VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Liumeksis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Liumeksis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovui UAB „Liumeksis“ dėl valstybinės žemės subnuomos sutarties ir patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir iškeldinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-10 nutartimi ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinio reikalavimui užtikrinti uždraudė atsakovui UAB „Liumeksis“ įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre atsakovo UAB „Liumeksis“ nuosavybės teisę ir/arba kokias nors kitas teises į žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančius arba būsimus nekilnojamuosius daiktus (pastatus, statinius ir kitus) bei uždraudė vykdyti bet kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priklausančiame valstybei.
2. Atsakovas UAB „Liumeksis“ pateikė prašymą pakeisti teismo 2016-08-10 nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui atlikti pastato konservavimo darbus, t. y. pastate sumontuoti langus, pabaigti stogo uždengimo darbus uždengiant jį skarda, pabaigti įrengti pamatų hidroizoliaciją bei atlikti lifto šachtos sutvarkymo ir vandens pašalinimo darbus. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-12-10 iki 2017-01-10 buvo vykdomi statybos konservavimo darbai. Iki konservavimo darbų pradžios, pastato konstrukcinė dalis buvo baigta, tačiau, teismui uždraudus vykdyti bet kokius statybos darbus, nebuvo atlikti vidaus ir išorės apdailos darbai, o taip pat nebuvo baigti stogo uždengimo darbai bei langų montavimo darbai, o lifto šachtoje yra likusi 2 metrų duobė, kurioje kaupiasi lietaus vandenys. Iš antstolio 2017-07-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų matyti, kad rūsio grindys ir lifto šachta yra užlieti vandeniu, užliejimo gylis siekia 2 cm, cokolinė pastato dalis yra izoliuota poliuretano putomis, tačiau dėl nebaigtų statybos darbų yra paveiktos gamtos, t. y. daugelyje vietų putos yra atsiskyrusios nuo sienų, pro kurias skverbiasi drėgmė ir vanduo po liūčių, kuris negali išdžiūti ir gadina viso pastato pagrindus, metalinės pastato konstrukcijos dėl gamtos poveikio pasidengė rūdimis ir korozija, atsirado neleistini deformaciniai terasos betoninio paviršiaus plyšiai, antro aukšto stogo medinės konstrukcijos nėra apsaugotos nuo gamtos poveikio, t. y. nėra uždengta skarda, uždengta tik plėvele, pro kurią skverbiasi vanduo, stogo medžio konstruktyvas patamsėjo. Dėl nurodyto būtina užbaigti statybos konservavimo darbus, o būtent pastate būtina sumontuoti langus ir uždengti stogą, pabaigti įrengti pamatų hidroizoliaciją bei atlikti lifto šachtos sutvarkymo darbus. Priešingu atveju neigiamas aplinkos poveikis pastatui ir jo konstrukcijoms bus dar didesnis. Atsakovas yra investavęs nemažas lėšas į pastato atstatymą (apmokėjęs už pastatui reikalingą stogo dangą bei langus), todėl yra suinteresuotas pastato būklės išsaugojimu.
3. Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ prašė atsakovo prašymą atmesti, o teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti nepakeistas. Nurodė, kad atsakovo prašymą leisti atlikti konservavimo darbus teismas jau yra išsprendęs 2016-11-02 nutartimi. 2016-08-10 nutartimi atsakovui uždrausta atlikti bet kokius statybos darbus ginčo žemės sklype, tačiau atsakovas savo prašyme ir esmės prašo išspręsti klausimą ne dėl konservavimo darbų, bet prašo teismo leisti vykdyti statybos darbus, t. y. faktiškai prašo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Toks prašymas jau yra išspręstas apeliacinio teismo, kuris paliko nutartį nepakeistą. Tenkinus ieškovo ieškinį turės būti šalinamos atsakovo nelegaliai atliktų statybos darbų pasekmės, o tai padaryti bus sunkiau, jeigu statybos darbai bus toliau faktiškai tęsiami. Dėl nutarties nepaisymo teismas atsakovui 2017-04-03 skyrė baudą ir konstatavo, kad atsakovas pažeidė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir leidimo atlikti statinio konservavimo darbus atmetė pažymėjęs, jog kaip ir konstatuota 2016-11-03 nutartyje, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nedraudžia atsakovui atlikti pastato konservavimo darbų, todėl teismui nėra pagrindo spręsti dėl konservavimo darbų leidimo. Sutiko su ieškovo pozicija, kad prašymas leisti sumontuoti langus, pabaigti stogo uždengimo darbus uždengiant jį skarda, pabaigti įrengti pamatų hidroizoliaciją iš esmės yra prašymas atlikti statybos darbus, kas neatitinka 2016-08-10 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis uždrausta atlikti bet kokius statybos darbus, tikslo. 2016-08-10 nutarties teisėtumas įvertintas apeliacinio teismo 2016-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2522-656/2016, kurioje pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti. Įvertinęs atsakovo prašymo turinį sprendė, kad jame nenurodytos su bylos ginčo esme susijusios aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl šiuo metu nėra tikslinga keisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atsakovas UAB ,,Liumeksis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirojo skundo argumentai:

5.1.Teismui nepakeitus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių žalingas aplinkos poveikis pastatui bus daug didesnis, o tai lemia, jog vėliau atnaujinus pastato statybą aplinkos poveikio šalinimas bus daug sudėtingesnis bei aplinkos poveikio šalinimui turės būti skiriamos kur kas didesnės piniginės lėšos.

5.2.Pažymi, kad atsakovas yra teisėtas pastato statytojas, jo vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuris šiai dienai yra galiojantis (galioja iki 2023-11-28) ir kurio teisėtumo ieškovas neginčija.

5.3.Visi pastato statybos darbai buvo su ieškovu suderinti.

5.4.Atsakovas pateikė ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 88 procentus pastato, kuris Vilniaus apygardos teisme yra priimtas. Teismui tenkinus atsakovo ieškinį minėtoje byloje, atsakovas įgis nuosavybės teisę į 88 proc. rekonstruojamo pastato, kas atitinkamai reikštų, jog pritaikytos ir nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje pažeidžia atsakovo teises ir interesus.

5.5.Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas buvo suinteresuotas pastato rekonstrukcija pagal su atsakovu suderintus projektinius sprendinius ir eilę metų vykdė sudarytus susitarimus bei ne kartą raštu patvirtino, jog pastato rekonstrukcijos darbai pilnai atitinka ieškovo poreikius ir lūkesčius, akivaizdu, kad atsakovo prašomi leisti atlikti darbai taip pat atitinka ir ieškovo interesus ir dėl tokių darbų atlikimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas nepasunkės.

5.6.Netenkinus atsakovo prašymo bus neproporcingai pažeidžiamos atsakovo, kaip teisėto statytojo, investavusio ženklią pinigų sumą į pastato rekonstrukciją, teisės ir teisėti interesai. Atitinkamai, nutartimi yra neproporcingai ir neteisėtai apsaugomi nesąžiningos šalies, t. y. ieškovo, menami interesai.

6. Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, jog atsakovas skųsdamas pirmos instancijos teismo nutartį nenurodo nei vieno argumento, kodėl teismas nutartimi netinkamai būtų išsprendęs atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas atskiruoju skundu net nekvestionuoja pirmos intencijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas privalo būti atmestas, kadangi jis neatitinka apeliacijos esmės. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kas iš esmės sudarytų pagrindą keisti pritaikytas laikinąsias pasaugos priemones. Šiuo atveju nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas, kadangi paliekant galioti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bus išvengta daug didesnių nuostolių negu tęsiant statybos darbus, taip bus užtikrintas teigimo sprendimo ieškovui įvykdymas.
7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pažymi, jog atsakovas iš esmės prašo ne pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, bet faktiškai jas panaikinti, kad galėtų tęsti statybos darbus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
10. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti minėtų principų laikymąsi, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų masto, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-868-943/2016).
11. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-463-464/2015; 2015-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1728-370/2015).
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovui UAB „Liumeksis“ dėl 2010-06-09 valstybinės žemės subnuomos sutarties ir 2010-04-01 sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei atsakovo iškeldinimo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastato-kiosko bei pastato-ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas 2016-08-10 nutartimi ieškinio reikalavimui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui UAB „Liumeksis“ įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre atsakovo UAB „Liumeksis“ nuosavybės teisę ir/arba kokias nors kitas teises į žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančius arba būsimus nekilnojamuosius daiktus (pastatus, statinius ir kitus) bei uždraudė vykdyti bet kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priklausančiame valstybei. Teismas 2016-11-02 priimta nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir leidimo atlikti statinio konservavimo darbus ir nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, atmetė bei nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nedraudžia atsakovui atlikti pastato konservavimo darbų, todėl teismui nėra pagrindo spręsti dėl konservavimo darbų leidimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas pateikė prašymą pakeisti teismo 2016-08-10 nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui atlikti pastato konservavimo darbus, t. y. pastate sumontuoti langus, pabaigti stogo uždengimo darbus uždengiant jį skarda, pabaigti įrengti pamatų hidroizoliaciją bei atlikti lifto šachtos sutvarkymo ir vandens pašalinimo darbus. Tačiau skundžiama 2017-08-16 nutartimi teismas atsakovo prašymą atmetė konstatavęs, kad atsakovas iš esmės prašo leisti atlikti statybos darbus, kas neatitinka 2016-08-10 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nedraudžia atsakovui atlikti pastato konservavimo darbų, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.
13. Pažymėtina, jog Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5 priedas nustato statinio konservavimo tvarkos aprašą, minėto priedo II skyrius reglamentuoja statinio konservavimo darbų komplekso sudėtį, t. y. minimali statinio konservavimo darbų apimtis turi užtikrinti: 1. sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų; 2. nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją: statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, laikinų statybvietės inžinerinių tinklų atjungimą nuo veikiančių inžinerinių tinklų, iškasų užpylimą ar aptvėrimą, šulinių uždengimą, įspėjamųjų ženklų pastatymą ir kitų saugos priemonių atlikimą; 3. priešgaisrinę apsaugą: degalų, tepalų ir degių statybos produktų pašalinimą iš statybvietės, priešgaisrinių privažiavimų atlaisvinimą ir kitų gaisro prevencijos priemonių atlikimą; 4. aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės: paviršinio vandens nutekėjimą, lakių statybos produktų pašalinimą arba uždarymą, cheminių medžiagų, degalų bei tepalų nepatekimą į aplinką ir kitas priemones. Taigi, prie statybos darbų nepriskiriami konservavimo darbai gali būti atliekami, todėl kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, nedraudžia atsakovui atlikti ginčo pastato konservavimo darbų.
14. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte įtvirtinta, jog statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Jau minėto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priede įtvirtinta, jog bendrieji statybos darbai skirstomi į žemės darbus (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai), bei statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statybą ir montavimą; hidroizoliaciją; stogų įrengimą; apdailos darbus; kitus panašaus profilio darbus. Taigi, atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, prašydamas leisti sumontuoti langus, pabaigti stogo uždengimo darbus uždengiant jį skarda ir pabaigti įrengti pamatų hidroizoliaciją, iš esmės prašo leisti atlikti statybos darbus, kas neatitinka 2016-08-10 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis uždrausta atlikti bet kokius statybos darbus, tikslo. 
15. Atskirajame skunde atsakovas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 88 proc. pastato, tad teismui tenkinus atsakovo ieškinį minėtoje byloje, atsakovas įgis nuosavybės teisę į 88 proc. rekonstruojamo pastato, kas atitinkamai reikštų, jog pritaikytos ir nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje pažeidžia atsakovo teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teikiamais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-01-09 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2412-275/2018 ieškovo UAB „Liumeksis“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atmetė. Nors šis teismo sprendimas neįsiteisėjęs, jis visgi įrodo ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog pritaikytos ir nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje pažeidžia apelianto teises ir interesus. Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas šioje byloje buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-2522-656/2016, todėl šiuo atveju atsakovo pareikšto prašymo tenkinimas reikštų pagrįstų ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą. 
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio  1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

           Teisėjas                                                                                           Vidas Stankevičius