Administracinė byla Nr. eI3-4807-362/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00763-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ atstovui advokato padėjėjui V. K.,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei D. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sodbeta“ (toliau – ir UAB „Sodbeta“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 23 d. rašte išdėstytą administracinį sprendimą (aktą), kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjos UAB „Sodbeta“ pateiktą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą ir grąžinti klausimą pakarotinai nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja UAB „Sodbeta“ yra valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), dalies nuomininkė pagal 2004-02-10 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/04-00 05 (toliau - Sutartis). Pareiškėjos pagrindinė gamybinės veiklos sritis - gelžbetoniniai ir betoniniai gaminiai gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų statybai, betonas statyboms bei armatūros ruošiniai. Šios veiklos vykdymui Pareiškėja nuosavybės teise valdo įvairius pramonės ir sandėliavimo paskirties statinius registruotus Žemės sklype. Pareiškėjai šiuo metu priklauso 20 iš 29 Žemės sklypo adresu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, šių statinių užstatymo plotas Žemės sklype sudaro apie 16 tūkstančių kv. m., kai visų Žemės sklype esančių statinių bendras užstatymo plotas yra apie 20 tūkstančių kv. m. (t. y. Pareiškėjai priklausančių statinių užstatymo plotas sudaro net 80 procentų visų Žemės sklype registruotų statinių užstatymo ploto). Žemės sklype esantys statiniai, sudaro gelžbetonio gamyklos kompleksą. Žemės sklypas buvo išvystytas ir sujungtas su šalia esančiu geležinkeliu tam, kad būtų galima sėkmingai vykdyti medžiagų ir žaliavų pristatymo, gatavos produkcijos sandėliavimo veiklą, vykdyti gamybos technologinius procesus bei užtikrinti efektyvų produkcijos pakrovimą ir išvežimą Pareiškėjos klientams (užsakovams). Tarp Pareiškėjos ir kitų Žemės sklypo bendranaudotojų (bendranuomininkų) nuolat kyla nesutarimų dėl Žemės sklypo naudojimo, kadangi nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, nėra parengtas Žemės sklypo planas, kuriame būtų individualizuotos Žemės sklypo dalys reikalingos statinių eksploatavimui, bei atitinkamai pagal tai patikslintos Žemės sklypo nuomos sutartys. Šiaulių apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. e2-40-1031/2018, kurioje Pareiškėja prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal Pareiškėjos užsakymu parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o kitų statinių, esančių Žemės sklype, savininkai, Civilinėje byloje atsakovai, priešieškiniu prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų užsakymu parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, be to prašė pripažinti dalį ieškovo UAB „Sodbeta“ pastatytų statinių - tvorų - neteisėtomis, panaikinti jų teisinę registraciją ir jas nugriauti bei nustatyti betono rengimo aikštelės dalies servitutą. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmestas Pareiškėjos ieškinys. Šiaulių apylinkės teismo Civilinėje byloje priimtas Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-12-17 priėmė galutinę nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, kuria žemesnės instancijos teismų sprendimai dalyje dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklype nustatymo buvo panaikinti, o šalių reikalavimai šioje dalyje atmesti. Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartį: (1) Pareiškėjai liko įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytas Statinių dalis; (2) Pareiškėjai priklausančiai Aikštelei liko nustatytas servitutas suteikiantis teisę visiems asmenims naudotis Aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu; (3) tačiau buvo atmesti šalių prašymai teismo sprendimu patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Nutartimi išaiškino, kad nei Žemės sklypo bendranuomininkai tarpusavio susitarimu, nei teismas sprendimu negali nustatyti naudojimosi valstybei priklausančiu Žemės sklypu tvarkos. Tačiau tai turi daryti atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba, patvirtindama nuomojamo Žemės sklypo planą su individualizuotomis statinių bendraturčiams priklausančiomis dalimis.
Pareiškėja kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti Pareiškėjos parengtą Žemės sklypo planą, kuriame yra individualizuotos atskiros dalys bei bendrojo naudojimo dalys reikalingos Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, bei siūlomi nustatyti servitutai. Nurodė, kad jeigu Žemės sklypo dalis, kurioje stovi griautinos Statinių dalys, būtų priskirta Pareiškėjai, tokiu atveju šių Statinių statybai, o tuo pačiu ir jų teisėtumui nereikėtų atskiro kitų Žemės sklypo bendranuomininkų sutikimo. Tačiau Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. raštu atsisakė patvirtinti Pareiškėjos pateiktą Žemės sklypo planą. Taigi, Žemės sklypo naudojimo klausimas Atsakovės nebuvo išspręstas. Administraciniame akte nurodytos aplinkybės, kurios tariamai trukdo patvirtinti Pareiškėjos pateiktą Žemės sklypo planą, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Atsakovės administraciniame akte pateiktas reikalavimas žemės sklypo plane pažymėti servitutą, kuris teismo sprendimu nustatytas pareiškėjos aikštelei, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Valstybinė žemė nuomojama vadovaujantis Taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo Vyriausybės nutarimu. O pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis Taisyklių 7, 8, 32 ir 33 punktų nuostatomis. Tačiau Taisyklėse yra numatyti atvejai, kuomet nustatomi ir Žemės sklypo planuose pažymimi žemės servitutai. Žemės servitutas ir jo nustatytas yra aprašytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str. ir Civilinio kodekso 4 knygos VII skyriuje. Teismo sprendimu nebuvo nustatytas žemės servitutas, t. y. nebuvo nustatytas servitutas Žemės sklypui. Teismo sprendimu buvo nustatytas servitutas statiniui, t. y. servitutas Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiai aikštelei. Taisyklės nenumato, kad servitutas nustatytas statiniui, kuris priklauso privačios nuosavybės teise kitiems asmenims, turėtų būti žymimas Žemės sklypo plane. Dėl šios priežasties atsakovės atsisakymas tvirtinti Žemės sklypo planą, nes jame nėra pažymėtas servitutas, kuris nustatytas aikštelės atžvilgiu, prieštarauja Taisyklėms, o atsakovė reikalaudama pašalinti tokį trūkumą veikia neteisėtai. Todėl vien šiuo pagrindu pripažintina, kad administracinis aktas, kurio atsakovė reikalauja Žemės sklypo plane pažymėti aikštelei teismo sprendimu nustatytą servitutą, yra neteisėtas, dėl ko administracinis aktas turi būti panaikintas. Pareiškėja paaiškino, kad servitutas aikštelei teismo sprendimu civilinėje byloje iš esmės buvo nustatytas dėl to, kad vienam iš atsakovų, teismo vertinimu, buvo apribotos galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Pareiškėjos atsakovei pateiktu Žemės sklypo planu ši problema išspręsta numatant patekimą į patalpą Žemės sklypo plane pažymėtą Nr. 349 per šioms patalpoms priskirtą Žemės sklypo dalį, bei pasiūlant nustatyti 32 kv. m. ploto servitutą Pareiškėjos aikštelei. Pareiškėja šiuos paaiškinimus yra nurodžiusi ir atsakovei siųstame prašyme. Kaip Pareiškėja supranta iš administracinio akto turinio, viena iš priežasčių, kodėl atsakovė atsisakė tvirtinti Žemės sklypo planą yra ta, kad Pareiškėja nėra įvykdžiusi įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, aikštelės teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nepakeista, plotas tebėra registruotas toks, koks ir buvo, tvoros tebėra registruotos tokio paties dydžio, kokio ir buvo pastatytos. Pareiškėja pažymi, kad į atsakovę su prašymu dėl Žemės sklypo plano patvirtino kreipėsi inter alia siekdama išsaugoti nenugriautą savo turtą (Statinius), kadangi sprendime ir nutartyje pateikti išaiškinimai leidžia pagrįstai teigti, jog nustačius Žemės sklypo dalis pagal pateiktą Žemės sklypo planą, griautini statiniai (jų dalys) patektų į pareiškėjos žemės sklypo dalį ir tokiu atveju šių statinių statybos teisėtumui įtvirtinti nereikėtų kitų žemės sklypo bendranuomininkų sutikimų. Atsakovė nurodydama, kad pareiškėja yra neįvykdžiusi teismo sprendimo ir nenugriovusi statinių dalių bei nepatikslinusi duomenų Nekilnojamojo turto registre, nepagrįstai prieštarauja tikslui, kurio siekiama prašant patvirtinti Žemės sklypo planą. Be to, administraciniame akte taip pat nėra nurodoma ir niekaip nemotyvuojama, kokiu teisiniu pagrindu ir kas kliudo nustatyti žemės sklypo dalis pagal žemės sklypo planą, jeigu nėra įvykdytas sprendimas susijęs su statinių griovimu. Atsakovė pati nurodo, jog tvirtinant žemės sklypą turi būti vadovaujamasi Taisyklėmis, tačiau jose nėra nurodyta, kad Žemės sklypo plano negalima tvirtinti, jeigu jame stovi griautinų ar neteisėtų statinių.
Pareiškėja nurodė, kad prašymu neprašė nustatyti servitutų, suteikiančių teisę naudotis 59 kv. m ploto valstybinės Žemės sklypo dalimi pastatų 15H1 p, 16 H1p savininkams, o pateikė siūlymą. Atsakovė nesilaikė gero administravimo principo, gavusi iš pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo plano tvirtino pagal jame pateikiamus sprendinius, neinformavo kitų žemės sklypo bendranuomininkų, nepaprašė jų pateikti savo pozicijos (nuomonės), nešaukė susitikimo ir neieškojo kompromisų, kad klausimas dėl žemės sklypo naudojimo būtų išspręstas racionaliausiu ir visiems priimtinu būdu. Taip pat nurodė, kad atsakovė turėjo teisę patvirtinti žemės sklypo planą ir jame nurodytas dalis, tačiau nenustatyti pareiškėjos siūlomų servitutų, jeigu atsakovė manė, kad pagal teisės aktų reikalavimus tokių servitutų nustatymas nėra galimas. Todėl atsisakymas patvirtinti žemės sklypo planą tuo pagrindu, kad atsakovė negali nustatyti servituto yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėja prašymu neprašė nustatyti minėtus servitutus aikštelei, o pateikė siūlymą spręsti dėl tokių servitutų nustatymo, kaip objektyviai ir racionaliai būtinų, siekiant sureguliuoti teisinius santykius. Pareiškėja siūlo nustatyti servitutus jai nuosavybės teise priklausančiam daiktui, taip jį suvaržant, tačiau siekiant išspręsti naudojimosi Žemės sklypu klausimus tarp bendranuomininkų. Tai, kad jokie Žemės sklypo plane siūlomi nustatyti servitutai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre yra savaime suprantama, nes tokius servitutus Pareiškėja tik siūlo nustatyti. Tai, kad siūlomas nustatyti servitutas patenka į pagal teismo sprendimą griautinos aikštelės dalį, nėra priežastis atsisakyti patvirtini žemės sklypo planą, kadangi pareiškėja siekia išsaugoti statinius nenugriautus, o jeigu žemės sklypo planas būtų patvirtintas, aikštelės dalis, kurioje siūloma nustatyti servitutą, išliktų, kadangi patektų į pareiškėjai priklausančią žemės sklypo dalį.
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jame nurodyti įpareigojimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pats administracinis aktas yra ypatingai formalus, o atsakovės veiksmai visiškai neatitinka gero administravimo principų. Todėl atsakovės priimtas administracinis aktas turi būti panaikintas.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius gavo UAB „Sodbeta“ 2020 m. kovo 23 d. raštą, kuriame ji prašė patvirtinti teikiamą 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau — Žemės sklypas), Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą (toliau - Planas), parengtą UAB „Auneda“ matininko R. M. ir jame nustatytas dalis. Planu taip pat siūlė nustatyti servitutą per bendrovei priklausančios betono ruošimo ir išdavimo aikštelės dalį, suteikiant papildomą 32 kv. m servituto plotą minėto pastato efektyviam eksploatavimui ir privažiavimui prie jo, nurodė, kad turi būti numatyta galimybė pastatą, pažymėtą indeksu 20B3 aptarnauti ir prižiūrėti iš visų pusių, siūlė nustatyti servitutą per bendrovei priklausančios betono ruošimo ir išdavimo aikštelės dalį, suteikiant papildomą 18 kv. m. teritoriją, bei siūlė nustatyti pastatams 15Hlb ir 16Hlp servitutą statinių aptarnavimui ir eksploatavimui, kurio plotas 59 kv. m., kadangi teritorija prie šių pastatų, esanti šiaurinėje dalyje, yra priskirta pastato, Plane pažymėto 20B3p, eksploatavimui. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, nagrinėdamas Pareiškėjos prašymą, nustatė pateiktame Plane esminį trūkumą, nepažymėtą privažiavimo kelią, toje Žemės sklypo dalyje, kurioje Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018 nustatė Pareiškėjos aikštelei servitutą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 31SD-2605-(14.31.137E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano ir siūlomų nustatyti servitutų“ (toliau – 2020-04-23 raštas), atsakydamas į Pareiškėjos 2020 m. kovo 23 d. raštą, pasiūlė Pareiškėjai ištaisyti esminį trūkumą, šį kelią pažymėti, informuoti Planą rengiantį matininką apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, tai pat pasisakė (pateikė nuomonę ir nurodė teisinį reglamentavimą) dėl Pareiškėjos rašte pateikto pasiūlymo Planu nustatyti servitutus.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos skundžiamame 2020-04-23 rašte atsakovas apskritai nereikalavo (neprašė) pareiškėjos pažymėti jai nuosavybės teise priklausančiai betono ruošimo aikštelei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėja plečiamai aiškina atsakymo turinį. Atsakovas 2020-04-23 rašte tik nurodė, kad Plane nepažymėtas pravažiavimas (kelias) toje Žemės sklypo dalyje, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jis turi būti užtikrintas. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, Pareiškėjos ir/ar kitų Žemės sklypo nuomininkų ir naudotojų (pastatų ir patalpų savininkų) užsakymu rengiamame statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo plane, toje vietoje, kurioje tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J- K-L-M-A, kurie yra pažymėti G. L. statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo plane, parengtame 2017-11-20, visais atvejais turi būti numatytas (pažymėtas) pravažiavimas (kelias). Kitu atveju būtų paneigtas ne tik teisingumas, bet ir nebūtų užtikrinti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 punkto imperatyvūs reikalavimai užtikrinti patekimą į patalpas pastatuose, pastatus. Pažymėjo, būtent UAB „Sodbeta“, nesant nustatytos naudojimosi individualiomis izoliuotomis žemės sklypo dalimis tvarkos ir nesant kitų Žemės sklypo pastatų savininkų ir/ ar bendraturčių sutikimo, iš esmės toje pačioje vietoje, kuri pažymėta G. L. plane tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, panaikino ten buvusį faktinį pravažiavimą, jį užstatė ir užtvėrė tvoromis. Ši aplinkybė yra nustatyta ir UAB „Sodbeta“ veiksmai pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018, todėl laikytina, kad šios aplinkybės iš naujo nebeįrodinėjamos. UAB „Sodbeta“ piktnaudžiauja teise, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, toliau trukdo kitiems teisėtiems Žemės sklypo naudotojams, o patalpų savininkui ir valstybinės žemės nuomininkui UAB „Arvytra“ apskritai eliminuoja teisę patekti transporto priemonėmis į patalpas per jose įrengtas duris.
Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad tai, jog pareiškėja nėra įvykdžiusi įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, aikštelės teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nepakeista, plotas tebėra registruotas toks, koks ir buvo, Tvoros tebėra registruotos tokio paties dydžio, kokio ir buvo pastatytos, nėra vienintelė priežastis, kodėl Atsakovas atsisakė tvirtinti Žemės sklypo planą. Esminė priežastis, kad pareiškėja taip ir nepateikė tinkamai parengto Žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėtas pravažiavimas.
Atsakovas 2020 m. balandžio 23 d. rašte apie servitutus, jų nustatymo tvarką paaiškino tik todėl, kad pareiškėja tokius servitutus siūlė nustatyti. Iš esmės pareiškėja raštu buvo pasiūliusi nustatyti servitutus planu jos pačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui-betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, kurią vykdant įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo sprendimą reikia nugriauti. Akivaizdu, kad pareiškėja pati skunde sau prieštarauja, vienu atveju teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali reikalauti pažymėti servituto statiniui Žemės sklypo Plane, bet pati pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir siūlė Planu nustatyti servitutą statiniui (jai nuosavybės teise priklausančios betono ruošimo aikštelės daliai) ir tokį servitutą pažymėjo ne statinių išdėstymo plane, o Žemės sklypo Plane. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad jai suteikti įgaliojimai Žemės įstatymo 23 straipsnyje numatytais atvejais nustatyti servitutą administraciniu aktu ar sandoriu tik daiktams, kurių savininkas valstybė, o patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba.
Pareiškėja nepateikė duomenų, kad jos pateiktame Plane pažymėti servitutai būtų suprojektuoti kokiame nors teritorijų planavimo dokumente ar nustatyti sandorio, teismo sprendimu ar/ir įregistruoti viešame registre ir būtų teisinis pagrindas juos žymėti Plane, kuriame pažymėtos siūlomos nustatyti pastatams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys. Pažymėjo, kad jei pareiškėja pageidauja, kad būtų nustatytas koks nors servitutas jos pačios statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad šiuo statiniu naudotųsi kiti Žemės sklypo naudotojai, ji pati turi teisę teikti siūlymus tokiems asmenims, su viešpataujančių daiktų savininkais turi teisę sudaryti notaro tvirtinamą sandorį.
Pareiškėjos pateiktas Planas akivaizdžiai neatitinka įsiteisėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 pateiktų išaiškinimų ir įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018. Pareiškėjai pateikus atsakovui netinkamą Planą, kuris sudarytų sąlygas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdyti, atsakovas neturėjo pagrindo informuoti Žemės sklypo bendranuominikų ir organizuoti susitikimo dėl tokio Plano derinimo, tačiau atsakovas ne apskritai atsisakė spręsti klausimą dėl naudojimosi Žemės sklypu nustatyto tvarkos, o raštu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į matininką, kad ištaisytų trūkumus. Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 23 d. Raštas nepažeidžia pareiškėjos teisių, nes jame pateiktas išsamus paaiškinimas ir pasiūlymas pašalinti trūkumus, sudaryta galimybė pateikti patikslintą Planą. Kadangi įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartis, Pareiškėja privalo pažymėti kelią (pravažiavimą) toje vietoje, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu numatytas pravažiavimas.
Pareiškėjos UAB „Sodbeta“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. rašto „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano ir siūlomų nustatyti servitutų“, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjos pateiktą sklypo planą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nekilnojami daiktai – pastatai. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį ir iš valstybės kartu su kitais asmenimis, šiame sklype turinčiais nuosavybės teise priklausančius statinius, nuomojasi žemės sklypo dalį. UAB „Sodbeta“ 2020 m. kovo 23 d. pateikė atsakovui raštą, kuriuo prašė patvirtinti teikiamą 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą (toliau – Planas), parengtą UAB „Auneda“ matininko R. M. 2020-03-20, ir jame nustatytas dalis. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 31SD-2605-(14.31.137E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano ir siūlomų nustatyti servitutų“ pareiškėjos teikiamą Planą atsisakė tvirtinti, be kita ko nurodydamas, jog pareiškėjos pateiktas planas turi esminį trūkumą – Plane nepažymėtas pravažiavimas (kelias) toje žemės sklypo dalyje, kurioje įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytas servitutas tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A pareiškėjau nuosavybės teise priklausančiai aikštelei. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjai pateikus planą, parengtą pagal įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius turės teisinį pagrindą priimti administracinį sprendimą dėl statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo ir dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo.
Kadangi valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tai, kalbant apie valstybinės žemės naudojimą, valdymą ir disponavimą, būtina pabrėžti, kad viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 24 punktas). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019).
Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektų, turinčių teisę išnuomoti valstybinę žemę, ratas, o 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė, išskyrus minėto straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. CK 6.551 straipsnyje taip pat nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu, išskyrus atvejus, kai ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš aptartų teisės normų analizės darytina išvada, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, kai ji užstatyta šiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais, tačiau tik tokio ploto, kuris būtinas šiems statiniams pagal tiesioginę jų paskirtį eksploatuoti. Be to, išnuomojamos valstybinės žemės sklypas turi būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Įgyvendinant Žemės įstatymo nuostatas, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 33 punktas). Taisyklių 8 punkte taip pat nustatyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018, įpareigojo UAB „Sodbeta“ (pareiškėją) nugriauti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 1), dalį tarp taškų N-O-P-R-D-E; tvoros, unikalus Nr. 4400-4423-3045 (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 2), dalį tarp taškų A-B-N, tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 4 ir t 5), dalį tarp taškų T-U-V-I-Y-J-Z-Ž; Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų N-O-P-R-N, sudarančią 74 kv. m. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V, sudarančią 82 kv. m; nustatyti UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, šią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taigi, Šiaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018 yra įsiteisėjęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 ne kita ko nutarė, jog UAB „Sodbeta“ priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, nustatytas servitutas, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantis teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.
ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių, įsiteisėjus sprendimui, nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai. Teismas sutinka su atsakovo pateiktu argumentu, jog pareiškėjai teikiamame tvirtinti Plane nenurodžius kelio, kuris, pagal aukščiau minėtą LAT nutartį turi būti nurodytas, šis plano trūkumas pripažintas esminiu, dėl ko teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta tvirtinti Planą. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius skundžiamame sprendime nurodė, jog matininkui pakeitus Planą, numačius jame kelią (pravažiavimą) kitiems žemės sklypo naudotojams, atsakovas turės teisinį pagrindą priimti atitinkamą administracinį sprendimą.
Pareiškėja, teikdama atsakovei prašymą patvirtinti Planą, taip pat nurodė, kad siūlo nustatyti statinių aptarnavimui ir eksploatavimui servitutą (pastatams 15H1b ir 16H1p).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 straipsnio 3 dalis).
Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Taigi, bet kuriam pastatui aptariamame žemės sklype eksploatuoti turi būti nustatyta tokia valstybinės žemės sklypo dalis, kuri užtikrintų to daikto (pastato) naudojimą pagal jo pagrindinę paskirtį. Pagrindinių pastatų savininkams jų pastatams eksploatuoti suformuotame žemės sklype negali būti nustatomas servitutas, nes šių pastatų savininkai turi teisę pastatams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį pirkti ar nuomoti be aukciono, o ne naudotis servituto teise.
Šiuo atveju pareiškėja Nacionalinei žemės tarnybai siūlė nustatyti servitutą pastatams, kurie priklauso tretiesiems asmenims. Nesant minėtų pastatų savininkų valios dėl servituto nustatymo, Nacionalinei žemės tarnybai nėra suteikta teisė administraciniu aktu nustatyti servitutą. Tuo tarpu dėl servituto nustatymo per betono ruošimo aikštelės dalį teismas pažymi, kad CK 4.125 straipsnyje nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Nors pareiškėja nurodo, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, neinformavo kitų žemės sklypo bendranuomininkų apie pateiktą Planą, tačiau teismas su tokia pareiškėjos nuomone nesutinka. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai pateikus atsakovui netinkamą Planą, atsakovas neturėjo pagrindo informuoti žemės sklypo bendranuominikų ir organizuoti susitikimo dėl tokio Plano derinimo, tačiau atsakovas ne apskritai atsisakė spręsti klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu nustatyto tvarkos, o raštu pasiūlė raštu pareiškėjai kreiptis į matininką, kad ištaisytų trūkumus.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sprendimas atsisakyti tvirtinti pareiškėjos pateiktą Planą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą nustatyti naudojimosi tvarką pagal tą patį Planą.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio
19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Arvydas Martinavičius
Virginijus Stankevičius