Baudžiamoji byla Nr. 1-1212-1017/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03409-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant V. M., Ž. K.,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,
kaltinamajai J. V., jos gynėjui advokatui A. B.,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti(duomenys neskelbtini), nebausta, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
J. V. 2019 m. sausio 24 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,82 promilės etilo alkoholio).
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. V. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad ji iš vakaro buvo gėrusi alkoholio. Negalėjo susitaikyti su tėvo netektimi, buvo sukrėsta, ryte jautėsi labai blogai, todėl dar išgėrė viskio, po ko pasijuto geriau ir nusprendė važiuoti. Vairavo jai priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jų kiemas yra uždaras ir jame negalima šildyti automobilių, ji pilnai nenuvaliusi apšalusio automobilio lango, lėtai išvažiavo, manydama, kad langas atitirps, bet neatitirpo. Nematė, kad kitas automobilis iki galo neprisiparkavęs, kraštas buvo išlindęs į važiuojamąją dalį ir dėl to jį kliudė, o šis automobilis nuo smūgio atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Buvo apgadinti trys automobiliai. Dėl nagrinėjamo įvykio jaučia labai didelį sukrėtimą, nes per daugiau kaip 30 metų vairavimo stažą niekada neturėjo jokio eismo įvykio. Ji pripažįsta nustatytą neblaivumą ir specialisto išvadą. Alkoholio vartojimas buvo jos asmeninė problema. Mano, kad nustatytos promilės pasidarė ne nuo ryte išgerto alkoholio, o nuo ankstesnių dienų, kai nepertraukiamai tris dienas vartojo alkoholinius gėrimus. Iki tėvo netekties neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tik po vyro mirties turėjo depresinį foną, padėjo gydytojai susitvarkyti. Po šio įvykio nevartoja alkoholio. Gydėsi dėl šios situacijos (b. l. 73), išgyvena dėl įvykio. Supranta, kad jos emocinis fonas toks, jog pati nesusitvarkys. Jai nustatyta depresija su alkoholio vartojimu. Šiuo metu lankosi pas specialistus, vartoja vaistus. Labai blogai vertina savo veiksmus, pasiteisinimo nėra. Dukra A. G. labai išgyvena dėl visos situacijos, labai ją palaiko, remia tiek dukra, tiek darbdavys dėl gydymosi. Turi senyvo amžiaus mamą, kuri gyvena Alytuje. Turėjo galimybę atvažiuoti savaitgalį, pagloboti, nuvežti, sutvarkyti kapus. Dukra nevairuoja. Su dukra labai geri santykiai, artimai bendrauja, abi kartu gyvena. Vyrui mirus, dukra buvo penkiolikmetė. Ji labai sėkmingai baigė mokyklą, labai gerai mokėsi, norėjo studijuoti dalykinę anglų – korėjiečių kalbą. Jos abi viena kitą stipriai remia ir palaiko. Dukra ir dirba, ir mokosi. Jų šeimoje nėra jokių konfliktų, tik palaikymas viena kitos. Dukra po tėvo mirties matė, kad yra pakitęs jos elgesys, pradėjo sėdėti namuose ir žiūrėti televizorių, nors yra veiklus žmogus, dabar kartojasi tas pats. Draudimo bendrovei dėl apgadinto automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 885,96 Eur žalą atlygino (b. l. 83, 84). Dėl kito automobilio žalos nustatymo vyksta tyrimas, gavus nurodytą sumą, dės visas pastangas ją atlyginti. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos dukros A. G. atsakomybėn. Po vyro mirties, jos dukra testamentu paveldėjusi butą, dalį turto ir kaltinamoji šiuo atveju naudojasi dukros palikimo dalimi, taigi finansine prasme dukra yra stipresnė nei ji (b. l. 78-79, 92).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja A. G. nurodė, kad ji su mama bendrauja labai artimai, kartu gyvena 21 metus, nekyla didelių konfliktų. Nuolatos šnekasi, nieko viena nuo kitos neslepia. Dėl šio įvykio mamai buvo labai didelis šokas, labai gailėjosi, tikrai nemaloni situacija. Po to pasikeitė mamos elgesys visiškai. Abi suprato, kad turi laikytis, kad negali taip tęstis, negali leisti ligai progresuoti. Mama po šio įvykio nevartoja alkoholinių gėrimų, gydėsi ligoninėje, šiuo metu jos situacija stabili, vartoja vaistus, sutinka lankytis pas psichologą. Ji mamai darys įtaką, kartu su ja važiuos pas gydytoją, jai padės. Žmogaus artumas ir palaikymas yra didelė pagalba. Ji būdama 17 metų vieną kartą važiavo viešuoju transportu be bilieto ir buvo nubausta, kitų nuobaudų nėra gavusi, neteista. Žalą dėl vieno apgadinto automobilio atlygino bendrai iš abiejų lėšų. Ji prašo laidavimo be užstato. Ji dabar studijuoja ir dirba pagal verslo liudijimą, gauna pajamas. Supranta, kad laiduodama ji prisiima atsakomybę ir stengsis, kad tai nepasikartotų, prižiūrės, kad mama lankytųsi pas gydytojus ir nebūtų tokių „pakilimų ir nusileidimų“. Kai mama stabilioje būsenoje, jokių problemų nėra. Tarp jų tokių kaip ir konfliktų nebūdavo, bet ji jai pati nepakankamai dėmesio skirdavo per mokslus ir pan., dabar atkreips labiau dėmesį (b. l. 90).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
Kiti bylos duomenys
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. nurodė, jog 2019 m. sausio 24 d., apie 13.16 val., dirbant kartu su vyr. patrule A. V. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), susidūrė trys automobiliai, nėra vieno vairuotojo. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. Š., kuris paaiškino, kad pastatė savo automobilį prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir jam sėdint automobilyje, vairuotojo vietoje, pajuto smūgį į savo automobilio dešinės pusės galinį ratą. Nuo smūgio jo automobilis atsitrenkė į šalia stovėjusį, be vairuotojo, automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota automobilio vairuotojas pats priėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad į jį yra atsitrenkęs automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė nuo Subačiaus g. važiuojantis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojos, jiems atvykus į įvykio vietą, nebuvo. R. Š. pasakė, kad moteris atrodė neblaivi, išlipo iš automobilio ir nieko nepaaiškinusi išėjo link Subačiaus g. Telefonu susisiekė su Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke J. V.. Ji pakėlė ragelį ir pasakė, kad už minutės prieis prie savo automobilio, padėjo ragelį. Po kurio laiko J. V. atėjo į įvykio vietą, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji paaiškino, kad vairuodama automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį priparkuotą automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai stovint prie tarnybinio automobilio V1832 galinės dalies, esant pakeltam bagažinės dangčiui ir šalia stovint, kaip J. V. pristatė, jos advokatui, ji pasakė, kad šiandien alkoholinių gėrimų nevartojo. J. V. sutiko pasitikrinti blaivumą, alkotesterio pagalba jai buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas (b. l. 14).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. nurodė, jog 2019 m. sausio 24 d., apie 12.40 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priparkavo jį prie (duomenys neskelbtini) namo. Sėdint automobilyje, vairuotojo vietoje, pamatė, kad nuo Aušros Vartų pusės Didžiąja g. atvažiuoja automobilis ir važiuoja tiesiai į jo automobilio galinę dalį. Stebėjo atvažiuojantį automobilį ir laukė, kad jis pradėtų stabdyti. Tačiau jis važiavo toliau nestabdydamas ir atsitrenkė į stovinčio automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę dalį. Nuo smūgio automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į už jo stovintį automobilį Toyota, kurio vairuotojo vietoje nebuvo. Po smūgio jis išlipo iš automobilio ir apžiūrėjęs automobilio sugadinimus priėjo prie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos, kuri iš automobilio neišlipo. Pamatė, kad priekinis automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langas yra visiškai apledėjęs, automobilio vairuotoja, kuri važiavo viena, atrodė neadekvati, vangi, kas sukėlė įtarimą, kad ji gali būti apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų arba alkoholio. Todėl iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį, paminėdamas, kad vairuotoja yra galimai neblaivi. Kol laukė policijos pareigūnų, automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio, priėjusi prie jo sėdinčio automobilyje, bandė kažką sakyti, tačiau jos kalba buvo nerišli ir ką ji sakė, nesuprato. Jos eisena buvo vangi, lėta. Po keliolikos minučių priėjo automobilio Toyota vairuotojas, kuris paklausė, kaip jis atsitrenkė į jo automobilį. Tuomet jis jam pasakė ir nurodė į eismo įvykio kaltininkę. Jis laukė policijos prie automobilio Toyota. Policijos pareigūnų laukė ilgai. Matė, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja buvo nuėjusi iš įvykio vietos, po kelių minučių grįžo, turėjo sulčių, kurias ji gėrė. Tai buvo skaidrus butelis su geltonos spalvos skysčiu. Kai pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja ėjo link Aušros Vartų. Policijos pareigūnai atvažiavo nuo Rotušės pusės ir apsisuko ties Didžiosios g. ir Subačiaus g. sankryža. Tuo metu automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja buvo ties minėta sankryža. Jis išlipęs iš automobilio, jai sušuko, kad ji grįžtų, nes policija jau atvažiavo. Tačiau ji, nereaguodama į jo žodžius, nuėjo toliau ir dingo iš jo matymo zonos. Privažiavus pareigūnams pasakė, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja pasišalino. Jie ėmė ieškoti vairuotojos. Po maždaug 20 minučių automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja grįžo į įvykio vietą. Policininkai davė automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai pūsti į alkotesterį. Po to kitas policijos ekipažas moterį išsivežė. Jis liko eismo įvykio vietoje, kur parašė paaiškinimą ir buvo forminamas eismo įvykis. Policijos pareigūnė jam pasakė, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai alkotesteriu buvo nustatytas apie 1,8 promilių girtumas (b. l. 19).
Analogiškos aplinkybės apie eismo įvykį nurodytos ir R. Š. ir A. M. 2019 m. sausio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 17, 22).
Įvykio aplinkybės nurodytos ir 2019 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos duomenyse, Eismo įvykio vietos schemoje bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 5, 6, 7, 8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 953/2019(01) konstatuota, jog J. V. kraujyje, paimtame 2019 m. sausio 24 d., 14.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio (b. 1. 49).
Alkotesterio kvito duomenimis, J. V. 2019 m. sausio 24 d., 14.08 val. nustatytos 1,76 promilės (b. l. 50).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V. (b. l. 10).
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1 120 Eur su PVM, be PVM – 926 Eur (b. l. 11).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų N. P., R. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos dokumentais) nustatyta, kad kaltinamoji J. V. 2019 m. sausio 24 d., apie 12.45 val., Vilniuje, Didžioji g., ties pastatu Nr. 36, tyčia vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 1,82 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.
Pati kaltinamoji paaiškino, jog alkoholinius gėrimus (raudoną vyną) vartojo iki įvykio nepertraukiamai tris dienas, be to, ryte, prieš vairuojant, dar išgėrė viskio. Taigi kaltinamoji tikrai suvokė, jog yra neblaivi ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir tai suprasdama, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jos veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos dukters A. G. atsakomybėn (b. l. 81-82). BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji J. V. yra neteista, per daugiau kaip 30 metų vairavimo stažą nebausta, kas ją charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, nulemtas priklausomybės ligos, kurią iš karto po įvykio gydėsi (b. l. 73). Ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme J. V. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos buvo apgadinti du svetimi automobiliai, dėl vieno automobilio žalą draudimo kompanijai atlygino, dėl kito – laukia duomenų ir ketina iš karto žalą atlyginti. Įvertinus kaltinamosios charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbanti, vyras miręs, gyvenanti kartu su suaugusia dukra, kuri jai visapusiškai padeda, kaltinamosios teigimu, alkoholį vartojo dėl asmeninių problemų, nes nesugebėjo susitaikyti su artimųjų netektimis, dėl ko susirgo depresija ir iš jos kilo priklausomybė alkoholiui, šiuo metu ji alkoholio nevartoja, gydėsi, vartoja vaistus, lankysis pas specialistus, taip pat kaltinamosios paaiškinimus ir požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji J. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokuroras, tačiau jis prašė netaikyti laidavimo, kadangi kaltinamoji yra brandi asmenybė ir dukra jos elgesio įtakoti jau nebegali.
Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios dukrą A. G..
Bylos duomenimis, nors A. G. šiuo metu yra studentė, ji jau antrus metus, mamos J. V. paskatinta ir palaikoma, dirba šokio pedagoge N. B. B. baleto akademijoje, kurioje ji vertinama dėl lankstumo, lojalumo ir pareigingumo, puikių mokytojos ir žmogaus savybių; dėl darbštumo, atsakingumo ir nuolatinio tobulėjimo ji vertinama ir kaip pažangi studentė (b. l. 85, 86); ji nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 87, 94, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Ji gyvena kartu su mama, abi yra labai artimos, A. G. mato ir stebi kaltinamosios sveikatos būseną, pažadėjo imtis visų priemonių, kad kaltinamosios depresija ir iš jos kilusi priklausomybė alkoholiui būtų maksimaliai kontroliuojama bei gydoma. Iš A. G. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji sugeba visapusiškai analizuoti susiklosčiusią situaciją dėl mamos padarytų neteisėtų veiksmų ir atsižvelgti į jos patirtus išgyvenimus tiek dėl padaryto nusikaltimo, tiek ir dėl gyvenimiškos susiklosčiusios situacijos bei kaltinamosios sveikatos būklės. Aplinkybė, kad ji yra kaltinamosios dukra, šiuo atveju negali būti vertinama kaip nepalankus aspektas, kadangi A. G. asmenybė tiek pagal jos išsilavinimą, tiek pagal ją apibūdinančias savybes, nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai, o ir jos amžius negali būti vertinamas kaip netinkamas laidavimo instituto taikymui, juolab, kad tokios sąlygos įstatymas nenumato. Pažymėtina, kad pats savaime kaltininko amžius nesant kitų argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK 40 straipsnio 1 ar 3 dalies taikymą, taip pat negali tapti pagrindas atsisakyti taikyti laidavimo institutą. Įstatymas nenumato sąlygos, kad laidavimo institutas gali būti taikomas tik iki tam tikro amžiaus. Šiuo aspektu žymiai svarbiau yra kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykis ir laiduotojo galimybė daryti teigimą įtaką kaltininko elgesiui nei formalūs kriterijai, tarp jų abiejų šių asmenų amžius.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri darys teigiamą įtaką kaltinamajai J. V. joms kartu gyvenant šeimoje bei artimai bendraujant, palaikant kaltinamąją, o tuo pačiu ir turint galimybę J. V. stebėti bei kontroliuoti jos būklę, spręsti elgesio problemas.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai J. V. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ją ateityje spręsti savo priklausomybės problemą, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji J. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoja paskiriant A. G., o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.). Teismo nuomone, įvertinus kaltinamosios asmenybę, nėra pagrindo skirti laidavimo su užstatu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Teismas, įvertinęs kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.
Kadangi kaltinamoji J. V., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas vidutinis – 1,82 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi pavojingai, važiavo nenusivaliusi apšalusių automobilio langų, sukėlė eismo įvykį ir apgadino du svetimus automobilius, padarydama ženklią žalą, kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – automobilį vairavo trumpą atstumą, įvertina ir tai, jog kaltinamoji iki šiol neteista, nebausta, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos 2019 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo paskirta kaltinamajai kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01003326) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 24 d. (b. l. 42) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).
Byloje nustatyta, kad J. V. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 120 Eur su PVM (b. l. 10, 11). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, kai taikomas laidavimo institutas, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji J. V. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, darbo dieną, pietų metu, centre, vykstant intensyviam eismui, kai kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, kaltinamosios asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąją nuo galimų tolimesnių jos neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajai nuosavybės teise priklausantis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
Įvertinus tai, kad kaltinamoji patyrė nuostolių dėl įvykio, kaip minėta, apgadino du svetimus automobilius, dėl kurių vieno atlygino draudimo bendrovei žalą, dėl kito – laukia duomenų ir ketina iškart sumokėti, be to, lėšos jai reikalingos tolimesniam gydymuisi, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą jai neskirtina.
Dėl kitų klausimų
J. V.
kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 40, 42), paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kaltinamosios J. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. V. atėmimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 25 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. V. priklausančiam automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. liepos 25 d.; turto saugotoju paskirta J. V. (b. l. 36), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą J. V. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 24 d.;
2) konfiskuoti J. V. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. V. priklausančiam turtui – automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
J. V.
paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti; pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. V. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 24 d. I. J. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Norvilienė