Civilinė byla Nr. e2A-691-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00634-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9;

2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Avadi“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avadi“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Avadi“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir atsakovė) 2022 m. spalio 14 d. atliktą vienašališką 2021 m. lapkričio 26 d. rangos sutarties Nr. 05‑378‑2021 (toliau – ir Rangos sutartis) nutraukimą neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad, laimėjusi atsakovės paskelbtą pirkimą Nr. 530790 „Buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklų statyba Rokuose ir Panemunėje pagal Viešųjų investicijų plėtros agentūros (toliau – VIPA) programą“ (toliau – ir Pirkimas), su atsakove 2021 m. lapkričio 26 d. pasirašė Rangos sutartį dėl buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimo darbų. Atsakovė 2022 m. spalio 14 d. raštu informavo ieškovę, kad nuo 2022 m. spalio 29 d. vienašališkai nutraukia Rangos sutartį, nes ieškovė nereaguoja nei į atsakovės, nei į Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (pranc. Federation Internationale Des Ingenieur – Conseils) (toliau – FIDIC) inžinieriaus raginimus pradėti tinkamai vykdyti faktinius statybos rangos darbus, nebendradarbiauja su atsakove. Atsakovė rašte nurodė, kad Rangos sutartis nutraukiama dėl ieškovės atlikto esminio sutarties pažeidimo, nevykdant statybos rangos darbų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalis ir Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a bei b papunkčiai). 

3.       Ieškovė neneigė, kad faktiškai nepradėjo vykdyti statybos rangos darbų, tačiau nurodė, jog buvo aktyvi ruošiant darbų projektinę dokumentaciją ir gaunant statybas leidžiančius dokumentus. Paskutinis statybas leidžiantis dokumentas buvo gautas tik 2022 m. spalio 14 d. Ieškovės nuomone, nuo šios datos jai atsirado objektyvios galimybės pradėti savo veiksmus dėl sutarties vykdymo taktikos ir strategijos įgyvendinimo, medžiagų įsigijimo planavimo, darbų etapų eigos planavimo ir kt. Be to, pačios atsakovės veiksmai, vykdant sutartį, nebuvo tinkami ir sąžiningi, o ieškovė negalėjo pradėti vykdyti fizinių statybos rangos darbų dėl pačios atsakovės veiksmų ir (ar) neveikimo. Ieškovė akcentavo, kad ji turėjo tiek materialinius, tiek žmogiškuosius išteklius, kurie būtų užtikrinę tinkamą tolimesnį Rangos sutarties įvykdymą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 10 122,57 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės valstybei 19,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; grąžino ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos 250 Eur.

5.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė netinkamai nurodė darbų apimtis ir (ar) apie tai laiku neinformavo ieškovės. Teismas nurodė, kad projektavimo ir statybos darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti atlikti Pirkimo sąlygose nurodytose Kauno gatvėse Petrašiūnų, Dainavos ir Panemunės seniūnijose. Nei Pirkimo sąlygose, nei Rangos sutartyje nebuvo konkrečiai nurodytas reikalingų techninių darbo projektų, statybą leidžiančių dokumentų skaičius. Be to, iš ieškovės sudaryto darbų atlikimo grafiko nustatyta, kad pati ieškovė numatė trijų statybą leidžiančių dokumentų gavimą. Teismas nurodė, kad, jeigu ieškovė ir buvo numačiusi gauti vieną statybos leidimą visiems darbams, kaip vieningam objektui, pati ieškovė netinkamai įsivertino darbų apimtis.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) atstovus, jog jie įregistruotų servitutus privačiuose sklypuose (gatvėse). Visoms minėtoms gatvėms buvo pradėtos servituto rengimo procedūros, išskyrus (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašė inžinieriaus parengti pakeitimo nurodymą pagal Rangos sutarties Bendrųjų ir Konkrečių sąlygų nuostatas, atėmus (duomenys neskelbtini) iš bendros Rangos sutarties vertės. Viena vertus, teismas sutiko, kad atsakovė inicijavo pakeitimą dėl darbų apimties. Kita vertus, teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra tik vienoje seniūnijoje – Panemunės. Du statybos leidimai kitose seniūnijose – Petrašiūnų ir Dainavos buvo gauti dar 2022 m. birželio mėn. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, sprendžiant klausimą dėl darbų apimties mažinimo Panemunės seniūnijoje, turėdama statybą leidžiančius dokumentus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose, negalėjo jose vykdyti fizinių statybos rangos darbų.

7.       Įvertinęs šalių susirašinėjimą dėl medžiagų derinimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, derindama ieškovės pateiktas ir statybose planuojamas naudoti medžiagas (jų sąrašą), veikė operatyviai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės raštuose nurodytos pastabos dėl ieškovės planuojamų naudoti medžiagų buvo netinkamos ir (ar) nepagrįstos. Šiuo aspektu teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad medžiagų derinimas užtruko išimtinai dėl pačios ieškovės veiksmų (netinkamo veikimo).

8.       Teismas nesutiko su ieškove, kad dėl statybviečių pagal aktus neperdavimo ieškovė negalėjo pradėti vykdyti fizinių statybos rangos darbų. Rangos sutarties vykdymo metu vykusių ieškovės, atsakovės ir inžinieriaus susirinkimų protokolai patvirtina, kad ieškovė nekėlė klausimo dėl statybviečių (ne)perdavimo, nenurodė, jog dėl šios priežasties ji negali vykdyti fizinių statybos rangos darbų. Teismas taip pat atkreipė dėmėsi į tai, kad FIDIC inžinierius apie darbų pradžią šalims pranešė 2021 m. gruodžio 8 d. raštu, todėl, teismo įsitikinimu, ieškovė nuo minėto pranešimo gavimo privalėjo susipažinti su statybvietėmis ir jų ribomis.

9.       Sprendime taip pat atmestas ieškovės argumentas, kad ji negalėjo pradėti vykdyti fizinių statybos rangos darbų dėl to, jog FIDIC inžinierius neuždėjo žymos „Pritariu, statyti“ ant kiekvieno techninių specifikacijų lapo ir kiekvieno projekto brėžinio. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad FIDIC inžinieriaus žyma „Pritariu, statyti“ yra aktuali tik tuo atveju, jeigu darbo projektą rengia kitas projektuotas. Ginčo atveju pagal Pirkimo sąlygų 9 punktą į Rangos sutarties objekto apimtį pateko ir projektavimo paslaugos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad FIDIC inžinieriaus žyma „Pritariu, statyti“ nebuvo reikalinga tam, kad ieškovė galėtų pradėti fizinius statybos rangos darbus pagal statybas leidžiančius dokumentus.

10.       Teismas, pasisakydamas dėl galimybės pratęsti darbų atlikimo terminus pagal Rangos sutartį, nurodė, kad ieškovei nepateikus atnaujinto darbų atlikimo grafiko, ieškovė privalėjo vadovautis savo pačios 2022 m. sausio 18 d. pateiktu darbų atlikimo grafiku bei darbus atlikti minėtame grafike numatytais terminais. Nepaisant 2022 m. sausio 18 d. darbų atlikimo grafike nurodytų terminų, ieškovė faktinių statybos rangos darbų Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose nepradėjo, taip pat nenurodė atsakovei priežasčių ir aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pradėti minėtus darbus ir (ar) aplinkybių ir priežasčių, sudarančių pagrindą pratęsti darbų atlikimo grafike nurodytus terminus. Teismas padarė išvadą, kad tai, jog darbų atlikimo grafikas galėjo būti koreguojamas, nepateisina ieškovės neveikimo ir (ar) nepatvirtina ieškovės veiksmų neteisėtumo tiek vykdant Rangos sutartį, tiek ir priimant sprendimą vienašališkai ją nutraukti.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką toleravo ieškovės neveikimą, t. y. fizinių statybos rangos darbų nepradėjimą. Atsakovė, ieškovei nepradėjus fizinių statybos rangos darbų, nenutraukė su ieškove sudarytos Rangos sutarties, siuntė raštus su raginimais pradėti fizinius statybos rangos darbus, tokiu būdu sudarydama sąlygas ieškovei įvykdyti sutartį. Nepaisant to, ieškovė veiksmų tam, kad būtų pradėti fiziniai statybos rangos darbai, neatliko. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė, vykdydama Rangos sutartį, elgėsi nesąžiningai ir (ar) pažeidė bendradarbiavimo pareigą, įtvirtintą CK 6.200 straipsnyje.

12.       Sprendime nustatyta, kad FIDIC inžinierius 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu nurodė ieškovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nedelsiant pradėti fizinius statybos rangos darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose bei didinti darbų spartą, užtikrinant pakankamą objekte dirbančių žmonių ir mechanizmų skaičių. Inžinierius nurodė, kad, neįvykdžius pateikto nurodymo, atsakovė įgis teisę inicijuoti Rangos sutarties nutraukimo procedūras pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčius. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama imtis visų priemonių tam, kad pradėti fizinius statybos rangos darbus ir sutartį baigti laiku. Minėtame rašte nurodyta, kad yra gauti du iš trijų statybą leidžiančių dokumentų, tačiau artėjant šaltajam metų sezonui dar nėra pradėti vykdyti fiziniai statybos rangos darbai. Teismo vertinimu, priešingai ne teigia ieškovė, minėtuose inžinieriaus ir atsakovės raštuose yra aiškiai ir konkrečiai nurodyti pavedimai, kurie buvo skirti ieškovei, t. y. pradėti fizinius statybos rangos darbus ir didinti darbų spartą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė minėto inžinieriaus nurodymo nedelsiant pradėti fizinius statybos rangos darbus nevykdė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a papunkčio pagrindu.

13.       Ieškovė, gavusi inžinieriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nurodymą nedelsiant pradėti vykdyti fizinius statybos rangos darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose, ne tik nepradėjo vykdyti darbų, bet 2022 m. spalio 5 d. atsakovei atsiuntė prašymą dėl sutarties kainos padidinimo. Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė negalės ir (ar) nenorės koreguoti sutarties kainos, ji bus priversta nutraukti Rangos sutartį.

14.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės raštas patvirtina, jog ieškovė Rangos sutarties esamomis sąlygomis neketino vykdyti, nes esamos sąlygos jos netenkino. Sprendime akcentuota, kad ieškovė, net ir tapus Rangos sutarties įvykdymui sudėtingesniam dėl 2022 m. spalio 5 d. rašte nurodytų priežasčių, privalėjo toliau vykdyti Rangos sutartį. Nepaisant to, ieškovė nesiėmė veiksmų, fizinių statybos rangos darbų nepradėjo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto b papunkčio pagrindu. Be to, įvertinus neįvykdytų darbų apimtį bei terminą, atsakovė taip pat turėjo pagrindą manyti, jog ji negaus to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, o tai taip pat atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą esminio sutarties pažeidimo kriterijų.

15.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės argumentai ir teikiami įrodymai apie tai, jog ji parengė techninius darbo projektus, rūpinosi darbuotojų, reikalingų vykdant Rangos sutartį, darbo sutarčių sudarymu, turėjo techniką, reikalingą Rangos sutarties įvykdymui, neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, nurodė, jog ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl atsakovė turėjo pareigą su ieškove sudarytą Rangos sutartį nutraukti.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

16.       Ieškovė (apeliantė) UAB ,,Avadi“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti J. C.; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalį, pažeidė favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose. 

16.2.                      Teismas netinkamai įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ieškovė negalėjo laiku pradėti darbų. Pirma, paskutinis statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas tik 2022 m. spalio 14 d., todėl tik nuo šios dienos ieškovei atsirado objektyvios galimybės pradėti fizinius statybos darbus pagal Rangos sutartį. Antra, Rangos sutarties vykdymas buvo apsunkintas, kadangi atsakovė Pirkimo sąlygose netinkamai apibrėžė darbų apimtis. Trečia, darbų pradžia užtuko dėl to, nes atsakovė vilkino Rangos sutarties vykdymui reikalingų medžiagų derinimą. Ketvirta, ieškovė negalėjo pradėti realaus statybos darbų atlikimo, nes atsakovė nebuvo atlikusi nei pagal įstatymą, nei pagal Rangos sutartį privalomų įvykdyti veiksmų, kurie užtikrintų ieškovės statybos darbų atlikimo teisėtumą (perduoti statybvietes, tinkamai pranešti apie statybos darbų pradžią, perduoti ieškovei visų privalomųjų dokumentų, reikalingų statybos darbų atlikimo pradžiai, gauti FIDIC inžinieriaus žymą ,,Pritariu, statyti“).

16.3.                      Atsakovė nėra įvykdžiusi pareigos teismui pateikti įrodymus, kad iki Rangos sutarties įvykdymo termino pabaigos ieškovė nebus pajėgi atlikti Rangos sutartimi numatytų darbų. Priešingai, ieškovė pateikė duomenis, kad turi tiek materialinius, tiek žmogiškuosius išteklius, kurie būtų užtikrinę tinkamą tolimesnį Rangos sutarties įvykdymą.

16.4.                      Rangos sutartyje numatytų terminų praleidimas negali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė pati buvo numačiusi galimybę pratęsti Rangos sutarties terminus, tai leidžia teigti, kad konkrečių faktinių aplinkybių kontekste sutarties vykdymo terminų praleidimas atsakovei buvo priimtinas.

16.5.                      FIDIC inžinierius 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte nenustatė terminų, per kuriuos ieškovei besąlygiškai privalu pradėti darbų atlikimą. Inžinieriaus reikalavimas pradėti darbus nedelsiant akivaizdžiai prieštaravo Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.1 punkto nuostatoms, numačiusioms sutartinių įsipareigojimų vykdymui nustatyti pagrįstai tinkamą laiką. Be to, abstraktus tiek inžinieriaus, tiek atsakovės raštų dėl darbų pradėjimo turinys nesuponavo ieškovės pareigos imtis veiksmų, reaguojant į minėtus dokumentus, kadangi sąžiningas ieškovės Rangos sutarties reikalavimų laikymasis ir taip užtikrino jų įvykdymą per sutartyje nustatytus terminus.

16.6.                      Atsakovė negalėjo ieškovės 2022 m. spalio 5 d. rašto teiginių vertinti kaip ieškovės atsisakymo vykdyti Rangos sutartimi prisiimtas prievoles. Ieškovė savo prašymu iš esmės inicijavo derybas dėl Rangos sutarties kainos pakeitimo, bet tai nereiškia, kad derybų metu ieškovė nebūtų vykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų.

16.7.                      Teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties sąlygas. Rangos sutarties skirsnyje ,,Užsakovo reikalavimai“ 3.3 punkte buvo numatytas reikalavimas iki darbų pradžios turėti FIDIC inžinieriaus žymą „Pritariu, statyti“ ant kiekvieno techninių specifikacijų lapo ir kiekvieno projekto brėžinio. Šio reikalavimo nesilaikymas negali būti pateisinamas kitų normatyvinių dokumentų aiškinimu.

16.8.                      Teismas neįvertino atsakovės padarytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 12 ir 14 punktų, 18 straipsnio 7 dalies 2 punkto bei Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5 punkto pažeidimų. Atsakovei neįvykdžius įstatyminių pareigų, tiek FIDIC inžinieriaus, tiek atsakovės nurodymas ieškovei atlikti veiksmus, priešingus įstatymų reikalavimams, negali būti pripažįstamas teisėtu pagrindu vienašališkai nutraukti Rangos sutartį. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė netinkamai vykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo su atsakove pareigą, nes neinformavo atsakovės apie jai tenkančių privalomų veiksmų pagal įstatymą atlikimą. Atsakovės nesąžiningų veiksmų atlikimo teisinės pasekmės ir iš tokių veiksmų kylanti civilinė atsakomybė yra perkeliama ieškovei, kuri neteisėtų veiksmų neatliko.

16.9.                      Teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių Rangos sutarties nutraukimu ieškovei padaroma žala. Ieškovė buvo aktyvi ruošiant darbų projektinę dokumentaciją ir gaunant statybas leidžiančius dokumentus. Siekdama tinkamai įvykdyti sutartį, ieškovė įsigijo statybinių medžiagų. Be to, atsakovės vienašališkas Rangos sutarties nutraukimas atėmė iš ieškovės galimybes tikėtis naudingos patirties įgijimo. Toks ieškovės interesų nepagrįstas suvaržymas negali būti pateisinamas skundžiamo sprendimo argumentais, paremtais netinkamai įvertinant byloje surinktus faktinius duomenis.

16.10.                      Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. FIDIC inžinierius teikė ieškovei neteisėtus nurodymus, dėl ko atsakovė ir nutraukė Rangos sutartį su ieškove. Neteisėtų nurodymų pateikimas suponuotų FIDIC inžinieriaus civilinės atsakomybės atsiradimą.

16.11.                      Ginčo esmė bei jame dominuojantis viešasis interesas sąlygoja poreikį bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodiniame teismo posėdyje iš esmės būtų galima įsitikinti apeliacinio skundo teiginiais dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo. Tuo pačiu būtų išsamiai išsiaiškinti ir FIDIC inžinieriaus civilinės atsakomybės kilimo pagrindai bei šios atsakomybės taikymo ribos.

17.       Atsakovė UAB ,,Kauno vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

17.1.                      Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Rangos sutartį, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalies reguliavimą, nepažeidė favor contractus principo bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

17.2.                      Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ginčui neaktualiomis bei tikrovės neatitinkančiomis, išimtinai subjektyviai interpretuojamomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tariamai netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes.

17.3.                      Ieškovei nevykdant fizinių statybos rangos darbų, o iki Rangos sutarties 15 punkte numatyto darbų pabaigos termino likus itin trumpam terminui, atsakovė negavo ir objektyviai negalėjo tikėtis gauti iš Rangos sutarties to, ko tikėjosi. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, griežtas darbų įvykdymo terminų laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę.

17.4.                      Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad, nutraukus Rangos sutartį, ieškovė patirtų labai didelius nuostolius. Atsakovė už nurodytų techninių darbo projektų parengimą su ieškove atsiskaitė, sumokėdama Rangos sutartyje numatytą kainą. Be to, ieškovė, nevykdydama Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, negalėjo turėti lūkesčių nei dėl ieškovės teisių gynimo, nei dėl patirties įgijimo, vykdant Rangos sutartį.

17.5.                      Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų dėl fizinių statybos rangos darbų vykdymo pradėjimo, nepažeidė nei Statybos įstatymo, nei kitų statybų procesą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų, o ieškovė apeliaciniame skunde neįrodė priešingai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčius, taip pat ir kitas Rangos sutarties nuostatas. Teismas, vertindamas, kad ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, nesilaikė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.200 straipsnio, 6.691 straipsnio 1 dalies reguliavimą, vadovavosi aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais.

17.6.                      FIDIC inžinierius neturi savarankiškumo rangos teisiniuose santykiuose, kuomet yra sprendžiamas užsakovės ir rangovės ginčas. Skundžiamas sprendimas tiesiogiai negali paveikti FIDIC inžinieriaus teisių ir (ar) pareigų, todėl neegzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

17.7.                      Nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl ieškovės nurodomo absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

19.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė ginčą į bylą trečiojo asmens statusu neįtraukęs J. C. (FIDIC inžinieriaus (UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ vadovo)). Ieškovės vertinimu, inžinierius teikė ieškovei neteisėtus nurodymus, dėl ko atsakovė ir nutraukė Rangos sutartį, o neteisėtų nurodymų pateikimas suponuotų FIDIC inžinieriaus civilinės atsakomybės atsiradimą.

20.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 29 d. žodinio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi netenkino ieškovės prašymo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti J. C., nenustatęs, kad sprendimas gali turėti įtakos J. C. teisėms ir (ar) pareigoms.

21.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomi atvejai, kuomet teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

22.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą sprendimas laikomas absoliučiai negaliojančiu ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑123‑823/2022).

23.       Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovė, FIDIC inžiniere buvo paskirta UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ kaip juridinis asmuo, o J. C. yra UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ vadovas. J. C., kaip UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ vadovas, teikdavo ir pasirašydavo raštus UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ vardu, kuriais ieškovei buvo teikiami nurodymai, tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, jog UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ vardu ieškovės (rangovės) ir atsakovės (užsakovės) susirinkimuose dalyvaudavo ir kitas UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ atstovas – G. T. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiamu sprendimu negalėjo būti pasisakyta konkrečiai dėl J. C. teisių ir (ar) pareigų, nes jis veikė FIDIC inžinierės UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ vardu. 

24.       Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas, dėl to statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami atitinkamai kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutarties sutartinių ar įstatyminių prievolių bei atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

25.       Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovės (atsakovės) atstovas, todėl sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovės. Skundžiamu sprendimu išsprendus ginčą tarp statybos rangos šalių nebuvo nuspręsta dėl FIDIC inžinieriaus teisių ir (ar) pareigų. 

26.       Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

27.       Šiame kontekste pabrėžtina, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą apeliacinės instancijos teisme ir žodinio bylos nagrinėjimo

29.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu J. C. bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kviesti į žodinį teismo posėdį liudytojus. Ieškovės vertinimu, ginčo esmė bei joje dominuojantis viešasis interesas sąlygoja poreikį apeliacinio skundo argumentus paaiškinti žodžiu. Be to, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės būtų galima įsitikinti absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu, išsiaiškinti FIDIC inžinieriaus civilinės atsakomybės kilimo pagrindus bei šios atsakomybės taikymo ribas.

30.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, asmuo gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, jei laikomasi proceso stadijos ribojimo (iki baigiamųjų kalbų pradžios) taisyklės bei nustatoma, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos to asmens teisėms ar pareigoms. Kaip minėta, apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo, o atlikti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, kuriai reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į CPK 47 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimą ir ribotą apeliacijos proceso paskirtį, darytina išvada, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020). Be to, pagrindo įtraukti į bylą J. C. trečiojo asmens statusu nėra ir dėl šios nutarties 23, 25 punktuose nurodytų motyvų. 

31.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Ieškovės prašymu nėra pagrindžiama, kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Aplinkybė, kad ginčas susijęs su viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimu, taip pat savaime nesudaro pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo išsamiai galėjo pasisakyti teikdama savo poziciją raštu. Be to, kaip nustatyta pirmiau, šiuo atveju neegzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, kurio aplinkybių išsiaiškinimo būtinybe ieškovė grindė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvyko trys žodiniai posėdžiai, kurių metu ieškovė turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją žodžiu bei teikti prašymus teismui dėl liudytojų apklausos. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos apeliacinėje instancijoje netenkinamas.

 

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

33.       Atsakovė UAB ,,Kauno vandenys“ 2021 m. vasario 4 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą pirkimą Nr. 530790 „Buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklų statyba Rokuose ir Panemunėje pagal VIPA programą“.

34.       Pirkimo sąlygų 9 punkte buvo numatyta, kad Pirkimo objektas – buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimo darbai. Darbų apimtį sudaro projektavimas ir statyba, visų kitų reikalingų darbų atlikimas bei technologinio proceso užtikrinimui reikalingų įrengimų, medžiagų ir kitų statybos produktų tiekimas ir sumontavimas, visus darbus atliekant iki galo, įskaitant išbandymą ir perdavimą eksploatuoti perkančiajam subjektui (užsakovui (statytojui)). Darbų apimtis – apie 12,73 km nuotekynės (savitakinių ir slėginių) tinklų (įskaitant išvadus), ir apie 8,59 km vandentiekio tinklų (įskaitant įvadus). Preliminariai numatyta, kad reikės įrengti apie 10 nuotekų siurblinių (buitinių nuotekų siurblines (jų skaičių) tiekėjas įsivertina pats).

35.       Pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, įskaitant kartu su Pirkimo sąlygomis paskelbtas buitinių nuotekų ir geriamojo tinklų schemas, buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklai turėjo būti suprojektuoti ir įrengti trijose atskirose Kauno seniūnijose: 1) Petrašiūnų seniūnijoje ((duomenys neskelbtini).); 2) Dainavos seniūnijoje ((duomenys neskelbtini).); 3) Panemunės seniūnijoje ((duomenys neskelbtini)).

36.       Ieškovei laimėjus pirkimą, 2021 m. lapkričio 26 d. ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) sudarė Rangos sutartį Nr. 05-378-2021 ,,Buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklų statyba Rokuose ir Panemunėje pagal VIPA programą“.

37.       Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 8.1 punktas numato, kad inžinierius per septynias dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos turi informuoti rangovą ir užsakovą apie numatomą darbo pradžios datą. Rangos sutarties 3 punkte numatyta, kad rangovas įsipareigoja užsakovui tinkamai atlikti ir baigti darbus per 15 mėn. nuo darbo pradžios bei ištaisyti bet kuriuos jų defektus, laikantis sutarties ir CK nuostatų. Esant nenumatytoms, nuo šalių nepriklausančioms aplinkybėms, tokioms kaip nepalankios klimatinės sąlygos, kitų institucijų nesuteikti leidimai, nepriimti ar vilkinami sprendimai, derinimai, priimti nauji sprendimai, teisės aktų pasikeitimai, darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas, vieną kartą, bet ne ilgiau kaip 4 mėn. Nustatytas pranešimo apie defektus laikas – 365 d.; laikas atlikimo pažymos išdavimui – 28 d. po pranešimo apie defektus laiko pabaigos. Numatoma bendra sutarties trukmė – 28 mėn.

38.       FIDIC inžinierius UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2021 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 332 informavo Rangos sutarties šalis, kad darbų pradžios data nustatoma 2021 m. gruodžio 15 d. Darbai visa apimtimi turėjo būti atlikti per 15 mėn. nuo darbų pradžios, t. y. iki 2023 m. kovo 15 d.

39.       Ieškovė 2022 m. sausio 18 d. atsakovei pateikė kalendorinį darbų vykdymo ir mokėjimo grafikus. Pagal darbų vykdymo grafiką ieškovė numatė trijų statybą leidžiančių dokumentų gavimą: pirmo statybos leidimo (Dainavos seniūnijoje) gavimo data numatyta 2022 m. birželio 15 d.; antro (Petrašiūnų seniūnijoje) – 2022 m. birželio 28 d.; trečio (Panemunės seniūnijoje) – 2022 m. liepos 15 d.

40.       Ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, parengė tris techninius darbo projektus: 1) techninį darbo projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), Dainavos sen., Kauno m., statybos projektas“ Nr. PP-21-48/1-XX-TDP; 2) techninį darbo projektą „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), Petrašiūnų sen., Kauno m., statybos projektas“ Nr. PP‑21‑48‑XX-TDP; 3) techninį darbo projektą „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), Panemunės sen., Kauno m., statybos projektas“ Nr. PP‑21‑48/2‑XX-TDP. Pagal techninius darbo projektus buvo gauti trys statybas leidžiantys dokumentai: 1) 2022 m. birželio 23 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal projektą Petrašiūnų seniūnijoje; 2) 2022 m. birželio 29 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal projektą Dainavos seniūnijoje; 3) 2022 m. spalio 14 d. buvo išduotas statybos leidimas pagal projektą Panemunės seniūnijoje.

41.       FIDIC inžinierius 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 288 ieškovei nurodė, kad, įvertinus faktinę rangos darbų eigą pagal atliktų darbų aktus, konstatuojamas ženklus atsilikimas nuo patvirtinto darbų vykdymo grafiko ir patvirtinto mokėjimų srautų grafiko pagal Konkrečiųjų Rangos sutarties sąlygų 14.4 punktą. Inžinierius nurodė nedelsiant pradėti vykdyti fizinius statybos rangos darbus, kadangi statybos leidimai nurodytų darbų vykdymui Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose buvo išduoti 2022 m. birželio 23 d. ir 2022 m. birželio 29 d. Inžinierius nurodė, kad ieškovei nevykdant šio nurodymo, atsakovė įgis teisę inicijuoti Rangos sutarties nutraukimo procedūrą pagal Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčius. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (32-8.128) 08-3115-2022 kreipėsi į ieškovę, kuriame prašė pradėti vykdyti fizinius statybos rangos darbus iki prasidedant šaltajam metų sezonui.

42.       Ieškovė 2022 m. spalio 5 d. atsakovei pateikė prašymą Nr. 214, kuriame nurodė, kad sutarties įvykdymas pabrango apie 25 proc. Tai įvyko ne dėl ieškovės kaltės ar prisiimtos rizikos, to nebuvo galima numatyti, tad sutarties vykdymas ir šalių pusiausvyra pasikeitė iš esmės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė padidinti sutarties kainą. Nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovė negalės ir (ar) nenorės koreguoti sutarties kainos, ieškovė bus priversta nutraukti sutartį.  

43.       Atsakovė išsiuntė ieškovei 2022 m. spalio 14 d. raštą Nr. (32-18.5 Mr) 08-3344-202 „Dėl 2021 m. lapkričio 26 d. rangos sutarties Nr. 05-378-2021 nutraukimo“. Atsakovė minėtame rašte, be kita ko, nurodė, kad rangovė iš dalies užbaigė projektavimo etapą (gavo statybas leidžiančius dokumentas Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose), tačiau iki darbų pabaigos likus 5 mėn. rangovė nepradėjo fizinių statybos rangos darbų vykdymo. Rangovė ne tik nepradėjo faktinio statybos rangos darbų vykdymo, tačiau taip pat elgiasi itin pasyviai ir nebendradarbiauja su užsakove, nereaguoja nei į užsakovės, nei į FIDIC inžinieriaus raginimus nedelsiant pradėti tinkamai vykdyti sutartį. Atsakovė pažymėjo, kad rangovė, nevykdydama statybos rangos darbų, padarė esminį Rangos sutarties pažeidimą, o užsakovė tokiu būdu įgijo teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį dėl esminio rangovės pažeidimo tiek CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu, tiek Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčių pagrindais. Rangos sutarties nutraukimas įsigalioja nuo 2022 m. spalio 29 d.

44.       Ieškovė 2022 m. spalio 21 d. pranešime Nr. 224 atsakovei nurodė, kad laiko darbų atlikimui yra pakankamai, tik yra klausimas dėl išaugusių medžiagų ir darbų kainų, kurį ieškovė prašo aptarti.

45.       Ieškovės, FIDIC inžinieriaus ir atsakovės susirinkimo, vykusio 2022 m. spalio 25 d., metu  buvo sutarta, kad ieškovė iki 2022 m. spalio 27 d. atsakovei pateiks dokumentus, pagrindžiančius ieškovės prašymą dėl Rangos sutarties kainos padidinimo. Ieškovė 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. 225 pateikė atsakovei pagrindinių medžiagų kainų pokyčio žiniaraštį bei darbo užmokesčio priskaitymus 2021 m. ir 2022 m. birželio mėn.

46.       Atsakovė 2022 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. (38-18.5 Mr) 08-3577-2022 ieškovei nurodė, kad, įvertinusi ieškovės pateiktus dokumentus ir tai, jog ieškovė ir toliau nesiėmė aktyvių veiksmų dėl fizinių statybos rangos darbų vykdymo pradėjimo, savo pozicijos dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo nekeičia.

Dėl Rangos sutarties nutraukimo pagrindų

47.       Ginčo atveju Rangos sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu, todėl šalių teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) nuostatos.

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo. Vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia, taigi tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimą, papildomų darbų pirkimą, viešojo pirkimo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).6

49.       VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje, PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pagal to paties VPĮ 90 straipsnio 3 dalį (PĮ 98 straipsnio 3 dalį) pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.

50.       VPĮ (PĮ) – lex specialis (specialusis teisės aktas) viešųjų pirkimų srityje; kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad VPĮ (PĮ) yra nustatyti specialūs vienašališko viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai, tačiau pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį (PĮ 98 straipsnio 3 dalį) vienašališkas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašališko sutarties nutraukimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. dalinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑261‑469/2021).

51.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016).

52.       Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

53.       Remiantis kasacinio teismo praktika, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausias esminio pažeidimo kriterijus įtvirtintas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑312‑1075/2018; 2021 m. lapkričio 11 d. dalinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑261-469/2021).

54.       Kaip minėta, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑596‑313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑312‑1075/2018). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).

55.       Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teismai, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir, atsižvelgdami į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, taip pat ir konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑220‑969/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais galimos faktinės situacijos, kai sutartis gali būti nutraukta skirtingais pagrindais, t. y. tiek vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais esminio sutarties pažeidimo vertinamaisiais kriterijais, tiek sutartyje šalių aptartais konkrečiais sutarties pažeidimo (paprastai, bet nebūtinai, esminio) atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Praktikoje neretai galimos situacijos, kai šalių aptarti konkretūs pažeidimo atvejai atitinka ir įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo vertinamuosius kriterijus. Kadangi abiem atvejais naudodama šį savigynos būdą nukentėjusi šalis siekia to paties tikslo – nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, šie nutraukimo pagrindai vienas kitam neprieštarauja. Todėl, esant įstatyme ir sutartyje įtvirtinto vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų sutapčiai, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę grįsti savo reikalavimą (ir pranešimą ne teismo tvarka) nutraukti sutartį tiek vienu iš šių pagrindų, tiek jais abiem. Kai sutartis ne teismine tvarka nutraukta remiantis abiem pagrindais, o sutartį pažeidusi šalis ginčija nutraukimo teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar sutarties nutraukimo metu egzistavo bent vienas iš šių sutarties nutraukimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. dalinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021 81 punktas).

57.       Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.1 punkte nurodyta, kad, jeigu rangovas nevykdo kurių nors sutartinių įsipareigojimų, inžinierius gali rangovui nurodyti, apie tai pranešdamas raštu, įvykdyti įsipareigojimus ir juos įgyvendinti per pagrįstai tinkamą laiką. Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkte nurodyta, kad užsakovui turi būti suteikiama teisė nutraukti Rangos sutartį, jeigu rangovas: (a) nevykdo Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2 punkto (Atlikimo užtikrinimas) nuostatų arba nevykdo 15.1 punkto (Nurodymas pataisyti) reikalavimų; (b) nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį. 

58.       Iš atsakovės 2022 m. spalio 14 d. pranešimo apie Rangos sutarties nutraukimą matyti, kad atsakovė Rangos sutartį nutraukė remdamasi Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a papunkčio (rangovė nevykdė inžinieriaus reikalavimo pradėti fizinius statybos rangos darbus) ir 15.2 punkto b papunkčio (rangovė nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį) pagrindais, taip pat ir CK 6.217 straipsnio pagrindu (dėl esminio sutarties pažeidimo – fizinių statybos rangos darbų nepradėjimo).

59.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, kad atsakovė, remdamasi Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a ir b papunkčiais, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Įvertinęs neįvykdytų darbų apimtį bei terminą, teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė turėjo pagrindą manyti, jog ji negaus to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, o tai taip pat atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą esminio pažeidimo kriterijų.

Dėl Rangos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

60.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalį, pažeidė favor contractus principą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, neteisingai aiškino Rangos sutarties sąlygas bei netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

61.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė iki Rangos sutarties nutraukimo nebuvo pradėjusi vykdyti fizinių statybos rangos darbų Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose, nors statybas leidžiantys dokumentai buvo gauti dar 2022 m. birželio mėn. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad ji statybos rangos darbų laiku negalėjo pradėti dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, netinkamo atsakovės bendradarbiavimo, vykdant sutartį, ir (ar) atsakovės nesąžiningų veiksmų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, ieškovės argumentus, kad fizinių statybos rangos darbų ieškovė negalėjo pradėti dėl atsakovės veiksmų, atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ieškovė negalėjo laiku pradėti darbų.

62.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑200‑219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

63.       Ieškovės vertinimu, atsakovė, organizuodama Pirkimą, netinkamai nurodė darbų apimtis, todėl šios aplinkybės teismo turėjo būti įvertintos kaip dariusios tiesioginę įtaką darbų eigai. Paskutinis statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas tik 2022 m. spalio 14 d., todėl tik nuo šios dienos ieškovei atsirado objektyvios galimybės pradėti fizinius statybos darbus pagal Rangos sutartį. 

64.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Pirkimo sąlygų 9 punkte buvo nurodyta, jog Rangos sutarties objekto darbai apėmė, įskaitant, bet neapsiribojant, buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklų projektavimą ir statybą Petrašiūnų, Dainavos ir Panemunės seniūnijose. Pirkimo dokumentuose nebuvo aptartos aplinkybės dėl reikalingų techninių darbo projektų ir statybą leidžiančių dokumentų skaičiaus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė savaime neturėjo įtakos statybos darbų atlikimo Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose pradžiai. Ieškovė atsakovei 2022 m. sausio 18 d. pati pateikė darbų atlikimo grafiką, kuriame numatė trijų statybą leidžiančių dokumentų gavimą. Iš kartu su Pirkimo dokumentais pateiktų buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklų schemų matyti, kad Dainavos, Petrašiūnų ir Panemunės seniūnijų teritorijos yra išsidėsčiusios skirtingose Kauno miesto teritorijos vietose, todėl darbų vykdymas vienoje seniūnijoje nepriklauso nuo darbų vykdymo ir (ar) statybą leidžiančių dokumentų gavimo kitoje seniūnijoje. Ieškovė taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad statybos darbai Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose negalėjo būti pradėti iki tol, kol nebuvo negauti statybas leidžiantys dokumentai visose trijose seniūnijose. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad objektyvios galimybės ieškovei pradėti vykdyti statybos rangos darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose atsirado tik 2022 m. spalio 14 d., gavus statybas leidžiantį dokumentą Panemunės seniūnijoje.

65.       Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2022 m. birželio 22 d. ieškovė, atsakovė ir FIDIC inžinierius pasirašė Pakeitimo nurodymą Nr. 1 prie Rangos sutarties dėl papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti Pirkimo dokumentuose – buitinio nuotakyno projektavimo, įrengimo ir išpildomosios dokumentacijos, įskaitant ir kadastrinių matavimų parengimą, Panemunės seniūnijoje esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (32.8.158)08-3032-2022 informavo FIDIC inžinierių ir ieškovę, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovus tam, jog jie įregistruotų servitutus privačiuose sklypuose (gatvėse) ir būtų visiškai įgyvendinta Rangos sutartis. Rašte nurodoma, kad visoms minėtoms gatvėms buvo pradėtos servituto rengimo procedūros, išskyrus (duomenys neskelbtini). Atsakovė, įsivertinusi visas aplinkybes, prašė inžinieriaus parengti pakeitimo nurodymą pagal Rangos sutarties Bendrųjų ir Konkrečių sąlygų nuostatas, atėmus (duomenys neskelbtini) iš bendros Rangos sutarties vertės. 

66.       Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutų nustatymo privačiuose žemės sklypuose ir papildomų darbų vykdymo klausimai, kurių, kaip pažymi ieškovė, ji negalėjo įsivertinti pagal Pirkimo dokumentus, iškilo buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklų projektavimo Panemunės seniūnijoje etape. Sutiktina su ieškove tuo aspektu, kad papildomų darbų ir servitutų nustatymo klausimai lėmė, kad statybas leidžiančio dokumento gavimas Panemunės seniūnijoje užtruko ilgiau, nei kad buvo numatyta darbų atlikimo grafike. Visgi, kaip nustatyta pirmiau šioje nutartyje, aplinkybė, kad Panemunės seniūnijoje nebuvo gautas statybas leidžiantis dokumentas, nepateisina ieškovės delsimo pradėti statybos rangos darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl darbų apimties kaitos Rangos sutarties vykdymo metu taip pat neturėjo įtakos statybos rangos darbų atlikimo Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijoje pradžiai.

67.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad statybos rangos darbų pradžiai įtakos turėjo tai, kad atsakovė vilkino Rangos sutarties vykdymui reikalingų medžiagų derinimą ir medžiagas šalys galutinai suderino tik 2022 m. liepos 14 d.

68.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 119 pateikė atsakovei medžiagų, kurias planavo naudoti vykdydama Rangos sutartį, sąrašą. Atsakovė 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. (32-8.128)08-1850-2022 pateikė ieškovei pastabas dėl Rangos sutarties vykdymo metu planuojamų naudoti medžiagų neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Atsakovė minėtame rašte prašė ieškovę skubos tvarka pateikti buitinių nuotekų siurblinių gamintoją (-us), kurio (-ių) produkciją planuojama naudoti vykdant Rangos sutartį. Ieškovė 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 127, atsižvelgdama į atsakovės pastabas, pakartotinai pateikė suderinti planuojamų naudoti medžiagų ir įrenginių sąrašą bei eksploatacinių savybių deklaracijas, sertifikatus. Atsakovė 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. (32‑8.128)08‑1971‑2022 daliai medžiagų pritarė (pateikė suderinimą), o dėl dalies medžiagų nurodė ieškovei skubos tvarka pateikti trūkstamą dokumentaciją, susiderinti medžiagų gamintojus ir pradėti fizinius darbus. Ieškovė 2022 m. liepos 11 d. raštu Nr. 161 pateikė atsakovei pagal pastabas patikslintą Rangos sutarties vykdymo metu planuojamų naudoti medžiagų sąrašą. Atsakovė 2022 m. liepos 14 d. raštu Nr. (32‑8.128)08-2285-2022 pateikė ieškovei suderinimą visoms medžiagoms.

69.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, derindama Rangos sutarties vykdymui reikalingas medžiagas (įrangą), veikė operatyviai. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovės pastabos ieškovei dėl medžiagų (įrangos) buvo nepagrįstos. Pažymėtina, kad net ir galutinai suderinus medžiagas (2022 m. liepos 14 d.), ieškovė nepradėjo statybos rangos darbų vykdymo Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose, todėl ieškovės argumentai dėl užtrukusios medžiagų derinimo įtakos rangos darbų pradžiai atmestini, kaip nepagrįsti.

70.       Ieškovė taip pat teigia, kad ji negalėjo pradėti realaus statybos darbų atlikimo, nes atsakovė nebuvo atlikusi nei pagal įstatymą, nei pagal Rangos sutartį privalomų įvykdyti veiksmų, kurie užtikrintų ieškovės statybos darbų atlikimo teisėtumą (perduoti statybvietes, tinkamai pranešti apie statybos darbų pradžią, perduoti ieškovei visus privalomus dokumentus, reikalingus statybos darbų atlikimo pradžiai, gauti inžinieriaus žymą ,,Pritariu, statyti“). 

71.       Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑29/2014). Bendradarbiavimas – tai abiejų šalių aktyvūs ir koordinuoti tarpusavio veiksmai siekiant sutarties tikslo, t. y. abipusės gausimos naudos iš sutarties tinkamo įvykdymo; netinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas, t. y. jos neįgyvendinimas, gali lemti, kad sutarties tikslas – jos tinkamas įvykdymas – nebus pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

72.       Byloje nustatyta, kad atsakovė nebuvo atlikusi Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 14 punkte, 18 straipsnio 7 dalies 2 punkte bei Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5 punkte numatytų statytojos (užsakovės) pareigų Statybos inspekcijai pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovę, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, perduoti rangovei priėmimo–perdavimo aktu statybvietę bei statybos darbų žurnalą. Visgi, įvertinusi šalių tarpusavio komunikaciją, taip pat Rangos sutarties šalių ir FIDIC inžinieriaus susirinkimų protokolus, teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė būtų kėlusi klausimą ir (ar) informavusi atsakovę, jog ji negali pradėti vykdyti fizinių statybos rangos darbų Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose dėl užsakovės (statytojos) pirmiau aptartų pareigų neįvykdymo. Ieškovės argumentai, kad ji fizinių statybos rangos darbų nepradėjo dėl atsakovės pareigų nevykdymo, vertinami kaip nepateisinantys delsimo pradėti darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose, nes ieškovė jais nesirėmė Rangos sutarties vykdymo metu, juolab atsižvelgiant į tai, jog inžinierius ieškovei teikė tiesioginius nurodymus nedelsiant pradėti fizinius statybos rangos darbus.

73.       Rangos sutarties III skyriaus ,,Užsakovo reikalavimai“ 1 skirsnio ,,Bendrieji reikalavimai“ 4 punkte numatyta, kad pagrindiniai darbai susideda iš, be kita ko, projektinių pasiūlymų, nustatytų Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Rangos sutarties III skyriaus ,,Užsakovo reikalavimai“ 5 skirsnio ,,Specialūs Užsakovo reikalavimai“ 3.3 papunktyje numatyta, kad projektą rangovas privalo paruošti pagal, be kita ko, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Pradėti statybos darbus galima tik gavus statybą leidžiantį dokumentą, reikiamus leidimus žemės kasimo darbams bei gavus inžinieriaus žymą „Pritariu, statyti“ ant kiekvieno techninių specifikacijų lapo ir kiekvieno projekto brėžinio. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 punkte nurodyta, kad darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą. Reglamento 9.2 papunktyje nurodyta, kad kitas projektuotojas gali rengti darbo projektą, jei statybos darbai perkami kartu su projektavimo darbais (pagal statytojo parengtą techninį projektą) ir statybos rangovas atrenkamas konkurso būdu. Reglamento 57 punkte nurodyta, kad kai reglamento 9.2 papunktyje nurodytu atveju darbo projektą rengia kitas projektuotojas, darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams) statinio techninio projekto vadovas ir darbo projekto architektūrinės dalies darbo brėžiniams statinio techninio projekto architektūrinės dalies vadovas pritaria pasirašydami ir pažymėdami žyma „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius, atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius) rangovas gali vykdyti statybos darbus.

74.       Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad FIDIC inžinieriaus žyma „Pritariu, statyti“ yra aktuali tik tuo atveju, jeigu darbo projektą rengia kitas projektuotas (t. y. darbo projektas rengiamas pagal statytojo parengtą techninį projektą), todėl šiuo atveju, rangovei parengus ir techninius projektus, ir statybos projektus, FIDIC inžinieriaus žyma „Pritariu, statyti“ nebuvo reikalinga tam, kad ieškovė galėtų pradėti fizinius statybos rangos darbus pagal statybą leidžiančius dokumentus. Priešingai nei nurodo ieškovė, ši išvada daroma ne paneigiant Rangos sutarties nuostatas, o sistemiškai jas aiškinant kartu su statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Kita vertus, ieškovė Rangos sutarties vykdymo metu taip pat nekėlė klausimo dėl inžinieriaus žymos gavimo būtinumo ir šiuo argumentu nesirėmė, gavusi atsakovės ir inžinieriaus raštus pradėti fizinius statybos rangos darbus.

75.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors iš esmės byloje nustatytos aplinkybės ir dėl atsakovės netinkamo veikimo (pvz., atsakovė nenurodė Pirkimo dokumentuose duomenų apie tai, kad privačiuose žemės sklypuose Panemunės seniūnijoje reikės spręsti servituto nustatymo klausimą), šios aplinkybės nelėmė ieškovės Rangos sutarties pažeidimo – fizinių statybos rangos darbų nevykdymo (nepradėjimo vykdyti) Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose darbų atlikimo grafike nustatytais terminais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, paaiškinimais ir bylos įrodymų visuma, pagrįstai nekonstatavo aplinkybių, kurios šiuo atveju objektyviai pagrįstų ieškovės negalimumą pradėti vykdyti fizinius statybos rangos darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose ir tokiu būdu pateisintų sutarties netinkamą vykdymą. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai.

76.       Ieškovė, teigdama, kad vienašalis Rangos sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, nurodo, jog FIDIC inžinierius 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte nenustatė terminų, per kuriuos ieškovė privalėjo pradėti vykdyti fizinius statybos rangos darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose. Iš aptariamo inžinieriaus rašto turinio matyti, kad inžinierius įpareigojo ieškovę darbus pradėti nedelsiant. Nors minėtame inžinieriaus rašte neapibrėžti konkretūs terminai įpareigojimui dėl statybos rangos darbų pradėjimo, ieškovė, kuriai, be kita ko, kaip nuolat viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiai ir statybos verslu užsiimančiai savo srities profesionalei keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015), iki pat Rangos sutarties nutraukimo įsigaliojimo (2022 m. spalio 29 d.) nesiėmė veiksmų dėl statybos rangos darbų pradėjimo, taip pat neinformavo inžinieriaus ir (ar) atsakovės apie ketinimą pradėti darbus ir (arba) priežastis, dėl kurių ji negali darbų pradėti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo inžinieriaus nurodymų pradėti vykdyti darbus 2022 m. rugsėjo 23 d. iki Rangos sutarties nutraukimo įsigaliojimo (2022 m. spalio 29 d.) praėjo daugiau nei mėnesis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovei buvo suteiktas protingas laikas pradėti statybos rangos darbus ir (ar) bent jau paruošiamuosius jų veiksmus.

77.       Taigi, nenustačius objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėjo pradėti vykdyti statybos rangos darbų Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad FIDIC inžinieriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodyto įpareigojimo pradėti vykdyti fizinius statybos rangos darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose nevykdymas laikomas sutarties pažeidimu pagal Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto a papunktį.

78.       Minėta, kad ieškovė, gavusi inžinieriaus ir atsakovės raštus, raginančius pradėti fizinius statybos rangos darbus, 2022 m. spalio 5 d. pateikė pretenziją dėl Rangos sutarties kainos padidinimo ir nurodė, jog tuo atveju, jei atsakovė nesutiks padidinti sutarties kainos, ieškovė bus priversta inicijuoti sutarties nutraukimą. Ieškovės vertinimu, atsakovė negalėjo ieškovės 2022 m. spalio 5 d. rašto teiginių vertinti kaip ieškovės atsisakymą vykdyti Rangos sutartimi prisiimtas prievoles. 

79.       Pažymėtina, kad nei po atsakovės ir inžinieriaus nurodymų pradėti fizinius statybos rangos darbus, nei po atsakovės 2022 m. spalio 14 d. rašto dėl vienašalio sutarties nutraukimo, nei derybų dėl sutarties kainos metu, ieškovė nepradėjo vykdyti darbų ir nenurodė atsakovei aplinkybių, kurios trukdytų pradėti darbus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, remiantis CK 6.204 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, jog sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, tačiau kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą, ieškovė, net ir tapus Rangos sutarties įvykdymui sudėtingesniam dėl jos 2022 m. spalio 5 d. rašte nurodytų priežasčių, privalėjo toliau vykdyti Rangos sutartį ir pradėti vykdyti fizinius rangos darbus Petrašiūnų ir Dainavos seniūnijose. Ieškovei nepradėjus vykdyti fizinių statybos rangus darbų, taip pat 2022 m. spalio  5 d. rašte aiškiai nurodžius, kad, atsakovei nesutikus padidinti sutarties kainos, ji inicijuos sutarties nutraukimą, atsakovė turėjo pagrįsta pagrindą manyti, kad ieškovė esamomis sąlygomis Rangos sutarties nevykdys.

80.       Nepagrįstu laikomas ieškovės argumentas, kad atsakovei buvo priimtinas Rangos sutarties ir darbų atlikimo grafiko terminų praleidimas, nes sutartyje buvo numatyta galimybė pratęsti darbų atlikimo terminus. Rangos sutarties 15 punkte iš tiesų buvo numatyta, kad esant nenumatytoms, nuo šalių nepriklausančioms aplinkybėms, tokioms, kaip nepalankios klimatinės sąlygos, kitų institucijų nesuteikti leidimai, nepriimti ar vilkinami sprendimai, derinimai, priimti nauji sprendimai, teisės aktų pasikeitimai, darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas vieną kartą, bet ne ilgiau kaip 4 mėn. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovė nepateikė ir atsakovė nepatvirtino naujo darbų atlikimo grafiko, todėl ieškovė turėjo laikytis savo pačios sudarytame 2022 m. sausio 18 d. darbų atlikimo grafike nurodytų terminų.

81.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkimo sąlygų 10 punkte buvo numatyta, jog Pirkimas vykdomas siekiant įgyvendinti projektą „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra Kauno mieste“, planuojamą įgyvendinti pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-VIPA-T-024 priemonę „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“ (toliau – Projektas). Projekto veiklos turėjo būti įgyvendintos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovei iki nurodyto termino neįgyvendinus Projekto veiklų, Europos Sąjungos finansavimas prarandamas. Taigi, darbų atlikimo terminas atsakovei turėjo esminę reikšmę. Gi pagal ieškovės parengtą grafiką ieškovė faktinius statybos darbus Dainavos seniūnijoje turėjo pradėti vykdyti dar 2022 m. birželio 16 d., o Petrašiūnų seniūnijoje – 2022 m. birželio 28 d., t. y. darbų atlikimui buvo numatyti 9 mėn. (iki 2023 m. kovo 15 d.). Atsižvelgus į tai, kad 2022 m. spalio mėn., t. y. iki numatytos darbų pabaigos likus 5 mėn., darbai net nebuvo pradėti vykdyti, o ieškovė nepateikė atnaujintų darbų grafikų, nenurodė aplinkybių dėl kliūčių pradėti darbus, taip pat įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ne visus statybos rangos darbus galima atlikti šaltojo sezono metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė taip pat turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog iki Rangos sutartyje numatytos datos darbai atlikti nebus. 

82.       Apibendrinant aptartus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė aiškiai išreiškė ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį ir tai laikoma sutarties pažeidimu pagal Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto b papunktį. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios nutarties 81 punkte nurodytos aplinkybės atitinka esminio sutarties pažeidimo kriterijų, numatytą CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuris pagal teismų praktiką laikomas svarbiausiu esminio sutarties pažeidimo kriterijumi (žr. šios nutarties 53 punktą).

83.       Ieškovės motyvai, kad atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog ieškovė bus nepajėgi iki Rangos sutarties įvykdymo termino pabaigos atlikti Rangos sutartimi numatytus darbus, atmetami, nes, nustačius ieškovės Rangos sutarties pažeidimą, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį.

84.       Net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

85.       Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Vis dėlto šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013). Kaip minėta, teismai, spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be kita ko), dėl sutarties vykdymo ir (ar) nutraukimo, turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir atsižvelgti į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑220‑969/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

86.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustačius Sutarties pažeidimo sąlygas, numatytas Sutartyje, kurios savo turiniu atitinka ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies esminį pažeidimą, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ginčo santykiuose su ieškove prioritetą teikti bendradarbiavimo pareigai, kadangi atsakovei kilo pareiga nutraukti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 91 straipsnis, PĮ 99 straipsnis) būtent dėl šios sutarties pobūdžio – viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, o sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, kuris savo turiniu atitinka ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies esminį pažeidimą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, įvertinant nustatytas aplinkybes, neturėjo būti teikiamas prioritetas favor contractus principui, ypač atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, o jos nutraukimas reglamentuojamas ir imperatyvių VPĮ (PĮ) normų. Aptartos pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

87.       Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės argumentai apie tai, kad ji buvo aktyvi ruošiant darbų projektinę dokumentaciją, įsigijo statybinių medžiagų, neteko galimybės tikėtis naudingos patirties įgijimo, neturi teisinės reikšmės, nustačius, jog atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį.

88.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė sutarties nutraukimą pagal sutarties sąlygas ir dėl esminio jos pažeidimo reglamentuojančias teisines nuostatas bei statybos teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, neteisingai aiškino Rangos sutarties nuostatas, netinkamai taikė byloje aktualią teismų praktiką ar pažeidė favor contractus principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį pagal nustatytas sąlygas, kurios savo turiniu atitinka ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies esminį pažeidimą, todėl ieškinys pagrįstai atmestas.

89.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

90.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

91.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

92.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 808 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą rekomenduojamą išlaidų dydį.

93.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Detalūs kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį, nurodyti Rekomendacijose (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų II skyriaus 7 punkte nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

94.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3‑330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

95.       Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad byla itin sudėtinga, reikalaujanti išskirtinių specialių žinių ir (ar), jog byloje buvo sprendžiami iš esmės savo turiniu nauji teisiniai klausimai, todėl nėra pagrindo atsakovei priteisti Rekomendacijas viršijančias bylinėjimosi išlaidas. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, suteikta ir apmokėta 2023 m. III ketvirtį, todėl apskaičiuojant jos maksimalų dydį atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 1 959,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteisiama suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 547,87 Eur. Nurodytų motyvų pagrindu, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 2 547,35 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, o likusi prašymo dalis netenkinama.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Avadi“, juridinio asmens kodas 300008288, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 2 547,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                Jadvyga Mardosevič

 

 

Irmantas Šulcas

 

 

Tomas Venckus