Civilinės bylos Nr. e2-2672-653/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00843-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl neteisėtų viešojo pirkimo konkurso sąlygų.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tilsta“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau - VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau ir atsakovė), prašydama įpareigoti atsakovę pakeisti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 (duomenys neskelbtini) 10,127 km nauja statyba“ (toliau ir – Pirkimas) konkurso sąlygas, sutartyje įtvirtinant pagrindą papildomų darbų įsigijimui – techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų būtinybė, arba įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimą, paruošti naują techninį darbo projektą, įgyjant jo autorines teises, ir organizuoti Pirkimą iš naujo, pateikiant tiekėjams techninį darbo projektą dwg formatu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė paskelbė pirkimą ,,Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys 10,127 km nauja statyba“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas apibrėžtas Pirkimo sąlygose, kurių sudėtinė dalis yra atsakovės pateiktas techninis darbo projektas, paruoštas 2017 m. Ieškovė 2021 m. birželio 28 d. raštu paprašė, kad atsakovė pateiktų techninį darbo projektą dwg formatu, nes tik turėdamas projekto brėžinius dwg formatu, ieškovė galėtų atlikti tikslius matavimus ir suskaičiuoti tikslų reikalingų pakeitimų kiekį. Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovė projektavimo metu neįgijo autorinių teisių, projekto DWG formatu neturi, todėl pateikti negali. Ieškovė 2021 m. liepos 8 d. raštu paprašė atsakovės patvirtinti, kad tokiu atveju, visi dėl techninio darbo projekto klaidų reikalingi pakeitimai ir dėl to atsiradęs darbų kiekių ir kainos padidėjimas bus laikomi papildomais darbais bei tinkamai apmokėti rangovui pagal Pirkimo sutarties XII skyriaus „Papildomi darbai“ tvarką ir sąlygas. Atsakovė 2021 liepos 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kad atsakovė neturi projekto autorinių teisių ir projekto brėžinių dwg formatu. Brėžinių dwg formatu neturi ir projekto užsakovas. Todėl atsakovė negalės pateikti projekto brėžinių nei tiekėjams, nei konkurso laimėtojui. Taigi atsakovė tik pakartojo ankstesni savo atsakymą, tačiau iš esmės neatsakė ir neargumentavo dėl darbų kiekių ir kainos padidėjimo rizikos priskyrimo atsakovei. Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų (toliau - Pretenzija). Atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės Pretenziją, ir nurodė, kad nepateiks tiekėjams projekto brėžinių dwg formatu, o papildomų darbų sąlygos yra numatytos Pirkimo sutartyje, taip patvirtindama, kad nekeis Pirkimo sutarties sąlygų ir paliks ieškovei dėl projekto brėžinių neatitikimų ištaisymo išaugusių darbų kiekių ir kainos padidėjimo riziką, net kai pasiūlymo rengimo stadijoje šios rizikos ieškovei, neturinčiai techninio darbo projekto brėžinių dwg formatu, įsivertinti pilna apimtimi yra neįmanoma. Taigi ieškovės reikalaujama prisiimti jai nežinomos apimties riziką arba nedalyvauti Pirkime.
3. Nurodė, kad kai projekto brėžiniai yra pateikiami tik pdf formatu, tiekėjai negali atlikti tikslių matavimų iš šių brėžinių ir nustatyti tikslių darbų kiekių, kas gali lemti žymų kainos pasikeitimą tarp pasiūlyme nurodytos kainos ir tikrosios darbų kainos. Pažymėjo, kad Pirkime yra pateiktas ne techninis projektas, o techninis darbo projektas. Vadinasi darbo projektas šiame Pirkime papildomai rengiamas nebus, taigi atsakovės pateiktas techninis darbo projektas yra vienintelės gairės ieškovei rangos darbų vykdymui po sutarties su atsakove sudarymo, konkurso laimėjimo atveju. Techninis darbo projektas parengtas 2017 m., prieš ketverius metus. Per šį laiką esama situacija Pirkimo objekte žymiai pasikeitė, projekto brėžiniai nebeatitinka realios Pirkimo objekto infrastruktūros. Neturėdama projekto brėžinių dwg formatu ieškovė negali atlikti tikslių matavimų, kad įsivertintų visų reikalingų pakeitimų kiekį ir apimtį. Taip pat pažymėjo, kad techninio darbo projekto pakeitimai negalimi, nes atsakovė nurodė, jog neturi projekto autorinių teisių. Dėl to ieškovė negali nei tinkamai įsivertinti savo prisiimamų rizikų apimties, nei gauti patvirtinimo iš atsakovės, kad už visus iš projekto brėžinių kilusius neatitikimus ir dėl to išaugusius darbų kiekius bei darbų kainą bus tinkamai apmokėta. Nurodo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji dar nėra susidūrusi su tiekėjų prašymais pateikti projekto brėžinius dwg formatu, kadangi kitame pirkime „Magistralinio kelio A1 (duomenys neskelbtini) 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos ((duomenys neskelbtini) viaduko) ir aplinkinių kelių rekonstravimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), pati ieškovė 2021 m. birželio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje reikalavo pateikti projekto brėžinius dwg formatu, o atsakovė 2021 m. birželio 16 d. raštu tenkino ieškovės pretenziją ir pateikė brėžinius dwg formatu. Nagrinėjamu atveju, atsakovė atmesdama ieškovės Pretenziją savo sprendimo negrindė jokiais teisės aktais. Pažymėjo, kad VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Taigi atsakovė privalėjo pagrįsti Pirkimo dokumentų aiškumą ir tikslumą. Kad Pirkimo dokumentai yra neaiškūs, patvirtina ir tiekėjų atsakovei teikti klausimai, į kuriuos atsakovė atsakė neaiškiai, neapibrėžtai, didžioji dalis šių klausimų yra dėl techninio darbo projekto ir su juo susijusios dokumentacijos (100 iš 111). Nurodo, kad ir kiti tiekėjai kėlė klausimą dėl atsakovės rizikos prisiėmimo dėl techninio darbo projekto brėžinių neatitikimo. Atsakovė atsakydama į vieno iš tiekėjų klausimą nurodė, kad Žemės sankasa turi būti rengiama vadovaujantis dokumentu ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, t. y. normatyviniu dokumentu, kuris nurodytas projekto techninėje specifikacijoje; papildomi ir (ar) neatliekami darbai forminami sutarties XII skyriuje nurodyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovės nurodytas teisės aktas yra pasikeitęs nuo 2017 m., kai buvo parengtas techninis darbo projektas. Nurodydama, kad tiekėjai privalo vadovautis šiuo teisės aktu, o ne techniniu darbo projektu, kai jis neatitinka teisės akto reikalavimų, atsakovė sukelia tarp tiekėjų neaiškumą, mažina konkurenciją, nes ne visi tiekėjai įsivertins šias aplinkybes vienodai, todėl vienų tiekėjų pasiūlymai bus konkurencingesni už kitų, taip vėl pažeidžiamas skaidrumo principas. Pirkimo sutartyje papildomų darbų įsigijimo priežastimi nėra įvardijama techninio darbo projekto klaidų taisymas ir dėl to padidėjusių darbų kiekiai, todėl šią riziką, kurios ieškovė negali įsivertinti nesumažindama savo pasiūlymo konkurencingumo, atsakovė perkėlė ieškovei, taip pažeisdama sutarties šalių lygiateisiškumo principą. Pirkimo sutarties XII dalyje yra įtvirtinta papildomų darbų įsigijimo tvarka. Išvardintos sąlygos, kada rangovas gali įsigyti papildomus darbus, esant bent vienai iš šių priežasčių: „98.2.1. kai aiškiai įrodomi praleidimai, netikslumai ar klaidos Užsakovo reikalavimuose, kurių Rangovas pagrįstai negalėjo numatyti; 98.2.2. kai būtina atlikti papildomą, Sutartyje nenumatytą dėl nenumatytų aplinkybių atsiradimo, darbą, be kurio Rangovas negali tinkamai įvykdyti Sutarties“. Taigi ieškovė prašė atsakovės patvirtinti, kad esant techninio darbo projekto brėžinių klaidoms, kai reikia atlikti jo korekcijas ir dėl to padidėja darbų kiekiai bei kaina, jos bus laikomos pagrindu įsigyti papildomiems darbams, o už juos rangovui bus tinkamai apmokėta. Tačiau atsakovė nė viename savo atsakyme, taip pat atmesdama ieškovės Pretenziją, nepatvirtino, kad šios aplinkybės bus laikomos pagrindu papildomiems darbams įsigyti, o Pirkimo sutartyje toks pagrindas neįtvirtintas. Todėl Pirkimo sąlygos yra neteisėtos ir turi būti koreguojamos, kad būtų išlaikytas skaidrumo ir šalių lygiateisiškumo principas.
4. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
5. Nurodė, kad teisės aktai nereikalauja, kad tiekėjams ar rangovui brėžiniai dwg formate būtų pateikti. Dėl sutarties sąlygų, atsakovė paaiškino, kad papildomų darbų įsigijimas, papildomų ir neatliekamų darbų apiforminimas yra aiškiai aprašyti sutarties projekto XII skyriuje „Papildomi darbai“, kartu su sąlygomis, kurias tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi įsivertinti.
6. Ieškovė nepagrindė savo suinteresuotumo teikti ieškinį.
7. Nei sprendime atmesti pretenziją, nei Sutarties projekte nėra nurodyta, kad kainos padidėjimo rizika tenka ieškovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties projekto 9 punkte yra nurodyta, kad sutartyje pasirinktas fiksuoto įkainio su peržiūra kainos apskaičiavimo būdas. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau - Metodikos) 35 punkte nurodyta, kad fiksuoto įkainio kainodara gali būti nustatoma, kai pirkimo vykdytojas moka tiekėjui už faktiškai atliktus darbus: 35.1) pirkimo vykdytojas gali tiksliai nustatyti darbų apimtį ir kiekius ir prisiima riziką dėl jų pokyčių. Metodikos 36 p. nurodyta, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą pirkimo vykdytojas: 36.1) kai tiksliai gali nustatyti darbų apimtį ir kiekius: 36.1.1. pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nurodyti darbų aprašymą, medžiagų specifikacijas ir preliminarius darbų kiekius, o tiekėjai, teikdami pasiūlymus, nurodytus darbus turi įkainoti. Sutartyje rekomenduojama numatyti, sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką remiantis Įstatymais ir Civiliniu kodeksu; 36.1.2. pasiūlymų vertinimo metu vertina įkainių, padaugintų iš preliminarių darbų kiekių, sumą. Jei pirkimo objektas susideda iš skirtingų darbų ir pirkimo vykdytojas pirks skirtingus jų kiekius, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš minimalių ar preliminarių kiekių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip rodiklis, nurodantis perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinį pasiskirstymą); 36.1.3. turi sumokėti tiekėjui už faktinį atliktų, sutartyje numatytų, darbų kiekį pagal darbų įkainius, neviršijant pradinės sutarties vertės, o jei numatyta galimybė įsigyti papildomus kiekius - ir papildomiems darbų kiekiams skirtos lėšų sumos. Darbai, viršijantys šiame papunktyje numatytas vertes, turi būti įsigyjami atliekant sutarties keitimą Įstatymuose nustatyta tvarka. Nurodo, kad vadovaujantis Metodika ir Sutarties projekto nuostatomis, būtent pirkimo vykdytojas, t. y. atsakovė, prisiima riziką dėl darbų apimties ir kiekių pokyčių. Ieškovės teiginiai dėl tariamo lygiateisiškumo pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini. Taip pat nurodo, kad jeigu atsakovė Sutarties projekte yra nurodžiusi, kad įsipareigoja ištaisyti netikslumus ir trūkumus projekte, elementari logika suponuoja tai, kad išlaidas projekto netikslumams ir trūkumams pašalinti prisiima atsakovė. Pažymėjo, kad, kaip ir buvo nurodyta sprendime dėl pretenzijos atmetimo, papildomų darbų įsigijimas, papildomų darbų ir neatliekamų darbų apiforminimas yra aiškiai aprašyti Sutarties projekto XII skyriuje „Papildomi darbai“. Nurodo nematanti pagrindo papildyti esamą aiškią papildomų įsigijimo darbų tvarką ir sąlygas, tuo labiau, kad papildomų darbų įsigijimo tvarka ir sąlygos neturi įtakos tiekėjų pasiūlymų pateikimui ar jų vertinimui - tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą, o tiekėjai, teikdami pasiūlymus, pasiūlymus turi rengti pagal pateiktus pirkimo dokumentus ir jų priedus. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, jog tiek VPĮ 89 straipsnis, tiek Sutarties projektas suteikia diskrecijos teisę perkančiajai organizacijai pasirinkti papildomus darbus įsigyti kitu iš galimų alternatyvių VPĮ leistinų būdų.
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Teismas
k o n s t a t u o j a :
8. 2021 m. sausio 1 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CPV IS) paskelbė tarptautinį atvirą viešąjį pirkimą „Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 (duomenys neskelbtini) 10,127 km nauja statyba“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo iobjektas apibrėžtas Pirkimo sąlygose, kurių sudėtinė dalis yra 2017 metais paruoštas Techninis darbo projektas.
9. Ieškovė 2021 m. birželio 28 d. CVP IS priemonėmis pateikė prašymą, kad atsakovė pateiktų techninį darbo projektą dwg formatu, nes tik turėdamas projekto brėžinius dwg formatu, ieškovė galėtų atlikti tikslius matavimus ir suskaičiuoti tikslų reikalingų pakeitimų kiekį.
10. Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovė projektavimo metu neįgijo autorinių teisių, projekto DWG formatu neturi, todėl pateikti negali.
11. Ieškovė 2021 m. liepos 8 d. raštu paprašė, kad Perkančioji organizacija, objektyviai negalėdama pateikti Tiekėjui projekto brėžinių DWG formatu, tam, kad nebūtų pažeidžiamos tiekėjo teisės, nepagrįstai ribojama konkurencija tarp tiekėjų, sukuriamos neaiškios konkurso sąlygos, prisiimtų dėl vėliau paaiškėjusių Projektinių brėžinių neatitikimų padidėjusių darbų kiekių apmokėjimo riziką sau, kai dėl to reikalingi Papildomi darbai, laikant kad šie neatitikimai yra pakankama sąlyga (lygi sąlygoms išvardintos Sutarties 98 punkte) Papildomiems darbams ir apmokėtų už juos.
12. Atsakovė 2021 liepos 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovė neturi projekto autorinių teisių ir projekto brėžinių dwg formatu. Brėžinių dwg formatu neturi ir projekto užsakovas. Todėl atsakovė negalės pateikti projekto brėžinių nei tiekėjams, nei konkurso laimėtojui.
13. Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų (toliau - Pretenzija), kuria prašė tuo atveju, kai Perkančioji organizacija negali paviešinti brėžinių DWG formatu, visus paaiškėjusius neatitikimus, Teikėjui įsivertinant projekto brėžinius DWG format sutarties vykdymo metu, prisiimti Perkančiosios organizacijos rizikai (t.y. visas rizikas, susijusias su projektine dokumentacija, kurios numatytos Sutarties punktuose Nr. 33, Nr. 101); patvirtinti, kad Sutarties vykdymo metu paaiškėjus apie projekto neatitikimus, darbų kiekių padidėjimus, kuriuos Tiekėjas būtų galėjęs įsivertinto, jei būtų turėjęs projekto brėžinius DWG formatu, dėl šių aplinkybių atsiradus papildomų darbų būtinybei, laikyti juos galimus pagal Sutarties punktą Nr. 98.2.1.; stabdyti viešo pirkimo procedūras iki šios pretenzijos išnagrinėjimo.
14. Atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės pretenziją.
15. Byloje kilo ginčas dėl pirkimo sąlygų aiškumo bei apmokėjimo už galimai būtinus papildomus darbus.
16. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškios, kad tiekėjas prieš teikdamas pasiūlymą galėtų suprasti atliekamų darbų apimtį. Pažymėtina, kad šiuos netikslumus pastebėjo tiekėjai, atsakovas jų aiškiai pirkimo dokumentuose neįvardijo, dėl ko buvo užduodami klausimai perkančiajai organizacijai. Atsakovo atsakymai į tiekėjų klausimus apie darbų atlikimą pagal pateiktą techninį darbo projektą (t.y. kad Rangovas turi vertinti darbus pagal pateiktą projektą) taip pat patvirtina, jog tiekėjai turi ne automatiškai užpildyti jiems pirkimo dokumentuose pateiktus žiniaraščius, bet siūlyti įvykdyti pirkimo objektą įvertinus visą reikiamą darbų apimtį pagal pateiktą techninį darbo projektą.
17. Atsakovas neginčija ieškovo nurodytų aplinkybių, kad technines darbo projektas buvo parengtas 2017 metais ir šiuo metu brėžiniai nebeatitinka realios situacijos Pirkimo objekto vietoje. Dėl to tiekėjai teikė atsakovui klausimus, susijusius su tokio projekto įgyvendinimu. Atsakovas teikė atsakymus, kad už projekto korekcijas atsako perkančioji organizacija, o rangovas turi vertinti darbus pagal projektą.
18. Teismo vertinimu, tokia situacija, kai jau pasiūlymų rengimo stadijoje matyti, jog techninis darbo projektas nėra tikslus ir jį reikės taisyti, akivaizdžiai neatitinka nei tiekėjų interesų tiksliai įvertinti darbų apimtis ir sąžiningai konkuruojant pateikti realią darbų atlikimo kainą, nei perkančiosios organizacijos interesų racionaliai naudoti valstybės lėšas, pasirinkus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą lyginant tos pačios darbų apimties tiekėjų pasiūlytas kainas. Tokioje situacijoje yra pažeidžiamas viešojo pirkimo skaidrumo principas.
19. Sutarties projekto 101 punkte nurodyta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių Rangovas nenumatė sudarant šią Sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal Užsakovo pateiktą Techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją, ir jie yra būtini šiai Sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus Rangovas atlieka savo sąskaita. Sutarties projekto 102 punkte nurodyta, kad papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su Užsakovu. Pirkimo sutarties projekto 98.2.1. p. numatyta, kad užsakovas gali įsigyti papildomus darbus iš to paties rangovo kai aiškiai įrodomi praleidimai, netikslumai ar klaidos Užsakovo reikalavimuose, kurių Rangovas pagrįstai negalėjo numatyti.
20. Kaip nurodė atsakovas, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1S-13 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 36.1.3 p. pirkimo vykdytojas turi sumokėti tiekėjui už faktinį atliktų, sutartyje numatytų darbų kiekį pagal darbų įkainius, neviršijant pradinės sutarties vertės (šiuo atveju tokia kaina būtų nurodyta sutarties projekto 10 p.), o darbai, viršijantys šiame papunktyje numatytas vertes, turi būti įsigyjami atliekant sutarties keitimą Įstatymuose nustatyta tvarka.
21. Taigi, darbų priskyrimas papildomiems darbams yra susijęs su įrodymų vertinimu. Jei Tiekėjas turėjo šiuos darbus numatyti pagal pateiktą projektą iki pirkimo sutarties sudarymo, tokiu atveju pagal minėtas pirkimo sutarties projekto sąlygas Rangovas prisiima tokių darbų atlikimo savo sąskaita riziką. Tokiu būdu atsakovo nurodyti argumentai, jog bet kokiu atveju atsakovas prisiima papildomų išlaidų riziką dėl projekto netikslumų ir trūkumų šalinimo, kad papildomų darbų įsigijimo sąlygos neturi įtakos teikėjo teisės pateikti pasiūlymą įgyvendinimui, yra nepagrįsti.
22. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygos, kurios reglamentuoja papildomų darbų pirkimą, yra pakankamai aiškios, atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl viešojo pirkimo sutarties kainos keitimo ribojimų, todėl ieškovo reikalavimai, susiję su šių sąlygų keitimu, yra atmestini.
23. Atsižvelgus į išdėstyta, pripažintina, kad pirkimo sąlygos (pateiktas techninis darbo projektas) nėra aiškios, nes techninis darbo projektas jau pradinėje pirkimo stadijoje yra netikslus, dėl ko iš anksto užprogramuojamas šalių ginčas vykdant sutartį dėl darbų priskyrimo papildomų darbų kategorijai. Teismo vertinimu šiuo atveju esminę reikšmę turi ne pateikto projekto formatas (pdf ar dwg), o tai, kad jau pradinėje pirkimo stadijoje yra akivaizdu, jog projektas nebeatitinka realios situacijos, dėl ko pirkimo vykdymo procese yra didelė tikimybė šalių ginčui kilti dėl darbų apimties, darbų priskyrimo papildomiems darbams ir apmokėjimo už tokius darbus. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas, kuris yra atsakingas už tinkamą pirkimo procedūrų organizavimą, neįrodė, jog pateiktas techninis darbo projektas yra visiškai aiškus tam, kad tiekėjas galėtų numatyti pirkimo objekto apimtis ir sutarties kainą.
24. Dėl išdėstyto, atsižvelgus į tai, kad ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, bei pripažinus pirkimo sąlygos (techninio darbo projekto) neaiškumą, ieškinys tenkinamas iš dalies: atsakovas įpareigojamas nutraukti Pirkimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. 29 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tolesni veiksmai, t.y. ar atsakovas turi organizuoti naują konkursą ir kokiomis sąlygoms – nėra susiję su šios bylos dalyku, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
25. Atmestini atsakovo argumentai, kad šiuo atveju ieškovas neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas: byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog ieškovas negali turėti realių ketinimų dalyvauti viešajame pirkime. Tai, kad ieškiny ieškovas nurodė apie visų tiekėjų galimybę įsivertinti darbų apimtis nereiškia, kad ieškovas gina visų tiekėjų teises, o ne savo teisę pateikti pasiūlymą, kuris, vykdant pirkimo procedūras, būtų įvertintas skaidriai ir vienodomis sąlygomis.
26. Kadangi šiuo atveju ieškovo teisės pripažintos pažeistomis ir iš esmės reikalavimai yra patenkinti, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisimos. Ieškovas patyrė 2288 Eur bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti, todėl šios išlaidos priteisimos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 4238 str., 4239 , 93 str., 98 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovą Lietuvos automobilių kelių direkciją nutraukti pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 (duomenys neskelbtini) 10,127 km nauja statyba“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškovo Tiltų statybos UAB „Tilsta“ naudai 2288 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina