Civilinė byla Nr. 2-2162/2014

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00312-2014-2

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2014 m. gruodžio 1 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditorės) A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-673-278/2014, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norvestina“ iškelti bankroto bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Golden Capital“ ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Opulens“, A. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

Ieškovas UAB „Golden capital“ bei tretieji asmenys UAB „Opulens“, A. S. bei VSDFV Panevėžio skyrius su savarankiškais ieškiniais (pareiškimais) prašė iškelti atsakovui UAB „Norvestina“ bankroto bylą, paskirti įmonės bankroto administratoriumi jų siūlomus asmenis – atitinkamai UAB „Bankrotas LT“, UAB „Jurconsult Group“, UAB „Verslo konsultavimo biuras“ bei UAB „Panevėžio bankroto administravimo biuras“. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą ieškovas ir tretieji asmenys motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia vykdyti turtinių įsipareigojimų.

Atsakovo UAB „Norvestina“ direktorius P.-E. S. H. iki nutarties iškelti / nekelti bankroto bylą priėmimo sumokėjo 107,94 Lt skolą UAB „Gold capital“ (b. l. 145), 332,64 Lt skolą UAB „Opulens“ (b. l. 144) bei 15 500 Lt VSDFV Panevėžio skyriui (b. l. 143-144).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014-10-09 nutartimi (b. l. 149-150) atsisakė iškelti UAB ,,Norvestina“ bankroto bylą. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo pateikė duomenis apie atsiskaitymą su trimis kreditoriais - UAB „Golden capital“, UAB „Opulens“ bei VSDFV Panevėžio skyriumi, iškelti bankroto bylą pagal šių asmenų pareiškimus atsisakė  (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.) Vertindamas trečiojo asmens A. S. prašymą iškelti įmonei bankroto bylą, teismas padarė išvadą, kad neginčijamų duomenų apie atsakovo įmonės įsiskolinimą jai, kaip darbuotojai, nepateikta. Teismas atmetė šį prašymą nustatęs, kad įmonė turi nekilnojamojo turto (butas, negyvenamoji patalpa), kilnojamąjį turtą (automobilį), kurių vertė yra didesnė už kreditorės (darbuotojos) A. S. nurodytą įsiskolinimo dydį, o įsiskolinimo valstybės (savivaldybių) biudžetams nėra. Tokiu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo  (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. S. atskirajame skunde (b. l. 154--155) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-10-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodo tokius esminius argumentus:

              1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visiškai neatsižvelgė į įmonės buvusios darbuotojos interesus. Teismas sudarė galimybę išvengti atsakovui atsiskaitymo su darbuotoja. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad įmonė yra skolinga ir kitiems darbuotojams, kurie nebuvo aktyvūs šioje byloje. Teismas nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą pagal savarankišką ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytą pagrindą – įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį.

              2. Teismas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad atsakovas yra nesąžiningas, jis nuo 2009 metų neteikia įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, kas leidžia manyti, kad įmonė slepia savo tikrąją finansinę padėtį nuo kreditorių ir teismo. Iki šiol įmonės vadovas nėra pateikęs teismui įmonės finansinių dokumentų, o duomenis apie atsiskaitymą su kai kuriais kreditoriais pateikė tik prieš pat teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas.

              3. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nevykdo jokios ūkinės ­– komercinės veiklos. Įmonės paskirtas kuratorius savo atsiliepime nurodė, kad įmonė eilę metų nevykdo jokios realios ūkinės veiklos, nėra vedama buhalterinė apskaita, įmonėje dirba tik pats įmonės vadovas, Norvegijos pilietis P.E. S. H..

              4. Teismas, vertindamas įmonės turtinę padėtį, turimą nekilnojamąjį turtą bei automobilį, vertino neatsižvelgdamas į tai, kad šis turtas yra kelis kartus areštuotas antstolių kitų kreditorių pradėtuose skolų išieškojimo procesuose. Teismas nevertino į bylą pateikto juridinio asmens patikrinimo akto, kuriame konstatuojama, kad darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams sudaro 40 613,88 Lt, kiti įsiskolinimai – 81 408,45 Lt (2010 m. duomenys), o 2009-12-31 balanso duomenimis bendrovės nuosavas kapitalas buvo minus 1 050 765 Lt.

                            Ieškovas UAB „Golden capital“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 159) prašo atskirojo skundo tenkinimo / netenkinimo klausimą išspręsti savo nuožiūra.

              Atsakovas UAB „Norvestina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2014-10-09 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Apeliantės reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, pareikštas praėjus daugiau kaip ketveriems metams po darbo santykių su atsakovu pasibaigimo ir nesiimant jokių ankstesnių tariamos skolos išieškojimo veiksmų, laikytinas siekiu nesąžiningai pasipelnyti. Bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas.

              2. Apeliantės argumentai, kad įmonė turi įsiskolinimų ir kitiems darbuotojams, yra nepagrįsti, kadangi skolos išieškojimą kreditoriui K. S. vykdančiam antstoliui A. B. UAB „Norvestina“ vadovas yra pervedęs ne mažiau nei 36 000 Lt.

              3. Atsakovo veikla yra kontroliuojančių bendrovių vadybinė veikla. Atsakovas vienintelis valdo sėkmingai veikiančios UAB „Baltic Swan“  akcijas, o UAB „Baltic Swan“ įstatinio kapitalo vertė yra daugiau nei 3,5 mln. Lt, įmonė turi daugiau nei 2,8 mln. Lt vertės turto. Atsakovas nėra skolingas nei valstybės, nei VSDFV biudžetui. Atsakovui priklauso nekilnojamas turtas (butas, garažas) bei automobilis, o jų areštas susijęs su vieninteliu išieškojimu kreditoriaus K. S. atžvilgiu. Kadangi įmonei vadovauja užsienio pilietis, ne visada tinkamai yra įgyvendinami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“.

              4. Apeliantė, laikanti save kreditoriumi, prisidėjo prie kito asmens bankroto procedūros inicijavimo, panaudodama ją kaip ginčijamos skolos išieškojimo priemonę, neturėdama rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, ji piktnaudžiavo procesine teise, todėl jai turi būti paskirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda.

                IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Norvestina“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas galėjo nevisiškai tinkamai įvertinti atsakovo mokumo situaciją apibūdinančius įrodymus.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus ir su darbo santykiais susijusias išmokas, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantė savo reikalavimą iškelti įmonei bankroto bylą grindė vėlavimu sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, darbo santykiams nutrūkus 2010-07-22. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, jog vien formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas pats savaime negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą, kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą, vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-29 nutartis c. b. Nr. 2-1173, 2009-05-14 nutartis c. b. Nr. 2-561/2009, 2009-04-23 nutartis c. b. Nr. 2-467/2009, 2009-05-14 nutartis c. b. Nr. 2-606/2009). Vadinasi, apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino savarankiško pagrindo bankroto bylai iškelti  (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), yra pagrįstas ir priimtinas domėn. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantės reikalavimo teisės į atsakovą bei jos dydžio klausimai šioje pradinėje civilinės bylos stadijoje plačiau neanalizuotini, nes esminis aspektas sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą yra įmonės finansinės būklės nustatymas. Tuo tarpu kreditorių reikalavimai ir jų dydžiai nustatinėjami įmonės bankroto procese po to, kai įmonei iškeliama bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės, kaip potencialios kreditorės, pareiškimą, kai bankroto procedūra jau buvo prasidėjusi pagal kitų asmenų pareiškimus, ar spręsdamas bankroto bylos UAB „Norvestina“ iškėlimo klausimą iš esmės, kuomet jam buvo pateikti įrodymai apie atsiskaitymą su kitais šią bylą inicijavusiais kreditoriais, bankroto institutą reglamentuojančių ar procesinių teisės normų nepažeidė. Todėl į šiuos atsakovo atsikirtimo į skundą argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgia.

Dėl atsakovo finansinės padėties ir jo mokumo įvertinimo 

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą,  pirmiausia todėl, kad su trimis kreditoriais atsiskaityta (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.), taip pat konstatavęs, jog atsakovo finansinė padėtis (būsena) neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų nemokumo kriterijų, t. y. įmonė turi vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija apeliantės A. S. reikalavimų atsakovui dydį (29 417,26 Lt), o kitų ženklių įsiskolinimų įmonė neturi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės procesine pozicija, kad būtent tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo turtinės padėties bei jo mokumo susiformavo nepašalinus pagrįstai kylančių abejonių dėl atsakovo tikrosios finansinės padėties bei vykdomos veiklos realumo.

Įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šios teisinės nuostatos daroma išvada, kad įmonės nemokumas, lemiantis bankrotą, paprastai yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius rodiklius bei duomenis, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir pan.). Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą. Vien įmonės disponuojamo kilnojamojo / nekilnojamo turto, kuris, be kita ko, yra ir areštuotas (b. l. 135-141), vertės santykis su atsakovo įsipareigojimais (nors ir ginčijamais) apeliantei, neleidžia daryti pakankamai patikimų išvadų apie įmonės mokumą, neįvertinus kitų įmonės finansinę padėtį nusakančių reikšmingų duomenų.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad paskutiniai UAB „Norvestina“ (įregistruotos 2001-04-20) finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti tik už 2009 metus (b. l. 107). Iš jų matyti, kad įmonės turtas tai dienai sudarė 2 784 002 Lt, o įsipareigojimai - 3 834 767 Lt, kurių 58 786 Lt dalis mokėtina per vienerius metus. Paskesnių finansinių metų UAB „Norvestina“ finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nepateikta. Nors 2009 metų duomenys neatitinka įmonės nemokumo apibrėžties (pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės įmonės turto), tačiau bendrovės įstatinis kapitalas tiek 2008 metais, tiek 2009 metais buvo neigiamas ir byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog buvo imtasi konkrečių veiksmų dėl ABĮ 59 straipsnio 11 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo (įstatinio kapitalo mažinimo, juridinio asmens pertvarkymo ar likvidavimo). Be to, nepateikus aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kyla pagrįstų abejonių, ar į 2009 metų balansą įtraukti po vienerių metų mokėtini įsipareigojimai (3 775 981 Lt), šiai dienai nėra tapę pradelstais įmonės įsipareigojimais. Pirmosios instancijos teismui neišreikalavus (teismas netenkino atsakovo teismo posėdžio dieną gauto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, b. l. 146-147), o atsakovui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikus aktualių savo finansinės atskaitomybės dokumentų, tikroji įmonės finansinė padėtis nebuvo nustatyta. To neįmanoma atlikti ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, juolab, kad byloje nėra pateikta ir aktualių debitorių bei kreditorių sąrašų, kurie taip pat leistų spręsti apie įmonės realiai vykdomą ar vykdytiną veiklą, jos efektyvumą, vykdomos veiklos perspektyvas, kreditorių sudėtį (darbuotojai ar kiti kreditoriai) ir pan. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinę situaciją nusakančius duomenis ( Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis c. b. Nr. 2-185/2010). Teismas turi pareigą užtikrinti viešojo intereso apsaugą bankroto procese ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą.

Kita vertus, ne vien aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas į bylą kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios įmonės finansinės situacijos bei jos vykdomos veiklos. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo prievolės jo kreditoriams VSDFV, UAB „Opulens“, UAB „Golden capital“ buvo įvykdytos iš UAB „Baltic Swan“ piniginių lėšų (b. l. 143-145), o kreditoriui K. S. antstolio išieškomos skolos dalis sumokėta pinigine perlaida iš Norvegijos (b. l. 13, 180-183). Nors kartu su atsiliepimu į skundą buvo pateikti duomenys, jog atsakovas yra vienintelis UAB „Baltic Swan“ akcininkas (b. l. 190), tačiau vien tai savaime nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas, kaip savarankiškas juridinis asmuo, realiai vykdo ūkinę veiklą ir gauna iš jos pajamų, kad jis gali savarankiškai atsiskaityti su savo kreditoriais, kad jo finansinė situacija yra stabili tolimesnės veiklos tęsimui. Abejones dėl įmonės vykdomos veiklos realumo ir perspektyvumo kelia dar ir tai, jog įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, įmonės vadovas Norvegijos pilietis P. E. S. H. (b. l. 179, 192), o įmonės veiklos vieta kurį laiką net nebuvo žinoma, susisiekti su įmonės atstovais buvo neįmanoma (Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įmonės interesus vykdomosiose bylose atstovauti buvo paskirtas įmonės kuratorius, b. l. 106).

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įmonės nemokumo klausimą, nepakankamai analizavo atsakovo turtinę padėtį nusakančius duomenis, ex officio neišsireikalavo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikrąją įmonės finansinę situaciją  (turimo turto bei įsipareigojimų santykį) bei vykdomą veiklą, jos perspektyvas (gaunamas pajamas ir pan.), ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Sprendžiant klausimą iš naujo, būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes – įpareigoti sudaryti bei pateikti aktualų įmonės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą ir juos pagrindžiančius įrodymus, pateikti duomenis apie debitorinius bei kreditorinius įsipareigojimus, ištirti ir įvertinti argumentus dėl įmonės darbuotojams esančių skolų faktinės padėties, esamų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo perspektyvas bei kitas aplinkybes, svarbias teisingam įmonės mokumui nustatyti.

Dėl apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovo teigimu, bankroto procedūros panaudojimas ginčijamos skolos išieškojimui yra piktnaudžiavimas bankroto bylos inicijavimo teise, todėl apeliantei skirtina bauda remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis.

ĮBĮ 4 straipsnyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys, įskaitytinai ir kreditorius (kreditoriai), gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto bylos iškėlimą inicijavo ne apeliantė, o kreditorius UAB „Golden capital“. Tai, kad apeliantė (potenciali kreditorė), gindama savo, kaip darbuotojos, interesus, prisidėjo prie bankroto bylos atsakovui iškėlimo, pateikdama 2014-09-29 prašymą dėl jos įtraukimo bendraieškove ir pagrįsdama savo reikalavimo teisę atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės išduota 2013-10-21 buhalterine pažyma apie neišmokėto darbo užmokesčio dydį (b. l. 89), nesuponuoja išvados apie jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Iškilus pagrįstoms abejonėms dėl įmonės mokumo, kreditorius (tiek realus, tiek potencialus) turi teisę iki bankroto bylos (ne)iškėlimo prisidėti, siekiant iškelti ūkio subjektui bankroto bylą. Ir nors atsakovas ginčija apeliantės, kaip buvusios darbuotojos, reikalavimo pagrįstumą, to nepakanka nuspręsti, kad apeliantė savo teises įgyvendino netinkamai, nesąžiningai arba piktnaudžiaudama procesu. Teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą. Remiantis išdėstytu, atsakovo atsiliepime į skundą pateiktas prašymas skirti baudą apeliantei atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Norvestina“ iškėlimo Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                              Dalia Kačinskienė