Administracinė byla Nr. I-371-394/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02724-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.; 55.1.1.; 55.1.3.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntas“ atstovei O. Š.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntas“ skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gruntas“ (toliau – ir UAB „Gruntas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 5 394 Eur mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo patvirtinimo ir UAB „Gruntas“ nustatytą mokestinę prievolę sumokėti apskaičiuotą 5 394 Eur mokestį didesniu tarifu sumažinti iki 539 Eur.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–7) bei patikslintame skunde (b. l. 37–40), jo atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo aktą Nr. 564 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir už 2015 m. IV ketv. Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinyje išgautą ir nedeklaruotą smėlį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, patvirtino 5 394 Eur mokestį didesniu tarifu. Pareiškėjas su sprendimu patvirtintu padidinto tarifo mokesčiu nesutinka. Ginčijamas sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių, todėl sukuriantis pareiškėjui neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes. Bendrovė nuo 1993 metų tinkamai, tvarkingai ir atsakingai eksploatuoja Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinį, laikosi saugos reikalavimų bei suteikia informaciją apie telkinio eksploatuotoją. Nuo 1993 metų, periodiškai atliekant markšeiderinius matavimus bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento prie LR aplinkos ministerijos atstovams vykdant periodinius patikrinimus, per daugiau kaip dvidešimt metų bendrovei vykdant smėlio ir žvyro kasybą nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, veiklą vykdo sąžiningai bei skaidriai. Atliekamo patikrinimo metu paaiškėjus Patikrinimo akte nustatytoms aplinkybėms apie netiksliai deklaruotą 2015 m. IV ketv. išgauto smėlio kiekį, bendrovė ėmėsi veiksmų siekiant išsiaiškinti šio neatitikimo priežastis bei nevengė bendradarbiauti su patikrinimą atlikusiais pareigūnais. Ieškant priežasčių, nulėmusių nustatytą neatitikimą, bendrovės buhalterei patikrinus visus deklaravimo duomenis, paaiškėjo, kad 2015 m. IV ketv. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje vietoje 12 067,00 kub. m faktiškai išgauto smėlio nurodytas išgauto ir parduoto smėlio kiekis, nuo kurio buvo sumokėti mokesčiai – 10 667,00 kub. m, ir atitinkamai deklaruojant išgauto smėlio kiekį Geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, taikant apvalinimą tūkstančio kub. m tikslumu buvo deklaruota 11 000,00 kub. m išgauto smėlio. Išgauto smėlio duomenys skiriasi dėl klaidingo apvalinimo pildant 2-KN ataskaitą, kadangi dėl techninės klaidos panaudotas neteisingas pradinis apvalinamas išgauto smėlio kiekis. Be to, dėl apvalinimo pildant 2-KN ataskaitą per ilgesnį laikotarpį susidaro realiai išgauto ir deklaruoto smėlio kiekio skirtumas, kuris išaiškėja atlikus markšeiderinius matavimus. Nagrinėjamu atveju minėtas skirtumas už 2015 metus sudarė 1 400,00 kub. m smėlio ir jis nebuvo įtrauktas į deklaraciją tik dėl techninės klaidos, neturint ketinimų išvengti išgauto smėlio deklaravimo bei apmokestinimo. Pareiškėjas patikslino deklaraciją už 2015 m. IV ketv. bei sumokėjo 539,00 Eur mokesčio už 1 400,00 kub. m išgauto smėlio. Mokesčio už neteisingai deklaruotą išgautą smėlį apskaičiavimas didesniu tarifu, taikant koeficientą 10, yra radikali priemonė, neatitinkanti padaryto pažeidimo esmės, priežasčių ir pasekmių. Bendrovė nesiekė ir faktiškai nepadarė valstybei materialinės žalos, kadangi niekada nesiekė išvengti mokestinės prievolės, be to, paaiškėjus klaidai, stengėsi pašalinti pažeidimą bei kompensuoti laiku nesumokėtą mokestį už 1 400,00 kub. m išgauto smėlio (12 067,00 kub. m išgauto smėlio – 10 667,00 kub. m deklaruoto smėlio). Bendrovė niekada nesivertė stambaus masto ūkine-komercine veikla. Bendrovė atitinka smulkaus verslo subjekto požymius. Šias aplinkybes patvirtina bendrovės buhalteriniai dokumentai: buhalterės 2015 metų ir 2016 metų 9 mėnesių bendrovės ūkinės komercinės veiklos rezultatus paaiškinantis raštas, 2015 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, taip pat balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita 2016 m. rugsėjo 30 d. Paskutiniu metu bendrovė neveikia pelningai, tačiau stengiasi laiku ir tinkamai atsiskaityti pagal visas savo prievoles. Bendrovė visuomet laiku sumokėdavo mokesčius ir už išgaunamas naudingąsias iškasenas. Šiuo metu bendrovėje dirba tik du darbuotojai – direktorė ir buhalterė, kadangi sezoniniai kasybos darbai pasibaigė, o bendrovė nėra pajėgi darbų nevykdymo laikotarpiais išlaikyti darbo vietas sezoninius darbus atliekantiems darbuotojams bei pasiūlyti jiems alternatyvias darbo funkcijas ne sezono metu. Šios aplinkybės lemia tai, kad 5 394,00 Eur mokesčio didesniu tarifu suma yra nepakeliama ir todėl neįmanoma įvykdyti finansinė našta bendrovei, neišvengiamai sukelsianti bendrovės nemokumą ir bankrotą. Bendrovė, sutikdama su tuo, jog klaidingai deklaravo 2015 metų 4 ketvirtį išgauto smėlio kiekį, savo klaidą siekė ištaisyti ir 2016 m. spalio 27 d. pateikė patikslintą mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje išgauto smėlio kiekį padidino iki 12 067,00 kub. m, t. y. prie anksčiau deklaruoto 10 667,00 kub. m išgauto smėlio pridėjo neapskaitytus 1 400,00 kub. m, kurių dėl įvykusios klaidos į pradinę deklaracijos už 2015 metų 4 ketvirtį versiją neįtraukė. 2016 m. spalio 28 d. bendrovė papildomai sumokėjo 539,00 Eur mokestį už anksčiau nedeklaruotą 1 400,00 kub. m 2015 metų 4 ketvirtį išgauto smėlio kiekį. Bendrovė pašalino dėl įvykusios techninės klaidos atsiradusias pasekmes. Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios bei siekio neteisėtai pasisavinti valstybinius gamtos išteklius, nedeklaravus jų išgavimo, nėra tikslo gauti mokestinės naudos. Sprendimu patvirtinto apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu sumokėjimas yra akivaizdžiai neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui sankcija. Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pažeidimas pareiškėjo padarytas dėl techninės klaidos, neturint tikslo nuslėpti išgautus valstybės išteklius, juos pasisavinti bei gauti mokestinės naudos, be to, pareiškėjas patikslino neteisingą deklaraciją bei primokėjo trūkstamą nustatyto mokesčio dalį, tokiu būdu eliminuodamas valstybės nuostolį, galėjusį atsirasti dėl pareiškėjo klaidos, be to, pareiškėjas objektyviai negalėjo ne tik siekti, bet ir tikėtis išvengti išgauto ir nedeklaruoto smėlio apmokestinimo, kadangi per ilgą veiklos vykdymo laikotarpį susipažino ir gerai išmano naudingųjų iškasenų išgavimo, deklaravimo bei apmokestinimo procedūras bei jų kontrolę. Pareiškėjas nepajėgia sumokėti apskaičiuoto didesniu tarifu mokesčio, nes neturi reikiamos sumos apyvartinių lėšų bei atsargų.

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde, jo atstovė posėdžio metu taip pat paaiškino, kad pagal Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinio markšeiderinių apmatavimų ataskaitos duomenis pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. išgavo 29,363 tūkst. kub. m išteklių. Markšeideriniai matavimai buvo atlikti pagal 2015 m. rugsėjo 24 d. Šalpirčių smėlio ir žvyro telkinio markšeiderinių apmatavimų ir išteklių likučio apskaičiavimo darbų atlikimo sutartį Nr. 1352, kuriuos atliko UAB „GJ Magma“. Pareiškėjas su UAB „GJ Magma“ bendradarbiauja nuo pat savo veiklos pradžios, tai yra 1993 metų, tačiau 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „GJ Magma“ pirmą kartą atliko markšeiderinius matavimus 3D skaitmeniniu fotografavimu didelės raiškos skraidančiu eBee aparatu. Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti, kokiu būdu atsirado 1400 kub. m neatitikimas, vertina, kad, atlikus markšeiderinius matavimus ir pareiškėjui įvertinus parduotus gamtos išteklius, neatitikimas atsirado dėl iškasto smėlio sandėliavimo karjere kiekio. Pareiškėjui žinoma ir suprantama, kad mokesčius už valstybinius gamtos išteklius turi sumokėti pagal UAB „GJ Magma“ 2015 m. lapkričio 2 d. atliktų markšeiderinių apmatavimų apskaitos duomenis, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. už išgautą 29,363 tūkst. kub. m gamtos išteklių, ką pareiškėjas yra sumokėjęs, viešojo administravimo subjektui planinio patikrinimo metu padėjus išsiaiškinti neatitikimą. Tačiau pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 1 „Dėl iškasto smėlio sandėliavimo karjere“ neteisingai apskaičiuotas smėlio kiekis karjero sandėlyje, kuris turėjo būti būtent tuo neatitikimu, tai yra 1400 kub. m didesnis, ir 2015 m. IV ketvirtį gamtos išteklių mokesčiai deklaruoti tokiam kiekiui, koks nurodytas 2015 m. lapkričio 2 d. markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje. Markšeiderinis planas sudarytas pagal 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „GJ Magma“ atliktą karjero topografinę nuotrauką. Topo nuotrauka atlikta naudojant Sensefly eBee nepilotuojamą lėktuvą-robotą ir Spectra P. P. 700 GNSS imtuvą. Tokios priemonės pareiškėjo eksploatuojamame Šalpirčių smėlio-žvyro karjere buvo naudojamos pirmą kartą, pareiškėjo užsakymu, siekiant tiksliai nustatyti nukasto dirvožemio ir kitos dangos tūrį pažeistame plote, suformuotas dangos sąvartas, naudingųjų iškasenų nuostolius kraige, kurie susidarė atidengiant ir iškasant viršutinį naudingąjį klodą, naudingų iškasenų išteklių likutį, rekultivuoto žemės sklypo plotą, pagal sudarytą telkinio eksploatacijos rodiklių lentelę. Pareiškėjo įmonėje dėl pablogėjusios sveikatos būklės iš direktoriaus pareigų buvo atleistas ilgametis įmonės direktorius ir nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. direktore pradėjo dirbti O. Š., kuri, gavusi Šiaulių RAAD pranešimą, tai yra 2016 m. rugpjūčio  24 d. raštą Nr. P-Š-321 „Dėl UAB „Gruntas“ planinio patikrinimo“, turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad viešojo administravimo subjektas, nustatęs galimus pažeidimus, imsis proporcingų priemonių dėl bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad nuo pat įmonės įkūrimo 1993 m. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. įmonei vadovavo ilgametis direktorius K. Š.. Visi ginčijami apskaičiavimai buvo padaryti jo vadovavimo laikotarpiu. 2015 metais suprastėjo jo sveikata, jis sunkiai vaikščiojo, skundėsi kojos skausmais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimuose (b. l. 43–45, 111–116) bei jo atstovė teismo posėdžio metu su pareikštais skundu bei patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimuose, jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal šio teisės akto redakciją mokesčių mokėtojas mokestį už valstybinius gamtos išteklius privalo sumokėti iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Pagal bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė UAB „Gruntas“ 2015 m. išgautus išteklius pardavė juridiniams asmenims bei naudojo kelių taisymui, įrengimui. Pagal pateiktų dokumentų duomenis bendrovė 2015 m. išgavo valstybinius gamtos išteklius: 2015 m. I ketv. išteklių neišgavo, 2015 m. II ketv. 1 667 m3 smėlio, 2015 m. III ketv. 7 268 m3 (5 638 m3 smėlio, 1 630 m3 žvyro), 2015 m. IV ketv. 12 067 m3 smėlio.  UAB „Gruntas“ pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1163 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2015 m. IV ketvirtį nedeklaravo iš Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinio išgauto smėlio 1400 m3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, už 2015 m. IV ketv. nedeklaruotą kitą smėlį apskaičiuotas 5 394 eurų (1 400 m3 x 0,28 eurų (kito smėlio tarifas) x 1,376 (mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas) x 10 (didesnis tarifas)) mokestis didesniu tarifu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Dl-614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.10 punktu už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Šios taisyklės koreliuoja su Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu, kurio 6 straipsnio 2 dalis nurodo, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme numatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę   lengvinančias   bei  kitas  reikšmingas   aplinkybes   ir  vadovaudamasis   teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija  asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad aplinkybės, kurios lėmė deklaracijos nepateikimą, negalėtų būti pripažįstamos itin svarbiomis, nes kaip pats pareiškėjas nurodo, tai įvyko dėl techninės klaidos. Aplaidumas negali būti laikomas itin svarbia priežastimi nepateikti mokesčių deklaracijos. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Atliekant mokestinį patikrinimą, nėra mokesčio mokėtojui suteikiama teisė tikslinti deklaraciją ar taisyti joje atsiradusias klaidas. Tvirtinant patikrinimo rezultatus Šiaulių RAAD nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei nustatytus Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas arba ŠRAAD) 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) dalies, kuria patvirtintas apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už 2015 m. IV ketvirtį išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius (kitą smėlį), teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, MVGIĮ, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 5 d.).

Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir smėlis bei žvyras <...> yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnis).

Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 5 dalį bei Taisyklių 5 punktą, deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal Taisyklių 6 ir 7 punktus, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; <...> užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (MVGIĮ redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), o nuo 2016 m. sausio 1 d. mokesčio mokėtojui nustatyta pareiga, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas, jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Vadovaujantis Taisyklių 12.10 punktu, už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį MVGIĮ įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis). Taisyklių 15 punktas įpareigoja mokesčio mokėtoją, gavus mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), pataisyti deklaracijos duomenis, vadovaujantis Taisyklėmis užpildyti patikslintą deklaraciją ir per mokesčių administratoriaus pranešime nustatytą terminą pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Galimybė patikslinti pateiktą deklaraciją yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas ją užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas MVGI (MVGIĮ 8 str. 2 d.). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 str. 3 d.). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Iš byloje esančių duomenų matyti ir ginčo tarp šalių nėra, jog 2016 m. spalio 3 d. atlikus planinį pareiškėjo eksploatuojamo Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinio Šalpirčių k. Bubių sen. Šiaulių r. patikrinimą nustatyta, jog UAB „Gruntas“ pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nedeklaravo 2015 m. IV ketv. iš Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinio išgauto 1 400 kub. m smėlio ir nesumokėjo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius (b. l. 25–27). Iš ginčijamu sprendimu patvirtinto 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo akto
Nr. 564 matyti, jog pareiškėjas deklaravo išgautas naudingąsias iškasenas: 2015 m.
I ketv. 0 kub. m, 2015 m. II ketv. 1 667 kub. m kito smėlio, 2015 m. III ketv. 7 268 kub. m kito smėlio ir žvyro, 2015 m. IV. ketv. 10 667 kub. m kito smėlio. O iš bendrovės buhalterinių dokumentų nustatyta, kad bendrovė 2015 m. IV ketv. išgavo 12 067 kub. m smėlio, t. y. 2015 m. IV ketvirtį nedeklaravo iš Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinio išgauto 1 400 kub. m smėlio. Atsakovas, vadovaudamasis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio
2 dalimi, apskaičiavo pareiškėjui 5 394 Eur (1 400 kub. m (nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis) × 0,28 (kito smėlio tarifas) × 1,376 (mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas) × 10 (koeficientas) mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį 2015 IV ketvirtį. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 2 d. pastabose dėl patikrinimo akto Nr. 564 paaiškino, kad išgauto smėlio duomenys skiriasi dėl klaidingo apvalinimo pildant 2-KN ataskaitą, kadangi dėl techninės klaidos panaudotas neteisingas pradinis apvalinamas išgauto smėlio kiekis, be to, pareiškėjas 2016 m. spalio 27 d. pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje išgauto smėlio kiekį padidino iki 12 067 kub. m bei 2016 m. spalio 28 d. papildomai sumokėjo 539 Eur mokestį už anksčiau nedeklaruotą 1 400 kub. m 2015 metų IV ketvirtį išgauto smėlio kiekį; prašo netaikyti 10 koeficiento už priskaičiuotus mokesčius (b. l. 92–95). Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas 2016 m. lapkričio 2 d. rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, ginčijamu 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18 patvirtino 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo aktą Nr. 564 bei įpareigojo pareiškėją sumokėti sprendimu patvirtintą
5 394 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu (b. l. 28–31).

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinyje 2015 m. IV ketvirtį išgautus išteklius, tačiau teigia, jog tokia situacija atsirado dėl klaidos, kuri padaryta ne sąmoningai, neturint tyčios išvengti mokesčio mokėjimo – išgauto ir deklaruoto smėlio kiekio skirtumas susidarė dėl klaidingo apvalinimo pildant 2-KN ataskaitą, panaudojant neteisingą pradinį apvalinamą išgauto smėlio kiekį. Taip pat paaiškino, kad 1400 kub. m neatitikimas atsirado dėl iškasto smėlio sandėliavimo karjere kiekio, kuris paaiškėjo atlikus markšeiderinius matavimus ir pareiškėjui įvertinus parduotus gamtos išteklius, o būtent pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 1 „Dėl iškasto smėlio sandėliavimo karjere“ neteisingai apskaičiuotas smėlio sandėlio kiekis karjere, kuris turėjo būti būtent tuo neatitikimu, tai yra 1400 kub. m, didesnis, ir 2015 m. IV ketvirtį gamtos išteklių mokesčiai deklaruoti tokiam kiekiui, koks nurodytas 2015 m. lapkričio 2 d. markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje. Neteisingi apskaičiavimai buvo padaryti direktoriaus K. Š. vadovavimo įmonei laikotarpiu, direktorius tuo metu (t. y. 2015 m.) sirgo ir dėl kojos skausmų negalėjo sužiūrėti smėlio, kuris buvo sandėliuojamas karjere. Pareiškėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad UAB  „Gruntas“ yra maža įmonė, joje dirba tik 2 darbuotojai, bendrovė dirba nuostolingai, todėl ŠRAAD apskaičiuota mokesčio suma viršija įmonės pajamas, faktiškai nepakeliama (per didelė našta), tokio mokesčio pareiškėjas sumokėti neturi galimybės, prašo, atsižvelgiant į protingumo principus, apskaičiuotą mokestį didesniu tarifu sumažinti iki 539 Eur.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau pareiškėjas skundžiamą sprendimą ginčija dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio neadekvatumo padarytam pažeidimui, remdamasis mokesčio už išgautą smėlį deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybėmis, pareiškėjo finansine padėtimi bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl teismas šioje byloje vertina ir pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą.

Kaip jau aukščiau tekste nurodyta, mokestis už išgautą gamtos išteklių kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka, o už sąmoningą imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą – taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Nors pareiškėjo atstovė teigia, kad neteisingi apskaičiavimai buvo padaryti direktoriaus vadovavimo įmonei laikotarpiu, jis tuo metu (t. y. 2015 m.) sirgo ir dėl kojos skausmų negalėjo sužiūrėti smėlio, kuris buvo sandėliuojamas karjere, techninė skaičiavimo klaida padaryta nesant tyčios, tačiau teisėjų kolegija šių nurodytų aplinkybių nelaiko juridiškai reikšmingomis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis įtakoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžius, nustatytus ginčijamame atsakovo sprendime. Pabrėžtina, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Todėl, atsižvelgiant į Patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, darytina išvada, jog pareiškėjui apskaičiuota 5 394 Eur suma, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Teisėjų kolegija, svarstydama skundžiamu sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nustatyto mokesčio už išgautą ir nedeklaruotą smėlį proporcingumo klausimą, vertina tai, kad pareiškėjas realiai valstybės biudžetui už 2015 m. IV ketvirtį buvo nesumokėjęs 539,40 Eur sumos, o pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjui apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro 5 394 Eur.

Vertinant pareiškėjo veiksmus, reikšminga aplinkybe pripažįstama tai, jog UAB „Gruntas“ iki klaidingos deklaracijos už 2015 m. IV ketv. visada deklaracijas siuntė laiku bei tinkamai. Iš 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo akto turinio matyti, kad UAB „Gruntas“ savo veiklą eksploatuojant Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinį vykdo turėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. vasario 2 d. išduotą leidimą Nr. 7p-11; paskutinis planinis objekto patikrinimas atliktas 2015 rugpjūčio 6 d., jo metu aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 25–27). Pareiškėjas deklaraciją ištaisė iki atlikto patikrinimo rezultatų patvirtinimo (2016 m. lapkričio 10 d.), t. y. 2016 m. spalio 27 d. pateikė patikslintą mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje išgauto smėlio kiekį padidino iki 12 067,00 kub. m, t. y. prie anksčiau deklaruoto 10 667,00 kub. m išgauto smėlio pridėjo neapskaitytus 1 400,00 kub. m, kurių dėl įvykusios klaidos į pradinę deklaraciją už 2015 metų IV ketvirtį nebuvo įtraukęs, ir 2016 m. spalio 28 d. sumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoką už 2015 metus – 539,00 Eur mokestį. Tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, išdavusios leidimą naudingiems ištekliems išgauti, veiklos tikslas yra deklaracijų ir ataskaitų kontrolė, priežiūra, kad mokesčiai būtų tinkamai apskaičiuoti ir mokami laiku. Pareiškėjo elgesys rodo, kad jis vykdė savo pareigą įstatymuose numatytu terminu deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neturėjo tikslo nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių bei turėti mokestinės naudos. Šios nustatytos aplinkybės vertintinos analizuojant pareiškėjui paskirtos poveikio priemonės proporcingumą.

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nesumokėta mokesčio už išgautus gamtos išteklius dalis už 2015 metų IV ketvirtį, sudaranti 539,4 Eur, padidinta 10 kartų taikant Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra 5 394,00 Eur. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas supranta ir laikosi Mokesčių administravimo ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų reikalavimų, tikėtina, jog Bendrovė klaidingai nurodė išgautų išteklių kiekį neturėdama tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ir turėti mokestinės naudos. Atsižvelgtina ir į tai, kad valstybės biudžetas žalos dėl neteisingai apskaičiuoto mokesčio nepatyrė, nes mokestis sumokėtas, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išanalizavusi pareiškėjo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, veiklos pobūdį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 5 394,00 Eur mokestis už laiku nedeklaruotą 2015 m. IV ketv. išgautą gamtos išteklių kiekį pareiškėjui būtų nepakeliama našta. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį 2015 metų IV ketvirtį padidinti 2 kartus (1078,8 Eur (2x539,40 Eur)).

Aptartų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 1 078,80 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo UAB „Gruntas“ skundą ir patikslintą skundą  tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį sumažinti iki 1 078,80 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt aštuonių eurų 80 ct).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjai                                                                   Jarūnė Sedalienė

                                                                                Žanas Kubeckas

                                                                                Arvydas Martinavičius