Administracinė byla Nr. I-8470-790/2015
Proceso Nr. 3-61-3-00744-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui E. Ž. ir jo atstovui advokatui Mansurui Muksinovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas E. Ž. skundu (t. 1, b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas teigia, kad jam atvykus į Lukiškių TI-K, tik po 5 parų buvo išduotas nepilnas patalynės komplektas. Kamerų plotas neatitiko minimalių įstatymų nustatytų reikalavimų, jį papildomai ribojo kamerose esantys baldai ir sanitarinis mazgas, dėl to pareiškėjas visiškai neturėjo judėjimui skirtos erdvės. Kamerose buvo bloga ventiliacija, dėl to trūko oro, jautėsi nuolatinė didelė drėgmė, nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais. Įrengti staliukai buvo per maži, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo. Kamerose būdavo buitinių parazitų. Dėl netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų, pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, depresiją. Pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai. Pareiškėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, pradėjo jausti baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 10-17) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-01-04 iki 2014-02-04, tačiau per šį laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje ne visada neatitiko nustatytus reikalavimus, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus Lukiškių TI-K užtikrina UAB „Dezinfa“. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, papildomai nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo tualeto ventiliacijos, jis nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, šviesa silpna, tai labai gadino akis, veikė psichologinę būklę. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų sutriko pareiškėjo sveikata, jis turėjo kreiptis į gydytojus dėl širdies ir galvos skausmų.
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, 2012-01-01–2014-02-04 laikotarpiu vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K.
Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-6185-629/2014 2014-07-17 teismo sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė 5 600 Lt neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 52-55). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-15 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-17 sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, blogos ventiliacijos, remonto kamerose reikalingumo, patalynės komplekto neišdavimo, sveikatos pablogėjimo, pelėsio, oro temperatūros, sanitarinės švaryklos ir medikų apžiūros pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K (t. 1, b. l. 75-79).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose jam tenkantis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (t. 1, b. l. 18-23) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2012-01-04 iki 2014-02-04 buvo laikomas kamerose Nr. 121, 285, 337, 122, 107, 116, 213, 108, 133, 106, 254, 119, 263, 111, 310, 117, 398, 104, 153, 181, 164, 125, 189, 110, 387, 323, 108, 363, 205, 264, 316, 312, 115, 258, 109, 318. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2012-01-04 vakare, 2012-01-05–2012-01-25, 2012-01-27 vakare, 2012-01-28–2012-02-14, 2012-02-22 vakare, 2012-02-23 vakare, 2012-02-24–2012-02-28, 2012-03-07 vakare, 2012-03-08–2012-03-27, 2012-04-04 vakare, 2012-04-10 vakare, 2012-04-11–2012-04-17, 2012-04-25 vakare, 2012-04-26–2012-05-16, 2012-06-28 vakare, 2012-06-29 vakare, 2012-06-30–2012-07-04, 2012-08-16 vakare, 2012-08-17–2012-08-22, 2012-08-23 vakare, 2012-08-24–2012-08-29, 2012-11-08 vakare, 2012-11-10 vakare, 2012-11-11, 2012-11-26 vakare, 2012-11-27–2012-11-28, 2013-04-03 vakare, 2013-04-04–2013-04-14, 2013-04-16–2013-06-12, 2013-06-20 vakare, 2013-06-21 vakare, 2013-06-22–2013-06-29, 2013-08-16, 2013-09-06–2013-09-08, 2013-10-15 vakare, 2013-10-16–2013-10-23, 2013-10-25–2013-12-02, 2013-12-04–2013-12-05, 2013-12-07–2013-12-09, 2013-12-11–2013-12-17, 2014-01-01, 2014-01-18–2014-01-19, 2014-01-23 vakare, 2014-01-24–2014-02-03 laikotarpiu (t. 1, b. l. 10-14, 18-23).
Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 266 paras ir 20 kartų dalį paros buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.
Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas suėmime ilgą laiką buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurios neatitiko minimalaus ploto reikalavimų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką toks elgesys pažeidžia pareiškėjo orumą ir laikytinas nežmonišku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinus pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktą bei neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-05-08 pažymoje Nr. 24-2935 (t. 1, b. l. 114) nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nuo lubų luposi tinkas ir dažai. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010). Vadovaujantis HN 76:2010 62 punktu, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Nors HN 76:2010 nėra reglamentuotas remonto atlikimo dažnis, tačiau laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga laiku nustatyti paprastojo remonto poreikį. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų kuriose konkrečiai kamerose ir kada nebuvo laiku konstatuotas paprastojo remonto poreikis, tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų, kurių laikotarpis apytiksliai atitinka pareiškėjo tikrintose kamerose laikymo laikotarpį, metu sienų ir lubų pažeidimų nenustatyta kamerose Nr. 119 ir 111 (t. 1, b. l. 120-122, 136-137, 157-159, 162-163). Kita vertus Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-08-05 patikrinimo metu konstatavo, kad kameroje Nr. 323 (pareiškėjas laikytas 2013-08-19) vietomis yra atsilupę sienų dažai (t. 2, b. l. 22-24), todėl pagal byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 62 punkto nuostatą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose labai trūkdavo oro. HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05–0,15 m/s (HN 76:2010 26 punktas). Pareiškėjas nusiskundimo dėl nepakankamo oro judėjimo greičio patalpose nekonkretizavo, nepatikslino jo teigiamo pažeidimo laikotarpių, nenurodė kamerų, kuriose oro judėjimo greitis buvo netinkamas, todėl teismas vadovaujasi byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų duomenimis: 2014-02-05 patikrinimo metu nustatyta, kad kamera Nr. 258 yra vėdinama pro langą, jį galima atverti, oro judėjimo greitis tinkamas (t. 2, b. l. 51-53), tačiau 2013-07-18 patikrinimo metu kameroje Nr. 104 (pareiškėjas laikytas 2013-06-20) ir 2013-08-05 patikrinimo metu kameroje Nr. 323 (pareiškėjas laikytas 2013-08-19) oro judėjimo greitis buvo per mažas (t. 1, b. l. 187-188, t. 2, b. l. 22-24). Tai sudaro pagrindą konstatuoti HN 76:2010 26 punkto pažeidimo faktą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose kamerose būdavo labai drėgna, trūkdavo oro. Pagal HN 76:2010 26 punktą, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Kadangi pareiškėjas konkrečių kamerų ir laikotarpių, kuomet santykinė oro drėgmė buvo per didelė, nenurodė, įvertinus į pakankamai ilgą pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, teisingumo ir protingumo principų neatitiktų reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, vertindamas pareiškėjo nurodytus apgyvendinimo Lukiškių TI-K kamerose sąlygų pažeidimus, teismas remiasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotus duomenis, apytiksliai atitinkančius pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpius. Atliktų patikrinimų metu Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad santykinė oro drėgmė atitinka HN 76:2010 26 punkto reikalavimus kamerose Nr. 111, 104, 164, 323 (t. 1, b. l. 157-159, 187-188, t. 2, b. l. 4-6, 22-24, 25-26), duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusią santykinę oro drėgmę byloje nėra. Kadangi pareiškėjas šio nusiskundimo papildomai nekonkretizavo ir byloje nustatyti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose ir čiužiniuose būdavo kenkėjų. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (HN 76:2010 65 punktas). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Byloje esančios Lukiškių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutartys su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbų paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“), galiojančios nuo 2012-01-03 iki 2014 m. gruodžio mėn. (t. 1, b. l. 24-33), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-28 patikrinimo aktas (t. 2, b. l. 29-34) patvirtina, kad Lukiškių TI-K dezinsekcijos darbai yra atliekami kas savaitę, pagal poreikį. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-05-08 pažymoje Nr. 24-2935 nurodyta, kad patalynė ir minkštasis inventorius išduodami dezinfekuoti, švarūs ir tvarkingi (t. 1, b. l. 114), 2012-09-10, 2013-05-28 patikrinimo aktuose nurodyta, kad miegui skirtas minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės antklodės) Lukiškių TI-K yra dezinfekuojami dezinfekcinėje kameroje (t. 1, b. l. 170-171, t. 2, b. l. 32), 2013-07-25 patikrinimo metu konstatuota, kad kameroje Nr. 104 (pareiškėjas laikytas 2013-06-20) patalynė buvo švari (t. 1, b. l. 191-192) tai patvirtina, jog Lukiškių TI-K užtikrina, jog suimtiems asmenims būtų išduodamas švarus minkštasis inventorius. Pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl kenkėjų naikinimo darbų vykdymo ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.
Pareiškėjas teigia, kad atvykus į Lukiškių TI-K tik po 5 parų jam buvo išduotas nepilnas patalynės komplektas. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – Aprūpinimo normos) nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiems asmenims 4 metams išduodamas vienas čiužinys, 3 metams viena antklodė, 2 metams pagalvė, metams laiko du užvalkalai pagalvei ir 4 paklodės, vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-05-08 pažymoje Nr. 24-2935 nurodyta, kad pareiškėjui patalynė buvo išduota vadovaujantis Aprūpinimo normomis. Apie išduotas patalynės dalis pareiškėjas pasirašydavo armatūrinėse kortelėse, tačiau jos už 2012-2013 m. nėra išlikusios. 2014 m. pareiškėjas naudojosi savo patalyne (t. 1, b. l. 114, 15-16). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymose pateiktais duomenimis. Skunde nurodytas pareiškėjo nusiskundimas dėl patalynės komplekto neišdavimo yra abstraktus ir nekonkretus. Iš atsiliepime į skundą nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvykęs ne kartą, tačiau skunde nenurodė, kuriuo konkrečiai laikotarpiu jam nebuvo išduotas pilnas patalynės komplektas ir kurios būtent patalynės dalys nebuvo išduotos. Nenurodė, kad dėl neišduoto inventoriaus kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo išduodamas pilnas patalynės komplektas.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengti stalai buvo per maži, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.6 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas. Kita vertus, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra reglamentuotas stalo plotas. Pareiškėjas neneigia, kad kamerose buvo įrengti stalai, tačiau teisės aktais nesant nustatytų reikalavimų kamerose įrengtų stalų išmatavimams, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto, neužtikrinus kamerose pakankamo pločio stalų.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, tačiau kokiose kamerose, kada ir kaip pareiškėjas nustatė, kad oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, ar kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais dėl šio pažeidimo, nenurodo. HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 104, 164, 323 ir 363 oro temperatūra yra tinkama (t. 1, b. l. 187-188, t. 2, b. l. 4-6, 22-24, 42-44). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjo kamerose buvusi oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentas dėl HN 76:2010 26 punkto pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad dėl prasto kamerų apšvietimo sutriko jo regėjimas. Pagal HN 76:2010 23 punktą natūralaus apšvietimo koeficientas kameroje turi būti 0,5 procentų, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė dieninė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal atsakovo atstovo pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus kamerose Nr. 117, 104, 107 ir 164 apšvietimas buvo tinkamas (t. 1, b. l. 183–184, 191-192, 200, t. 2, b. l. 1, 4-6). Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusį apšvietimą byloje nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamą dieninį apšvietimą, įrengimas kamerose būtų susijęs su rekonstrukcijos darbais, šis reikalavimas Lukiškių TI-K netaikytinas. Pareiškėjo nusiskundimai dėl apšvietimo reikalavimų pažeidimo nėra konkretūs, skunde nenurodyta, kuriose kamerose ir kuriuo metu buvo pažeista jo teisė į tinkamą apšvietimą, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo kamerose būtų konstatuotas apšvietimo normų pažeidimo faktas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti ir pernelyg abstraktūs.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo įrengta vėdinimo sistema, o vėdinimas per langus buvo nepakankamas. Vadovaujantis HN 76:2010 24 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas kamerose būtų susijęs su rekonstrukcijos darbais, reikalavimas įrengti atskiras patalpų vėdinimo sistemas Lukiškių TI-K netaikytinas. Pareiškėjas neneigė galimybės patalpas vėdinti pro langą. Tokią galimybę patvirtina ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-05-08 pažyma Nr. 24-2935 (t. 1, b. l. 114), Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose konstatuota, kad kameros Nr. 106, 111, 104 ir 258 yra vėdinamos per langą (t. 1, b. l. 139-141, 157-159, 191-192, t. 2, b. l. 51-53). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo vėdinimo būdo.
Pareiškėjas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme posėdžio metu teigė, kad kamerose buvo pelėsis. Pagal HN 76:2010 56 punkto reikalavimus, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimas dėl pelėsio yra labai abstraktus, pareiškėjas nenurodė kuriose konkrečiai kamerose buvo pelėsis, kad kreipėsi į įstaigos administraciją dėl jo išnaikinimo. Vilniaus visuomenės sveikatos centro pareiškėjui aktualiu laikotarpiu atliktų patikrinimų metu pelėsio kamerose nebuvo nustatyta, priešingai, konstatuota, kad kamerose Nr. 111 ir 323 vizualiai pelėsio nematyti (t. 1, b. l. 157-159, t. 2, b. l. 22-24). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimas dėl pelėsio atmestinas kaip neįrodytas.
Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas teigė, kad atvykus į Lukiškių TI-K jis nebuvo apžiūrėtas medikų. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia jo medicininėje kortelėje esantys 2012-01-06 įrašai, patvirtinantys, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K buvo užvesta jo medicininė kortelė, jis buvo nusiųstas rentgenologiniam tyrimui, atlikta pirminė gydytojų apžiūra (t. 1, b. l. 88, 90, 95-98), todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimai buvo ilgalaikiai ir žymūs, dėl to pareiškėjas patyrė daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose buvo laikomas 266 paras ir 20 kartų dalį paros, suėmimo vykdymo sąlygas papildomai blogino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas. Atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y., pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Kiti byloje nustatyti Lukiškių TI-K pažeidimai – kamerose Nr. 104 ir Nr. 323 nustatyti oro judėjimo greičio pažeidimai, kameroje Nr. 323 laiku nekonstatuotas paprastojo remonto poreikis, teismo vertinimu, nelaikytini žymiais, esmingai galėjusiais įtakoti pareiškėjo gyvenimo kokybę. Kamerose, kuriose nustatyti pastarieji pažeidimai, pareiškėjas gyveno po vieną dieną, todėl šie pažeidimai dėl savo trukmės negalėjo pareiškėjui sukelti esminių neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, tačiau skunde nurodo, kad dėl suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, stresą ir kitus nepatogumus, pareiškėjui sutriko miegas, jis jaučia nuolatinę depresiją. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų kreipėsi medicininės ar psichologinės pagalbos į Lukiškių TI-K dirbančius specialistus, pareiškėjo medicininėje kortelėje tokių įrašų taip pat nėra (t. 1, b. l. 86-111). Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų gyvenimo sąlygų sutriko jo sveikata, sutriko regėjimas, skaudėjo galvą ir širdį, tačiau pagal pareiškėjo Medicininės kortelės 2012-09-01 įrašą (t. 1, b. l. 102) pareiškėjui dešinės akies regėjimas buvo sutrikęs dėl 2012-09-01 traumos, vėliau regėjimas pagerėjo ir pareiškėjas panašaus pobūdžio nusiskundimų neturėjo, kiti pareiškėjo sveikatos nusiskundimai yra bendro pobūdžio, įrašų apie širdies sveikatos sutrikimus medicininėje kortelėje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti išvados, kad būtent netinkamos gyvenimo sąlygos tiesiogiai įtakojo pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Be to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras (t. 1, b. l. 16). Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas HN 76:2010, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką (t. 1, b. l. 120-122, 136-137, 142-143, 168-169, 183-184, t. 2, b. l. 45-46, 47-48, 49-50).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 750 EUR sumos priteisimas. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką 2015-04-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015, kurioje nustačius, kad pareiškėjui 297 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir dalis suėmimo vykdymo sąlygų neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo priteista 1 448 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-559-858/2015, kurioje Lukiškių TI-K 222 dienas pažeidus minimalius vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, pareiškėjui priteista 1 600 EUR, ar 2015-01-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-40/2015, kurioje Lukiškių TI-K 270 dienas pažeidus minimalius vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, pareiškėjui priteista 1 600 EUR.
Dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą atlyginti 1 050 EUR bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, t. y., pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti skundo surašymo, jo padavimo, atstovavimo, transporto ir kitas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y., tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-07-16 vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui advokato M. Muksinovo 2015-06-16 išrašytą orderį atstovauti pareiškėją Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant bylą dėl Lukiškių TI-K sąlygų (t. 2, b. l. 72) bei advokato M. Muksinovo už teisines paslaugas išrašytą 2015-08-28 sąskaitą už teisines paslaugas. 2015-08-27 teismo posėdžio metu teismui buvo pateikta 1 050 EUR sąskaita už teisines paslaugas ir 2015-08-28 pinigų priėmimo kvitas Nr. 764704 (t. 2, b. l. 82, 83). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjui teikė teisines paslaugas surašant skundą teismui, apeliacinį skundą bei atstovaudamas teismo posėdyje. Tačiau, pažymėtina, kad vienintelis advokato M. Muksinovo pareiškėjo atstovavimą teisme patvirtinantis įrodymas yra 2015-06-16 išrašytas orderis, tuo tarpu skundas teismui paduotas 2014-02-04 (t. 1, b. l. 7), apeliacinis skundas – 2014-07-29 (t. 1, b. l. 65) Nei pareiškėjas, nei jo atstovas nepateikė teismui įrodymų, kad skundo teismui ir apeliacinio skundo surašymo metu advokatas M. Muksinovas pareiškėjui teikė teisines paslaugas. Vadinasi, pareiškėjo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas už skundo ir apeliacinio skundo parengimą yra nepagrįstas.
Advokatas M. Muksinovas pareiškėją atstovavo tik 2015-08-27 teismo posėdžio metu. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 699,80 EUR (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=61881). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą taikytinas koeficientas 0,1 (69,98 EUR). 2015-08-27 teismo posėdis vyko 24 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą teismo posėdžio laikas apvalinamas iki 30 min. Vadinasi, už 30 min. teismo posėdį maksimalus Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas darbo užmokestis yra 34,99 EUR.
Iš advokato M. Muksinovo pateiktos 2015-08-28 sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad pareiškėjo atstovo susipažinimas su administracine byla užtruko 2 valandas (t. 2, b. l. 82). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taikytinas koeficientas 0,1 (69,98 EUR), todėl maksimaliu už nurodytas paslaugas advokato darbo užmokesčiu laikytina 139,96 EUR (69,98 x 2) suma.
Kadangi šiuo atveju skundas iš esmės patenkintas, pareiškėjui priteistina 34,99 EUR išlaidų suma už atstovavimą teismo posėdyje ir 139,96 EUR išlaidos už advokato susipažinimą su byla. Viso pareiškėjui priteistina 174,95 EUR bylos nagrinėjimo išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo E. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 750 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 174,95 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus, devyniasdešimt penkis euro centus) bylos nagrinėjimo išlaidų.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras