Civilinė byla Nr. 2A-1006-510/2010

(Proceso Nr. 2-05-3-14566-2009-3)

Pirmosios instancijos teismo teisėjas N. Meilutis

 (S)

30.9.1.;121.21

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugpjūčio 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. Z., atsakovei R. N., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3056-658/2010 pagal ieškovo UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovams R. N. ir D. N. dėl skolos priteisimo,

 

            n u s t a t ė :

 

            Ieškovas UAB „Žaidas“ kreipėsi į Kauno miesto  apylinkės teismą su ieškiniu kuriame nurodė, kad  2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu yra paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovai R. N. ir D. N. yra negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.  Ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovams, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Kiekvieną mėnesį atsakovams jų patalpos adresu yra pateikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos).  Atsakovų įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovų patalpai yra 4402,04 Lt. Atsakovai prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdo. Ieškovas prašė  priteisti iš atsakovų R. N. ir D. N. solidariai 4402,04 Lt skolos ir 5%  metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies. Teismas priteisė  ieškovui  UAB „Žaidas“ iš atsakovų R. N. ir D. N. po 1255,18 Lt skolos už namo priežiūrą ir išlaikymą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d., 5  proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 40,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė valstybei iš ieškovo UAB „Žaidas“ 9,07 Lt bei iš atsakovų R. N. ir D. N. po 6,01 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas skaičiavo ir iš atsakovų solidariai prašė priteisti šiuos mokesčius: administravimo mokestį, pastatų techninės priežiūros mokestį, šilumos sistemų priežiūros mokestį, namo teritorijos priežiūros mokestį, ir mokestį už atliktus remonto darbus. Dėl administravimo mokesčio teismas nurodė, kad ieškovas įrodė tik tai, jog atlikdamas administravimo funkcijas jis 2007 m. kovo mėnesį sudarė bendro naudojimosi objektų sąrašą, 2009 m. paskelbė mokesčių tarifus, informavo gyventojus apie tai, kad 2008 m. atliko kanalizacijos stovo keitimą, ir 2009 m. planuoja atlikti vandens vamzdžių remontą ir elektros įrangos teikimo remontą. Kitus darbus atliko kiti asmenys, ir už tai ieškovas skaičiavo atskirus mokesčius. Teismas nurodė, kad priteisia ieškovui iš atsakovo administravimo mokestį už 3 mėnesius – 88,71 Lt, tiek galėjo trukti jo įrodyti darbai pagal nustatytus maksimalius tarifus. Dėl pastatų techninės priežiūros mokesčio teismas nurodė, kad atsakovų priestatas nėra suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, o ieškovas administruoja visą statinį. Atsakovų priestatas prišlietas prie namo ir turi bendrų konstrukcijų ir elementų bei sąlyčio taškų. Atsakovai teismui nepatikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad namo priežiūra buvo atliekama, ir kad namo būklė akivaizdžiai bloga, todėl ieškovas įrodė šį savo reikalavimą ir yra pagrindas jį patenkinti iš dalies, priteisiant 1251,86 Lt. Likusioje dalyje šis mokestis nepriteistinas, nes  atsakovams nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kad nustatytas namo administravimas ir nebuvo informuoti apie mokesčių tarifus ir jų apskaičiavimą. Dėl  šilumos sistemų priežiūros mokesčio teismas nurodė, kad šildymo sistema yra laikoma bendrosios inžinierinės įrangos dalimi, o tuo pačiu ir bendrojo naudojimo objektu. Teismas nurodė, kad priteisia ne visą ieškovo prašomą sumą, nes šilumos sistemų priežiūra nevyko 2008 m. gegužės mėn., taip pat 2008 m. liepos-rugsėjo mėn., 2008 m. gruodžio mėn., bei laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės iki rugsėjo mėn. (imtinai). Iš atsakovų priteistina 905,81 Lt suma už šilumos sistemų priežiūrą. Dėl namo teritorijos priežiūros mokesčio teismas nurodė, kad ieškovo skaičiavimo metodika yra ydinga, nes prieštarauja teisės normoms, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Dėl mokesčio už remonto darbus teismas nurodė, kad ieškovas įrodė juos atlikęs, ir turi teisę reikalauti dalies mokesčio iš atsakovų. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas visas pinigų sumas prašo iš atsakovų priteisti solidariai. Toks reikalavimas nepagrįstas, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pusė patalpų atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl visos sumos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.

            Ieškovas UAB „Žaidas“ apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas namą priėmė administruoti 2006 m. birželio 1 d., tačiau teismas paslaugų teikimo pradžią nepagrįstai sieja su administravimo fakto įregistravimu viešame registre. Juridinių faktų įregistravimas viešame registre nėra siejamas su juridinio fakto atsiradimu ar jo galiojimu. Administravimo veikla apima administratoriaus uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei nuolatine priežiūra. Administravimo veiklą patvirtinantys dokumentai yra byloje. Administravimo veiklą apima labai platus administratoriaus veiklos spektras. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie administratoriaus veiklą 2006-2007 m. laikotarpiu. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra  (eksploatavimas) - tai namo pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos profilaktika, derinimas, paruošimas šildymo sezonui, saugaus naudojimo užtikrinimas, avarijų likvidavimas, kitokios namo priežiūros techninės priemonės. Iš techninės priežiūros surinktų lėšų pagal poreikį yra atliekami nuolatinės techninės priežiūros darbai. Ieškovo veiklą prižiūrintis subjektas nereiškė jokių pretenzijų ir dėl netinkamo namo techninės priežiūros. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui už pastatų techninę priežiūrą laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2006 m. spalio 24 d. Teismo motyvai, susiję su administravimo fakto išviešinimu viešame registre, nėra niekaip susiję su ieškovo administruojamo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros organizavimo ir atlikimo faktu. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendime nepagrįstai nustatė, kad šilumos sistemų priežiūra nevyko 2008 m. gegužės mėn., taip pat 2008 m. liepos - rugsėjo mėn., 2008 m. gruodžio mėn. bei laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės iki rugsėjo mėn. Teismas neteisingai aiškino šilumos sistemų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reguliavimą ir mokesčių mokėjimą siejo su šilumos sistemų atliktų darbų apimtimis. Mėnesinius mokesčius už namo šilumos sistemų priežiūrą atsakovai privalo mokėti nepaisant priežiūros darbų apimties. Mokestis už šildymo sistemų priežiūrą yra mėnesinis abonentinis mokestis ir privalomas mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį. Kauno miesto savivaldybė yra ieškovo, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, veiklą prižiūrinti institucija. Ieškovas privalo besąlygiškai vykdyti Kauno miesto savivaldybės priimtus nurodymus bei sprendimus. Įgyvendindamas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 sprendimo Nr. 904 reikalavimus, ieškovas organizavo jo administruojamų daugiabučių namų teritorijų priežiūrą ir rinko su šiomis paslaugomis susijusius mokesčius. Mokestis už teritorijos priežiūrą buvo renkamas teisės akto galiojimo laikotarpiu, todėl buvo renkamas teisėtai ir pagrįstai. Vykdydamas Kauno miesto valdybos sprendimą ir organizuojant daugiabučiam namui priskirtos teritorijos tvarkymo darbus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius patirdavo tam tikras išlaidas, kurios būdavo paskirstomos namo bendraturčiams. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas paslaugas teikė netinkamai. Atsakovai nepagrįstai atsisakydami mokėti už bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas paslaugas nevykdė imperatyvios įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę.

            Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

            Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

            Tarp ieškovo UAB „Žaidas“ ir atsakovų R. N. ir D. N. kilo ginčas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčių. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai priteisti nuo pastato priėmimo administruoti apskaičiuotus visus mokesčius, įskaitant mokestį už namo teritorijos priežiūrą.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-787 ieškovas UAB „Žaidas“ paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi (b.l. 76-78). Šiam gyvenamajam namui priskirtos ir negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams R. N. ir D. N. (b.l. 18-20). Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo 2006 m. birželio 1 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. TA-6-478 ieškovas priėmė administruoti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus (b.l. 74-75). Ieškovas administravimo faktą įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre tik 2006 m. spalio 24 d. (b.l. 22). Žemės sklypas gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini) nepriskirtas, teritorijų detalusis planas neparengtas, tačiau ieškovas gyvenamojo namo teritorijos priežiūros administravimo paslaugas atliko vadovaudamasis Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“, pagal kurį yra apmokestinami daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai už namų valdų valymą ir priežiūrą (b.l. 55, 64).

 

            Dėl administravimo mokesčio

 

            Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuo kada pradėti skaičiuoti mokesčius už ieškovo teikiamas administravimo paslaugas, administravimo paslaugų teikimo pradžią siejo su administravimo fakto įregistravimu viešame registre. Ieškovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su  šia išvada, nurodė, kad administravimo fakto įregistravimas viešame registre negali būti siejamas su juridinio fakto atsiradimu ar jo galiojimu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu ir priešingai nei mano ieškovas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl administravimo fakto atsiradimo ar jo galiojimo. Šiuo atveju kyla klausimas, kada savivaldybės sprendimu paskirtas administratorius administravimo faktą gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir tokiu būdu reikalauti iš savininkų administravimo mokesčio už suteiktas paslaugas.

            Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-55 patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių 12 punkte numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kurio butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendrijos arba nėra sudarę namo priežiūros jungtinės veiklos sutarties, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir tvarkymą organizuoja namo priežiūros administratorius. Taigi, neesant savininkų bendrijos arba savininkams nesudarius jungtinės veiklos sutarties, nepriklausomai nuo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų valios administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas.

            Kadangi ieškovas juridinį faktą apie daugiabučio gyvenamojo namo administravimą įregistravo tik 2006 m. spalio 24 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrįsta laikyti, jog ieškovas turi teisę pasinaudoti šiuo faktu ir reikalauti iš butų savininkų administravimo mokesčio tik nuo šios datos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad neesant byloje kitų įrodymų, susijusių su gyvenamojo namo butų savininkų informavimu apie paskirtą administratorių, tik nuo administravimo fakto įregistravimo viešajame registre galima preziumuoti, kad savininkai, įskaitant ir atsakovus, buvo informuoti apie administratorių ir panaudoti šį faktą prieš trečiuosius asmenis.

            Administravimo sąvoką apibrėžia LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (LR Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija) patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“ (toliau – Nuostatai). Šių Nuostatų 3 punkte numatyta, kad administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (Nuostatų 4 punktas). Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka Nuostatų 5 punkte išvardintas funkcijas, kurių sąrašas nėra baigtinis. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas už suteiktas paslaugas (Nuostatų 5.7 ir 8 punktai).

            Ieškovas prašė priteisti administravimo mokestį laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2009 m. birželio mėn., t. y. už tris metus. Šiom aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (b.l. 43-46), skelbimus apie 2008-2009 m. planuojamus atlikti ir atliktus darbus (b.l. 48-49), bei įrodymus apie namo administratoriaus rengtus susirinkimus (b.l. 95-100). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti iš atsakovų visą reikalaujamą administravimo mokestį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė už kokias konkrečias suteiktas paslaugas yra paskaičiuotas administravimo mokestis.

            Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Kaip matyti iš Nuostatuose pateiktos administravimo sąvokos (3 punktas), administravimas apima labai plataus pobūdžio funkcijas (Nuostatų 5 punktas). Nereikalaujant nurodyti konkrečių suteiktų paslaugų, administratoriui būtų suteiktos plačios galimybės piktnaudžiauti teisės aktais suteiktomis teisėmis apskaičiuoti administravimo mokesčius už suteiktas abstrakčias administravimo funkcijas ir pažeisti teisėtus daugiaaukščių gyvenamųjų namų butų savininkų interesus. Teisėjų kolegija neneigia administratoriaus teisės gauti mokestį už administravimą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė administravimo mokestį tik už tris mėnesius, nes ieškovas savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nepagrindė reikalaujamo administravimo mokesčio dydžio pagrįstumo.

 

            Dėl mokesčių už pastatų techninę priežiūrą

           

            Ieškovas teisę reikalauti mokesčių už pastatų techninę priežiūrą sieja su bendrojo naudojimo objekto priėmimu administruoti (2009 m. birželio 1 d.), todėl laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria mokestis už pastatų techninę priežiūrą priteistas nuo administravimo fakto įregistravimo viešajame registre, t. y. nuo 2006 m. spalio 24 d. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, susijusius su administravimo fakto paviešinimu ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis trečiųjų asmenų atžvilgiu, teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir šiuo klausimu išsamiau nepasisako.

           

            Dėl mokesčių už šilumos sistemų priežiūrą

 

            Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui mokestį už šilumos sistemų priežiūrą už faktiškai atliktas paslaugas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigė, kad mokestis už šildymo sistemų priežiūrą yra mėnesinis abonentinis mokestis ir privalomas mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį.

            Nuostatų 8.3 punkte numatyta, kad administratorius apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – laikydamasis šią priežiūrą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Šių mokesčių tarifai neturi viršyti savivaldybės tarybos nustatytų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų.

            Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovas šį mokestį prašė priteisti Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pagrindu, o atliktus darbus įrodė pridedamu prie bylos Šilumos punkto operatyvinių veiksmų žurnalu. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šilumos sistemų priežiūra nevyko 2008 m. gegužės mėn., taip pat 2008 m. liepos–rugsėjo mėn., 2008 m. gruodžio mėn., bei laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės iki rugsėjo mėn. (imtinai).

            Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 4-291 dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo nustato, kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m.  kovo  4 d. įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.2 punkte numatyta, kad už namo šildymo bei karšto vandens sistemos nuolatinę techninę priežiūrą administratorius apskaičiuoja mėnesinius mokesčius pagal nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) sutartinius tarifus, administratoriaus nustatytus vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-351 (neteko galios miesto Tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-181) patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros tarifų nustatymo metodika.

            Vietos savivaldos teisės aktais nustatyti diferencijuoti maksimalūs tarifai ir tarifų nustatymo metodika reglamentuoja mėnesinio mokesčio apskaičiavimą už priežiūrą, o tai reiškia, kad administratorius negali apskaičiuoti didesnių mokesčių per mėnesį nei numatyta teisės aktuose (Nuostatų 8.3 punktas). Iš šių teisės aktų negalima daryti išvados, kad mokestis už šilumos sistemų priežiūrą yra abonentinis mokestis, mokamas nepriklausomai nuo to, ar priežiūros paslaugos yra atliekamos, ar ne.

            Iš pateikto Šilumos punkto operatyvinių veiksmų žurnalo matyti, kad ieškovas atliko gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), šilumos sistemų priežiūrą nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2010 m. sausio 6 d. apytiksliai du kartus per mėnesį. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra užfiksuota duomenų apie atliktus šilumos sistemų priežiūros darbus 2008 m. gegužės mėn., 2008 m. liepos – rugsėjo mėn., 2008 m. gruodžio mėn., 2009 m. gegužės – rugsėjo mėn., todėl reikalavimas priteisti mokestį už faktiškai neatliktus darbus yra nepagrįstas.

            Kaip vieną iš motyvų laikyti šilumos sistemų priežiūros mokestį abonentiniu ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad administratoriaus neveikimo atveju atsakovai turėjo reikšti pretenzijas dėl administratoriaus privalomo atlikti darbo. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir pažymi, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams objektyviai yra sudėtinga sekti administratoriaus šilumos sistemų priežiūros darbus, juolab, kad, kaip matyti iš pateikto administratoriaus žurnalo, šilumos sistemų priežiūros darbai nėra atliekami reguliariais laiko intervalais arba tą pačią kiekvieno mėnesio dieną, o, be to, šilumos sistemų priežiūros darbų atlikimui įvertinti yra reikalingos specialiosios žinios.

 

            Dėl namui priskirtos teritorijos ir mokesčių už šios teritorijos tvarkymą

 

            Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl teritorijos gyvenamajam namui priskyrimo ir mokesčių už teritorijos tvarkymą išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas administratoriaus reikalavimą priteisti iš atsakovų šių mokesčių įsiskolinimą atmetė, remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1^7k -351/201 ir 2008 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008.

            Remdamasis šiomis nutartimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas negali vadovautis Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo ir šio akto pagrindu skaičiuoti mokesčio už teritorijos tvarkymą, kadangi šis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai bei 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, LR žemės įstatymo 2 straipsnio 14 daliai bei 40 straipsnio 6 daliai, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 punktui.

            Kaip jau minėta, šioje byloje žemės sklypas daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir viešame registre įregistruotas, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad vadovaujantis aukštesnės galios teisės aktais negali būti mokamas ir mokestis už teritorijos, kuri nėra priskirta gyvenamajam namui, priežiūrą. Teisėjų kolegija nesutinka su šia išvada.

            Kauno miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 2 punktu nusprendė apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą. Kauno apygardos administracinio teismas administracinėje byloje Nr. 1^7k -351/201 ištyrė, ar Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimui Nr. 1300 „Dėl gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos patvirtinimo“. Kauno apygardos administracinio teismas nusprendė pripažinti prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 2 punktą tik ta apimtimi, kuria nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų savininkus ir nuomininkus už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą ir priežiūrą. Taigi, teismas nepripažino prieštaraujančiu sprendimo Nr. 904 2 punkto ta apimtimi, kiek tai susiję su namų valdų valymo ir priežiūros apmokestinimu.

            Kitoje administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008 Kauno apygardos administracinis teismas ištyrė, ar Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkto nauja redakcija, išdėstyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 1.2 punkte, neprieštarauja įstatymams. Taigi, šioje administracinėje byloje buvo ištirtas kito, nei ieškovas grindžia savo reikalavimą šioje civilinėje byloje, teisės akto teisėtumas.

            Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu neteko galios nuo 2009 m. kovo 1 d., administratorius pagal tuo metu galiojusius teisės aktus vykdė teritorijos priežiūrą, dėl to patyrė išlaidas, pagrįstai skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą, todėl atsakovai  šiuos mokesčius sumokėti privalo ieškovui. Ieškovas pateikė teismui priskaitymo skleistinę (b.l. 25), kurioje apskaičiuotas namo teritorijos priežiūros mokestis laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. Kadangi dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovas administravimo faktu 2006 m. birželio mėnesį negalėjo pasinaudoti, atitinkamai mažinamas mokestis už teritorijos priežiūrą ir priteisiama už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 24 d., t. y. 132,74 Lt (141,70 – 9,18 (5 mėnesių paskaičiuotas mokestis) + 0,22 (6 dienos X 0,0374). Taigi, kiekvienas atsakovas papildomai privalo sumokėti ieškovui po 66,37 Lt įsiskolinimo ir po 1,99 Lt žyminio mokesčio.  Tokiu būdu, iš kiekvieno atsakovo priteista įsiskolinimo suma turi būti padidinta nuo 1255,18 Lt iki 1321,55 Lt, tuo pačiu padidinant iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 40,98 Lt sumą iki 42,97 Lt (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

            Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

            Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

 

            n u t a r i a:

 

            Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

            Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.

            Padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ iš atsakovų R. N. ir D. N. priteistas įsiskolinimo sumas nuo 1255,18 Lt iki 1321,55 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt vieno lito, 55 ct) iš kiekvieno atsakovo.

            Padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ iš atsakovų R. N. ir D. N. priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 40,98 Lt sumą iki 42,97 Lt (keturiasdešimt dviejų litų, 97 ct) iš kiekvieno atsakovo.

            Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

                        Kolegijos pirmininkas                                     Ramūnas Mitkus

 

                        Teisėjai                                                           Leonas Jachimavičius

                                                                                                                                                                                                                                              Arūnas Rudzinskas