Civilinė byla Nr. 2S-1810-580/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16606-2016-7

  Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.

(S)

V I L N I A U S  A P Y G A R D O S  T E I S M A S

N U T A R T I S

2016 m. liepos 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) N. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja N. A. pateikė teismui pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka prašydama pripažinti turtą jos asmenine nuosavybe, t. y. nustatyti, kad butas, esantis Skroblų g. 17-39, Vilniaus mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/210140 ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/137480, priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, kadangi pareiškėja nekilnojamąjį turtą 2000 m. įsigijo pardavusi jai priklausiusį namą Kalvarijų g. 41/17-3A, Vilniuje. Taip pat pareiškėja pateikė prašymą dėl 41 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos N. A. patikslintą prašymą dėl 41 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir pakartotinai nutarė įpareigoti pareiškėją iki 2016 m. liepos 1 d. pašalinti prašymo trūkumus.

              Teismas nurodė, kad notaras atsisakė tvirtinti buto pardavimo sandorį, nurodydamas, kad butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjos pateiktas patikslintas prašymas turi būti įvardintas ieškiniu, o pareiškėjos procesinė padėtis nurodyta kaip ieškovė, atsakovu įtrauktas VĮ Turto bankas, nes buvęs pareiškėjos sutuoktinis I. M. yra miręs. Kadangi pareiškėja reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus, ji turi nurodyti prašomo pripažinti asmenine nuosavybe turto vertę bei sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat teismas pažymėjo, kad reikšdama prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pareiškėja turi pateikti sunkią turtinę patvirtinančius dokumentus.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepateikia duomenų apie tai, kad namas (duomenys neskelbtini), priklausė N. A. asmeninės nuosavybės teise, o ne buvo bendra sutuoktinių nuosavybė.

Taip pat teismas pasiūlė pareiškėjai pasinaudoti teisine pagalba arba valstybės garantuojama teisine pagalba.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ir išnagrinėti prašymą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. LR CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.
2. I. M. 2003-07-25 mirė Rusijos Federacijoje, faktas apie jo mirtį LR gyventojų registre užregistruotas 2016-03-17. Nė vienas iš I. M. įpėdinių (byloje nurodytų trečiaisiais asmenimis) nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes turtą laiko asmenine pareiškėjos nuosavybe, Lietuvos Respublikai turtas nėra perėjęs, todėl nėra pagrindo atsakovu laikyti VĮ Turto banką.
3. Pareiškėja pirminiame 2016-05-05 prašyme yra nurodžiusi, kad nekilnojamąjį turtą 2000 m. įsigijo panaudojusi savo asmenines lėšas – pardavusi jai priklausiusį namą, adresu (duomenys neskelbtini).
4. Duomenys apie turto vertę buvo pateikti dar su pirminiu 2016-05-05 prašymu (2016-02-08 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai). Taip pat pareiškėja pažymi, kad 2000 m. turtą įsigijo ir išlaikė pati, be 1990 m. iš Lietuvos išvykusio sutuoktinio pagalbos, todėl ji siekianti pakeisti tik turto teisinį režimą pripažįstant turtą jos asmenine nuosavybe.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-15 nutarties, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

              Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos teisės paduoti pareiškimą dėl nenutraukus santuokos įsigyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ypatingosios teisenos tvarka žyminio mokesčio atidėjimo bei pareigos pateikti kitus teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytus įrodymus.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismų nustatomi juridiniai faktai yra išvardinti CPK 444 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas yra susijęs su nuosavybės teisėmis į nekilnojamąjį turtą, todėl galimumas pateikti tokio pobūdžio pareiškimą analizuotinas vertinant CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pagal kurį nurodoma, jog teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje nurodyta, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 išaiškinta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Iš pareiškėjos kreipimosi į teismą aplinkybių matyti, jog asmeninės nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į nekilnojamąjį turtą ji niekada neturėjo. Galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir tik įrodžiusi, jog ji turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, pareiškėja įgis asmeninės nuosavybės teisę į turtą. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pareiškėjai nurodė, jog tokio pobūdžio pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o turi būti nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškimo trūkumai – ieškinio sumos nenurodymas bei žyminio mokesčio nepaskaičiavimas ir nesumokėjimas, yra pagrįsti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 135 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja nurodo, jog ji yra teismui pateikusi 2016 m. VĮ Registrų centro pažymas apie nekilnojamojo turto vertę. Kaip matyti iš pažymų (b. l. 11, 14) pareiškėja yra pateikusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nėra pasisakęs dėl šių pažymų tinkamumo ieškinio sumai nustatyti, todėl šių pažymų tinkamumas apeliacinėje instancijoje nėra vertinamas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, jog ieškinio sumos nurodymas ieškinyje yra ieškovo, o ne teismo pareiga. Tai susiję su tuo, kad asmuo geriau žino turto vertę, galimai turi kitų turto vertę pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjos pateiktose pažymose nurodyta, kad turtas įvertintas prieš 16 metų, todėl jo vertė gali būti pasikeitusi.

Žyminio mokesčio dydis mokamas ir apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Priešingu atveju, ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

              CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

Pareiškėja prašyme dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, prašo teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, motyvuodama tuo jog, ji yra pensininkė, gaunanti 153,40 Eur dydžio pensiją, blogos sveikatos, todėl 41 Eur dydžio žyminis mokestis jai yra didelė suma. Kreipdamasi CPK 84 straipsnio pagrindu pareiškėja turi prie prašymo pridėti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą. Šiuo atveju pareiškėja turi pateikti duomenis apie gaunamos pensijos dydį ir kitas pajamas, jeigu tokių turi.

Nors pareiškėja ir teigia, kad be pagrindo prašoma, jog ji atsakovu įtrauktų VĮ Turto banką, tačiau atsižvelgiant į CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad tuo atveju, kai nei vienas įpėdinis nepriima palikimo, jis pereina valstybei, valstybės atstovo įtraukimas į bylos nagrinėjimą, yra pagrįstas. Pareiškėja nėra nurodžiusi, jog kas nors būtų paveldėjęs turtą, dėl kurio ji kelia byla teisme.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismui turi būti pateikiami ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl teismo siūlymas pareiškėjai pateikti įrodymus dėl pajamų, iš kurių buvo pirktas asmenine nuosavybe prašomas pripažinti turtas, yra veikimas tinkamai užtikrinant pareiškėjos interesus.

Civilinis procesas Lietuvos Respublikoje yra prieinamas visiems gyventojams. Esantis sunkioje turtinėje padėtyje asmuo gali pareikšti prašymą ir dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, jog asmenys gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymuose nustatytais atvejais. Remiantis šia įstatymo nuostata, esant sunkiai finansinei padėčiai, siūlytina kreiptis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) pagrindu,  kuris nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis). Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo privalo tarnybai pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                  Jūra Marija Strumskienė