Administracinė byla Nr. eA-1674-662/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07173-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir LKA, ir atsakovas) 2024 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. K-138 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kariūnui K. V.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Generalinės inspekcijos (toliau – ir Generalinė inspekcija) sprendimą, įformintą 2024 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 3IS-140 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti KAM 2024 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 12-01-2241 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos už drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 67 straipsnyje, t. y. už buvimą tarnybos metu neblaiviam. Dėl minėto drausmės pažeidimo LKA buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei surašyta (LKA viršininko patvirtinta) 2024 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. RN-3 „Dėl krn. K. V. buvimo neblaiviam tarnybos vietoje“ (toliau – ir LKA išvada). Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi į Generalinę inspekciją su 2024 m. rugpjūčio 21 d. skundu, kuriuo prašė išsamiai ir nešališkai ištirti aptariamos drausminės nuobaudos skyrimo proceso eigą ir drausminę nuobaudą – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos, pakeisti kita. Tačiau Generalinė inspekcija, išnagrinėjusi skundą, surašė 2024 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-78 (toliau – ir Generalinės inspekcijos išvada), kurios pagrindu priėmė Sprendimą, kad LKA atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padaryto karių drausmės pažeidimo buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Sprendime taip pat konstatuota, jog pareiškėjo padaryta veika kvalifikuota tinkamai, todėl pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Generalinės inspekcijos išvada, ją apskundė, tačiau 2024 m. lapkričio 15 d. KAM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, kuris buvo pateiktas 2024 m. spalio 19 d. dėl Generalines inspekcijos Sprendimo, įforminto 2024 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. CIS-140, pareiškėjo skundą atmetė, nes pareiškėjo skundas buvo iš esmės išnagrinėtas, o LKA viršininko priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad su tokiomis išvadomis kategoriškai nesutinka, nes priimti sprendimai ir patikrinimai visiškai neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, be to, priimdami sprendimus atsakingi asmenys vadovavosi ne tais teisės aktais, kurie neva pažeidimo metu buvo galiojantys. Pasak pareiškėjo, linksniuojamas Statutas, tačiau vieni jo straipsniai galiojo pažeidimo padarymo metu, kiti – sprendimo priėmimo metu, nes Statutas keitėsi 2024 m. liepos 1 d., o pažeidimo padarymo metu galiojusio Statuto redakcija aiškiai buvo įtvirtinusi pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo tvarką, nes Statuto 6 straipsnyje buvo nurodyta, kad „<...> Šiurkštus karių drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Karių drausmės pažeidimais laikomi ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyti pažeidimai, už kuriuos nustatyta drausminė atsakomybė.“.
3. Pareiškėjas akcentavo Statuto 24 straipsnį, kuriame buvo nurodyta drausmės pažeidimų tyrimo paskirtis. Pareiškėjas teigė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi teisės akte įtvirtinto tarnybinio patikrinimo proceso eigos, taip pat pažymėjo Statuto 25 straipsnį, kuriame įtvirtinta pareiga atlikti drausmės pažeidimo tyrimą ir vertino, kad nurodyto proceso bei jo eigos laikytasi nebuvo. Pareiškėjas pažymėjo Statuto 26 straipsnį, 27 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnį. Pareiškėjas tvirtino, kad pastarajame Statuto straipsnyje nurodytos aplinkybės apskritai niekur nebuvo įvardijamos ir nagrinėjamos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Statuto 35 straipsnio 1 dalį ir teigė, jog šiuo atveju proceso ir terminų apskritai nebuvo laikomasi ir paisoma, o tai akivaizdu iš procesinių dokumentų datų ir kitų veiksmų terminų. Pareiškėjas rėmėsi Statuto 47 straipsnio 5 dalimi ir vertino, kad šiuo atveju niekas nebuvo nagrinėta, jokios lengvinančios aplinkybės nebuvo taikytos, manė, jog netgi ir cituojamas Statuto 67 straipsnis nesutampa. Taigi, pareiškėjas nurodė, kad administracinėje teisenoje, kaip ir bet kur kitur, turi būti laikomasi elementarių teisės taikymo principų, t. y. teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, proporcingumo, teisingumo ir teisėtumo, įstatymas atgal negalioja, tačiau į šiuos aspektus atsakovas, priimdamas sprendimus, neatkreipė dėmesio ir jų nenagrinėjo, todėl akivaizdu, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir naikintini.
4. Atsakovas LKA atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įstojo į LKA, o tarp atsakovo ir pareiškėjo buvo sudaryta kariūno mokymosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 30 d. LKA viršininko įsakymu Nr. K-110 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kariūnui K. V.“ pareiškėjui buvo skirta nuobauda už tarnybos pareigų neatlikimą pagal Statuto 76 straipsnio 1 dalį. Pasak atsakovo, pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. buvo pastebėtas neblaivus LKA teritorijoje, kuri yra karinė, t. y. pareiškėjui pirmojo patikrinimo metu 09.38 val. nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, o tos pačios dienos 10.10 val. – 1,67 promilės. Nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis; pareiškėjas neginčijo fakto, kad tarnybos metu buvo neblaivus; pareiškėjas drausmės pažeidimo padarymo metu buvo LKA (duomenys neskelbtini) kurso kariūnas; pažeidimas buvo padarytas tarnybos metu, kadangi pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. drausminio pažeidimo padarymo metu buvo karinėje teritorijoje ir vykdė kareivinių režimo tarnybą. 2024 m. liepos 8 d. LKA viršininkas įsakymu Nr. V-439 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ pavedė atlikti tarnybinį tyrimą dėl galimo drausmės pažeidimo. 2024 m. liepos 17 d. LKA viršininkui pateikta LKA išvada. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda už drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 67 straipsnyje – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos nuo 2024 m. liepos 30 d. Atsakovas pažymėjo, kad Statutu kariūnams net nenumatyta kita drausminė nuobauda nei pašalinimas iš karo mokymo įstaigos už kario buvimą neblaiviam tarnybos vietoje. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 21 d. Generalinei inspekcijai pateikė skundą, prašydamas išsamiai ir nešališkai ištirti drausminės nuobaudos skyrimo proceso eigą. Tačiau Generalinė inspekcija Sprendimu informavo pareiškėją, kad tarnybinis patikrinimas dėl jo padaryto karių drausmės pažeidimo buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas 2024 m. spalio 19 d. KAM pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Generalinės inspekcijos Sprendimu ir prašė dar kartą išanalizuoti susidariusią situaciją bei priimti su tuo susijusius sprendimus. Tačiau KAM 2024 m. lapkričio 15 d. Raštu informavo pareiškėją, kad Generalinės inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
6. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, jog priimant skundžiamus sprendimus buvo vadovaujamasi ne tais teisės aktais, ne pažeidimo metu galiojusių teisės aktų redakcijomis, t. y. nebuvo laikomasi tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrų, pažeisti jų vykdymo terminai, taip pat nebuvo laikomasi teisės principų, tačiau vertinant pareiškėjo patikslintą skundą, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių motyvų dėl, jo manymu, pažeistų procesinių teisių, be to, pažymėjo, jog pareiškėjas cituoja bendras nuorodas į negaliojančią Statuto redakciją, nepaaiškindamas, ką būtent pažeidė LKA atlikdama tarnybinį patikrinimą.
7. Atsakovas pažymėjo, kad LKA buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kaip tai nustatyta Statuto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vykdant 2024 m. liepos 8 d. LKA viršininko įsakymą Nr. V-439 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Statuto 20, 21, 22 straipsnių reikalavimais, o tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurių reikalaujama Statuto 23 straipsnyje, t. y. tiriamojo įvykio data, laikas ir vieta, įvykio dalyviai ir jų veiksmai, nustatytas liudytojas (jo 2024 m. birželio 17 d. pranešimas), nustatytas kaltas asmuo, duomenys, apibūdinantys pažeidėją, bei lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atliekant tyrimą, kaip numatyta Statuto 25 straipsnyje, buvo surinkti įrodymai, turintys reikšmės drausmės pažeidimo nustatymui ir kario teisėms apginti. Atsakovas vertino, kad surašyta tarnybinio patikrinimo išvada atitiko Statuto 26 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir išvada buvo patvirtinta, kaip to reikalaujama Statuto 27 straipsniu.
8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo cituojami Statuto straipsniai yra Statuto redakcijos, galiojusios iki 2003 m. gegužės 1 d., tačiau pareiškėjo teisės aktų nuostatas pažeidžianti veikla įvykdyta 2024 m. birželio 17 d., taigi tarnybinio tyrimo metu turėjo būti ir buvo taikoma Statuto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas kvalifikuotas pagal Statuto 67 straipsnį, pareiškėjas turi kariūno statusą, o Statute už kariūno tarnybos metu buvimą neblaiviam numatyta vienintelė drausminė nuobauda – pašalinimas iš mokymo įstaigos. Atsakovas nurodė, kad Statuto 67 straipsniu numatyto pažeidimo (veikos) sudėtis yra formali, kai veikos padarinių nustatymas ir konstatavimas nėra būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pagrindinis motyvas, jog vadovautasi neaktualia Statuto redakcija, o galiojusia po 2024 m. liepos 1 d. atsakovas atkreipė dėmesį, jog Statuto 67 straipsnio redakcijos pakeitimas po 2024 m. liepos 1 d. nepakeičia pačios nuostatos esmės ir drausminės nuobaudos rūšies. Atsakovas pateikė Statuto 67 straipsnio pakeitimo lyginamąjį variantą ir darė išvadą, kad tyrimo metu turėjo būti ir buvo taikoma Statuto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d., todėl pareiškėjo teiginys, kad remtasi neaktualia teisės akto redakcija, yra nepagrįstas.
9. Atsakovas, vertindamas tarpusavyje susijusius pareiškėjo teiginius, kad neva nebuvo laikomasi teisės akte nustatytos tarnybinio patikrinimo procedūros (Statuto 25 str.), taip pat nebuvo įvardytos ir išsamiai nagrinėjamos Statuto 26 ir 27 straipsniuose numatytos aplinkybės, pažymėjo, jog pareiškėjo cituojami Statuto straipsniai priklauso jau negaliojančiai Statuto redakcijai, o iš pareiškėjo pacituotų, bet jokiais argumentais nepagrįstų negaliojančio Statuto straipsnių nėra aišku, kas būtent buvo pažeista tarnybinio patikrinimo metu ir kokios aplinkybės nebuvo išsamiau nagrinėtos. Atsakovas, siekdamas paneigti neva netinkamai atliktą tarnybinį patikrinimą, pateikė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros eigą, atliktą pagal Statuto redakciją, galiojusią iki 2024 m. liepos 1 d. (atsakovas akcentavo, kad šiuo metu galiojančioje Statuto redakcijoje nenumatyta pakeitimų tarnybinio patikrinimo eigai, procedūroms). Atsakovas vertino, kad: Statuto 18 straipsnis nebuvo pažeistas, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus informaciją apie pareiškėjo galimai padarytą drausmės pažeidimą; Statuto 20 straipsnis nebuvo pažeistas, nes LKA viršininkas pavedė atlikti tarnybinį tyrimą; Statuto 21 ir 22 straipsniai nebuvo pažeisti; Statuto 23 ir 26 straipsniai nebuvo pažeisti, nes yra pateikiami visi tarnybinio tyrimo išvadai reikalingi duomenys; Statuto 27 straipsnis nebuvo pažeistas, nes tarnybinio tyrimo išvada buvo įvertinta ir sprendimas priimtas.
10. Atsakovas tvirtino, kad nors pareiškėjas teigė, jog Statuto 35 straipsnyje nurodyto proceso ir terminų apskritai nebuvo laikomasi ir paisoma, o tai akivaizdu iš procesinių dokumentų datų ir kitų veiksmų terminų, tačiau toks teiginys nepagrįstas, nes tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai nustatyti ne Statuto 35 straipsnyje, bet 28 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skyrė tarnybinį patikrinimą arba jį atnaujino, kai yra šio straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai. Atsakovas vertino, kad tarnybinio patikrinimo terminai nebuvo pažeisti, nes LKA viršininkas 2024 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-439 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ paskyrė LKA Bazinių karininkų kursų I kariūnų kuopos (toliau – ir BKK I KK) vyriausiam instruktoriui (duomenys neskelbtini) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl BKK I KK (duomenys neskelbtini) būrio kariūno (pareiškėjo) buvimo neblaiviam tarnybos vietoje, o tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta LKA viršininko 2024 m. liepos 17 d., su kuria pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas jau 2024 m. liepos 18 d.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pažeidimo metu galiojusi Statuto redakcijos 47 straipsnio nuostata reglamentavo pulko vado teises skirti drausmines nuobaudas, tačiau minėtas Statuto straipsnis neteko galios 2015 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XI-2101 (įsigaliojusiu 2016 m. sausio 1 d.) (TAR, 2015, Nr. 2015-19621), o ne „Bendrieji nuobaudų už karių drausmės pažeidimus skyrimo reikalavimai“, kaip nurodė pareiškėjas. Be to, pasak atsakovo, pažeidimo padarymo metu galiojusioje Statuto 41 straipsnio redakcijoje buvo numatytos atsakomybę už drausmės pažeidimus lengvinančios aplinkybės, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta nė viena tokia aplinkybė, o jeigu ir būtų nustatyta lengvinančių aplinkybių, Statuto 67 straipsniu už kariūno tarnybos metu buvimą neblaiviam numatyta vienintelė drausminė nuobauda – pašalinimas iš mokymo įstaigos. Taigi, atsakovas, pasisakydamas dėl pareikėjo teiginio, kad nesutampa cituojamas Statuto 67 straipsnis, akcentavo, kad pareiškėjas, rašydamas skundą, vadovavosi negaliojančia Statuto redakcija, todėl jo nurodyti teiginiai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
12. Atsakovas nurodė, kad tiek Generalinės inspekcijos Sprendimas, tiek ir KAM Raštas negali būti panaikinti kaip neteisėti, kadangi minėti dokumentai yra priimti skundžiamo LKA Įsakymo pagrindu ir tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikta informacija, kuri, kaip priklauso, pagrįsta, tinkamai argumentuota, o tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų.
13. Atsakovas pažymėjo nagrinėjamu atveju aktualias Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ), Lietuvos karių etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561 „Dėl karių etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) ir Statuto nuostatas. Atsakovas vertino, kad krašto apsaugos ministro sprendimas priimtas 2024 m. lapkričio 15 d. ir tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjui jo el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad pareiškėjui skundas įteiktas 2024 m. lapkričio 16 d. Pasak atsakovo, pareiškėjas su skundu pirmą kartą kreipėsi į teismą 2024 m. gruodžio 10 d., nors Statuto 65 straipsnio 3 dalyje numatytas 20 d. terminas baigėsi 2024 m. gruodžio 5 d., tačiau pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas. Taigi, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido Statuto 65 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo KAM atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
15. KAM teigė, kad su pareiškėjo išdėstytais motyvais nesutinka, o atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sprendimai atitinka tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, yra priimti teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, todėl yra pagrįsti ir teisėti.
16. KAM nurodė, kad iš ginčijamo Rašto matyti, jog jis priimtas išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, išnagrinėjus pareiškėjo 2024 m. spalio 19 d. skundą dėl Generalinės inspekcijos Sprendimo, priimto atlikus tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam paskirta drausmine nuobauda – pašalinimu iš karo mokymo įstaigos.
17. KAM paaiškino, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Generalinės inspekcijos Sprendimu ir prašo dar kartą išanalizuoti susidariusią situaciją bei priimti su tuo susijusius sprendimus. Ginčijamu LKA viršininko Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos už drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 67 straipsnyje, t. y. už buvimą tarnybos metu neblaiviam. Dėl minėto drausmės pažeidimo LKA buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei surašyta (LKA viršininko patvirtinta) 2024 m. liepos 17 d. LKA išvada. Pareiškėjas kreipėsi į Generalinę inspekciją su 2024 m. rugpjūčio 21 d. skundu, prašydamas išsamiai ir nešališkai ištirti aptariamos drausminės nuobaudos skyrimo proceso eigą ir drausminę nuobaudą – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos, pakeisti kita. Išnagrinėjus skundą, buvo surašyta 2024 m. rugsėjo 19 d. Generalinės inspekcijos išvada, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Sprendimas, konstatuojant, kad LKA atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padaryto karių drausmės pažeidimo buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo padaryta veika kvalifikuota tinkamai, todėl pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.
18. KAM pažymėjo, kad pagal Statuto nuostatas skundų dėl Generalinės inspekcijos sprendimų nagrinėjimo procedūra, pateikiant skundą ministrui, laikoma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra, kuri apima Generalinės inspekcijos skundžiamų sprendimų vertinimą teisėtumo (pagrįstumo ir esminių procedūrų laikymosi) aspektu, o ne pareiškėjo skundo nagrinėjimą iš naujo, atliekant atskirą (naują) tarnybinį patikrinimą.
19. KAM, įvertinęs ginčijamą Generalinės inspekcijos Sprendimą bei jos išvadą, konstatavo, jog Generalinė inspekcija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, įvertino iš esmės visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl jų pasisakė, be to, nurodė, kad Generalinė inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą (atlikdama tarnybinį patikrinimą), atliko išsamų LKA atlikto tarnybinio patikrinimo bei LKA viršininko priimto sprendimo teisėtumo vertinimą, o Generalinės inspekcijos išvadoje pateikė tyrimui aktualaus teisinio reglamentavimo analizę ir kt.
20. KAM akcentavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui pateiktame skunde pareiškėjas iš esmės atkartojo aplinkybes bei motyvus, kurie buvo nurodyti Generalinei inspekcijai pateiktame skunde, tik papildomai nurodė, jog nesutinka su Generalinės inspekcijos padarytomis išvadomis, pateikė savo minėtų aplinkybių subjektyvų vertinimą, tačiau nepateikė objektyvių duomenų ar motyvų, leidžiančių konstatuoti Generalinės inspekcijos atlikto tyrimo bei padarytų išvadų neobjektyvumą ir nepagrįstumą. Todėl KAM, įvertinęs ginčijamą Generalinės inspekcijos Sprendimą, konstatavo, kad jis atitinka tokiems sprendimams taikomus objektyvumo, visapusiškumo bei pagrįstumo reikalavimus, jis priimtas laikantis Statute numatytų procedūrų bei nustatytų terminų. Be to, KAM sutiko su ginčijamame Generalinės inspekcijos Sprendime ir Generalinės inspekcijos išvadoje išdėstytais motyvais, kurie laikytini pakankamais ir adekvačiais esamoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms.
21. KAM vertino, kad tiek iš Generalinei inspekcijai, tiek iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui pateiktų skundų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su jam paskirta drausmine nuobauda – pašalinimu iš mokymo įstaigos. Tačiau šiuo aspektu KAM akcentavo, kad LKA atlikto tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, o tokių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas. KAM, įvertinęs Statuto 67 straipsnį, nurodė, kad įstatyme už kariūno tarnybos metu buvimą neblaiviam numatyta vienintelė drausminė nuobauda – pašalinimas iš mokymo įstaigos. Pasak KAM, Statuto 67 straipsnyje numatyto pažeidimo (veikos) sudėtis yra formali, kai veikos padarinių nustatymas ir konstatavimas nėra būtinas, be to, tai, kad veika, kuomet karys tarnybos metu yra neblaivus, laikoma pavojinga, kadangi prieštarauja kario duotai priesaikai bei karo tarnybos organizavimo principams, nes kario statusas asmenį įpareigoja (tarnybos ir ne tarnybos metu) elgtis ir veikti taip, kad nepažeistų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“ patvirtinto Karo tarnybos statutu (toliau – ir Karo tarnybos statutas), Etikos kodeksu, Statutu bei kitais teisės aktais nustatytų reikalavimų. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reguliavimui, KAM teigė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad LKA viršininko sprendimas (Įsakymas) skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – pašalinimą iš mokymo įstaigos, yra neteisėtas.
II.
22. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
23. Teismas, apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad LKA buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Statuto 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdant LKA viršininko 2024 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-439 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“. Teismas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Statuto 20, 21, 22 straipsnių reikalavimais, jo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurių reikalaujama Statuto 23 straipsnyje: tiriamojo įvykio data, laikas ir vieta, įvykio dalyviai ir jų veiksmai, nustatytas liudytojas (jo 2024 m. birželio 17 d. pranešimas), taip pat nustatytas kaltas asmuo, duomenys, apibūdinantys pažeidėją bei lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, be to, atliekant tyrimą, kaip numatyta Statuto 25 straipsnyje, buvo surinkti įrodymai, turintys reikšmės drausmės pažeidimo nustatymui ir kario teisėms apginti, o surašyta tarnybinio patikrinimo išvada atitiko Statuto 26 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir išvada buvo patvirtinta, kaip to reikalaujama Statuto 27 straipsniu.
24. Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde cituojami Statuto straipsniai yra Statuto redakcijos, galiojusios iki 2003 m. gegužės 1 d., tačiau pareiškėjo teisės aktų nuostatas pažeidžianti veika įvykdyta 2024 m. birželio 17 d., todėl tarnybinio tyrimo metu turėjo būti ir buvo taikoma Statuto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas kvalifikuotas pagal Statuto 67 straipsnį, o pareiškėjas turi kariūno statusą. Taigi, teismas sprendė, kad Statute už kariūno tarnybos metu buvimą neblaiviam numatyta vienintelė drausminė nuobauda – pašalinimas iš mokymo įstaigos. Be to, teismas akcentavo, kad Statuto 67 straipsniu numatyto pažeidimo (veikos) sudėtis yra formali, kai veikos padarinių nustatymas ir konstatavimas nėra būtinas. Kadangi pareiškėjo pagrindinis argumentas grindžiamas tuo, jog buvo remtasi nebeaktualia Statuto redakcija, o po 2024 m. liepos 1 d. galiojančia, teismas atkreipė dėmesį, kad Statuto 67 straipsnio pakeitimai po šios datos nekeičia nuostatos esmės ir drausminės nuobaudos rūšies. Teismas, įvertinęs Statuto 67 straipsnio pakeitimo lyginamąjį variantą, darė išvadą, kad tyrimo metu turėjo būti ir buvo taikoma Statuto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d., dėl to pareiškėjo teiginys, kad remtasi neaktualia teisės akto redakcija, yra nepagrįstas.
25. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo laikomasi teisės akte įtvirtinto tarnybinio patikrinimo proceso eigos, (t. y. Statuto 25 str.), jog niekur nebuvo įvardijamos Statuto 26, 27 straipsnių aplinkybės ir jos nebuvo išsamiau nagrinėjamos, tačiau teismas akcentavo, jog skunde pareiškėjo cituojami Statuto straipsniai yra negaliojančios Statuto redakcijos, be to, pareiškėjas net nepagrindė argumentais nepagrįstų negaliojančio Statuto straipsnių, todėl visiškai neaišku, kas būtent buvo pažeista tarnybinio patikrinimo metu ir kokios aplinkybės nebuvo išsamiau nagrinėjamos.
26. Teismas vertino faktinę situaciją: LKA budėtojas (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. PR-1033 informavo LKA viršininką, kad 2024 m. birželio 17 d. 9.35 val. atvedė pareiškėją ((duomenys neskelbtini) kurso kariūną pareiškėją), įtariant jį esant neblaiviam, blaivumui nustatyti. Pagal procedūras buvo atliktas blaivumo nustatymas LKA disponuojamu alkotesteriu „Drager 7510“. Pirmas patikrinimas atliktas 9.38 val. ir nustatytas 1,72 promilės neblaivumo laipsnis, antras patikrinimas – 10.10 val., nustatytas 1,67 promilės neblaivumo laipsnis. Užfiksavus rezultatus, informuotas LKA štabo viršininkas, o kariūnas perduotas tiesioginių vadų žinion. Taigi, teismas sprendė, kad Statuto 18 straipsnis nebuvo pažeistas, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus informaciją apie pareiškėjo galimai padarytą drausmės pažeidimą.
27. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog LKA viršininkas 2024 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-439 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ LKA BKK I KK vyriausiajam instruktoriui (duomenys neskelbtini) pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl BKK I KK (duomenys neskelbtini) būrio kariūno pareiškėjo buvimo neblaiviam tarnybos vietoje. Todėl teismas darė išvadą, kad Statuto 20 straipsnis nebuvo pažeistas, nes LKA viršininkas pavedė atlikti tarnybinį tyrimą.
28. Teismas nustatė, kad karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė įvykio aplinkybes, t. y. įtarus pareiškėjo neblaivumą, tą pačią dieną jis buvo pristatytas pas LKA budėtoją girtumui patikrinti LKA disponuojamu alkotesteriu „Drager 7510“, o, siekiant objektyviai nustatyti girtumo laipsnį, pareiškėjui neblaivumas buvo patikrintas du kartus, t. y. pirmas patikrinimas atliktas 9.38 val. ir nustatytas 1,72 promilės neblaivumo laipsnis, antras patikrinimas – 10.10 val., nustatytas 1,67 promilės neblaivumo laipsnis, be to, atlikus patikrinimą, pareiškėjas buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, kuriems neprieštaravo, taip pat nustačius girtumą, pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 9 d. pateikė savo paaiškinimus dėl atliekamo tyrimo (Statuto 22 str.), tačiau papildomų įrodymų nepateikė, o apie nustatytą pareiškėjo neblaivumą tarnybos metu LKA budėtojas (duomenys neskelbtini) nedelsiant informavo LKA štabo viršininką ir pareiškėjas perduotas tiesioginių vadų žinion. Taigi, teismas sprendė, kad Statuto 21 ir 22 straipsniai nebuvo pažeisti.
29. Teismas nurodė, kad tiek pačiame tyrime, tiek ir LKA išvadoje nurodytos visos būtinos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kurios tinkamai ir išsamiai perkeltos į tyrimo išvadą, be to, aprašomojoje dalyje nurodyti tiriamo įvykio laikas ir vieta (2024 m. birželio 17 d., 9.35 val., LKA karinė teritorija), dalyviai ir jų veiksmai (LKA (duomenys neskelbtini) kurso krn. pareiškėjo buvimas neblaiviam tarnybos vietoje), liudytojas (LKA budėtojas (duomenys neskelbtini)), taip pat asmenys, atsakingi už drausmės ar karių teisių pažeidimus, ir surinkti įrodymai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo inkriminuota tai, jog drausmės pažeidimas padarytas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas vertino, kad tokia aplinkybė yra pažeidimą kvalifikuojantis požymis ir negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti, dėl to nurodė, jog iš pareiškėjo kaltinimo pašalinama ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė – drausmės pažeidimo padarymas būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui skirta drausminė nuobauda yra pakartotinė, kadangi šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai (Statuto 42 str. 1 d. 5 p.). Taigi, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju išlieka kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai (Statuto 42 str. 1 d. 5 p).
30. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginys, jog Statuto 35 straipsnyje nurodyto proceso ir terminų apskritai net nebuvo laikomasi ir paisoma, o tai akivaizdu iš procesinių dokumentų datų ir kitų veiksmų terminų, yra nepagrįstas, nes tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai nustatyti ne Statuto 35 straipsnyje, bet 28 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skyrė tarnybinį patikrinimą arba jį atnaujino, kai yra šio straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinio patikrinimo terminai nebuvo pažeisti, nes LKA viršininkas 2024 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-439 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ paskyrė LKA BKK I KK vyriausiam instruktoriui (duomenys neskelbtini) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl BKK I KK (duomenys neskelbtini) būrio kariūno pareiškėjo buvimo neblaiviam tarnybos vietoje, tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta LKA viršininko 2024 m. liepos 17 d., su kuria pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas jau 2024 m. liepos 18 d.
31. Teismas akcentavo, kad pažeidimo metu galiojusi Statuto redakcijos 47 straipsnio nuostata reglamentavo pulko vado teises skirti drausmines nuobaudas, tačiau šis Statuto straipsnis neteko galios 2015 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XI-2101 (įsigaliojusiu 2016 m. sausio 1 d.) (TAR, 2015, Nr. 2015-19621), o ne „Bendrieji nuobaudų už karių drausmės pažeidimus skyrimo reikalavimai“, kaip nurodė pareiškėjas. Teismas vertino, kad pažeidimo padarymo metu galiojusioje Statuto 41 straipsnio redakcijoje buvo numatytos atsakomybę už drausmės pažeidimus lengvinančios aplinkybės, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta nė viena tokia aplinkybė, o tokios aplinkybės nenustatė ir teismas. Nors pareiškėjas charakterizuojamas gerai, tačiau teismas nurodė, kad Statuto 67 straipsnyje už kariūno tarnybos metu buvimą neblaiviam numatyta vienintelė drausminė nuobauda – pašalinimas iš mokymo įstaigos.
32. Teismas nurodė, kad išvadoje pažymėta, jog pareiškėjas savo kaltę dėl drausmės pažeidimo pripažino, tačiau, kaip matyti iš išvados, joje nepažymėta konkreti kaltės forma – tyčia, neatsargumas ar kt. Tačiau teismas, nustatęs šį pažeidimą, vertino, kad jis nėra toks esminis, jog leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas nepadarė jam inkriminuotų veiksmų, o nustatytas pažeidimas nepaneigia bendros išvados teisėtumo. Todėl teismas laikė jį neesminiu ir nematė teisinio pagrindo naikinti skundžiamus aktus.
33. Teismas dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Generalinės inspekcijos Sprendimą ir KAM Raštą pažymėjo, kad abu dokumentai yra aiškūs, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o naikinti juos nėra įstatyminio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas vertino, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus drausminis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma, be to, tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas, kuriam patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi, dėl to būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas drausminis nusižengimas.
34. Teismas konstatavo, kad drausminis nusižengimas ištirtas tinkamai ir tarnybinio patikrinimo išvadoje tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės. Teismas, nustatęs, jog drausminis nusižengimas tarnybinio tyrimo metu nustatytas ir ištirtas tinkamai ir dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamo LKA Įsakymo, nurodė, kad netenkintini ir pareiškėjo reikalavimai dėl Generalinės inspekcijos Sprendimo ir KAM Rašto panaikinimo. Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Kadangi prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta nebuvo, teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
III.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Įsakymą, Sprendimą ir Raštą.
36. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Pareiškėjas neneigia padaręs drausmės pažeidimą, pripažįsta buvęs neblaivus tarnybos metu, tačiau nesutinka su pašalinimo iš akademijos nuobauda, dėl to, kad ją skiriant bei nagrinėjant ginčą buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lėmė neproporcingos ir neteisingos sankcijos parinkimą, be to, procesas buvo vykdomas pagal negaliojančius teisės aktus. LKA Įsakymas, Generalinės inspekcijos Sprendimas, KAM Raštas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriais minėti sprendimai palikti galioti, yra neteisėti bei naikintini.
36.2. Neteisingai pritaikyta teisės norma, t. y. taikyta ne ta Statuto redakcija. Pareiškėjo teigimu, 2024 m. liepos 1 d. buvo iš dalies pakeista ir įsigaliojo nauja Statuto nuostatų redakcija (įskaitant Statuto 8 ir 67 straipsnių pakeitimus, priimtus 2024 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIV 2744). Pažeidimas buvo padarytas 2024 m. birželio 17 d., t. y. dar galiojant ankstesnei Statuto redakcijai, o drausminė nuobauda paskirta 2024 m. liepos 29 d., jau įsigaliojus pakeitimams. Nagrinėjant drausmės bylą ir vėlesnius skundus, buvo painiojamos skirtingos Statuto redakcijos, atsakingi asmenys rėmėsi ne tomis teisės aktų nuostatomis, kurios faktiškai galiojo, taip pat atsakingi asmenys rėmėsi ne tomis teisės aktų nuostatomis, kurios faktiškai galiojo pažeidimo padarymo metu, nes kai kurios nuostatos, cituotos Statuto normų pažeidimo padarymo metu, o kai kurios cituotos Statuto normos, tebuvo aktualios sprendimo priėmimo metu, bet nebegaliojo (ar dar negaliojo) incidento metu.
36.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo skunduose nurodė painią teisinę situaciją dėl Statuto normų: priimdami sprendimus atsakingi asmenys vadovavosi ne tais teisės aktais, kurie, neva, pažeidimo metu buvo galiojantys, nes Statutas buvo pakeistas nuo 2024 m. liepos 1 d. Pavyzdžiui, pareiškėjas rėmėsi tuo, kad pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusią Statuto redakciją, buvo nustatyta aiški pažeidimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo tvarka. Ankstesnis Statuto 6 straipsnis apibrėžė šiurkštaus karių drausmės pažeidimo sąvoką, Statuto 24 straipsnis nustatė drausmės pažeidimų tyrimo paskirtį, Statuto 25 straipsnis nustatė tiesioginę vado pareigą nedelsiant pradėti tyrimą sužinojus apie pažeidimą. Visos minėtos nuostatos sudarė ankstesnės redakcijos teisinį pagrindą, pagal kurį pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog jo drausmės byla bus ištirta laikantis nurodytų galiojančių reikalavimų.
36.4. Atsakovas ir tretieji asmenys, nagrinėdami pareiškėjo drausmės bylą, privalėjo aiškiai taikyti vieną pažeidimo padarymo metu galiojusią Statuto redakciją, tačiau buvo remtasi pakeistomis normomis, kurios formaliai įsigaliojo tik vėliau, todėl buvo pažeistas teisinio tikrumo principas, lemiantis aiškų ir nuoseklų teisės taikymą. Ginčijami sprendimai naikintini vien dėl netinkamo teisės taikymo laiko atžvilgiu. Įstatymų negaliojimo atgal taisyklė reikalauja, kad drausminė atsakomybė būtų taikoma vadovaujantis būtent tomis normomis, kurios galiojo veikos metu, nebent naujoji redakcija būtų palankesnė pažeidėjui, tačiau šiuo atveju to nesilaikyta.
36.5. Pirmosios instancijos teismas padarė esminę materialiosios teisės taikymo klaidą, pripažindamas teisėtais atsakovo sprendimus, nors jie buvo grindžiami neteisingai parinkta ir netinkamai taikyta Statuto redakcija. Nagrinėjamu atveju drausmės pažeidimas buvo konstatuotas 2024 m. birželio 17 d., t. y. iki 2024 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo nauja Statuto redakcija. Taigi, vienintelė teisiškai leistina redakcija, kuri galėjo būti taikoma vertinant pareiškėjo veiką, buvo Statuto redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d. Tačiau tiek atsakovas, tiek Generalinė inspekcija, tiek KAM, tiek pirmosios instancijos teismas nesilaikė šio imperatyvaus reikalavimo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Statuto 67 straipsnio redakcijos pakeitimas po 2024 m. liepos 1 d. nepakeitė pačios normos esmės ir drausminės nuobaudos rūšies, todėl laikė, kad redakcijų skirtumai neturi teisinės reikšmės, toks argumentas yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, nes teisės normos esmės vertinimas negali pakeisti „lex temporis“ principo, be to, net jei sankcija formaliai lieka ta pati, keičiasi normos taikymo kontekstas, sisteminis ryšys ir aiškinimo ribos, taip pat administracinėje teisėje neleidžiama maišyti skirtingų redakcijų normų elementų, pasirenkant palankesnius argumentus iš skirtingų laikotarpių. Taigi, teismo bandymas neutralizuoti neteisingą teisės normos parinkimą, pažeidžia teisėtumo ir teisinio tikrumo principus.
36.6. Redakcijų skirtumai turi esminę reikšmę procedūrų ir vertinimo apimčiai. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas faktiškai taikė supaprastintą Statuto 2024 m. liepos 1 d. redakcijos aiškinimą, kuriame Statuto 67 straipsnis buvo traktuojamas izoliuotai, kaip automatinė sankcija, eliminuojant ankstesnės redakcijos sisteminius reikalavimus. Pareiškėjo atžvilgiu buvo susiaurinta jo procesinių garantijų apimtis, paneigtas individualus vertinimas, kuris privalomas pažeidimo padarymo metu, faktiškai pritaikyta vėlesnė, griežtesnė normos interpretacija, o tai akivaizdžiai pablogino pareiškėjo teisinę padėtį, nors tai yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją.
36.7. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principas. Institucijos ir pirmosios instancijos teismas neatskyrė pažeidimo padarymo momento nuo sprendimo priėmimo momento, taikė mišrų teisės aiškinimą, apjungiantį skirtingų redakcijų argumentus, dėl ko paneigė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pareiškėjo nuomone, taip pat buvo pažeistas proporcingumo principo, nes paskirta neadekvati nuobauda.
36.8. Net ir taikant Statuto normas, kurios faktiškai galiojo pareiškėjo pažeidimo metu, atsakovas nevisiškai laikėsi drausmės bylos tyrimo procedūros reikalavimų. Pareiškėjo atveju tarnybinis patikrinimas formaliai pradėtas ir atliktas per įstatymo nustatytą terminą, tačiau kyla abejonių dėl tyrimo kokybės ir nešališkumo, t. y. ar buvo surinktos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, ar tik formaliai konstatuotas pažeidimo faktas. Nors pareiškėjas pripažino savo kaltę, tačiau nebuvo nurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė kaltė – tyčia ar neatsargumu, o tai, pareiškėjo vertinimu, yra procedūrinis trūkumas, nes drausmės byloje liko neatskleista subjektyvioji pažeidimo pusė. Pirmosios instancijos teismas pripažino šį pažeidimą, tačiau nepagrįstai jį nuvertino kaip neesminį, neturintį įtakos bylos baigčiai. Kaltės formos neaptarimas yra esminis pažeidimas, nes kariūno nusižengimas, padarytas dėl neatsargumo (pvz., aplaidumo), galbūt būtų vertintinas švelniau nei tyčinis drausmės normų ignoravimas. Nenustačius kaltės formos, buvo apribota galimybė tinkamai įvertinti pareiškėjo atsakomybės laipsnį ir parinkti proporcingą nuobaudą. Pareiškėjas turi teigiamai jį apibūdinančią charakteristiką, o tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau tyrimo metu nenustatyta nė viena lengvinanti aplinkybė, į asmenybę ir iki tol buvusią pavyzdingą tarnybą neatsižvelgta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pirmą pažeidimą padarė tik 2024 m. pradžioje (už kurį buvo baustas drausmine tvarka), o nagrinėjamas pažeidimas – antras per metus, todėl formaliai traktuotas kaip pakartotinis šiurkštus pažeidimas. Be to, teismas ar atsakovas privalėjo individualizuoti situaciją, t. y. antro nusižengimo aplinkybės galbūt skyrėsi nuo pirmo, galėjo egzistuoti pateisinamos ar paaiškinančios priežastys (pvz., sveikatos būklė, emocinė būsena, asmeninės problemos), kurios liko netirtos. Pareiškėjas nebuvo konfliktiškas, sutiko su pažeidimu, dėl ko šie aspektai galėjo būti pripažinti lengvinančiais, bet į tai neatsižvelgta. Atliekant tyrimą buvo padaryta teisės taikymo klaidų. Tarnybinėje išvadoje pareiškėjui, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, inkriminuota tai, jog pažeidimas padarytas esant neblaiviam, nors buvimas neblaiviam yra pats pažeidimo esmę sudarantis požymis. Teismas pagrįstai ištaisė šią klaidą, konstatavęs, kad negalima du kartus vertinti to paties fakto, nes buvimas neblaiviu negali vienu metu būti ir pažeidimo sudėties dalis, ir atskira sunkinanti aplinkybė. Faktas, kad tyrimo išvadoje buvo neteisingai kvalifikuotos aplinkybės, rodo, jog tarnybinis patikrinimas nebuvo pakankamai kruopštus ir profesionalus. Ši aplinkybė mažina pasitikėjimą tyrimo išvados išsamumu ir objektyvumu, taigi, bet kokios abejonės dėl drausmės bylos tyrimo išsamumo turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, skubotai konstatuojant pažeidimą, neidentifikavus kaltės formos, netyrus galimai pateisinančių aplinkybių, neteisingai pritaikius normą dėl sunkinančios aplinkybės, o tai reiškia, kad drausminės nuobaudos skyrimo procesas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl jo rezultatas (LKA Įsakymas dėl pašalinimo) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir trūkumai sudaro savarankišką pagrindą naikinti ginčijamus sprendimus kaip priimtus pažeidžiant nustatytą tvarką.
36.9. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo pozicija, rėmėsi nuostata, jog Statuto 67 straipsnis nustato vienintelę drausminę nuobaudą kariūnui, padariusiam pažeidimą buvus tarnyboje neblaiviam, – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos. Naujausia Statuto redakcija (galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d.) imperatyviai numato, kad kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai įvardijo, kad už pareiškėjo padarytą nusižengimą įprasta sankcija yra pašalinimas. Tačiau Statuto normos, nors ir griežtos, negali būti taikomos ignoruojant bendruosius teisės principus ir individualią situaciją. Byloje nagrinėjamas drausmės pažeidimas priskirtinas formaliai sudėčiai, tačiau tai nereiškia, kad sprendžiant dėl nuobaudos nereikia atsižvelgti į kontekstą. Priešingai, tiek Statuto nuostatos (drausmės principai), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės principai reikalauja, kad net ir esant formaliai nusižengimo sudėčiai būtų įvertintos visos pažeidimo padarymo aplinkybės bei asmens savybės. Nepakanka vien konstatuoti pažeidimo faktą, būtina įvertinti jo sunkumą, padarinius, kaltės laipsnį, asmens elgesį prieš ir po pažeidimo, jo tarnybos stažą, nuopelnus, reputaciją ir t. t. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pabrėžia proporcingumo principo svarbą. Teismas formaliai konstatavo, jog pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo deramai ištirtas ir įrodytas visų sudėties elementų visetas, tačiau visiškai neanalizavo nuobaudos proporcingumo, klaidingai vertino, kad neturi diskrecijos vertinti nuobaudos dydžio, nes įstatymas nenumato alternatyvų. Toks požiūris yra siauras ir neatitinka administracinių teismų funkcijos kontroliuoti ne tik procedūrinį, bet ir materialinį sprendimo teisėtumą, taip pat ir jo proporcingumą. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisinio tikrumo, teisės viršenybės bei teisingumo principai.
37. Atsakovas LKA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti visa apimtimi, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. LKA atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
37.1. LKA nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir pateiktais reikalavimais, mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
37.2. Dėl neteisingai pritaikytos teisės normos, t. y. kad taikytos ne tos Statuto redakcijos, LKA pažymi, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tarnybinį tyrimą atliekantys asmenys rėmėsi ne ta Statuto redakcija. Pirmosios instancijos teismo sprendimas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad tarnybinio tyrimo metu buvo taikoma Statuto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Todėl pareiškėjo teiginys, jog teismas padarė esminę materialiosios teisės taikymo klaidą, yra nepagrįstas ir nesuprantamas, kadangi pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti atliekamas pagal Statuto redakciją, galiojusią nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Atsakovas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas būtent pagal šią Statuto redakciją, o teismas sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog tyrimas turėjo būti ir buvo atliktas taikant minėtą Statuto redakciją. Todėl, vertinant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susidaro įspūdis, kad pareiškėjas nėra aiškiai suformulavęs, ką konkrečiai ir kokiais pagrindais skundžia. Pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos sprendimui, rėmėsi netinkama Statuto redakcija, kadangi cituojami straipsniai galiojo tik iki 2003 m. gegužės 1 d., tuo tarpu pareiškėjo teisės aktų pažeidžianti veika įvyko 2024 m. birželio 17 d. Atsakovas, siekdamas paneigti neva netinkamai atliktą tarnybinį patikrinimą, teismui pateikė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros eigą, pagal Statuto redakcija galiojusią iki 2024 m. liepos 1 d. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas privalėjo aiškiai taikyti vieną pažeidimo padarymo metu galiojusių Statuto redakciją, aiškiai patvirtina, jog pareiškėjas nesupranta, kad apeliacinis skundas yra logiškai prieštaringas. Pareiškėjas painiojasi teigdamas, neva vienu metu buvo taikytos kelios Statuto redakcijos. Vien subjektyvūs pareiškėjo vertinimai ar prielaidos, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti tarnybinį patikrinimą atliekančių asmenų neteisėtus veiksmus ar procedūrinius pažeidimus. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl neteisingo teismo ir tarnybinio patikrinimo vykdytojų Statuto redakcijos taikymo, yra nepagrįsti.
37.3. Dėl tyrimo atlikimo tvarkos, LKA nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis netinkamai atliko tarnybinį patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo tinkamai ir išsamiai perkeltos į tyrimo išvadą. LKA teigimu, apeliaciniame skunde privalo būti konkretūs faktai arba teisės pažeidimai, aiškiai nurodantys, kokie atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėtais ar netinkamais, o retoriniai klausimai ar bendro pobūdžio išreikštos abejonės, nėra pakankamas teisinis pagrindas apeliaciniam skundui patenkinti, nes jie neapibrėžia konkrečių veiksmų ar sprendimų, kuriuos pareiškėjas laikytų netinkamais.
37.4. LKA akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog kaltės formos nenustatymas nėra esminis pažeidimas, kuris leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas nepadarė jam inkriminuojamą veiksmą arba nepaneigtų bendrą tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą. Net ir konstatavus atskirus procedūrinius netikslumus, jie neturėjo esminės įtakos galutiniam sprendimui ir nedarė įtakos tarnybinio patikrinimo rezultatams.
37.5. Gera pareiškėjo charakteristika negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe vertinant jo padarytą drausmės pažeidimą. Pasak LKA, jeigu ir būtų nustatyta lengvinančių aplinkybių, Statuto 67 straipsnis už kariūno tarnybos metu buvimą neblaiviam numato vienintelę drausminę nuobaudą – pašalinimą iš mokymo įstaigos. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai (Statuto 42 str. 1 d. 5 p.), o tokios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjui buvo tinkamai ir aiškiai išaiškintos jo teisės bei pareigos atliekamo tyrimo metu. Pareiškėjas savo 2024 m. liepos 9 d. paaiškinime nenurodė jokių pateisinamų ar paaiškinančių priežasčių, kurios galėtų paneigti ar sušvelninti jam skiriamą pažeidimą aplinkybes. Pareiškėjui, kaip suinteresuotam proceso dalyviui, tenka pareiga savo pateikiamuose paaiškinimuose pateikti įrodymų, kad galėjo egzistuoti pateisinamos ar paaiškinančios priežastys pareiškėjui būti neblaiviam tarnybos metu.
37.6. Nors aplinkybė, kad pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė esantis neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nekruopščiai ar neprofesionaliai. LKA vertinimu, padaryta tik netiksli atsakomybę sunkinančių aplinkybių teisinė analizė, savaime nepaneigia atlikto tarnybinio patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės galutiniam sprendimui, kadangi atsakomybės taikymas grindžiamas visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma.
37.7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai ir objektyviai, o visos reikšmingos aplinkybės tinkamai perkeltos į tyrimo išvadą. Bendro pobūdžio abejonės ar retoriniai klausimai nelaikytini pakankamu teisiniu pagrindu skundui tenkinti. Tyrimo išvadoje nebuvo aiškiai įvardyta kaltės forma, tačiau tai pripažinta neesminiu pažeidimu, nepaneigiančiu pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo ir išvados teisėtumo. Vien gera kariūno charakteristika nelaikytina lengvinančia aplinkybe, o už buvimą neblaiviam tarnybos metu įstatymas numato vienintelę drausminę nuobaudą – pašalinimą iš mokymo įstaigos. Pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, tačiau jis nepateikė jokių įrodymais pagrįstų paaiškinimų ar aplinkybių, galinčių sušvelninti atsakomybę. Nors teismas pašalino neteisingai pritaikytą sunkinančią aplinkybę (buvimą neblaiviam), tai laikyta teisinio vertinimo netikslumu, kuris nepaneigia tarnybinio patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Galutinė drausminė atsakomybė pagrįsta tuo, kad šiurkštus drausmės pažeidimas per metus buvo padarytas pakartotinai, o sprendimas priimtas įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą.
37.8. Statuto 67 straipsnyje įtvirtinta norma nesuteikia sprendimą priimančiam subjektui diskrecijos pasirinkti alternatyvą drausminę nuobaudą kariūno atžvilgiu. Todėl individualių aplinkybių vertinimas šios normos taikymo kontekste gali būti atliekamas tik tiek, kiek tai susiję su: faktinės aplinkybės (neblaivumo) nustatymu, pažeidimo padarymo laiku ir vieta (tarnybos metu), asmens statusu (kariūnas), procedūrų laikymusi. Pareiškėjo neblaivumas tarnybos metu nustatytas tinkamai ir objektyviai, pats pareiškėjas šio fakto neginčijo, o jo, kaip kariūno, statusas lėmė vienintelės Statuto 67 straipsnyje numatytos drausmės nuobaudos taikymą.
37.9. Nors pareiškėjas teigia, kad pašalinimas atima bet kokią galimybę pasitaisyti, LKA akcentuoja, kad priėmimo į LKA mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygų ir kariūnų siuntimo studijuoti kitose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose atrankos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto 2021 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-968 „Dėl Priėmimo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygų ir kariūnų siuntimo studijuoti kitose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose atrankos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14.5 papunktis numato, kad į Akademijos vykdomas pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos studijas nepriimami asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos, o tai reiškia, kad pareiškėjui nėra negrįžtamai užkertamas kelias tęsti studijas LKA.
37.10. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, todėl pagrindo jį naikinti nėra, kadangi pareiškėjo teiginiai apie neva neteisingą teismo ir tarnybinio patikrinimo vykdytojų Statuto redakcijos taikymą yra nepagrįsti. Teismas aiškiai konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo taikyta Statuto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Teismas priėmė tinkamą sprendimą, kadangi buvo išsamiai ir objektyviai atliktas tarnybinis patikrinimas, nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybes. Bendro pobūdžio pareiškėjo abejonės ar retoriniai klausimai negali būti laikomi pakankamu apeliacinio skundo pagrindu. Tyrimo išvadoje nenurodyta kaltės forma ir neteisingai pritaikyta viena iš sunkinančių aplinkybių nepaneigia tarnybinio patikrinimo teisėtumo ir tinkamai teismo pripažinti neesminiais pažeidimais. Pareiškėjo gera charakteristika nelaikytina lengvinančia aplinkybe. Statuto 67 straipsnis už buvimą neblaiviam tarnybos metu numato vienintelę drausminę nuobaudą – pašalinimą iš LKA.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LKA viršininko Įsakymo, KAM Generalinės inspekcijos Sprendimo ir KAM Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą, pareiškėjo ir atsakovo argumentus, konstatavo, jog drausminis nusižengimas ištirtas tinkamai ir tarnybinio patikrinimo išvadoje tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo LKA Įsakymo, taip pat netenkintini ir pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Generalinės inspekcijos Sprendimo ir KAM Rašto panaikinimo.
40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą patenkinti. Pareiškėjo teigimu, tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo priimti pernelyg formaliai, ignoruojant individualias pareiškėjo situacijos aplinkybes, o Statuto 67 straipsnio formuluotė, nustatanti formalią atsakomybę, neužkirto kelio įvertinti pareiškėjo asmenybės, jo tarnybos rezultatų, padaryto pažeidimo konteksto. To nepadarius, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisėtumo, teisingumo ir proporcingumo principai, todėl ginčijami sprendimai negali būti laikomi teisėtais.
41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
42. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja KASOKTĮ, Statuto, Etikos kodekso, Karo tarnybos statuto, LKA viršininko 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-676 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karinių studijų L1 standartinių veiklos procedūrų aprašų patvirtinimo“ patvirtintų LKA karinių studijų L1 standartinių veiklos procedūrų aprašų, LKA viršininko 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. K-266 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2020-09-09 įsakymo Nr. K-190 „Dėl Kariūnų pareiginių nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų LKA Kariūnų bataliono I–V kurso kariūno pareiginių nuostatų, normos.
43. Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 17 d. po rytinio skirstymo vykdant papildomą kariūnų patalpų tikrinimą kilo įtarimas, kad BKK I KK kariūnas (pareiškėjas) galimai yra neblaivus (girtas) tarnybos vietoje. Pareiškėjas buvo pristatytas pas LKA budėtoją neblaivumo (girtumo) patikrinimui, kurio metu alkotesteriu „Drager 7510“ pirmuoju patikrinimu (09.38 val.) nustatytas 1,72 promilės neblaivumo laipsnis, o antruoju patikrinimu (10.10 val.) – 1,67 promilės neblaivumas (girtumas). LKA viršininko Įsakymu pareiškėjui už drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 67 straipsnyje, paskirta drausminė nuobauda – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos nuo 2024 m. liepos 30 d.
44. 2024 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl kariūno (pareiškėjo) buvimo neblaiviam tarnybos vietoje konstatuota, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. 09.38 val. tarnybos metu buvo neblaivus, todėl padarė Statuto 67 straipsnyje (neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario buvimas tarnyboje arba blaivumo, apsvaigimo ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo patikrinimo vengimas) nustatytą drausmės pažeidimą. Tai yra šiurkštus drausmės pažeidimas, nes per metus padarytas pakartotinai (Statuto 42 str. 1 d. 5 p.). Jokių drausminę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
45. Statuto 67 straipsnyje nustatyta, kad jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas (aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui), arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.
46. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytą faktinę aplinkybę, jog 2024 m. birželio 17 d., 09.38 val. ir 10.10 val., pareiškėjui atitinkamai buvo nustatyta 1,72 mg/l ir 1,67 mg/l alkoholio koncentracija iškvėptame ore, darytina išvada, jog pareiškėjas buvo neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis). Drausmės pažeidimo padarymo metu pareiškėjas buvo LKA (duomenys neskelbtini) kurso kariūnas ir jis neginčija fakto, kad tarnybos metu buvo neblaivus, todėl konstatuotina, jog išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 67 straipsnį, todėl ginčijamas Įsakymas (su jame nurodytomis iš nustatytų faktinių aplinkybių kylančiomis teisinėmis pasekmėmis) yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pagal Statuto 67 straipsnį, už kariūno tarnybos metu buvimą neblaiviam numatyta vienintelė drausminė nuobauda – pašalinimas iš mokymo įstaigos.
47. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, LKA Įsakymą skundė KAM Generalinei inspekcijai ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui. Abiem atvejais pripažinta, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padaryto karių drausmės pažeidimo buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai ir pareiškėjo skundas dėl jo pašalinimo iš LKA yra nepagrįstas.
48. Pareiškėjas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir skunde pirmosios instancijos teismui akcentuoja, kad neteisingai pritaikyta teisės norma – taikytina ne ta Statuto redakcija. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodo negaliojančias Statuto redakcijas, tarnybinio tyrimo metu turėjo būti ir buvo taikoma Statuto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Atlikus Statuto redakcijų lyginamąją analizę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog Statuto 67 straipsnio redakcijos pakeitimas po 2024 m. liepos 1 d. nepakeitė pačios normos esmės ir drausminės nuobaudos rūšies. Todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad neteisingai parinkta ir netinkamai taikyta Statuto redakcija.
49. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo ir padaryto pažeidimo specifiką, taip pat šių principų turinį, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti padaryto pažeidimo teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principų kontekstuose.
50. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai motyvavo dėl tarnybinio patikrinimo išvados trūkumų (nėra reikšmingi), todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakoma. Esminių tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrinių pažeidimų nenustatyta, be to, pareiškėjas aiškiai nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kas būtent buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo metu ir kokios aplinkybės nebuvo išsamiau nagrinėtos.
51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs ir tai, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis bei vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ar netinkamai aiškino ir taikė aktualių ginčui teisės aktų nuostatas.
52. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad Generalinės inspekcijos Sprendimas ir KAM Raštas yra aiškūs, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o naikinti juos nėra įstatyminio pagrindo.
53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė