Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.2; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
dalyvaujant ieškovui N. J. ir ieškovų atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ atstovei advokato padėjėjai Vilmai Gaudutienei,
trečiajam asmeniui E. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. J. ir R. J. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Arkada“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – S. P., A. P., E. Č., N. Č., J. M. (J. M.), I. M., R. M., N. K., S. J., O. J., A. J., J. Š., R. G., A. S. (A. S.), L. A., V. S., E. S., L. S., A. A., A. A., V. V. P., P. V., V. D., K. V., V. V., D. S., R. S., I. J., T. P., S. P., A. J., J. H., A. M.-L., Ž. P., V. D., K. J., R. L., G. U., D. M., R. M., P. B., M. V., A. K.-K., I. K., L. M., M. S., D. S., M. J., R. L., A. V., R. Š., L. B., M. B., N. K., R. K., V. K., M. U., R. B. (R. B.), D. K., M. B., A. G. S., J. V. S., R. S., J. T., L. G., R. K., E. K.-Š., K. A., D. A., A. D., E. D., M. D., A. J., L. U., A. G., J. M. (J. M.), J. I., I. R., I. M., A. G., R. G., V. Š., T. K., A. B., V. B., V. Z., O. K., K. G., valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
nustatė:
1. I. N. J. ir R. J. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai ieškovams iš atsakovės UAB „Arkada“ 8 901,70 Eur nuotolius, 5 proc. procesines palūkanas ir atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį butą jie nusipirko iš atsakovės, kuri taip pat yra ir daugiabučio gyvenamojo namo administratorė. Ieškovų bute, kuris yra viršutiniame gyvenamojo namo aukšte, pagal pirminį namo statybos projektą įrengti penki stoglangiai. Kadangi stoglangiai buvo susidėvėję, 2021 m. antroje pusėje dėl stipresnio lietaus ar didesnės drėgmės lauke tiesiogiai per stoglangius į patalpas pradėjo bėgti vanduo. Užliejimai pasikartodavo nuolat. Ieškovai ne kartą ragino atsakovę imtis priemonių, jog susidėvėję stoglangiai būtų pakeisti. Atsakovė 2021 m. lapkričio mėnesį žadėjo, jog atvyks stogą remontuojančios įmonės atstovai ir ištaisys defektus, tačiau tai nebuvo atlikta. 2022 m. kovo 3 d. atsakovei pateikta pretenzija, kuria reikalaujama nedelsiant pašalinti defektus, o to nedarant, bus reikalaujama nuostolių atlyginimo. 2022 m. kovo 10 d. atsakovės advokatas nurodė, kad buvo atlikti stogo remonto darbai, o stoglangiai nėra bendrojo naudojimo objektai, jie nėra įtraukti į gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto sąrašą, todėl jų neremontuos. 2022 m. kovo 15 d. ieškovai pakartotinai paragino atsakovę vykdyti jai pavestas funkcijas bei informavo, jog po 14 d. nuo pranešimo išsiuntimo dienos pradės stoglangių keitimo darbus savo sąskaita ir vėliau reikalaus patirtų išlaidų kompensavimo, tačiau atsakovė į šį laišką nesureagavo ir pradėjo inicijuoti namo savininkų susirinkimus, kuriuose vienas iš klausimų – pripažinimas, jog stoglangiai nėra namo bendrojo naudojimo objektai. Atsakovei nepašalinus stoglangių defektų, ieškovai savo sąskaita atliko darbus, dėl kurių bendra patirta išlaidų sumą sudaro 8 901,70 Eur.
3. Ieškovų teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – STR 2.04.01:2018) 7.40, 7.41 punktais, stoglangis yra stogo elementas. Taigi stoglangis yra sudėtinė stogo dalis, nes be lango funkcijos atlieka ir stogo dangos funkciją, užtikrindamas kritulių nepatekimą į patalpas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai tam tikra konstrukcija atlieka dvejopą funkciją, t. y. tarnauja tiek konkrečių patalpų savininkams tenkinant jų individualius poreikius, tiek ir kaip bendro naudojimo objektas ar jo sudėtinė dalis, yra pagrindas tokią konstrukciją pripažinti bendro naudojimo objekto sudėtine dalimi. Bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto pareiga tenka atsakovei, kaip namo administratorei. Šiuo atveju stoglangiai buvo visiškai susidėvėję, tolimesnis jų naudojimas kėlė grėsmę ne tik dėl nuolat užliejamų patalpų bet ir dėl to, jog stoglangiai galėjo įkristi į ieškovų patalpas. Ieškiniu siekiama atsakovės, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų administratorės, civilinės atsakomybės už teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymą ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo. Atsakovės, kaip namo administratorės, civilinė atsakomybė kyla iš teisės aktuose nustatytos bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto atlikimo laiku pareigos nevykdymo.
4. Ieškovų nuomone, atsakovės teiginiai, jog stoglangiai neįtraukti į namo bendro naudojimo objektų sąrašą, vertintini kritiškai, nes sudėtinės bendro naudojimo objekto dalys kaip atskiri bendro naudojimo objektai nėra traukiami į tokį aprašą, bet yra sudėtinė į aprašą įtraukto bendro naudojimo objekto dalis. Be to, ieškovams, kaip ir kitiems gyvenamojo namo gyventojams, kelia abejonių atsakovės teikiamas bendro naudojimo objektų aprašas. Ne patalpų savininkai savo sprendimu, o įstatymo nuostatos apsprendžia, kokios patalpos laikytinos bendrojo naudojimo patalpomis, priešingu atveju būtų galima susidurti su ydingais precedentais. Patalpų savininkų sprendimo nereikėjo taip pat todėl, kad stoglangiai laikytini bendro naudojimo objekto sudėtine dalimi. Jei remontuotinas objektas yra bendro naudojimo, tai šiam tikslui naudojamos kaupiamosios lėšos.
5. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagristą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) atsakovė nurodė, kad ieškovai netinkamai interpretuoja daugiabučių gyvenamųjų namų bendrą dalinę nuosavybę nustatančius bei administratoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei nepagrįstai nurodo, jog ieškovų nuosavybės teise valdomi stoglangiai yra bendro naudojimo objektai. Stoglangiai yra įvardintos gamyklinės skaidrios atitvaros, kurios pagal savo konstrukciją atitinka įprastinių varstomų arba nevarstomų langų konstrukcijas. Stoglangiai, kaip ir langai, nėra priskiriami prie pastato bendrojo naudojimo objektų ir nepatenka į administratoriaus vykdomos veiklos ribas. Ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašu yra apibrėžtos administratoriaus bendro naudojimo objektų administravimo ribos, aiškiai įvardinti bendrojo naudojimo objektai. Minėtame apraše butuose esantys stoglangiai, langai nėra priskiriami bendro naudojimo objektams, neįtraukti į atsakovės administruojamų objektų sąrašą. Atsakovė paaiškino, kad 2022 m. birželio mėn. organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl naujų bendro naudojimo objektų – stoglangių, esančių virš butų, įtraukimo (neįtraukimo) į gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų sąrašą ir jų priežiūros išlaidų paskirstymo proporcingai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai, tačiau sprendimas nepriimtas, nes balsavimų metu nesusidarė kvorumas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad kreipėsi į teismo ekspertą prof. dr. S. M., kuris pateikė išvadą, jog stoglangiai yra langų rūšis ir negali būti tapatinami su stogu, be to, langai nėra priskiriami prie bendrųjų pastato konstrukcijų.
6. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei ieškovai laiko, kad jų privatūs stoglangiai yra bendro naudojimo objektas, tuomet ieškovai nepateikė duomenų, jog kokiu nors būdu būtų įgalioti atlikti namo administratoriaus funkcijas, taip pat nenustatyta, jog ieškovai būtų atlikę veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose ir taip įgiję teisę į išlaidų atlyginimą. Be to, ieškovai nepateikė duomenų apie stoglangių techninės būklės įvertinimą, taip pat nėra duomenų, jog stoglangiai yra drėgmės patekimo į ieškovų butą priežastis. Ginčo gyvenamasis namas pastatytas 2002 m. ir eksploatuojamas daugiau nei 20 m., todėl stoglangių normalus nusidėvėjimas yra labiausiai tikėtinas, o administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovai neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų visumos, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima.
7. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikins, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, tokiam sprendimui neprieštaraus.
8. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
9. Ieškovų atstovas advokatas Valdas Pumputis ir ieškovas N. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais.
10. Atsakovės atstovė advokato padėjėja Vilma Gaudutienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, remdamasi atsiliepime ir triplike išdėstytais argumentais.
11. Trečiasis asmuo E. Č. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko atsakovės poziciją. Paaiškino, kad bendravo su namo gyventojais ir klausė jų nuomonės dėl stoglangių remonto. Dauguma gyventojų prieštarauja, kad stoglangiai būtų keičiami visų lėšomis, bet buvo ir sutinkančių su ieškovų pozicija arba neturinčių nuomonės. Pažymėjo, kad stoglangiai, esantys laiptinėje, yra geros būklės, o stoglangius, esančius bute Nr. 23 savo lėšomis pasikeitė buto savininkė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
12. Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorė yra atsakovė UAB „Arkada“. Ieškovų bute nuo jo pastatymo pradžios yra įrengti 5 stoglangiai. Šiais stoglangiais naudojasi tik buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai – ieškovai.
13. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į atsakovę, informuodamas, kad stipresnio lietaus ar didelės drėgmės lauke metu ieškovams priklausančiame bute per sienas, lubas ir stoglangius į patalpas sunkiasi arba bėga vanduo. Apie vandens pratekėjimą į butą ieškovas atsakovę taip pat informavo 2021 m. lapkričio 11 d., 24 d., 2022 m. sausio 14 d. elektroniniais laiškais. 2022 m. kovo 3 d. ieškovų advokatas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, pradėti defektų šalinimo darbus, bei informavo, kad tuo atveju, jei į raginimą nebus sureaguota, ieškovai savo sąskaita atliks defektų šalinimo darbus ir reikalaus patirtų išlaidų kompensavimo. Atsakovė 2022 m. kovo 10 d. raštu informavo ieškovus, kad 2021 m. gruodžio 8 d. organizavo gyvenamojo namo stogo remontą, kurio metu virš buto Nr. 43 suremontuotos prieglaudos prie ventiliacijos kaminų, ventiliacijos kamino įtrūkimai ir skardinė stogo prieglauda, taip pat pakeistos stoglangių šoninės ir apatinės dalies skardos, o 2022 m. sausio 19 d. atlikus papildomą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo konstrukcijos apžiūrą, nustatyta, jog gyvenamojo namo stogas sandarus ir nepraleidžia drėgmės. Atsakovė taip pat nurodė, kad buto Nr. 43 stoglangiais gali naudotis tik buto Nr. 43 savininkas, todėl jie nėra bendro naudojimo objektas ir nėra įtraukti į gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų aprašą, už jų valdymą, naudojimą bei priežiūrą atsakingas buto Nr. 43 savininkas.
14. Byloje taip pat nustatyta, kad, atsakovei atsisakius pakeisti ieškovų bute esančius stoglangius, ieškovai stoglangius pakeitė savo lėšomis. Už 5 stoglangių pakeitimą naujais ieškovai MB „Visų darbų centras“ sumokėjo 8 901,70 Eur ir pareikalavo atsakovės kompensuoti ieškovams šias išlaidas. Kadangi atsakovė nurodytos sumos ieškovams nesumokėjo, ieškovai su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į teismą.
15. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.
16. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą.
17. CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad jų bute esantys stoglangiai, kaip daugiabučio namo stogo sudedamoji dalis, yra bendrojo naudojimo objektai, todėl už jų remontą ar pakeitimą atsakingas namo administratorius. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad už stoglangių remontą atsakingi buto, kuriame įrengti stoglangiai, savininkai. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs dėl to, ar ieškovams priklausančiame bute esantys stoglangiai yra bendro naudojimo objektai, prie kurių išlaikymo privalo prisidėti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai.
19. Byloje nėra ginčo, kad daugiabučio namo stogas yra bendroji dalinė visų namo patalpų ir butų savininkų nuosavybė. Ieškovai, teigdami, kad jų bute esantys stoglangiai taip pat yra bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė, vadovaujasi STR 2.04.01:2018 reglamentavimu, t. y. STR 2.04.01:2018 7.41 punktu, pagal kurį stoglangis yra stogo elementas. Nors minėtas statybos techninis reglamentas iš tiesų stoglangį įvardija kaip stogo elementą, tačiau tai nereiškia, kad visi stogo elementai laikytini bendrąją nuosavybe. Teismo vertinimu, ieškovų teiginiai, kad stoglangis yra bendroji dalinė namo savininkų nuosavybė ir turi būti prižiūrimi namo administratoriaus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, ieškovų cituojamas reglamentas nėra skirtas bendrajai nuosavybei apibrėžti. Remiantis STR 2.04.01:2018 2 punktu, šis reglamentas nustato reikalavimus šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti ir statyti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame punkte kaip atskirų rūšių atitvaros nurodomas stogas (2.3 papunktis) ir stoglangis (2.5 papunktis), taigi darytina išvada, kad stoglangis negali būti prilyginamas stogui ir negali būti laikomas stogo konstrukcijos dalimi, kuri be atskiro įvardijimo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, būtų priskiriamas bendrojo naudojimo objektams.
20. Kaip teisingai pažymi atsakovė, privačiame bute esantys stoglangiai galėtų būti bendrąją daline visų namo bendraturčių nuosavybe, jei taip nuspręstų namo butų ir patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju atsakovės rengti balsavimai ir susirinkimai nurodytu klausimu neįvyko, nesusirinkus pakankamam namo butų ir kitų patalpų savininkų skaičiui.
21. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Teismo vertinimu, ieškovų cituojama teismų praktika, susijusi su terasos pripažinimu bendrąją daline visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, ginčo situacijai negali būti taikoma, nes bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi. Pirma, terasa teisės aktuose nėra įvardijama kaip stogo elementas, antra, terasų laikančiosios konstrukcijos yra tiesiogiai įvardijamos kaip pastato bendrojo naudojimo objektai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. O vien ta aplinkybė, kad stoglangis, kaip ir stogas, apsaugo patalpas nuo kritulių, nesudaro pagrindo teigti, kad jis tampa bendro naudojimo objektu, nes pagal tokią ieškovų logiką, daugiabučio namo gyventojų butuose esantys langai taip pat turėtų būti bendrąją daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininku nuosavybe.
22. Teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis ieškovų į bylą pateikta ekspertine išvada, nes ekspertas joje pateikė teisės aktų analizę, t. y. teisinio pobūdžio išvadas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išvadą tik su priešingu išaiškinimu pateikė ir atsakovė. Teismas atsakovės pateikta eksperto išvada taip pat nesivadovauja. Ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Teismas, pažymėjęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovauja eksperto išvadomis, nurodyti neprivalo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal STR 2.04.01:2018 7.16 punktą stoglangis yra viena iš langų rūšių. Vien tai, kad jie yra montuojami į bendro naudojimo objektą (stogą), nepaverčia jų bendrojo naudojimo objektais, taip kaip ir butuose esančių langų sienoje įrengimas nesudaro pagrindo langų pripažinti bendrąją daline visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Taigi darytina išvada, kad ieškovų bute esantys ir tik ieškovų asmeninėms reikmėms naudojami stoglangiai nėra bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė, todėl už jų remontą ar pakeitimą nėra atsakingi visi namo gyventojai ar namą administruojanti bendrovė (šiuo atveju atsakovė UAB „Arkada“). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį, nes nenustatyti nei atsakovės neteisėti veiksmai (bendrojo naudojimo objektų nepriežiūra), nei yra pagrindas teigti, kad ieškovai turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
24. Be kita ko, teismas pažymi, kad, net jei būtų pagrindas ginčo stoglangius pripažinti bendrąją daline visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, ieškovai neįrodė prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių būtinybę keisti visus 5 ieškovų bute esančius stoglangius.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilini proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovų ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovei.
27. Atsakovė teigia patyrusi 2 784 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 300 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir dokumentų analizę, 1 200 Eur už atsiliepimo rengimą, 484 Eur už konsultacinės išvados rengimą, 200 Eur už susipažinimą su dubliku ir 600 Eur už tripliko parengimą.
28. Atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (iš viso 2 300 Eur) neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl priteistinos. Tuo tarpu išlaidos už konsultacinės išvados parengimą negali būti priteistos, nes, ekspertizė paskirta ne teismo iniciatyva, be to, kaip minėta, šalių užsakymu parengtomis ekspertų išvadomis šiuo atveju teismas nesivadovauja. Taigi iš kiekvieno ieškovo atsakovei priteistina po 1 150 Eur (2 300 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų.
29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 486 Eur. Atsižvelgiant į bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovų, t. y. po 243 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 92 ir 96 straipsniai).
30. Teismo sprendimas namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir patalpų savininkams įteiktinas per teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirtą įgaliotą asmenį E. Č.. Teismo sprendimo įteikimas E. Č. prilyginamas įteikimui visiems tretiesiems asmenims.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arkada“ (j. a. k. 144560425) iš ieškovų N. J. (gim. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovų N. J. (gim. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (gim. (duomenys neskelbtini) po 243 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė