimo negaliojančia arba pakeitimo ir įpareigojimo atlikti sutartinės hipotekos lakšto pakeitimus.

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti iš 2005-04-29 sudarytos laidavimo sutarties Nr. 64-05L kylančių piniginių laiduotojo prievolių įvykdymą. Prašymą motyvuoja tuo, kad teismui patenkinus ieškinį ir ieškovui vykdant prievolę pagal laidavimo sutartį, kiekviena konkreti įvykdymo dalis garantuos hipotekos teisių įgijimą konkrečioje apimtyje, kadangi bus lygiagrečiai atspindima hipotekos lakštuose. Tokiu būdu bus užtikrinti ir apsaugoti ieškovo teisėti interesai. Ieškovas, pagal laidavimo sutartį turėdamas prievolę dengti skolą, jam priklausančių teisių į prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę negauna, ir yra galima situacija, kad teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, ieškovo teisės realiai gali likti neapgintos, t. y. teismo sprendimo įvykdymas bus negalimas ar apsunkintas, kadangi vykdydamas turimą savo prievolę sumokėti skolą atsakovui, teisių į hipoteką negalės įgyvendinti, nes hipoteka gali pasibaigti iki tol, kol teismo sprendimo šioje byloje pagrindu atsakovas atliks jos lakšto pakeitimus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo atmestas.

Teismas nurodė, jog ieškovas prašo sustabdyti jo kaip laiduotojo piniginių prievolių vykdymą atsakovui pagal šalių sudarytą laidavimo sutartį, kurios sąlygos dalį ieškovas ginčija pareikštu ieškiniu. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė nėra numatyta nei CPK 145 straipsnio 1 dalyje, nei kituose įstatymuose. Tačiau teismas pažymėjo, jog prievolių vykdymas priklauso nuo sutarties šalies, kuri turi atitinkamus įsipareigojimus, valios. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, negalima sustabdyti paties ieškovo sutartinių prievolių vykdymo atsakovui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo vertinimu, ieškovas neargumentavo, kaip jo prievolių pagal laidavimo sutartį sustabdymas siejasi su teismo sprendimo šioje byloje vykdymo negalimumu ar pasunkėjimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nevertina paties ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės. Nurodytų argumentų pagrindu, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.

 

                         III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Ieškovas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti - sustabdyti ieškovo prievolių, kylančių iš laidavimo sutarties vykdymą.

Nurodo, kad laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, o pagrindiniu kriterijumi  ir prielaida jas taikyti yra laikoma šių priemonių pritaikymo ar netaikymo poveikis  galimybei realiai įvykdyti teismo sprendimą. Šioje civilinėje byloje išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros nėra pradėtos (tai nėra pagrindo ir stabdyti išieškojimo), tačiau byloje reiškiamas reikalavimas tiesiogiai susijęs su hipotekos teisių įgijimu, todėl  šioje situacijoje laikinosios apsaugos priemonės taikytinos  atvirkščiai, t.y. sustabdant prievolės vykdymą iki teismo sprendimu bus užtikrintas proporcingas hipotekos teisių perdavimas. Patenkinus ieškovo reiškiamą materialinį teisinį reikalavimą, ieškovui išliktų pareiga vykdyti savo prievoles pagal laidavimo sutartį, tačiau vykdymo sąlygos iš esmės būtų kitokios t.y.  ieškovui palaipsniui įvykdant prievoles pagal laidavimo sutartimi, jis lygiagrečiai perimtų iš atsakovo atgręžtinį reikalavimą į skolininką , užtikrintą hipoteka. Tuo tarpu ieškovui vykdant prievoles pagal laidavimo sutartį tokiu būdu, kaip to reikalauja ginčijama laidavimo sutarties sąlyga, dar iki teismo sprendimo  paskelbimo ir atsakovui atsisakant perregistruoti hipotekos lakštą, ieškovas formaliai perims atgręžtinį reikalavimą į jau  bankrutavusį skolininką. Atitinkamai įstatymo pagrindu įgytina teisė į reikalavimą  užtikrinančias priemonės (hipoteką) bus tik formali, nes jos nefiksuojant hipotekos registre ieškovas jos panaudoti negalės.

Nurodo, kad  2013 m. vasario 26 d. įvyko BUAB ,,Čia“ nekilnojamojo turto varžytinės, visas skolininko turtas yra parduotas, pats  skolininkas netrukus bus  likviduotas ir išregistruotas   iš Juridinių asmenų registro (CK 6.128 str. 3 d.). Likvidavus BUAB ,,Čia“ jo prievolės pasibaigia, išskyrus atvejus, kai prievolę  turi įvykdyti kiti asmenys. Atitinkamai CK 4.170 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog  hipoteka ir jos  galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo.   Toliau vykdydamas savo prievoles pagal laidavimo sutartį ir jos ginčijamą  sąlygą, ieškovas atsidurs situacijoje, kai įvykdęs bankrutavusio ir bet kuriuo metu būsiančio išregistruoto skolininko prievolę nesąžiningam kreditoriui, atsisakančiam įforminti hipotekos lakšto pakeitimus, neturės nei faktinių, nei teisinių perspektyvų susigrąžinti  už skolininką sumokėtas sumas. Tokiu atveju, net ir sulaukęs  palankaus teismo sprendimo, pripažįstančio, kad laidavimo sutarties sąlyga yra negaliojanti, o atsakovas elgiasi neteisėtai ir pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, t.y. prievolės vykdymas garantuoja realų proporcingą hipotekos teisių perėmimą – ieškovas nebegalėtų įgyvendinti  teismo sprendimu jam pripažintų teisių, nes skolininkas  iki to laiko, tikėtina, bus išregistruotas, todėl  įvykdytoje prievolės dalyje būtų padengęs  skolą atsakovui, bet liktų neįgijęs  teisių į šią prievolę užtikrinančią priemonę – hipoteką, nors  būtent šių teisių realaus  įgijimo užtikrinimo lygiagrečiai vykdomai skolos mokėjimo prievolei ieškovas siekia pareikštu ieškiniu Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliantas teigia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas.

Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose prievolių vykdymo sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nėra numatytas. Apelianto teigimu, CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateiktas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Prievolių  vykdymo atsakovui sustabdymas ir draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų gali būti taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 str. 1 d. 7 p.). Mano, kad šiuo atveju draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų – realizuoti teisę į skolos atgavimą pagal laidavimo sutartį pasireikš tuo, kad ieškovui bus leista laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu sustabdyti savo prievolių vykdymą. Ieškinio tenkinimo rezultatas garantuos ieškovui prievolės vykdymo pakeistomis esminėmis sąlygomis galimybę t.y. garantuos realią teisę į hipotekos įgijimą. Pažymi, kad vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, 6.58 straipsniu, apeliantas turi teisę sustabdyti  savo prievolės vykdymą dėl atsakovo priešpriešinės  prievolės – reikalavimą užtikrinančių teisių perdavimo nevykdymo. Tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atitinkančių nurodytą  teisinį reglamentavimą atsakovas galės pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą – prisiteisti ir išieškoti pagal laidavimo sutartis mokėtinas sumas., tačiau ieškovas teisių į hipoteka neturės. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, jog, kad nagrinėjamoje byloje  ne tik galima, bet ir būtina sustabdyti ieškovo prievolių vykdymą pagal laidavimo sutartį, nes priešingu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas  taps neįmanomas, o pats sprendimas tik formalus ir realiai neapginantis ieškovo teisių (CPK 144 str.).

Atsakovas AB Dnb bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad  Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti jo prievolių pagal laidavimo sutartis vykdymą niekaip nėra susiję su jo pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais  ir būtinybe užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą tuo atveju, jei jis būtų palankus apeliantui. Ieškovas teigdamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jam galimai palankus teismo sprendimas pasunkės ar taps neįvykdomu, tačiau kokiu būdu teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįvykdomu nemotyvuoja. Nesutinka su apelianto pozicija, jog  nesustabdžius  jo prievolių pagal  laidavimo sutartį vykdymo, jis nebegalės įgyti atgręžtinio reikalavimo  savo  įvykdytos prievolės  dalimi. Priešingai,  atsakovo atsiliepime į ieškinį detaliai pasisakyta, kad atsakovas netinkamai gina savo teises, nes vietoje to, kad CK 6.83 straipsnio 3 dalies pagrindu įvykdytos prievolės dalimi reikštų atgręžtinį reikalavimą į UAB ,,Čia“ įmonės bankroto byloje ir teisės normų nustatyta tvarka  realizuotų savo kaip laiduotojo teises, jis reiškia ieškinį bankui dėl įpareigojimo atlikti  veiksmus, kas kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo galimai nesąžiningų siekių apriboti hipotekinio kreditoriaus AB Dnb banko teises. Todėl atsakovo nuomone, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovo teigimu, net teismui patenkinus ieškinį ir įpareigojus atsakovą keiti hipotekos lakštą, tai neturės jokios įtakos apelianto, kaip laiduotojo, pareigai sumokėti bankui skolą, už kurios grąžinimą jis yra laidavęs. Tai reiškia, kad apeliantui galimai palankus teismo sprendimas neįtakos jo pareigos dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo pagal laidavimo sutartį. Dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo stabdyti apelianto prievolių pagal laidavimo sutartį vykdymo (CPK 145 str. 2 d.)

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

        Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

        Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

           Apelianto teigimu, jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą gali užtikrinti  draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų t.y. sustabdyti prievolių pagal laidavimo sutartis vykdymą (CPK 145 str. 1 d. 7 p.).

            Minėta, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

            Pažymėtina, kad apeliantas, kaip laiduotojas, bankui atsako už pagrindinio skolininko BUAB ,,Čia“ įsipareigojimų nevykdymą kaip solidarus skolininkas (CK 6.81 str. 1 d.), dėl šios priežasties prievolės vykdymo bankui sustabdymas neatleistų apelianto nuo prievolių atsakovui vykdymo ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto, kaip laiduotojo, pareiga yra vykdyti prievoles pagal jo paties sutikimu pasirašytas laidavimo sutartis ir šiuo pagrindu mokėti atitinkamas sumas atsakovui, todėl apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitintų ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei neproporcingai apribotų atsakovo teisę gauti iš apelianto laidavimo įmokas, tokiu būdu suteikiant apeliantui perdėtą pranašumą prieš atsakovą (CPK 145 str. 2 d.).

           Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog prievolių vykdymas  priklauso nuo sutarties šalies, kuri turi atitinkamus įsipareigojimus, valios ir teismas neturi pagrindo privertinai stabdyti  paties ieškovo prisiimtų sutartinių prievolių vykdymo atsakovui.

Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, atsižvelgtina ir į tai, kad LITEKO duomenimis 2014-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

           n u t a r i a :

 

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

           Teisėja                                                                                 Jelena Šiškina

 

 

                                                                     

 

 

                                                       

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CK6 6.128 str. Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį
  • CK4 4.170 str. Hipotekos sąvoka
  • CK6 6.46 str. Prievolės vykdymo sustabdymas
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CK6 6.83 str. Įvykdžiusio prievolę laiduotojo teisės
  • CPK
  • 3K-3-20/2010
  • CK6 6.81 str. Laiduotojo atsakomybė