Civilinė byla Nr.2A-932-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Arturas Rauktys
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 114.11;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti G. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2009-08-01 po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Paaiškino, kad su atsakovu pradėjo draugauti nuo 2007 m. 2008 m. gegužės 4 d. gimė dukra G., kurią atsakovas pripažino ir davė savo pavardę. Kartu su atsakovu gyveno iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, o paskui šalys apsigyveno atskirai ir atsakovas visiškai neteikia dukrai jokio išlaikymo. Dukra atsakovui nerūpi, ieškovė viena ją augina ir ja rūpinasi, todėl dukros gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Jos išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 Lt – 300 Lt maistui, 150 Lt rūbams ir avalynei, 50 Lt vaistams ir vitaminams, 50 Lt lavinimui ir žaislams. Ieškovė gyvenanti socialiniame būste nuo 2006 m. balandžio mėnesio ir mokanti apie 50 Lt nuomą, gauna 762 Lt socialinę pašalpą ir išmoką vaikui.
Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė G. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina L. K., priteisė iš vaiko tėvo atsakovo E. S. išlaikymą G. S. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-08-01 iki vaiko pilnametystės. Teismas įvertinęs, kad ieškovė sudaro šalių nepilnamečiam vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis, ieškovė jį išlaiko bei prižiūri – tai patvirtina ir Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvada (b.l. 11), sprendė, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tai labiau atitiks vaiko interesus. Nustatė, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą nevykdo nuo 2009-08-01. Ieškovės pateiktuose minimaliuose vaiko poreikių paskaičiavimuose atsispindi išlaidos, reikalingos maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams, ir pan. Nurodė, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tik tuo atveju, kai vaiko tėvo turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo neįgalumą, pajamas bei turtinę padėtį sprendė, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki. Ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200 Lt pripažino pagrįstu, kadangi prašoma suma yra mažesnė nei 1 MMA ir, atsižvelgiant į vaiko gaunamą išlaikymą iš motinos, šiuo momentu yra pakankama tenkinti bent minimalius kūdikio poreikius maistui bei higienai. Teismo vertinimu mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 130 Lt nėra pagrindo, kadangi atsakovas privalo imtis priemonių ir surasti galimybių minimaliai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo 2010-02-18 sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo išlaikymą G. S. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų bei esančių aplinkybių. Nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, negauna jokių pajamų, išskyrus 636,05 Lt neįgaliojo pensiją. Nuo šios pensijos kas mėnesį yra išskaičiuojama 49 % kito vaiko išlaikymo skolai dengti. Mėgino ieškoti darbo, tačiau darbdaviai, sužinoję, kad atsakovas serga psichine progresuojančia liga, atsisakydavo įdarbinti. Teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo sunkią sveikatos būklę, ribotas galimybes gauti pajamų, sunkią turtinę padėtį ir turėjo orientuotis į bazinę socialinę išmoką, kuri lygi 130 Lt. Priteisti dukros išlaikymui 200 Lt kas mėnesį nėra teisinio pagrindo, nes tai prieštarauja LR CK normoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai – teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas turi dar vieną vaiką - D. S. gim. 1997-05-25, kurio išlaikymui turi kas mėnesį pervesti po 130 Lt periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Teismas neįvertino, kad priteisdamas iš atsakovo išlaikymą dukrai atsakovą paliko praktiškai be lėšų pragyvenimui, neįvertino, kad atsakovas yra ligonis ir nemažai lėšų yra skiriama jo gydymui bei vaistams. Mano, kad teismo sprendimas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. K. prašo 2010-02-18 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos MMA suma. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą 800 Lt MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą bylos šalims, prašoma priteisti iš atsakovo po 200 Lt per mėnesį. Ši suma nėra per didelė. Prašomas priteisti iš atsakovo 200 Lt išlaikymo dydis yra pagrįstas vaiko įprastais poreikiais, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, o šio dydžio sumažinimas neatitiktų geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Apelianto teigimu priteistas išlaikymo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei atsakovo turtinės padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu atveju sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas su T. Korsakiene, bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra G. S. gimusi 2008-05-04 (b.l. 5) gyvena su ieškove. Ieškovė niekur nedirba, jos pajamos minimalios – gauna socialinę pašalpą, išmoką už vaiką, šildymo išlaidų kompensaciją (b.l. 6), minimaliems mažametės poreikiams patenkinti šiai dienai reikalinga 500 Lt per mėnesį. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 200 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę būklę - tai yra teismas nevertino, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, negauna jokių pajamų, išskyrus 636,05 Lt neįgaliojo pensiją. Nuo šios pensijos kas mėnesį yra išskaičiuojama 49 % kito vaiko išlaikymo skolai dengti. Priteisus iš atsakovo išlaikymą dukrai atsakovas liko praktiškai be lėšų pragyvenimui, nors atsakovas yra ligonis ir nemažai lėšų yra skiriama jo gydymui bei vaistams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu padarė išvadą, jog vaiko tėvo turtinė padėtis yra sunki (b.l. 49). Atsižvelgęs į šią nustatytą aplinkybę, teismas pagrįstai nukrypo nuo teismų praktikoje yra pripažįstamo būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo ir iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį nustatė 200 Lt. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt. ). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovės ir atsakovo duktė gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas teigia, kad darbdaviai, sužinoję, kad atsakovas serga psichine progresuojančia liga, atsisakydavo įdarbinti, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dar didesnės dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra proporcingas nepilnametės dukters būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algimantas Kukalis
Kolegijos teisėjai Dalė Burdulienė
Albinas Čeplinskas