Administracinė byla Nr. AS525-516/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01326-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ skundą atsakovui Privatizavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? ir UAB) „Baltisches Haus“ su skundu (b. l. 1?2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Privatizavimo komisijos 2013 m. vasario 8 d. (protokolo Nr. 2V-3(652) sprendimą „Dėl nepritarimo pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ (toliau – ir Sprendimas).

Teigė, kad Sprendimas, kuriuo nuspręsta nepritarti prekybos centro patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui (nors pareiškėjas buvo vienintelis potencialus pirkėjas, dalyvavo valstybės įmonės Valstybės turto fondas skelbtose derybose, buvo suderintas privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektas), buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1394 patvirtintuose Privatizavimo komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) numatytas procedūras, nes nepakako už Sprendimo balsuojančių komisijos narių (už vieną ar kitą sprendimą turi balsuoti ne mažiau kaip 7 komisijos nariai, nagrinėjamu atveju posėdyje išvis dalyvavo tik 7 nariai, kurie balsavo skirtingai).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi (b. l. 7?8) atsisakė priimti UAB „Baltisches Haus“ skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi, Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimtoje byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurioje nurodyta, kad privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydamos privatizavimo sandorius, valstybė ir savivaldybės veikia kaip privatizuojamo turto savininkės. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmai, kada valstybė ar savivaldybės per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo-pardavimo sutarties šalys, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip. Teismas vertino, kad iš skundo ir jo priedų turinio matyti, jog pareiškėjas siekia privatizuoti prekybos centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir nesutinka su Privatizavimo komisijos Sprendimu, kuriuo nuspręsta nepritarti minėtų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Taigi valstybės institucija (Privatizavimo komisija) šiuo atveju veikia privatinių santykių, o ne viešojo administravimo srityje, o ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių. Todėl pareiškėjo keliamas ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjui išaiškinta, kad dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo jis gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III.

Pareiškėjas UAB „Baltisches Haus“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 11), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai suprato pareiškėjo skundo esmę, todėl skundą priimti atsisakė nepagrįstai. Pažymi, kad pareiškėjas neginčija Privatizavimo komisijos teisės priimti Sprendimą ir Sprendimo esmės, nekelia klausimų, susijusių su privatizavimo sandorio sudarymu ar nesudarymu. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Sprendimo legitimumo, ar sprendimas priimtas nepažeidžiant priėmimo procedūrų. Tik gavęs teismo sprendimą šiuo klausimu, pareiškėjas spręs dėl tolesnių veiksmų, susijusių su paties privatizavimo sandorio sudarymo (ar nesudarymo) ginčijimu ieškininės teisenos tvarka. Nurodo, kad Specialiosios kolegijos nutarties, kuria teismas rėmėsi skundžiamoje nutartyje, aplinkybės skiriasi nuo esančių šioje byloje, todėl sprendžiant dėl pareiškėjo skundo priėmimo ja neturėtų būti remiamasi. Taip pat teigia, kad santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra civiliniai, nes priimdamas sprendimą atsakovas veikė kaip viešojo administravimo institucija, turinti įstatymų nustatytas funkcijas ir įgalinimus, atsakovo sprendimų priėmimo tvarka detaliai reglamentuota tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, tiek Nuostatai, be to, atsakovas atlikdamas savo funkcijas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Teigia, kad šios bylos kontekste tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę administraciniai pavaldumo santykiai, todėl byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 15 str.), o ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 3 d. nutartį byloje A. M. R. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2004 m. kovo 18 d. nutartis byloje UAB „Jūros smeltė“ v. Privatizavimo komisija). Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nepaisant to, kad juose gali dalyvauti ir valstybė per atitinkamas valstybės institucijas, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio mėn. 1 d. nutartį byloje Nr. T-XX-17-08).

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi, jog privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį byloje Nr. T-246/2012; Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį byloje Nr. 2007-11-15; Teismų praktika 28). Sudarant privatizavimo sandorį, valstybė ar savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Taigi ir ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai, kada valstybė ar savivaldybė per savo institucijas veikia kaip būsimos (arba jau sudarytos) pirkimo–pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio mėn. 15 d. nutartis byloje Nr. 2007-11-15; Teismų praktika 28).

Privatizavimo komisija yra privatizavimo priežiūrai įsteigta valstybės institucija, veikianti pagal šį įstatymą bei Vyriausybės patvirtintus nuostatus, tačiau, kaip minėta, vien tai, jog tai valstybės institucija, privatizavimo komisijos veikla, dėl kurios kilo ginčas, negali būti vertinama kaip viešojo administravimo veikla, nes ja yra įgyvendinama valstybės kaip turto savininko teisė disponuoti jai priklausančiu turtu, siekiant jį perduoti potencialiam pirkėjui pagal privatizavimo sandorį.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui prašant panaikinti Privatizavimo komisijos Sprendimą, kuriuo nuspręsta nepritarti prekybos centro patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, akivaizdu, jog pareiškėjas siekia privatizuoti konkretų objektą – prekybos centro patalpas. Taigi, ginčas tarp šalių yra kilęs iš privatizavimo teisinių santykių, kuriuose Privatizavimo komisija, nuspręsdama nepritarti prekybos centro patalpų pirkimo-pardavimo sutarčiai, įgyvendino valstybės kaip turto savininkės teisę disponuoti jai priklausančiu turtu – jį perduoti/neperduoti potencialiam pirkėjui. Ginčijamas atsakovo sprendimas užkerta kelią pareiškėjui įsigyti ginčo patalpas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ginčas kyla ne iš administracinių, bet iš civilinių valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo teisinių santykių (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 18 d. nutartis, priimta byloje UAB „Jūros smeltė“ v. Privatizavimo komisija; 2004 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje UAB „Fotomenas“ v. VĮ Valstybės turto fondas), todėl byla negali būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jis ginčija ne Privatizavimo komisijos teisę priimti Sprendimą ar Sprendimo esmę, nekelia klausimų, susijusių su privatizavimo sandorio sudarymu ar nesudarymu, o tik kelia klausimą dėl to, ar Sprendimas priimtas nepažeidžiant jo priėmimui nustatytų procedūrų, šiuo atveju yra nereikšmingi, nes kaip minėta, pagrindinis kriterijus atriboti bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose nagrinėjamas bylas ? teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Šiuo atveju akivaizdu, jog ginčas kilo iš privatizavimo teisinių santykių, todėl nepriklausomai nuo to, kokiais pagrindais ginčijamas privatizavimo proceso metu priimto Sprendimo teisėtumas, ginčas laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir todėl turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatyta tvarka.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta atsisakyti skundą priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

                                                                                                                Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė