Byla Nr. AN2-459-497/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02221-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 25 d.   

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B. ir jo gynėjai advokatei Giedrei Cimbolienei,

pareigūnui, priėmusiam skundžiamą nutarimą, R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas R. B. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4205-2019, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 80 eurų bauda.

Teismas

nustatė :

1.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucijos) 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. kovo 10 d. 14.45 val. Vilniuje, Didžioji g. 33, vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje.

2.       Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.       Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi atmestas R. B. skundas ir Institucijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Teismo vertinimu, automobilis, kurį 2019 m. kovo 10 d. vairavo R. B., buvo sustojęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje, kelio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tai matyti iš byloje esančių nuotraukų, vaizdo įrašo ir kitų rašytinių įrodymų byloje. Pareigūnas, kuris nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs nutarimą, paskyrė teisingą ir proporcingą nuobaudos rūšį ir dydį.

4.       Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kelio ženklas Nr. 332 (sustoti draudžiama) neatitinka kelio ženklų stovėjimo vietos reikalavimų, kadangi ženklas turi stovėti nenutolęs ne daugiau kaip 1 metrą nuo važiuojamosios dalies ir turi aiškiai matytis. Šioje situacijoje, R. B. teigimu, minėtas kelio ženklas nuo važiuojamosios dalies yra atitolęs 3 metrus ir stovi už šaligatvio. Taigi, važiuojant nuo Didžiosios gatvės minėto kelio ženklo nesimato.

6.       Nuteistais skunde taip pat nurodo, jog jis buvo sustojęs sustoti draudžiamoje stovėti teritorijoje, kadangi vykstant į kliento iškvietimo vietą, jo automobilis pradėjo gesti. Privažiavus prie Didžiosios g. 33 jis sustojo ir įjungė avarinį signalą. Tuomet atšaukė kliento užsakymą ir skambino specialistams, kurie galėtų padėti minėtoje situacijoje. Pažymi, kad toje vietoje, kur jis buvo sustojęs, stoja visi restoraną aptarnaujantys automobiliai, kadangi kitaip nėra galimybės privažiuoti prie restorano. Tuo metu atvyko Institucijos pareigūnai ir pradėjo rašyti administracinio nusižengimo protokolą nekreipdami dėmesio, kad automobilis yra sugedęs. Pažymi, kad 2019 m. kovo 10 d. buvo prieššventinė diena ir sekmadienis, todėl specialisto išvados dėl automobilio gedimo gauti iš karto negalėjo. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė specialisto išvadą, tačiau pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į ją.

7.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. manymu, pirmos instancijos teismas turėjo iškviesti į teismo posėdį Vilniaus miesto savivaldybės specialistą, kuris priėmė sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, nurodo, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą ir neužtikrintas advokato dalyvavimas teismo posėdyje, ginant asmens interesus.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad R. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai turi būti vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

9.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą ir nutartį, konstatuoja, kad nors R. B. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11.       ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo R. B. pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Iš byloje esančių nuotraukų (t.1,b.l.11–12) matyti, kad ant važiuojamosios kelio dalies palikta transporto priemonė „Wolkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, R. B. neginčija, jog transporto priemonė sustojo ir stovėjo ginčijamoje vietoje, tačiau nurodo, jog minėtas kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ negalioja Didžiojoje g. 33 teritorijoje, kadangi jis yra nematomas. Nepaisant to, R. B. pažymi, kad jis sustojo draudžiamoje vietoje dėl automobilio gedimo.

12.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose KET numatyta, jog kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ nustato draudimą transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. KET 3.7 punkte pateiktas kelio apibrėžimas, kuriame nustatyta, jog kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracijos veiklos skyriaus vedėjo pateiktos kelio ženklų įrengimo ir jų išdėstymo schemos šalia Didžioji g., Vokiečių g. ir Rūdninkų g. (b. l. 50-51) matyti, kad ginčijamas kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, kuris yra pastatytas prie Didžiosios g. 31 pastato, taip pat riboja transporto priemonių stovėjimą prie Didžiosios g. 33. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 11-12) matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. automobilis stovėjo toje važiuojamosios dalies (kelio) atkarpoje, kurioje galioja ginčijamas kelio ženklas Nr. 332.

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarime nurodytais argumentais, tiek su pirmos instancijos teismo motyvais, jog R. B. teiginiai, jog jis privalėjo sustoti, kadangi sugedo jo automobilis, yra gynybinė jo versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. B. nuo pradžių keitė automobilio sustojimo draudžiamoje vietoje priežastis. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus Ketvirtojo kontrolės poskyrio vedėjo tarnybinio pranešimo (b. l. 10) matyti, jog tik prisistačius poskyrio vedėjams ir paprašius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, R. B. paaiškino, kad jis teikia pavėžėjimo paslaugas ir tuo metu laukė kliento. Asmeniui R. B. paaiškinus, kad jis stovi draudžiamoje vietoje, jis iš karto nurodė kitą sustojimo priežastį, o būtent, kad jis nelaukia kliento, tačiau sugedo automobilis. Minėtos aplinkybės parodo kaip R. B. keitė automobilio sustojimo priežastis ir jo teiginiuose nėra nuoseklumo. Pažymėtina, jog vėliau R. B. nurodydavo vis skirtingas automobilio gedimo priežastis. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, iš pradžių R. B. nurodė, kad jo automobilio variklis perkaito, tačiau vėliau atėjęs jo klientas bandė pakeisti automobilio ratą (vaizdo įrašo 00.25-01.30 min.). Iš pateiktos specialisto išvados (b. l. 33) matyti, kad yra variklio gedimas dėl nutrūkusio pagrindinio paskirstymo diržo, tačiau variklis viso pažeidimo fiksavimo metu buvo įjungtas, ką patvirtina prie bylos pateiktas vaizdo įrašas. Pastebėtina, jog automobilis iš pažeidimo vietos nuvažiavo savo eiga. Minėtą aplinkybę patvirtino tiek pats R. B., nurodydamas, kad automobilį patraukė į Rūdninkų gatvę, tiek kiti įvykio liudytojai V. Č. ir F. P., pažymėdami, jog surašius protokolą ir įteikus jo kopijas R. B. išvažiavo savo automobiliu. Taigi, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl automobilio gedimo yra laikytini R. B. gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl jie atmetami.

14.       Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisingą teismą ir gynybą. Kaip matyti iš duomenų, esančių administracinio nusižengimo byloje, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, R. B. betarpiškai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimo stadijoje turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl visų administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, teikė savarankiškus prašymus ir paaiškinimus. Tai, jog R. B. negali pasisamdyti advokato argumentai yra atmetami. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolų, o būtent 2019 m. birželio 10 d. vykusio teismo posėdžio matyti, jog jis sutiko su bylos nagrinėjimu iš esmės bei nurodė, jog jis pasisamdė advokatą, tačiau jis gali dalyvauti nuo 15 d. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. liepos 9 d., į kurį neatvyko jo pasamdytas advokatas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, savo sprendimą grindė įvertinęs visus įrodymus, nei vienam iš jų nesuteikė didesnės reikšmės. Taip pat motyvuotai atmetė pateiktą R. B. versiją. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė R. B. teisės į teisingą teismą bei neapribojo galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo.

15.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                      Audrius Cininas