MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 13 d.

Mažeikiai

              Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei I. K. ir jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

atsakovui S. B. ir jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui S. B., išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo S. B. priešieškinį dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė :

ieškovė I. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: nustatyti nepilnamečio sūnaus P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 250 € nuo 2016 m. vasario 16 d. iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau kartu gyveno nuo 2012 m. iki 2016 m. vasario 16 d. (duomenys neskelbtini), gimė sūnus P. B., kurio tėvas yra atsakovas. Pažymėjo, jog nuo 2016 m. vasario 16 d. atsakovas nebeskiria lėšų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, o jai vienai išlaikyti sūnų yra labai sudėtinga. Pabrėžė, jog sūnus yra dar visai mažas, jam reikia kasdien pirkti sauskelnes, higienos prekes, specialų maistą, todėl jo išlaikymui reikia nemažai lėšų. Atkreipė dėmesį, jog sūnus turi sveikatos  sutrikimų. Mano, jog atsakovas yra darbingas, todėl pajėgus finansiškai prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Kadangi sūnui dar nėra nė vienerių metų, šiuo metu jis gyvena su ieškove, o atsakovas nuo 2016 m. vasario 16 d. sūnumi visiškai nesirūpina, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Atsakovas S. B. priešieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: 1. nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki vaikui sueis pusantrų metų – 2017-05-06, vaiko tėvas bendrauja su vaiku jo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę – nelyginės savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 15 val.; 2. nuo 2017-05-06 iki sūnui sueis treji metai – 2018-11-06, vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę – nelyginės savaitės šeštadienį, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą 19 val.; 3. nuo 2018-11-06, kai sūnui sueis treji metai, tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną nelyginės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo namų šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; lyginiais metais Kūčias ir šv. Kalėdas, o nelyginiais šv. Velykas vaikas praleidžia su tėvu; švenčių dienoms tėvas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 19 val.; 4. atsitikus nenumatytoms svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti ar grąžinti vaiko, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra; 5. vaiko tėvai tarpusavyje gali susitarti (raštu sms žinutėmis ar el. paštu) ir dėl kitų laikotarpių, kada tėvas gali bendrauti su vaiku, pasiimti jį ilgesniam laikui ir/ar kitomis dienomis; 6. vaikui vykstant pas tėvą (pagal sutarties 2 ir 3 punktus), vaiko tėvas užtikrina būtiniausių vaiko reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti. Bendraudamas su vaiku tėvas įsipareigoja nevartoti alkoholio, nesikeikti, ir užtikrinti vaikui saugią aplinką; 7. nuo 2018-11-06 vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui esant pas vieną iš tėvų bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis. Įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų telefonu; 8. vaikui sergant jis turi sveikti savo įprastoje, ramioje aplinkoje, todėl tuo metu tėvo bendravimas su vaiku gali vykti tik vaiko gyvenamojoje ar kitoje jo sveikimo vietoje. Apie vaiko susirgimą ir dėl sveikatos būklės negalėjimą bendrauti su tėvu (vykti iš savo gyvenamosios vietos) motina įsipareigoja informuoti tėvą raštu (sms žinute telefonu) per protingą terminą prieš numatytą tėvo susitikimą su vaiku; 9. vaiko tėvai negali jokia forma menkinti vienas kito ir kitų artimųjų (senelių), nes tokiu savo elgesiu vaikui būtų daroma didžiulė psichologinė trauma. Priešieškinyje nurodė, jog esant ginčui tarp jo ir ieškovės dėl vaiko išlaikymo dydžio kyla nesutarimai ir dėl bendravimo su vaiku, jo galimybė matytis su vaiku, dalyvauti jo gyvenime galiausiai atsiremia į ieškovės priekaištus dėl, jos manymu, per mažo jo teikiamo išlaikymo.

Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sutarė ginčą užbaigti taikiai ir atsakovo atstovė pateikė šalių prašymą patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Teismui pateiktoje rašytinėje taikos sutartyje nurodyta, kad šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 €, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims raštu pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, o iškeltoji byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis).

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).

Ieškovei I. K. 2016-07-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-2304-12041, atsakovui S. B. 2016-06-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-1865-9656 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, jie 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šalims bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 42, 140, 290–292, 293, 294 straipsniais,   

n u t a r i a :

              prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės I. K. ir atsakovo S. B. sudarytą taikos sutartį, kuria ginčas civilinėje byloje užbaigiamas tokiomis sąlygomis:

„Mes, ieškovė I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarėme taikos sutartį civilinėje byloje Nr.e2-2640-169/2016 tokiomis sąlygomis:

1. Mudu geranoriškai susitarėme dėl nepilnamečio sūnaus P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos:

1.1. nepilnamečio P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui jo tėvas S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 € nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skiriamas lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą;

1.2. nepilnamečio P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise skiriama jo motina I. K., a. k. (duomenys neskelbtini);

1.3. nepilnamečio P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

2. Mudu susitariame, kad vaiko tėvas S. B. bendraus su sūnumi P. tokia tvarka :

2.1. nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki vaikui sueis treji metai – 2018-11-06, vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną nelyginės savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje;

2.2. nuo 2018-11-06, kai sūnui sueis treji metai, tėvas bendrauja su sūnumi  kiekvieną nelyginės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo namų šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; lyginiais metais Kūčias ir šv. Kalėdas, o nelyginiais šv. Velykas vaikas praleidžia su tėvu; švenčių dienoms tėvas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 19 val.;

2.3. atsitikus nenumatytoms svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti ar grąžinti vaiko, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;

2.4. vaiko tėvai tarpusavyje gali susitarti (raštu sms žinutėmis ar el. paštu) ir dėl kitų laikotarpių, kada tėvas gali bendrauti su vaiku, pasiimti jį ilgesniam laikui ir/ar kitomis dienomis;

2.5. vaikui vykstant pas tėvą (pagal sutarties 2.2. punktą), vaiko tėvas užtikrina būtiniausių vaiko reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti. Bendraudamas su vaiku tėvas įsipareigoja nevartoti alkoholio, nesikeikti ir užtikrinti vaikui saugią aplinką;

2.6. nuo 2018-11-06 vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui esant pas vieną iš tėvų bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis. Įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų telefonu;

2.7. vaikui sergant jis turi sveikti savo įprastoje, ramioje aplinkoje, todėl tuo metu tėvo bendravimas su vaiku gali vykti tik vaiko gyvenamojoje ar kitoje jo sveikimo vietoje. Apie vaiko susirgimą ir dėl sveikatos būklės negalėjimą bendrauti su tėvu (vykti iš savo gyvenamosios vietos) motina įsipareigoja informuoti tėvą raštu (sms žinute telefonu) per protingą terminą prieš numatytą tėvo susitikimą su vaiku;

2.8. vaiko tėvai negali jokia forma menkinti vienas kito ir kitų artimųjų (senelių), nes tokiu savo elgesiu vaikui būtų daroma didžiulė psichologinė trauma.

3. Šalys viena kitai jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje nereiškia, abi šalys savo bylinėjimosi išlaidas prisiima sau. Pašto išlaidas, jeigu tokių būtų, atlygins atsakovas.

4. Ieškovei ir atsakovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str., 294 str. nuostatos ir bylos užbaigimo taikos sutartimi procesinės pasekmės, taip pat tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo“.

              Civilinę bylą nutraukti.

Nurodyti šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                              Violeta Erlickienė