Civilinė byla Nr. e2-1043-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00497-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Grožio edukacijos studijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Grožio edukacijos studijos bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Grožio edukacijos studijos, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“, prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės Grožio edukacijos studijos bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys – I. J. ir A. N. J.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Grožio edukacijos studijai (toliau – ir įmonė, bendrovė) iškelta bankroto byla supaprastinto proceso tvarka, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 14 d.
2. Nemokumo administratorė 2022 m. birželio 9 d. pateikė teismui prašymą pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB Grožio edukacijos studijos bankrotą tyčiniu, nustatant, kad už tyčinį įmonės bankrotą yra atsakingi buvę įmonės vadovai I. J. ir A. N. J.. Administratorė taip pat prašė apriboti I. J. ir A. N. J. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metų laikotarpiui.
3. Pareiškėja nurodė, kad UAB Grožio edukacijos studijos direktoriaus pareigas nuo pat įmonės įkūrimo iki 2020 m. kovo 18 d. užėmė I. J., o nuo 2020 m. kovo 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. N. J.. Pastarasis nuo 2019 m. gruodžio 31 d. buvo įmonės akcininku. Pareiškėja nurodė, kad įmonės nemokumą (bankrotą) nulėmė sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas:
3.1. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. spalio 12 d. A. N. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, iš UAB Grožio edukacijos studijos kasos sau ir buvusiai direktorei (sutuoktinei) I. J. išmokėjo paskutinius 500 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas – avansas ūkio išlaidoms, grąžinamas dalinis apmokėjimas, darbo užmokestis;
3.2. neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratorei įmonės turto, t. y. 2 500 Eur vertės kosmetologinės įrangos, 1 800 Eur vertės kosmetologijai skirtų baldų ir 1 100 Eur vertės manikiūro įrangos, kurių būtų pakakę kreditorių reikalavimų tenkinimui;
3.3. įmonės veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, t. y. buvusi direktorė I. J. teikia tas pačias paslaugas, kaip bankrutavusios įmonės, ir, galimai, naudoja tą patį turtą, kurio neperdavė nemokumo administratorei. Negana to, paslaugas teikia būtent bankrutavusios įmonės vardu – „Grožio edukacijos studija“.
4. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvusių vadovų tyčiniai veiksmai turi visus požymius, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, todėl BUAB Grožio edukacijos studijos bankrotas pripažintinas tyčiniu, o buvusiems vadovams I. J. ir A. N. J., atsakingiems už tyčinį įmonės bankrotą, apribotinos teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais.
5. Suinteresuoti asmenys I. J. ir A. N. J. prašo atmesti kaip nepagrįstą UAB Grožio edukacijos studijos pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, už nepagrįstai pareikštą pareiškimą skirti 3 000 Eur baudą nemokumo administratorės įgaliotam atstovui Ž. A., pusę šios baudos paskiriant suinteresuotiems asmenims, bei iš įmonės administravimo lėšų I. J. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad nagrinėjamu atveju įmonės nemokumą lėmė ne jų veiksmai, o nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. epidemija, karantinas ir grožio paslaugų teikimo ribojimai.
6. Įmonė valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. rugsėjo 27 d. 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo sudarytas Ketinimų protokolas dėl nuomos sutarties Nr. 300 sudarymo tarp nuomotojos UAB „Investicijų matmenys“ ir nuomininkės I. J.. Pagal Ketinimų protokolo 1.4 punktą, sutarties šalys sutarė, kad „<...> Ketinimų protokolas įsigalioja Nuomininkui pervedus į Nuomotojo sąskaitą 1 000 (vienas tūkstantis) eurų“. I. J. 2019 m. rugsėjo 18 d. pervedė 1 000 Eur patalpų nuomotojai. Patalpų, skirtų įmonės veiklai vykdyti, nuomos sutartis su UAB „Investicijų matmenys“ buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 20 d., tačiau faktiškai patalpos UAB Grožio edukacijos studijai buvo perduotos tik 2020 m. sausio 30 d., nes iki to laiko patalpų savininkė jas remontavo. Vis dėlto, net ir perdavus patalpas, paslaugų teikimas nebuvo pradėtas, nes dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos nutrūko visi ryšiai su prekių pardavėjais Kinijoje, nebuvo galimybės su jais susisiekti, jie neteikė informacijos dėl galimybių įsigyti planuotą įrangą paslaugoms teikti. Nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, uždraudžiant teikti grožio paslaugas. Karantinui pasibaigus, buvo vertinamos galimybės tęsti veiklą ateityje, tačiau nutarta jos netęsti. Bankroto byla buvo inicijuota nedelsiant, t. y. supratus, kad įmonė veiklos vykdyti negalės.
7. Tai, kad I. J. buvo sumokėti 400 Eur, kurių paskirtis „Grąžinama dalinis apmokėjimas už UAB Investicijų matmenys sąskaitą SAM00668“, negali būti vertinama CK 6.9301 straipsnio pažeidimu, kadangi reikalavimas įmonei pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. Ketinimų protokolą susidarė anksčiau nei vienintelės kreditorės UAB „Investicijų matmenys“ reikalavimas, atsiradęs pagal 2020 m. vasario 29 d. ir 2020 m. kovo 1 d. UAB „Investicijų matmenys“ PVM sąskaitas faktūras. A. N. J. sumokėtas darbo užmokestis nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, priešingu atveju, būtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas trečiąja eile neatsiskaitant su Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais (šių atsiskaitymų neįmanoma atlikti nepriskaičiavus darbo užmokesčio). Prašymas dėl neperduoto turto yra nepagrįstas, kadangi pareikštas remiantis verslo plano duomenimis, nors realiai nuosavybė yra įgyjama pagal sandorius, kuriuos patvirtinančių dokumentų, pirminių apskaitos dokumentų ir duomenų apie gautas įmonės pajamas nemokumo administratorė nepateikė. Motyvas, kad tariamai įmonės veikla buvo perkelta, nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais; priešingai, nemokumo administratorei yra žinomi įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad įmonė veiklos nepradėjo, dėl to ir veiklos negalėjo perkelti. Kadangi suinteresuoti asmenys neatliko neteisėtų veiksmų, nėra jų kaltės dėl įmonės nemokumo, todėl negali būti nustatoma atsakomybė dėl tyčinio bankroto, negali būti taikomas ribojimas eiti privataus ar viešojo juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
8. Nemokumo administratorė tyčia iškėlė civilinę bylą buvusiems įmonės vadovams, piktnaudžiaudama procesine padėtimi ar net bandydama su jais susidoroti, nes jos netenkino suinteresuotų asmenų pasiūlyta 1 000 Eur suma administravimo išlaidoms apmokėti. Dėl to, nemokumo administratorės įgaliotam atstovui, kurio veiksmai sukuria teisines pasekmes, skirtina bauda pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino UAB Grožio edukacijos studijos, atstovaujamos nemokumo administratorės, prašymo pripažinti UAB Grožio edukacijos studijos bankrotą tyčiniu; atmetė prašymą apriboti UAB Grožio edukacijos studijos buvusiems vadovams I. J. ir A. N. J. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; atmetė suinteresuotų asmenų I. J. ir A. N. J. prašymą skirti nemokumo administratorės įgaliotam atstovui Ž. A. baudą už nepagrįstai pareikštą prašymą; priteisė suinteresuotam asmeniui I. J. iš pareiškėjos UAB Grožio edukacijos studijos 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jas apmokant iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, pasisakant dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo, akcentavo, kad I. J. už UAB Grožio edukacijos studiją, 2019 m. rugsėjo 18 d. pervedusi 1 000 Eur patalpų nuomotojai UAB „Investicijų matmenys“, neabejotinai turėjo pirmumo teisę atgauti lėšas (skirtingai nei UAB „Investicijų matmenys“, kurios finansiniai reikalavimai kildinami iš 2020 m. vasario 29 d. ir 2020 m. kovo 1 d. PVM sąskaitų faktūrų). Tuo tarpu A. N. J. išmokėtas darbo užmokestis taip pat pagrįstai, nes pirmesne eile yra atsiskaitoma su Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, ko padaryti neįmanoma neišmokant darbo užmokesčio, nuo kurio ir skaičiuojami šie mokesčiai. Teismas darė išvadą, kad tyčinio bankroto požymis pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą nėra įrodytas.
11. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-87-826/2022, konstatuota, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvoje paskelbus karantiną ir, be kita ko, uždraudus teikti grožio paslaugas, atsakovai (I. J. ir A. N. J.) taip ir nespėjo įsirengti nuomojamų patalpų ir pradėti teikti paslaugas“. Taigi nepradėjus veiklos, jos perkelti į kitą juridinį asmenį neįmanoma. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė buvo įsigijusi kokį nors turtą (nepateikti turto įsigijimą ar apskaitymą buhalteriniuose dokumentuose patvirtinantys dokumentai). Suinteresuoti asmenys nei UAB Grožio edukacijos studijos veiklos, nei turto į kitą juridinį asmenį negalėjo perkelti, tai reiškia, kad nėra įrodytas ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis.
12. Pareiškėjos nurodomas argumentas, neva tyčinio bankroto faktą įrodo tai, kad įmonės vadovai neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratorei įmonės turto, t. y. 2 500 Eur vertės kosmetologinės įrangos, 1 800 Eur vertės kosmetologijai skirtų baldų ir 1 100 Eur vertės manikiūro įrangos, kurių būtų pakakę kreditorių reikalavimų tenkinimui, nepagrįstas. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kokį nors turtą įmonė buvo įsigijusi. Be to, turto neperdavimo administratorei faktas yra svarbus bankroto procedūrų vykdymui, bet ne sprendžiant apie įmonės privedimą prie bankroto tyčia. Juolab, kad toks požymis, neva patvirtinantis tyčinį bankrotą, nėra numatytas nei įstatyme, nei teismų praktikoje.
13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą. Priešingai, akivaizdu, kad šiuo atveju įmonė apskritai nespėjo pradėti realios veiklos, nes tam sutrukdė objektyvios, ne nuo įmonės vadovų priklausiusios priežastys – COVID-19 pandemija ir jos pasekmės (grožio paslaugų teikimo sustabdymas). Taigi, nenustačius sąmoningo ir netinkamo įmonės valdymo požymių, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Todėl darė išvadą, kad UAB Grožio edukacijos studijos bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, o ne tyčiniai įmonės vadovų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
14. Nemokumo administratorė teismui pateiktame prašyme nurodo, kad buvusiems UAB Grožio edukacijos studijos vadovams I. J. ir A. N. J., atsakingiems už tyčinį įmonės bankrotą, apribotinos teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais. Kadangi teismas nepripažino bankroto tyčiniu, nėra pagrindo taikyti buvusiems įmonės vadovams nemokumo administratorės prašomų sankcijų.
15. Suinteresuoti asmenys I. J. ir A. N. J. už nepagrįstai pareikštą pareiškimą teismo prašė skirti 3 000 Eur baudą nemokumo administratorės įgaliotam atstovui Ž. A., pusę šios baudos paskiriant suinteresuotiems asmenims. Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų nurodomi veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis kvalifikuoti. Pažymėjo, jog nepagrįsto prašymo pateikimas nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Priešingai, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra viena iš bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus pareigų (JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė kaip nepagrįstą (CPK 95 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Pareiškėja UAB Grožio edukacijos, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – likviduojamos dėl bankroto UAB Grožio edukacijos studija bankrotą pripažinti tyčiniu, nustatant, kad už tyčinį įmonės bankrotą yra atsakingi buvę įmonės vadovai I. J. ir A. N. J.; apriboti I. J. ir A. N. J. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metų laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Suinteresuoti asmenys pripažįsta teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad UAB Grožio edukacijos studija faktiškai tapo nemoki 2020 m. kovo 16 d. Nuo nemokumo momento, atsakingi asmenys turi kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540- 469/2018, 32 punktas). Tai reiškia, kad atsakingi asmenys po 2020 m. kovo 16 d. neturėjo teisės atlikti mokėjimus ir skirstyti paskutines įmonės lėšas.
16.2. Suinteresuoti asmenys sutinka, kad pirmieji pradelsti įmonės įsiskolinimai susidarė tik 2020 m. kovo 16 d., suėjus 2020 m. vasario 29 d. ir 2020 m. kovo 1 d. UAB „Investicijų matmenys“ PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminams, t. y. ne tik nebuvo pradelstas mokėjimo terminas I. J., tačiau nepateikta duomenų, jog I. J. apskritai būtų reiškusi reikalavimą įmonei. Tai reiškia, kad išsimokant lėšas I. J., mokėjimų eiliškumas buvo pažeistas. Atsakovai pateikė savo „išaiškinimą“, jog darbo užmokestis turėtų būti išmokamas trečiąja eile, sutapatinant su mokestinėmis prievolėmis. Akivaizdu, jog darbo užmokesčio išmokėjimas A. N. J., laikytinas CK 6.9301 straipsnio pažeidimu.
16.3. 2019 m. spalio 3 d. verslo plane, kurį pasirašytinai patvirtino buvusi vadovė I. J., nurodyta, kad įmonei nuosavybės teise priklauso: kosmetologinė įranga – 2 500 Eur, kosmetologijai skirti baldai – 1 800 Eur, manikiūro įranga – 1 100 Eur, iš viso turto už 5 400 Eur. Jo būtų pakakę atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi, kurio turtinis reikalavimas yra 2 815,08 Eur.
16.4. Suinteresuoti asmenys verslo plano 1.17 punkte nurodė, kokią įrangą iš tiesų planuoja turėti ir iš kur planuoja įsigyti, tai akivaizdu, kad jie suprato, jog 1.16 punkte įvardija įrangą, kurią įmonė valdo nuosavybės teise, o 1.17 punkte – tą, kurią planuoja įsigyti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad buvę vadovai paslėpė arba sunaikino įmonės dokumentus, patvirtinančius šio turto nuosavybę. Tokie veiksmai gali turėti nusikalstamos veikos požymių.
16.5. Buvę vadovai teigia, kad „<..>Facebook puslapio pavadinimas ,,Beauty View Grožio edukacijos studija“ žymi I. J. veiklą, o ne UAB Grožio edukacijos studijos veiklą.“ Pastebėjo, kad pateikus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, Facebook puslapio pavadinimas buvo pakeistas: BeautyView Edukacijos studija.
17. Suinteresuoti asmenys I. J. ir A. N. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais atsikirtimais:
17.1. Atskirajame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-169/2018, 32 punkte, tačiau teisminė praktika šioje byloje netaikytina, nes nesutampa ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).
17.2. I. J. buvo įvykdžiusi prievolę už įmonę, todėl turėjo teisę atgauti sumokėtas sumas.
17.3. Pareiga mokėti mokestines įmokas kyla iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, tarp kurių yra ir mokesčių mokėtojo įpareigojimas pačiam apskaičiuoti valstybei mokėtinas mokestines įmokas, pateikti deklaracijas bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.
17.4. Šiuo konkrečiu atveju 100 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas įmonės darbuotojui nelaikytinas esminės turto dalies išmokėjimu dėl kurio bankrotas galėtų būti pripažintas tyčiniu.
17.5. Skunde keliamas klausimas dėl tariamo įmonės turto, kurio vertė 5 400 Eur, pasisavinimo. Akcentuotina, kad jokio turto įmonė savo vardu nebuvo įgijusi, nes įmonė veiklos nebuvo pradėjusi vykdyti, pajamų negavo, vadinasi ir neturėjo lėšų turtui įsigyti, įmonės įstatinis kapitalas buvo panaudotas atsiskaityti už nuomojamas patalpas ir simboliniams darbo užmokesčiams sumokėti. Teiginių, kad tariamai įmonė turėjo turto, o vėliau turtas buvo pasisavintas, pareiškėja nepagrindžia jokiais dokumentais.
17.6. Kosmetologinė įranga, manikiūro įranga ir kosmetologijai skirti baldai už 5 400 Eur priklausė I. J. ir buvo naudojama jos individualioje veikloje. Šį turtą buvo planuojama perduoti įmonės reikmėms, pradėjus veiklą, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi įmonė faktiškai veiklos vykdyti nepradėjo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-671-955/2022 pagal bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, ieškinį atsakovams (suinteresuotiems asmenims) dėl žalos atlyginimo.
17.7. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl tariamo įmonės pavadinimo panaudojimo individualiojo I. J. veikloje. I. J. nuo 2017 metų vykdė(-o) individualią veiklą arba pagal individualios veiklos pažymas, arba pagal verslo liudijimus. UAB Grožio edukacijos studija buvo steigiama, siekiant plėsti veiklą.
17.8. Nemokumo administratorės pateiktas priedas Nr. 5 „BeautyView Grožio edukacijos studija“ Facebook svetainės puslapis, priklausantis I. J., buvo sukurtas 2019 m. rugsėjo 19 d., iki UAB Grožio edukacijos studija įsteigimo. Facebook puslapis patvirtina, kad I. J. iki įmonės steigimo vykdė individualią veiklą, turėjo savo darbo metodus, reklamavo paslaugas. Pažymi, kad Facebook puslapio pavadinimas „BeautvView Grožio edukacijos studija“ nurodo I. J. veiklą, o ne UAB Grožio edukacijos studija veiklą, nes pavadinimai nesutampa.
17.9. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-87-826/2022 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvoje paskelbus karantiną ir, be kita ko, uždraudus teikti grožio paslaugas, atsakovai (I. J. ir A. N. J.) taip ir nespėjo įsirengti nuomojamų patalpų ir pradėti teikti paslaugas“. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepradėjus veiklos, jos perkelti į kitą juridinį asmenį neįmanoma.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų ir apeliacijos ribų
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos ribų.
2. Nagrinėjamu atveju likviduojamos dėl bankroto UAB Grožio edukacijos studijos nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies bei 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose įtvirtintais pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sąmoningų, neteisėtų suinteresuotų asmenų veiksmų, pareiškimą atmetė ir konstatavo, kad bendrovė apskritai nespėjo pradėti realios veiklos, nes tam sutrukdė objektyvios, ne nuo įmonės vadovų priklausančios priežastys – COVID–19 pandemija ir jos pasekmės (grožio paslaugų teikimo sustabdymas). Nenustačius sąmoningo ir netinkamo įmonės valdymo požymių, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Darė išvadą, kad UAB Grožio edukacijos studijos bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, o ne tyčiniai įmonės vadovų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskiruoju skundu ginčija tyčinio bankroto požymių buvimo faktą.
3. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl likviduojamos dėl bankroto UAB Grožio edukacijos studijos tyčinio bankroto požymių (ne)egzistavimo.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
4. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad UAB Grožio edukacijos studija įsteigta 2019 m. rugsėjo 27 d. Nuo 2020 m. kovo 18 d. UAB Grožio edukacijos studija vienintelis savininkas buvo A. N. J.. Įmonės vadovais buvo I. J. ir A. N. J.. UAB Grožio edukacijos studija įmonės vadovas A. N. J. 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-292-601/2022) UAB Grožio edukacijos studija iškėlė bankroto bylą supaprastinto proceso tvarka, konstatavęs, kad UAB Grožio edukacijos studija veiklos nevykdo ir neturi galimybės gauti pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su vienintele kreditore UAB „Investicijų matmenys“ už patalpų nuomą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 14 d. Pagal JANĮ 68 straipsnį, nuo teismo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas BUAB Grožio edukacijos studija vienintelės kreditorės UAB „Investicijų matmenys“ – 2 815,08 Eur finansinis reikalavimas.
Dėl nemokumo momento
5. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
6. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
8. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
9. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
10. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
11. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas).
13. Kaip nustatyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-87-826/2022 <..> pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai nuo 2019 m. spalio 1 d. aktyviai derino buitinės technikos, baldų, reklamos verslui, buhalterinės apskaitos paslaugų įsigijimą ir siekė gauti kreditą. Atsakovė I. J., veikdama ieškovės vardu, 2019 m. lapkričio 20 d. su UAB „Investicijų matmenys“ sudarė terminuotą patalpų nuomos sutartį. 2020 m. sausio 30 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu patalpos buvo perduotos ieškovei. Taigi tik nuo 2020 m. sausio 30 d. ieškovė galėjo realiai pradėti įrenginėti ir pritaikyti planuojamai vykdyti veiklai išsinuomotas patalpas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvoje paskelbus karantiną ir, be kita ko, uždraudus teikti grožio paslaugas, atsakovai taip ir nespėjo įsirengti nuomojamų patalpų ir pradėti teikti paslaugas. Atsakovas A. N. J. 2020 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į UAB „Investicijų matmenys“, prašydamas nutraukti nuomos sutartį su ieškove, tačiau UAB „Investicijų matmenys“ 2020 m. balandžio 22 d. raštu atsisakė nutraukti nuomos sutartį.“ Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB Grožio edukacijos studija faktiškai nemoki tapo 2020 m. kovo 16 d.
14. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, iškeldamas UAB Grožio edukacijos studija bankroto bylą, nurodė „<..> iš pateikto atsakovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. balanso teismas nustatė, kad atsakovės turtą sudaro tik 81 Eur piniginių lėšų. Tuo tarpu atsakovės skola vienintelei kreditorei UAB ,,Investicijų matmenys“ yra 3 035,22 Eur, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020 m. rugsėjo 9 d.“; <..> „Ieškovo teigimu ši skola kreditorei susidarė nesumokėjus viso patalpų nuomos mokesčio, kadangi įmonė nepradėjo vykdyti veiklos dėl kilusios COVID-19 pandemijos ir šalies teritorijoje paskelbto karantino uždraudžiant teikti grožio paslaugas, todėl negalėjo gauti pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditore. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateiktos 2019 m., 2020 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos, iš kurių matyti, kad įmonė negavo pajamų.“
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis (įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad likviduojama dėl bankroto UAB Grožio edukacijos studija realiai veiklos po įsteigimo (2019 m. rugsėjo 27 d.) nepradėjo vykdyti. Nemokumo momentas konstatuotinas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi – 2020 m. kovo 16 d. Kita vertus, kaip nurodyta įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos 2022 m. vasario 17 d. nutarties 23 punkte „ <..> Karantinas Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas nuo 2020 m. birželio 17 d. Vadinasi, atsakovams pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsirado nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.“ Remiantis teismų informacinės sistemos LIEKO duomenimis, atsakovas A. N. J. į Kauno apygardos teismą dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo kreipėsi 2020 m. rugsėjo 16 d. (civilinė byla Nr. eB2-292-259/2022). Taigi, priešingai nei argumentuoja ieškovė, atsakovai nepraleido JANĮ nustatyto termino inicijuoti įmonės nemokumo procesą.“
16. Taigi nustačius bendrovės nemokumo momentą, apeliantės argumentai dėl bankroto bylos nesavalaikio iškėlimo, kaip tyčinio bankroto požymio, atmestini kaip neaktualūs, nes 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, tokio tyčinio bankroto požymio neliko, kita vertus, kaip nurodyta nutarties 32 punkte, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad nebuvo praleistas ir terminas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
17. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neegzistuoja nei vieno JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose įtvirtinto pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl kiekvieno iš nurodytų pagrindų.
Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo
18. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, pasisakant dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo, akcentavo, kad I. J. už UAB Grožio edukacijos studiją, 2019 m. rugsėjo 18 d. pervedusi 1 000 Eur patalpų nuomotojai UAB „Investicijų matmenys“, neabejotinai turėjo pirmumo teisę atgauti savo lėšas, skirtingai nei UAB „Investicijų matmenys“, kurios finansiniai reikalavimai kildinami iš 2020 m. vasario 29 d. ir 2020 m. kovo 1 d. PVM sąskaitų faktūrų. Tuo tarpu A. N. J. išmokėtas darbo užmokestis taip pat pagrįstai, nes pirmesne eile yra atsiskaitoma su Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, ko padaryti neįmanoma kartu neišmokant darbo užmokesčio, nuo kurio ir skaičiuojami nurodyti mokesčiai.
19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6515-1070/2021 nustatė faktines aplinkybes, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. UAB „Investicijų matmenys“ ir I. J. pasirašė ketinimų protokolą dėl patalpų nuomos sutarties. Šiame protokole UAB „Investicijų matmenys“ nurodė, kad ketina išnuomoti nekilnojamojo turto patalpas bei atlikti būtinus patalpų įrengimo darbus, susijusius su planuojamomis nuomoti patalpomis, ir perduoti eksploatuoti nuomininkei Nuomos sutarties laikotarpiu (Protokolo 1.1 punktas). I. J. 2019 m. rugsėjo 18 d. pervedė į UAB „Investicijų matmenys“ sąskaitą 1 000 Eur.
20. 2019 m. lapkričio 20 d. tarp UAB „Investicijų matmenys“ ir UAB Grožio edukacijos studija, atstovaujamos direktorės I. J., buvo sudaryta Terminuota nuomos sutartis Nr. 300 dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbiami), nuomos (Nuomos sutarties 1.1 punktas). UAB „Investicijų matmenys“ išnuomojo minėtas patalpas laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. už 959,17 Eur mokestį per mėnesį (Nuomos sutarties 2.1, 3.1 punktai). Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad UAB Grožio edukacijos studija turi sumokėti 2 918,34 Eur avansą (Nuomos sutarties 3.6 punktas). 2020 m. balandžio 30 d. pranešimu UAB „Investicijų matmenys“ informavo UAB Grožio edukacijos studija apie tai, kad nutraukia Nuomos sutartį nuo 2020 m. gegužės 31 d. pagal Nuomos sutarties 6.2 punktą. Ieškovė grąžino nuomojamas patalpas 2020 m. birželio 1 d. 2020 m. birželio 11 d. pranešimu UAB „Investicijų matmenys“ pareikalavo sumokėti 2 596,07 Eur skolą iki 2020 m. birželio 16 d.
21. <..> „pateiktos UAB „Investicijų matmenys“ PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad įsiskolinimai vienintelei kreditorei susidarė pagal: 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 110,84 Eur (mokėjimo terminas iki 2020 m. kovo 15 d.), 2020 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 959,17 Eur (mokėjimo terminas iki 2020 m. kovo 15 d.), 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 99,12 (mokėjimo terminas iki 2020 m. balandžio 15 d.), 2020 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 479,59 Eur (mokėjimo terminas iki 2020 m. balandžio 15 d.); 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 69,84 Eur (mokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 15 d.), 2020 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 959,17 Eur (mokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 15 d.).
22. Byloje pateikti kasos duomenys patvirtina, kad, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 12 d., įmonė 2020 m. rugpjūčio 13 d. išmokėjo A. N. J. – 19,37 Eur, 2020 m. rugpjūčio 27 d. – I. J. grąžino dalį – 400 Eur– jos sumokėtų UAB „Investicijų matmenys“ lėšų, 2020 m. rugsėjo 8 d. A. N. J. išmokėtas 38,75 Eur darbo užmokestis už 2020 m. rugpjūčio mėn., 2020 m. spalio 12 d. A. N. J. išmokėtas 38,75 Eur darbo užmokestis už 2020 m. rugsėjo mėn., bei 2020 m. spalio 12 d. A. N. J. išmokėtas 3,13 Eur avansas ūkio išlaidoms.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog apeliantės nurodomas mokėjimų eiliškumo pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar pablogėjimu. Kaip matyti I. J. 1 000 Eur pervedė dar 2019 m. rugsėjo 18 d. (prieš įmonės įsteigimą), todėl turėjo teisę juos atgauti, o mokėjimai buvusiam vadovui atlikti, išmokant jam darbo užmokestį (išmokėtas darbo užmokestis itin nedidelis). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ar jos būklės pablogėjimo, dėl to spręstina, jog JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai nagrinėjamoje byloje neįrodyti. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorė pateikusi Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusių įmonės vadovų (civilinės bylos Nr. e2-671-955/2022), t. y. savo galimai pažeistas teises gina pareiškus ieškinį.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).
25. Papildomai pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus.
Dėl veiklos ir (ar) turto perkėlimo į kitą juridinį asmenį
26. Kaip jau nurodyta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad įmonė veiklos iš esmės nevykdė. Apeliantė skunde nurodė, kad jau 2019 m. spalio 3 d. verslo plane, kurį pasirašė I. J. nurodyta, jog įmonei nuosavybės teise priklauso turtas: kosmetologinė įranga, baldai, manikiūro įranga, iš viso 5 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, ne tik byloje nepateikti duomenys, jog įmonė turto neturėjo, be tai iš esmės konstatuota ir nutartyje iškelti bankroto bylą. Aplinkybė, kad verslo plane nurodytas koks tai turtas, įkūrus įmonę, galėjo būti panaudotas (perduotas) jos veikloje, savaime neįrodo, kad šį turtą įmonė valdė nuosavybės teise. Kaip nurodė suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundą, apeliantės išvardintas turtas priklauso I. J. ir naudojamas jos individualioje veikloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės argumentas, kad įmonės vadovai neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratorei turto, t. y. 2 500 Eur vertės kosmetologinės įrangos, 1 800 Eur vertės kosmetologijai skirtų baldų ir 1 100 Eur vertės manikiūro įrangos, kurio būtų pakakę kreditorių reikalavimų tenkinimui, yra nepagrįstas. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kokį nors turtą įmonė buvo įsigijusi ir valdžiusi (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantė neįrodė aplinkybės dėl Grožio edukacijos studijos pavadinimo naudojimo I. J. individualioje veikloje (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB Grožio edukacijos studija bankroto pripažinimo tyčiniu, priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
28. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, atmetus apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo suinteresuoti asmenys, I. J. pateikė įrodymus (2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą Nr. 24/22-2, 2022 m. rugsėjo 22 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo patvirtinimą), kad patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį – 691,96 Eur (vidutinis mėnesinis bruto 1 729,90 x 0,4), todėl suinteresuoto asmens naudai priteistina iš pareiškėjos bankroto proceso administravimo išlaidų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Grožio edukacijos studijos, juridinio asmens kodas 305269438, bankroto proceso administravimo išlaidų suinteresuoto asmens I. J., asmens kodas (duomenys neskelbiami), naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Asta Radzevičienė