(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Valerijai Prichodko,

liudytojui L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 777,11 Eur turtinės žalos atlyginimą, 19,37 Eur palūkanas, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2021 m. lapkričio 22 d. automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 9, Vilniuje, užvažiavo ant statomos saugios salelės ir buvo apgadintas. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Anot ieškovės, ji vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, apskaičiavo apdraustos transporto priemonės remonto kainą ir išmokėjo draudėjui 937,11 Eur draudimo išmoką. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė, kaip kelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė, privalo atlyginti atsiradusią žalą. Pasak ieškovės, ji ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, tačiau atsakovė turtinės žalos neatlygino.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę byloje ir atsakove įtraukti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „YIT Lietuva“; netenkinus pirmojo prašymo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus antrojo prašymo sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį; atmesti ieškovės reikalavimą dėl palūkanų, į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „YIT Lietuva“.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ginčo kelyje vyko statybos darbai, kuriuos vykdė rangovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“. Anot atsakovės, ginčo kelio valdymo teisė buvo perduota įmonei UAB „YIT Lietuva“ sutartiniu pagrindu, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos statybos teisės ir su ja susijusios teisės normos, numatančios rangovo atsakomybę. Paaiškina, kad rangovei UAB „YIT Lietuva“ 2021 m. gegužės 10 d. buvo išduotas leidimas kasti Nr. AK-619/42/202, pagal kurį buvo vykdomi salelės įrengimo darbai ginčo kelio atkarpoje. Ginčo eismo įvykio metu atsakinga už statybos objekto statybvietės saugumą ir greta jos judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus buvo statybos rangovė UAB „YIT Lietuva“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra už ieškovės patirtą turtinę žalą atsakingas asmuo ir prievolė atlyginti žalą tenka įmonei vykdžiusiai statybos darbus ginčo kelio atkarpoje. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ginčo kelio atkarpoje buvo įrengti įspėjamieji kelio ženklai, tad transporto priemonės valdytojas turėjo suvokti, jog yra vykdomi statybos darbai. Vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo taip pat imtis priemonių, kad maksimaliai išvengtų eismo įvykio ir kliūčių judėjimo metu. Be to, ieškovė klaidingai nurodo, jog atsakovė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, kai būtent rangovė UAB „YIT Lietuva“ šiuo atveju yra atsakinga už saugumą statybvietėje. Ieškovė, anot atsakovės, neįrodė, jog ji būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti prašomą žalos atlyginimą. Be to, ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti žalos fakto bei dydžio. Maža to, iš šios bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Atsakovė pabrėžia, kad vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Atsakovės įsitikinimu, saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Ieškovės patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pažymi, kad neturi pareigos kompensuojamųjų palūkanų mokėti delikto atveju, ieškovei nepagrįstai delsiant pateikti ieškinį, taip pat palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo eismo įvykio įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas yra nepagrįstas.

5.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti visiškai.

6.       Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad jos nuomone, ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui. Daikto savininkas, nurodytas viešame registre, yra laikomas ir valdytoju. Duomenų, kad valdymo teisė į kelią, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo perduota UAB „YIT Lietuva“ ir šis faktas buvo įregistruotas, nėra. Ieškovė pažymi, kad iš sutarties turinio matyti, jog UAB „YIT Lietuva“ negalėjo savarankiškai daryti ūkinio ar kitokio poveikio keliui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal sutarties nuostatas atsakovė, įsipareigojo kontroliuoti sutarties vykdymą (vykdyti kontrolę ir priežiūrą) ir aptikus vykdymo trūkumus ar pažeidimus, duoti rangovei, būtinus nurodymus trūkumus ar pažeidimus pašalinti. Ši sutarties nuostata, anot ieškovės patvirtina, kad kelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymas nebuvo perleistas kitiems asmenims. Priešingai nei nurodo atsakovė, su ieškiniu pateiktos transporto priemonės nuotraukos, policijos pažyma patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir žalos dydį.

7.       Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad ginčo eismo įvykio metu teritorija, kurioje vyko salelės įrengimo darbai, nebuvo užbaigta ir perduota naudoti savivaldybei pagal priėmimo – perdavimo aktą, todėl už saugumą statybvietėje, o taip pat ir už ieškovės turtinę žalą, yra atsakinga rangovė „YIT Lietuva“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji yra kelio atkarpos greta statybvietės savininkė (valdytoja), negali lemti jos atsakomybės, kai žala turtui padaroma statybvietėje, už kurios eksploatavimo saugumą ji neatsako. Dėl to nenustačius visų būtinųjų deliktinei atsakomybei CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme atsirasti sąlygų, t. y. objekto valdymo fakto, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, deliktinė atsakomybė negalėjo atsirasti ir būti taikoma atsakovei. Papildomai pažymi, kad leidime yra numatyti ypatingi reikalavimai – užtikrinti saugų praėjimą pėstiesiems ir pravažiavimą transporto priemonėms, vadinasi, rangovė neabejotinai privalėjo užtikrinti saugumą teritorijoje, kurioje buvo vykdomi statybos darbai (salelės įrengimas). Apibendrinant atsakovė nurodo, kad ji nėra ir nebuvo atsakinga už ieškovės patirtą turtinę žalą. Be to, ginčo eismo įvykio metu naujai sukurtas objektas – salelė nebuvo perduota atsakovei pagal priėmimo – perdavimo aktą, tad atsakovė neturėjo jokių nuosavybės teisių į salelę.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su atsakove 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė sutartį Nr. A62-125/20, pagal kurią atsakovė pavedė, o ji įsipareigojo atlikti Specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus. Anot trečiojo asmens, vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pabrėžia, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas juridiniams asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu (Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, yra tik dėl eismo saugumo priemonių įrengimo pagal atsakovės pateikiamus užsakymus. Pasak UAB „YIT Lietuva“, dėl nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo nelaikytinas savivaldybei priklausančio turto valdytoju, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms. UAB „YIT Lietuva“ teigimu, atsakovė klaidingai nurodo, kad trečiasis asmuo vykdė statybos darbus ir įvykis įvyko trečiajam asmeniui perduotoje statybvietėje, kadangi sutarties objektas – specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimas, o ne statinio statybos darbai. Be to trečiasis asmuo pažymėjo, kad priešingai nei teigia atsakovė, nurodytame leidime kasti Nr. AK-619/42/2021 nurodyta darbų rūšis – gatvių dangų priežiūra, įrengimo ir remonto darbai, mechanizmų pastatymas, o ne statybos darbai. UAB „YIT Lietuva“ laikosi pozicijos, jog atsakovės teiginiai, kad trečiasis asmuo yra atsakingas už žalą yra visiškai nepagrįsti. Maža to, ieškovės nurodyto įvykio vietoje buvo įrengta greičio ribojimo salelė bei įrengtas nukreipiantysis kelio ženklas „apvažiavimas iš dešinės“, ginčo kelio atkarpa apšviesta. Trečiojo asmens tvirtinimu, nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog eismo įvykio metu apgadinto automobilio vairuotojas matė greičio ribojimo salelę, nukreipiantį kelio ženklą ir privalėjo bei turėjo objektyvią galimybę tiesiame ir apšviestame kelio ruože apvažiuoti esančią kliūtį, todėl galėjo išvengti eismo įvykio.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai, įvertinę įvykio aplinkybes, nenustatė transporto priemonės vairuotojo galimų eismo taisyklių pažeidimų, jo administracinėn atsakomybėn nepatraukė, todėl vairuotojo veiksmai negalėjo turėti įtakos nei žalos atsiradimui nei jo padidėjimui.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti arba tenkinti jį iš dalies, jei visgi teismas nustatytų pagrindą ieškininį tenkinti.

11.       Liudytojas L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. apie 19 val. vakaro, po darbų važiavo į parduotuvę. Kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, jam yra gerai pažįstamas. Pasak liudytojo, važiuodamas nuo Gariūnų ir pasukęs į šį kelią užvažiavo ant naujai įrengtos kelio salelės, kurios nepastebėjo, nes įspėjimo ženklo nebuvo. Iškart po įvykio sustojo šalikėlėje, išlipęs iš automobilio skambino policijai. Kol telefonu policijos pareigūnams tikslino įvykio aplinkybes, ant naujai įrengtos kelio salelės užvažiavo dar vienas automobilis, kuris nepatyręs žalos nuvažiavo toliau. Laukiant, kol atvyks policijos pareigūnai, prie jo priėję šalia įmonėje „Melga“ dirbantys asmenys, parodė, kad įspėjantis apie kelio salelę ženklas guli nuverstas už maždaug 20 – 30 metrų, kurį numušė pro šalį važiavęs sunkvežimis. Įvertinę susiklosčiusią situaciją ir siekdami apsaugoti kitus vairuotojus, ženklą pastatė atgal į vietą. Liudytojo teigimu, jis važiavo leistinu greičiu. Paaiškino, kad gyvena už Vilniaus, tačiau aptariamu keliu tenka važiuoti bent kartą per savaitę. Prieš eismo įvykį, kelio darbų ženklų nepastebėjo.

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

12.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 22 d. automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 9, Vilniuje, užvažiavo ant statomos saugios salelės ir buvo apgadintas. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas pas ieškovę Transporto priemonių draudimu (Kasko). Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 777,11 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė siuntė atsakovei 2021 m. gruodžio 18 d. reikalavimą sumokėti 777,11 Eur draudimo išmoką. Atsakovė ieškovei žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

13.       Nagrinėjamu atveju atsakovė laikosi pozicijos, kad sutarties pagrindu ginčo kelio valdymo teisė buvo perduota trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“, kuri įvykio metu buvo atsakinga už statybos objekto statybvietės saugumą ir greta jos judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus. Iš esmės atsakovė tvirtina, kad sutarties pagrindu yra perdavusi trečiajam asmeniui ne tik statinių (gatvių ir kiemų) techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą, dėl ko ne atsakovė, o trečiasis asmuo yra atsakingas už žalą, kilusią dėl netinkamos gatvių priežiūros. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

14.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

15.       Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

16.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju įvykis atsitiko Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taigi, byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, savininkė yra atsakovė. Tačiau atsakovė įrodinėja, kad neturi pareigos atlyginti kilusios žalos, kadangi minėtos gatvės valdymo teises sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“.

17.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, atsikirsdamas į atsakovės argumentus, pateikė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo sutartį Nr. A62-125/20, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip užsakovo ir trečiojo asmens kaip rangovo, kuria šalys sutarė, kad rangovas įsipareigoja atlikti specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus kairėje Neries upės miesto teritorijoje (teritorija apima gatvių susisiekimo tinklą nuo Neries upės iki Vilniaus miesto teritorijos priežiūros ribos šiaurės kryptimis), o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal rangovo pasiūlytus įkainius (sutarties 1 punktas). Išanalizavus šios sutarties nuostatas matyti, jog sutarties 11 punkte šalys susitarė, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus pagal priėmimo-perdavimo aktą (sutarties 4 priedas), darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (sutarties 2 priedas) ir Darbų išlaidų apmokėjimo pažymą. Tuo tarpu sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima iš rangovo darbų priėmimo-perdavimo aktą (sutarties 2 priedas), darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (sutarties 3 priedas) apie faktiškai atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Savo ruožtu, sutarties 22.2. punkte rangovas įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. 

19.       Teismas sprendžia, kad sistemiškai įvertinus šias aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, laikytina, jog šiomis sutarties nuostatomis šalys faktiškai susitarė dėl specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo ginčo gatvėje, kuris bus vykdomas pagal savivaldybės kaip kelio savininkės užsakymus ir atsiskaitymus. Pažymėtina, kad pirkimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvė perduodama trečiajam asmeniui (rangovui) savarankiškai valdyti.

20.       Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir VSĮ nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens pirkimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „YIT Lietuva“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2020 m. rugpjūčio 12 d. sutarties pagrindu, nes tai prieštarautų VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022).

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021 ir kt.).

22.       Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis, kurio metu automobilis VW GOLF užvažiavo ant statomos saugios salelės ir buvo apgadintas, gatvių ir kiemų danga savarankiškai valdyti trečiajam asmeniui perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).

23.       Atsakovės įsitikinimu, galimai saugaus greičio nesilaikymas ir vairuotojo neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas įvykio metu buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). To nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Bylos nėra duomenų, patvirtinančių, jog naujai įrengta kelio salelė būtų buvusi pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino liudytojas (apgadinto automobilio vairuotojas), įspėjantis apie kelio salelę ženklas buvo nuverstas už maždaug 20 – 30 metrų nuo įvykio vietos, kurį numušė pro šalį važiavęs sunkvežimis. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, jog nauja kelio salelė įrengta vienoje iš dviejų kelio juostų, kurios skirtos automobilių važiavimui, jokių salelę žyminčių ženklų kelyje nėra įrengta, kelio juostos nėra pritaikytos prie naujai įrengtos salelės. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, taip pat laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, todėl tokie atsakovės argumentai laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).

24.       Anot atsakovės, draudimo bendrovė neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti žalos fakto bei dydžio. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės. Ieškovė taip pat pateikė apgadintos transporto priemonės nuotraukas, iš kurių matyti transporto priemonės apgadinimai. Taip pat pateikė remonto sąmatą ir sąskaitą faktūrą, iš kurių matyti apgadinto automobilio defektacija ir remonto darbai bendrai 777,11 Eur sumai. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti ieškovės byloje pateiktais rašytinais įrodymais bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu (CPK 178 straipsnis).

25.       Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 19,37 Eur palūkanų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

26.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

27.       CPK 79 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 473,580Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 18,00 Eur žyminis mokestis, 455,58 Eur už suteiktas teisines paslaugas (ieškinio parengimą). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-18503, CPK 178 straipsnis).

30.       Susidariusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti jos prašymą.

31.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 79 straipsniu, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 473,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

32.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,12 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina – 11,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 777,11 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 11 ct) turtinės žalos atlyginimą, 19,37 Eur (devyniolikos eurų ir 37 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (796,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 473,58 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 11,00 Eur (vienuolikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Jelena Leščinskienė