Pranešėja L. Aleknavičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-141-124 /2013

Teisėjas K. Stulginskas                                              Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01240-2012-8

                                                            Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1,75.8.,77.4.2,78.2.1

 (S)

 

                                                                                 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 17 d.

Šiauliai

 

 

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės,  Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1633-215/2012 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir

 

n u s t a t ė :            

                                                       I. Ginčo esmė

 

Ieškovė A. L. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio atsakovo J. L. kaltės, po santuokos nutraukimo prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę  „G.“, priteisti iš atsakovo 2000 Lt neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2012-02-14 sudarė santuoką su atsakovu. Po santuokos sudarymo atsakovas tapo grubus, o 2012 m. kovo pabaigoje ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kumščiu trenkė į veidą. Be to, ieškovė sužinojo, kad atsakovas jai yra neištikimas, susitikinėja su kita moterimi, nakvoja pas ją, rėmėsi CK 3.60 str. numatyta prezumpcija dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl sutuoktinio neištikimybės bei dėl fizinio smurto prieš ją panaudojimo.Nurodo, kad susiradęs kitą moterį, atsakovas paliko šeimą ir ja nebesirūpina, savo veiksmais bei neveikimu pažeidė sutuoktinio pareigas, nurodytas LR CK 3.27 str. 1 d. – būti lojaliu, gerbti savo sutuoktinę, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.  Dėl nuolatinio streso ir pergyvenimų sutriko miegas, dingo apetitas, prasidėjo depresija. Supratusi, jog dėl atsakovo neištikimybės tolimesnis bendras gyvenimas neįmanomas, ieškovė buvo priversta nutraukti nėštumą. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2000 Lt.

Atsiliepime į ieškovės A. L. ieškinį (27–28 b. l.) atsakovas J. L. nurodė, kad su ieškovės A. L. reikalavimu nutraukti santuoką jis sutinka, tačiau nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes asmeniniai santykiai jiems abiems buvo aukščiau šeimyninių santykių. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 2000 Lt neturtinę žalą, nes prieš ieškovę nėra vartojęs fizinio smurto, yra jai ištikimas ir niekaip neįtakojo ieškovės apsisprendimo nutraukti nėštumą. Tokį sprendimą priėmė pati ieškovė, su juo net nepasitarusi.

 

                II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu (106–109 b. l.) A. L. ieškinį patenkino iš dalies, J. L. ieškinį tenkino visiškai.

 Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės, nesirūpinimo šeima, smurto panaudojimo. Šalių santuokinis gyvenimas truko vos mėnesį laiko, po ko atsakovas po žodinio konflikto negrįžo į namus. Santuoka buvo įregistruota skubotai, nespėjus priprasti vienas prie kito, suderinti charakterius, įvykus konfliktui nė vienas nenorėjo jo geranoriškai spręsti, ieškovės sprendimas nutraukti nėštumą buvo skubotas ir nemotyvuotas ir nėra susijęs su atsakovo veiksmais. Teismas vertino, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesyje buvo nepagarbos vienas kitam faktų, dėl ko santuoka nesusiklostė nuo pat jos registravimo momento. Abu sutuoktiniai šeimyninių ryšių nebandė net atnaujinti, jie nėra vienas kitam lojalūs, negerbia vienas kito ir nesirūpina šeimos išsaugojimu, ieškovės nėštumo nutraukimas tik patvirtina, kad ji nenorėjo išsaugoti šeimos. Ieškovės tvirtinimą, kad atsakovas jai yra neištikimas, teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad šio fakto  niekas nepatvirtino, o liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavęs santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.

 

 

             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

Ieškovė A. L. apeliaciniu skundu (113–117 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono  apylinkės teismo 2012-11-16 sprendimą dalyje, kurioje  J. L. ieškinys patenkintas ir šioje dalyje bylą nutraukti, o sprendimą dalyje, kurioje A. L. ieškinys patenkintas iš dalies, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo atsakovui už priesaikos sulaužymą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė CPK 329 str.1 d.procesinės normos pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.Nurodo, kad Mažeikių  rajono apylinkės teismas  nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1667-721/2012 pagal atsakovo J. L. ieškinį  ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje civilinėje byloje teismas 2012-06-21 nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Nors ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1667-721/2012 buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau teismas sujungė dvi civilines bylas ir išnagrinėjo, priimdamas sprendimą.  LR CPK 136 str. 4 d. numato nagrinėjamų, o ne baigtų bylų sujungimo tvarką.  Todėl laikytina, kad sprendimas dalyje dėl J. L. ieškinio patenkinimo yra absoliučiai negaliojantis, nes byla išnagrinėta  neteisėtos teismo sudėties, sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris buvo paskirtas nagrinėti bylą.

2. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatęs nė vienos aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti ieškovės A. L. kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas ne tik nepateikė jokių įrodymų, bet ir nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

3. 2012-11-08 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog po to, kai atsakovas paliko šeimą, ji važiavo pas jį į darbą, kalbino jį, tačiau jis su ieškove nesikalbėjo. Be to, ieškovė važiavo ir pas jo motiną, bandė kalbėtis su atsakovu, tačiau atsakovas vengė tai daryti. Tai yra įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė bandė atkurti šeimyninius ryšius. Šiuos įrodymus teismas ignoravo ir jų niekaip nevertino.

4. Teismo paminėta aplinkybė, kad ieškovė prieš dukterį panaudojo smurtą, neturi jokio ryšio su bylos dėl santuokos nutraukimo dalyku. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, teismas ieškovės kaltės nekonstatavo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovės impulsyvų elgesį su atsakovu, kuris galėtų būti vertinamas kaip ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas.

5. Liudytojos I. K., J. S., J. D. nėra ieškovei nei artimos, nei tolimos giminaitės. Liudytojos buvo įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Kad liudytojos teisme melavo, byloje nenustatyta. Priešingai, liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems, nei ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Todėl teismo išvada, jog šios liudytojos yra kažkokiu būdu suinteresuotos bylos baigtimi, dėl ko jų parodymai vertintini kritiškai, yra niekuo nepagrįsta.

6. Atsakovo neištikimybės ir nelojalumo ieškovei faktą patvirtina ta aplinkybė, jog jis, būdamas santuokoje su ieškove, išėjo pas kitą moterį, su kuria šiuo metu ir gyvena.   Byloje   aiškiai nustatyta, jog  atsakovas  ieškovei yra neištikimas, todėl teismas privalėjo taikyti LR CK 3.60 str. 3 d. numatytą atsakovo kaltės prezumpciją ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Byloje yra ir kita aplinkybė, sukurianti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Tai – atsakovo žiaurus elgesys su ieškove.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas bylos įrodymus, buvo šališkas, kas sukliudė jam teisingai išspręsti šią bylą. 2012-08-01 ieškovė pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau teismas, ignoruodamas prašyme išdėstytas aplinkybes, apsiribojo tik konstatavimu, kad J. L. nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. 2012-08-01 į civilinę bylą Nr. 2-1667-721/2012, ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šį prašymą teismas neteisėtai prijungė prie civilinės bylos Nr. 2-1633-215/2012, jo nenagrinėjo ir neišsprendė. 2012-08-30 ieškovė pateikė prašymą dėl termino procesiniams veiksmams atlikti nustatymo, adresuotą Šiaulių apygardos teismui, tačiau teismas prašomų atlikti procesinių veiksmų neatliko ir šio prašymo neišsiuntė apeliacinės instancijos teismui. 2012-10-31 pateiktas prašymas taip pat buvo ignoruotas.

8. Teismas iš dalies tenkindamas ieškinį,  nepriteisė ieškovei  turėtų bylinėjimosi išlaidų.

 9. Atsakovas, davęs priesaiką teisme, 2012-11-08 teismo posėdžio metu melavo apie tai, kad ieškovė iš jo reikalavo 5000 Lt skyryboms ir nėštumo nutraukimui. Tokiu būdu atsakovas sulaužė priesaiką ir galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 231 str. 1 d. Kadangi atsakovas meluoja teisme, jo paaiškinimai laikytini nepatikimais, todėl jais negalima remtis.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                                               teisiniai argumentai ir išvados

 

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjant apeliacine tvarka pirmiausia yra patikrinama, ar nėra absoliučių negaliojimo pagrindų, jų nenustačius, apeliacinis skundas yra nagrinėjamas iš esmės.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė procesinės normos pažeidimą, dėl ko byla buvo išnagrinėta neteisingai, su kuo teisėjų kolegija sutinka. Bylos duomenimis ieškovei pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir teisme užvedus bylą Nr.2-1633-215/2012, tame pačiame teisme buvo gautas atsakovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, užvesta civilinė byla Nr.2-1667-721/2012, kurioje 2012-06-21 d. nutartimi ieškinys šioje byloje paliktas nenagrinėtu. Tokiu būdu teisėja, priimdama nutartį, šią bylą baigė galutiniu procesiniu dokumentu-nutartimi. Ieškinio palikimas nenagrinėtu  atitinka CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte atsisakymo priimti ieškinį pagrindą. Kadangi  šios bylos baigimo teisėtumas yra ne šios bylos dalykas, todėl kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Teismui baigus nagrinėti civilinę bylą Nr.2-1667-721/2012 galutine nutartimi , kuri neapskųsta, nepanaikinta, teisėjas nepagrįstai sujungė nagrinėjamą ir išnagrinėtą bylą ir jas nagrinėjo kartu, nagrinėjo baigtoje byloje pateiktą atsakovo ieškinį, kuris nagrinėjamos bylos atžvilgiu laikytinas priešieškiniu. Teismas vadovavosi CPK 136 straipsnio 4 dalimi, kuri numato nagrinėjamų , o ne išnagrinėtos bylos sujungimo tvarką. Be to šį klausimą bylą nagrinėjančio teisėjo prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas (CPK 136 str. 4 d.).

Tokiu būdu teismas nagrinėjo ir atsakovo J. L. ieškinį, kurį faktiškai atsisakė priimti, palikdamas jį nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-1667-721/2012.Kadangi šiuo atveju nebebuvo galimas bylų sujungimas ir atsakovo ieškinio nagrinėjimas, todėl teismas tokiu atveju turėjo pasiūlyti atsakovui pareikšti  priešieškinį, o ne nagrinėti jau išnagrinėtą bylą, kurioje priimtas galutinis procesinis dokumentas.

 Padaryti procesinės normos pažeidimai , kuriais apeliantė ir remiasi apeliaciniame skunde, yra esminiai, jų ištaisyti apeliacinėje instancijoje kolegija negali, nes negali pasiūlyti  atsakovui pareikšti priešieškinį, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Todėl sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti nuo pat pradžių pirmosios instancijos teismui. Nustačius  absoliutų negaliojimo pagrindą, kolegija toliau apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turi nustatyti aplinkybę, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki jiems pradedant gyventi atskirai, nustatyti, aplinkybę,  ar sutuoktinis gyvena su kita moterimi ir nuo kada,išsiaiškinti, ar sutuoktinių santykiai yra galutinai nutraukti, ar nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių, iširti ieškovės nurodomas aplinkybes dėl smurto panaudojimo.

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Grąžinant nagrinėti iš naujo, ieškovei-apeliantei yra grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis , sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 3 str., 87 str. 1 d. 7 p.). Šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, apeliantei pateikus jai vykdyti šią nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti apeliantei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 213 Lt (du šimtus trylika litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2012-11-28 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                               Laisvė Aleknavičienė

 

Teisėjai                                                                                   Danutė Matiukienė

 

Birutė Simonaitienė