Pavadinimas: [2026-03-04][nuasmeninta nutartis byloje][1A-79-875-2026].docx
Bylos nr.: 1A-79-875/2026
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-875/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10980-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

1.1.8.6.6; 1.1.8.6.10; 1.2.4.6.1; 2.4.7

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

sekretoriaujant Linai Graužinienei,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,

nuteistajam G. B., jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

G. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas 90 (devyniasdešimt) parų areštas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. skirtas 60 (šešiasdešimties) parų areštas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta arešto bausme ir G. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityta G. B. iš dalies atlikta arešto bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį;

bausmės pradžią G. B. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2025 m. spalio 29 d.;

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. ir jo atstovės advokatės Kristinos Adomavičienės civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. B. priteista G. P. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. B. nuteistas už tai, kad mušdamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. kovo 12 d., apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiose nakvynės namų patalpose kilusio konflikto metu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą G. P., taip padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje ir kairiame paakyje, kraujosruvą kairiajame skruoste, t. y. sužalojimus, sukėlusius G. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir jo atsakomybę lengvinančiomis nepripažintų aplinkybių.

2.1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. B. nesutinka su teismo išvada nepripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė nukentėjusio asmens veiksmai, kaip to pirmosios instancijos teisme prašė jo gynėja (BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai). Nurodo, kad pokalbio su nukentėjusiuoju G. P. metu, pastarojo bendravimas pradėjo kisti, tapo negražus ir agresyvus, kartais net puolantis, o kai iš stalčiaus šis pagriebė peilį ir jį puolė, bandė durti, vos nekliuvo į pilvo šoną, jis atsitraukė, kitaip būtų buvęs nukentėjusiojo sužalotas. Nors mano, kad buvo nesąžiningai apkaltintas, tačiau nurodo norintis nukentėjusiajam atlyginti civiliniu ieškiniu pareikštą 1000 Eur neturtinę žalą.

2.2. Dėl jam paskirtos bausmės nuteistasis prašo neskirti jam 90 parų arešto, nes dar nėra atlikęs ankstesniu teismo sprendimu jam paskirto arešto.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Anatolijus Ivanovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama G. B. kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nepripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis numatytųjų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 punkte, taip pat su jam paskirta bausme, o posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prašė sumažinti ir priteisto civilinio ieškinio dydį. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

7. Nuteistojo vertinimu, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, bylos duomenys patvirtina esant ir kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

8. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020, Nr. 2K-29-648/2023).

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai – teismų praktikoje siejama dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Svarbu pažymėti, kad šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymui svarbu nustatyti ne bet kokius, o neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš kaltininką ar kitą asmenį, kuriais kėsinamasi šių asmenų gyvybę ir sveikatą, turtą, įskaitant ir psichinį poveikį, naudojant grasinimus panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimąsi, įžeidinėjimą, šantažą ir pan. Būtent tokie veiksmai sukelia didelį kaltininko susijaudinimą, dėl ko pakinta jo emocinė, intelektinė bei valinė būsena ir susilpnėja veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2009, 2K-377/2011, 2K-394/2013).

10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis G. B. nakvynės namuose, tiek virtuvėje, tiek ir nukentėjusiojo kambaryje atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu, t. y. smūgiavo jam rankomis į galvos sritį ir padarė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, to neneigia ir pats nuteistasis. Tačiau apeliantas tvirtina, jog nukentėjusysis pirmas smogė jam peiliu, tačiau nepataikė, nes jis pasitraukė, o iškart po to jis peilį iš nukentėjusiojo rankų sugebėjo išmušti trenkdamas virtuvės durimis, o tuomet smogė nukentėjusiajam keturis smūgius į veidą, šiam nuėjus į savo kambarį, supykęs nuėjo paskui jį ir dar sudavė keturis smūgius į veidą. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokių įvykio aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad G. B. savaip interpretuoja įvykio aplinkybes ir G. P. veiksmus, kuomet šis rankoje turėtu peiliu virtuvėje ruošė maistą, ką nukentėjusysis tvirtino nuo pat pradžių. Kaip nustatyta byloje, būtent G. B., atėjęs į virtuvę, be aiškios priežasties sudavė nukentėjusiajam smūgius, nors anksčiau jie nebuvo pažįstami ir nekonfliktavo. Nepaisant abiejų konflikto dalyvių pateikiamų skirtingų įvykio eigos versijų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad G. B. nebuvo jokio realaus ar tariamo pavojaus sveikatai ir gyvybei, kuomet jis sudavė pirmus smūgius nukentėjusiajam virtuvėje, nes peilis iš rankų jau buvo išmuštas, o šis jo nesiekė vėl paimti ar vėliau, kuomet savo smurtinius veiksmus jis tęsė, kaip pats nurodė, būdamas supykęs, t. y. nusekė nukentėjusiajam iš paskos į jo kambarį, kur vėl sudavė smūgius ant kėdės sėdėjusiam nukentėjusiajam, ką patvirtino ir liudytojas K. K.. Ir šiuo atveju G. B. sudavė smūgius ant kėdės sėdėjusiam ir jokių aktyvių veiksmų neatlikusiam G. P., kuris nuteistajam nekėlė jokios grėsmės. Taigi, tokie nukentėjusiojo G. P. veiksmai negali būti vertinami nei kaip neteisėti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, nei kaip provokuojantis ar rizikingas elgesys BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, nustatytos objektyvios veikos padarymo faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pagrindinė konflikto ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų priežastis buvo būtent paties G. B. agresyvus elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu, ką iš dalies patvirtina ir vaizdo kameromis užfiksuoti duomenys, liudytojo K. K., nakvynės namų darbuotojų R. I., L. J., I. A. parodymai, kiti bylos rašytiniai duomenys, išsamiai ištirti ir išnagrinėti skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Bylos duomenų visuma nepatvirtina, kad nukentėjusysis G. P. aptariamo įvykio metu būtų atlikęs kokius nors provokuojančius ar nusikalstamus veiksmus G. B. atžvilgiu, priešingai, būtent G. B. liudytojos I. A. apibūdinamas kaip konfliktinis nakvynės namų gyventojas, konfliktavęs ir su kitais gyventojais, dėl ko galiausiai buvęs iškeldintas iš nakvynės namų. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas G. B. nustatytas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu. Todėl apelianto siekis kriminalizuoti būtent nukentėjusiojo veiksmus, šių duomenų kontekste, vertintinas kaip gynybinė versija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

12. Taigi, priešingai apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad jokie nukentėjusiojo G. P. veiksmai negali būti laikytini provokuojančiais, rizikingais ar neteisėtais, nes pastarasis jokių aktyvių smurtinių veiksmų ar grasinimų G. B. atžvilgiu neatliko. Dėl to byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas šių G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys bei tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl bausmės

13. Nuteistajam manant, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, pažymima, kad bausmė skiriama remiantis BK 54 straipsnio 2 dalimi. Remiantis šiomis nuostatomis, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

14. Už nuteistajam inkriminuoto, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam G. B. skirtiną bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino G. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, t. y. tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Teismas taip pat įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šiuos duomenis bei G. B. asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau teistas po to ir šiuo metu atlieka arešto bausmę, kuri buvo pakeista iš laisvės apribojimo bausmės (t. 1, b. l. 158–160, Lietuvos Teismų informacinės sistemos duomenys), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 162–181), nedirbantis (t. 1, b. l. 187), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 189), nevedęs, registruotas Mažeikių rajono savivaldybėje, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę – areštą, bausmę atliekant realiai, nes anksčiau paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu. Taip pat teismas teisingai nuteistajam paskirtą bausmę BK 63 straipsnio pagrindu iš dalies subendrino su ankstesniu teismo sprendimu paskirta bausme ir nustatė galutinę subendrintą bausmę.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu G. B .parinktos bausmės rūšis ir dydis yra proporcingi jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei. Nuteistajam anksčiau paskirta švelnesnė bausmė savo tikslo nepasiekė, nes ankstesniu teismo sprendimu – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės (laisvės apribojimo) bausmės jis tinkamai nevykdė ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ši buvo pakeista į areštą. Taip pat G. B. per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausia – už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl civilinio ieškinio

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. nesutinka ir su nukentėjusiojo G. P. civiliniu ieškiniu dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo vertinimu, prašoma priteisti suma yra per didelė, jis neturi lėšų jai atlyginti, nes nedirba.

18. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika. Pažymėtina, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Šios teisės normos taikymo būtina sąlyga – nukentėjusio asmens kaltė. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, papildomai nekartodama argumentų, nurodytų šios nutarties 10-11 punktuose, pažymi, kad priešingai nei skundu apeliuoja nuteistasis, nukentėjusiojo veiksmai jokios esminės reikšmės nusikaltimui padaryti ir žalai kilti neturėjo, dėl ko nėra pagrindo pripažinti egzistuojant CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatytoms nuostatoms.

19. Nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, jam smūgiai buvo suduoti į gyvybiški svarbią kūno dalį – galvą, smūgiuota aplinkinių akivaizdoje, dėl ko nukentėjusysis ne tik nuogąstavo dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet ir patyrė garbės ir orumo pažeminimą, nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta medicininė pagalba, jis gydėsi ir ambulatoriškai, skausmas sumuštose vietose buvo jaučiamas apie savaitę, dar mėnesį veide buvo matyti likusios kraujosruvos, dėl ko jis vengė lankytis viešose vietose, gėdijosi rodytis aplinkiniams, sumažėjo bendravimo galimybės. Taip pat po įvykio nukentėjusįjį kamavo nemiga, nesaugumo ir nerimo jausmas, nes su G. B. teko ir vėliau susitikti nakvynės namuose.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir kilusias pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 1000 Eur yra protingas neturtinės žalos dydis jo patirtam skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti. Nors nuteistasis nesutinka su tokiu teismo sprendimu, vis tik, pritarti apelianto argumentams ir kitaip vertinti byloje esančius įrodymus ir dėl to padaryti kitokias išvadas dėl žalos dydžio, pakankamo neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

21. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis be jokios akivaizdžios priežasties atliko tokio pobūdžio ir intensyvumo smurtinius veiksmus, kurie nukentėjusiajam G. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis, nors ir būdamas blaivus, elgėsi itin agresyviai, paties teigimu, nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 8 smūgių rankomis į galvą ir veidą, mušė jį ir sėdintį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam jis padarė muštines žaizdas kaktoje ir kairiame paakyje, kraujosruvą kairiajame skruoste. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam G. P.ne tik sukėlė fizinės sveikatos pablogėjimą, bet ir vėlesnius dvasinius negalavimus, o įvertinusi ir paties nuteistojo veiksmų intensyvumą – smurtinius veiksmus jis atliko be jokios akivaizdžios priežasties, smūgiuodamas rankomis į gyvybiškai pavojingą kūno vietą (galvą, veidą) ne mažiau dviejų smūgių, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis suprato savo daromų veiksmų pavojingumą ir galimą dėl to kilsiančią žalą. Nekritišką požiūrį į savo veiksmus, jų priežastis ir kilusias pasekmes nuteistasis išlaikė ir tolimesnio baudžiamojo proceso metu. Būtent šios aplinkybės – paties nuteistojo elgesys, nusikalstamos veikos padarymo būdas, siekis būtent nukentėjusiojo veiksmus pripažinti neteisėtais, dėl ko paties apelianto veiksmus būtų galima vertinti kaip mažiau pavojingus – patvirtina atliktų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pagrindžia nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

22. Toks priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, Nr. 2K-83-788/2019, Nr. 2K-270-628/2020, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, Nr. 2K-256-648/2022, Nr. 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, Nr. 2K-63-942/2023, Nr. 2K-207-628/2023). Taigi, remdamasi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga jo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti, vertinti ją kaip aiškiai per didelę nėra pagrindo. Be to, nuteistasis yra jaunas, sveikas, aktyvus, darbingo amžiaus, turintis galimybę užsiimti darbine veikla. Nors šiuo metu jis nedirba ir turės realiai atlikti su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, vis tik, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų nedarbingas ir negalėtų susirasti darbo, duomenų apie jo turimus įsiskolinimus į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo manyti, kad byloje nustatytas žalos dydis yra neproporcingas ir taptų nepakeliama našta nuteistajam, dėl ko reikėtų priteistos neturtinės žalos atlyginimą mažinti.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam G. P. priteistas 1000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei sukeltus padarinius, jo kaltės laipsnį bei turtinę padėtį, todėl yra proporcingas, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 28 d. pirminė pažyma Nr. APD-2026-01087 dėl patirtų išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. B. pagal 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. KTS-2025-08044 valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 87,50 Eur.

25. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį (nutartį), priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

26. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas – advokatas Saulius Staškus. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo ginamojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), įvertinusi nuteistojo finansinę padėtį (nedirba, gyvena nakvynės namuose, duomenų apie nuteistojo gerą finansinę padėtį byloje nėra, į pastaruoju nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. B. nepriteistinos.