Civilinė byla Nr. e2A-883-516/2022
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00014-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.5; 2.6.8.72.6.20.1; 2.6.20.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Domimaks“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Immo luxury“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domimaks“ dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys E. B. ir E. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Immo luxury“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Domimaks“ 254 100 Eur skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 2019 m. kovo mėn. atsakovė UAB „Domimaks“, atstovaujama E. G., ir ieškovės UAB „Immo luxury“ brokerė E. B. bendravo dėl atsakovei priklausančio pastatų komplekso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. E. G. brokerei nenurodė savo pareigų, tačiau buvo aišku, kad jis sprendžia visus esminius su atsakovės turtu susijusius klausimus, nes bendravimas dėl pastatų pardavimo vyko tik su E. G. arba jo nurodytais asmenimis. Atsakovės direktorius R. M. elektroniniu paštu 2019 m. kovo 15 d. persiuntė visą pastatų pardavimui reikalingą informaciją ir dokumentus, o E. G. brokerei buvo nurodęs, kad pastatus įmonė nori parduoti už 6 000 000 Eur. Pastatai buvo Vilniaus m. senamiestyje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl pastatus pardavinėjo ieškovės darbuotojai, apie pardavimą informavę savo klientus, ir pati atsakovė.
3. Nurodė, kad. 2021 m. spalio 20 d. E. B. elektroniniu paštu informavo atsakovės atstovą E. G., jog klientams pastatai siūlomi už 6 000 000 Eur bei prašė raštu patvirtinti 3 proc. plius PVM komisinį mokestį, jeigu turtą įsigis ieškovės nurodytas pirkėjas bei informavo apie turto apžiūros laiką. E. G. 2021 m. spalio 21 d. SMS žinute patvirtino 3 proc. plius PVM komisinį mokestį
4. UAB „SNS“ vadovas M. K. 2021 m. spalio 22 d. raštu pateikė ieškovei 6 000 000 Eur pasiūlymą. Atsakovei informavus, kad yra gautas pasiūlymas pirkti pastatus didesne kaina, M. K. 2021 m. spalio 25 d. padidino pasiūlymą iki 6 500 000,01 Eur. Apie tai informavus E. G., jis nurodė, kad galutinį sprendimą dėl pastatų pardavimo priims 2021 m. spalio 27 d. bei apie tai informuos visus potencialius pirkėjus. Atsakovė 2021 m. spalio 27 d. informavo brokerę E. B., kad M. K. pasiūlymas atmestas, derybos su juo netęsiamos, nes kitas potencialus pirkėjas už pastatus pasiūlė 8 200 000 Eur kainą. Atsakovė ir UAB „Fevista“, atstovaujama įmonės direktoriaus M. K., 2021 m. lapkričio 11 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovės pastatai parduoti už 7 000 000 Eur.
5. Ieškovė už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakovei 254 100 Eur sumos sąskaitą faktūrą, kuri nebuvo apmokėta. Į pretenziją atsakyta, kad tarpininkavimo sutartis raštu nebuvo sudaryta, E. G. nėra atsakovės direktorius ir negalėjo veikti įmonės vardu, paslaugos suteiktos nekokybiškai, be to, ieškovės sutartas komisinis mokestis buvo 1 proc. plius PVM, o jo išmokėjimo sąlyga – pirkėjas bus UAB „SNS“ arba UAB „Irec Baltic“.
6. Ieškovės paslaugų dėka pastatai buvo parduoti už 7 000 000 Eur, t. y. didesne, nei pradinė kaina, o 2021 m. spalio 20 d. elektroniniu laišku ir 2021 m. spalio 21 d. SMS žinute šalys aiškiai susitarė, kad ieškovės komisinis mokestis, pardavus pastatus ieškovės atvestam klientui, yra 3 proc. plius PVM. E. G. yra ne tik atsakovės valdybos narys, bet ir valdybos pirmininkas, o 2021 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai 2021 m. spalio 29 d. pritarė atsakovės valdyba, kuriai vadovauja E. G.. Nors E. G. nenurodė savo pareigų, tačiau jis turi įgaliojimus veikti atsakovės vardu. Nebuvo susitarta dėl konkrečių pirkėjų, o ieškovės atvesti potencialūs pirkėjai buvo UAB „Irec Baltic“ ir fizinis asmuo M. K. (UAB „SNS“ vadovas), kuris iki pasiūlymo pateikimo dienos nebuvo informavęs ieškovės kokios įmonės vardu ar pats asmeniškai ketina pirkti atsakovei priklausančius pastatus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Immo luxury“ iš atsakovės UAB „Domimaks“ 254 100 Eur skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad nuo 2019 m. kovo mėn. UAB „Immo luxury“, atstovaujama brokerės E. B., ir atsakovė UAB „Domimaks“, atstovaujama E. G., bendravo dėl atsakovei priklausančio pastatų komplekso, esančio adresu (duomenys neskelbtini) m. pardavimo. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovės vadovui R. M. buvo žinoma apie E. G., kuris 2019 m. gruodžio 4 d. buvo išrinktas UAB „Domimaks“ valdybos pirmininku, bendravimą su ieškovės brokere E. B. dėl pastatų pardavimo. Tai, kad tarpininkaujant ieškovės brokerei buvo ieškoma pirkėjų UAB „Domimaks“ priklausančiam turtui, teismo vertinimu, patvirtino aplinkybė, jog UAB „Domimaks“ direktorius R. M. elektroniniu paštu 2019 m. kovo 15 d. brokerei persiuntė pastatų inventorinę bylą, kas leido daryti išvadą, kad bendrovės vadovas pritarė E. G. veiksmams. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigė ieškovės teiginių, kad žodžiu buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kurios tikslas buvo atsakovei UAB „Domimaks“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovė pripažino, kad iki 2021 m. bendrovei priklausantis turtas nebuvo parduotas, tačiau pagerėjus rinkos situacijai ir nekilnojamojo turto rinkos kainoms didėjant, padidėjo susidomėjimas turtu bei suaktyvėjo bendravimas su ieškovės brokere E. B., apie turto pardavimą viešai buvo paskelbta UAB „Immo luxury“ tinklalapyje ir kt.
9. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu atsakovės atstovas E. G. brokerės buvo informuotas, jog klientams pastatai siūlomi už 6 000 000 Eur, paprašyta raštu patvirtinti 3 proc. plius PVM komisinį mokestį, jeigu pastatus įsigis ieškovės pasiūlytas pirkėjas. Atsakovės atstovas E. G., 2021 m. spalio 21 d. atsakydamas į elektroninį laišką, SMS žinute patvirtino ieškovės nurodytą komisinį mokestį, o 2021 m. spalio 21 d. ieškovės brokerė E. B., dalyvaujant E. G. nurodytam atstovui, aprodė turtą kliento M. K. atstovei A. P. bei jos kolegoms. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad M. K., kaip UAB „SNS“ direktorius, už parduodamą turtą pasiūlė 6 000 000 Eur, o sužinojęs apie kitus potencialius pirkėjus padidino pirkimo kainą.
10. Paminėti duomenys leido teismui daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo sutartis, o E. G. veikė bendrovės vardu, nes nuo 2015 m. gruodžio 3 d., būdamas įmonės valdybos pirmininkas, buvo atsakingas už įmonės priimamus sprendimus turto pardavimo klausimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad E. G. negalėjo susitarti dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo bei komisinio mokesčio. Tai, kad tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, teismo vertinimu, patvirtina ne tik brokerės E. B. paaiškinimai, bet ir E. G. 2021 m. gruodžio 6 d., 2021 m. gruodžio 7 d. elektroniniai laiškai ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šalys dar 2019 m. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, turėdamos tikslą parduoti nekilnojamąjį turtą.
11. Nors atsakovė nurodė, kad sandorį bendrovė sudarė su UAB „Fevista“, o ne su ieškovės nurodytu asmeniu M. K., tačiau bylos duomenys teismui leido spręsti, kad M. K. yra bendrovių UAB „Fevista“ ir UAB „SNS“ vadovas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su ieškovės pasiūlytu klientu. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas bei liudytojos K. M. parodymai patvirtino, kad apie atsakovei priklausančio turto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą M. K. 2021 m. spalio 15 d. buvo informuotas ieškovės brokerės K. M., kas leido teismui daryti išvadą, kad ieškovės UAB „Immo luxury“ darbuotojos (brokerės) atsakovės turtui surado potencialų pirkėją, kuris pastatus įsigijo UAB „Fevista“ vardu. Iš trečiųjų asmenų E. B. ir E. G. susirašinėjimo teismas nustatė, kad atsakovė buvo informuojama apie potencialius klientus, taip pat kad pastatą apžiūrėjo UAB „Irec Baltic“ bei UAB „SNS“ akcininkas ir direktorius M. K..
12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė buvo susitarusi su atsakove, kad komisinis mokestis bus mokamas tik tuo atveju jeigu UAB „Domimaks“ priklausantis turtas bus parduotas konkretiems juridiniams asmenims – UAB „Irec Baltic“ ir UAB „SNS“.
13. Teismo vertinimu, tai, kad pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Fevista“, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirkėją surado kiti asmenys ar pati atsakovė. Teismas konstatavo, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjas UAB „Fevista“ apie pastatų pardavimą sužinojo būtent dėl ieškovės atliktų veiksmų, kurios darbuotojai (brokerės) ne tik skelbė apie parduodamą turtą, surado pirkėją, bet ir aprodė turtą, siūlė UAB „Fevista“ vadovui M. K. siekti įsigyti turtą, kurį įmonė 2021 m. lapkričio 11 d. ir įsigijo. Nurodė, kad ieškovė, veikdama per pardavimų atstoves (brokeres), tinkamai įvykdė savo pareigas pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį, t. y. surado pirkėją atsakovei priklausančiam turtui. Kadangi atsakovė nekilnojamąjį turtą pardavė tik dėl to, kad ieškovė surado potencialų pirkėją, teismo vertinimu, ieškovė UAB „Immo luxury“, suteikusi paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, turi teisę gauti už tai atlyginimą. Konstatavo, kad teismui nepateikti jokie duomenys, jog ieškovė ar brokerė buvo informuotos apie tai, kad teikiamos paslaugos neatitinka susitarimo, yra nekokybiškos, kad neteikiama informacija apie pirkėjo paiešką ar pirkėjo paieška vykdoma netinkamai. Kadangi turtas buvo parduotas didesne už pradinę kaina, teismo vertinimu, paneigia atsakovės argumentą, kad jai buvo teikiamos nekokybiškos paslaugos.
14. Teismas atmetė UAB „Domimaks“ teiginius, kad E. B. buvo nesąžininga, nes neinformavo, kad ji veikia UAB „Immo luxury“ vardu. Teismas nustatė, kad E. G. nuo 2015 m. bendravo su šia brokere, susirašinėjimas elektroniniais laiškais buvo vykdomas per brokerės darbinį paštą.
15. Iš šalių atstovų 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. spalio 21 d. elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susitarta dėl komisinio mokesčio, kurio dydį (3 proc. plius PVM) patvirtino E. G.. Teismas nurodė, kad nėra įrodyta, jog šalys buvo susitarę dėl mažesnio, t. y. 1 proc. plius PVM komisinio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atsakovė UAB „Domimaks“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Įrodyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, buvo ieškovės pareiga. Teismas, konstatuodamas žodinės tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo faktą bei jos sudarymo laiką (dar 2019 m.), suabsoliutino ieškovės į bylą pateiktus ir atsakovės kvestionuotus įrodymus. Byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po 2019 m. kovo mėn., kuomet ieškovės vadovas elektroniniu paštu nusiuntė E. B. tam tikrus turto dokumentus, atsakovė, E. B. ar ieškovė tarpusavyje būtų apsikeitę kokia nors informacija dėl turto pardavimo. Nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2021 m. spalio mėn. nei ieškovė, nei E. B. dėl turto pardavimo nekomunikavo. Turto pardavimo kaina buvo itin didelė, todėl mažai tikėtina, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl tarpininkavimo parduodant milijoninės vertės turtą būtų buvusi sudaryta žodžiu, šalims prisiimant riziką, kad viena ar kita šalis savaip interpretuos esmines tokios sutarties sąlygas.
16.2. Byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo susitarta dėl esminių tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygų. Ieškovė ir atsakovė net nebuvo sutarę dėl komisinio mokesčio dydžio, ką aiškiai patvirtina 2021 m. spalio 21 d. E. B. siųstas elektroninis laiškas E. G. dėl siūlymo pradžioje pasitvirtinti 3 proc., o vėliau ir 1 proc. komisinį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl to, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl 3 proc. komisinio mokesčio nuo turto pardavimo kainos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Byloje nėra įrodymų, kad E. G. 2021 m. spalio 20-21 d. būtų patvirtinęs 3 proc. komisinio mokesčio dydį, kadangi iš ieškovės į bylą pateikto susirašinėjimo tarp E. B. ir E. G. nėra aišku, kuriais metais šis susirašinėjimas įvyko ir ar jis vyko būtent dėl atsakovei priklausančio turto. E. G. bendravo su E. B. ir asmeninio būsto klausimais.
16.3. Teismas nepagrįstai sutapatino juridinio asmens vadovą su juridiniu asmeniu konstatuodamas, kad aplinkybė, jog turtas buvo parduotas UAB „Fevista“, o ne UAB „SNS“ faktiškai neturi reikšmės, nes abiejų bendrovių vadovas yra M. K.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Fevista“ vadovauja tas pats vadovas kaip ir ieškovės klientui UAB „SNS“, negalėjo lemti išvados, kad turtas buvo parduotas ieškovės pasiūlytam klientui.
16.4. Teismas nevertino, kad pati ieškovė atsakovei teiktoje pretenzijoje nurodė, kad tarpininkavimo paslaugas teikė tik dėl administracinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, o ne viso turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Nurodyta aplinkybė teismui turėjo sukelti abejones dėl ieškovės suteiktų paslaugų (atliktų veiksmų turto pardavimo procese) realumo ir reiškiamo reikalavimo pagrįstumo.
16.5. Teismo išvada dėl žodinės sutarties sudarymo padaryta ne tik netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, bet ir pažeidžiant bendrąsias sutarčių bei sandorių sudarymą reglamentuojančias teisės nuostatas, o taip pat nenustačius kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl esminės atlygintinų paslaugų sutarties sąlygos. Teismas nevertino, ar tarpininkavimo paslaugų sutartis iš ieškovės pusės buvo sudaryta asmens, turinčio teisę tai daryti. E. B. nėra draudžiama veikti savarankiškai (t. y. kaip individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui, kuris veikia išimtinai savo interesais, savo rizika). E. B. ieškovės vardu sutartį su atsakove galėjo sudaryti tik turėdama ieškovės išduotą įgaliojimą. Teismas taip pat nevertino, ar šalys susitarė dėl esminių tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygų: ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl konkrečių ir apibrėžtų tarpininkavimo paslaugų, ieškovė ir atsakovė nesusitarė nei dėl mokėtino komisinio mokesčio, nei šio komisinio mokesčio dydžio, nes tokių įrodymų byloje tiesiog nėra.
16.6. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė tinkamai vykdė savo pareigas pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį, kadangi surado turto pirkėją, o atsakovė jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų nereiškė, todėl ieškovė turi teisę gauti už tai atlyginimą, iš esmės nukrypo nuo atlygintinų paslaugų esmės ir suformavo ydingą praktiką, leidžiančią paslaugų teikėjams reikalauti atlygio net ir už nekokybiškai suteiktas paslaugas. Vieninteliai ieškovės (ieškovės brokerių) veiksmai – komercinio pasiūlymo parengimas anglų kalba bei turto pasiūlymas klientui, kuris pats kreipėsi dėl nekilnojamojo turto įsigijimo. Akivaizdu, kad tokie veiksmai negali būti pripažįstama sąžininga ir protinga veikla kliento interesų naudai, atitinkanti nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartus. Nurodyti veiksmai nėra kokybiškas ir profesionalus paslaugos suteikimas, sąlygojęs turto pardavimą. Turtas buvo parduotas ne ieškovės pasiūlytam pirkėjui UAB „SNS“, o UAB „Fevista“, kuris į atsakovę kreipėsi pats asmeniškai, o ne per tarpininkus.
16.7. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio reikalavimus, nes pripažino ieškovės reikalavimo teisę į atsakovę, nors ieškovė tokios teisės neturi. Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą šalį bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas. Tai reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Trečiajam asmeniui E. B. teismui pateikus 2012 m. spalio 22 d. nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp jos ir ieškovės, paaiškėjo, kad ji ieškovės vardu su atsakove sutartį galėjo sudaryti tik turėdama ieškovės išduotą rašytinį įgaliojimą. 2022 m. gegužės 2 d. įvykusio teismo posėdžio metu E. B. patvirtino, kad ieškovė jai nebuvo išdavusi jokio rašytinio įgaliojimo sudaryti sutarties su atsakove, kaip kad to reikalauja jos ir ieškovės sudarytos paslaugų sutarties 2.5. punktas.
17. Ieškovė UAB „Immo luxury“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Tarpininkavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta 2019 m. kovo mėn. Ieškovės atstovės E. B. ir atsakovės atstovo E. G. telefoninio pokalbio metu (žodžiu), o 2021 m. spalio mėn. komisinio mokesčio dydis 3 proc. plius PVM užtvirtintas raštu elektroninio ryšio priemonėmis (2021 m. spalio 20 d. elektroniniu laišku ir 2021 m. spalio 21 d. SMS žinute). Atsakovė nutyli, kad jos direktorius R. M. persiuntė turto dokumentus E. B. atsakovės valdybos pirmininko E. G. nurodymu. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai kartoja tuos pačius teiginius, jog tarpininkavimo sutartis nebuvo sudaryta, komisinis mokestis nesusitartas ir t. t. R. M., atsiųsdamas turto dokumentus, neabejotinai patvirtino, jog ieškovė yra pasitelkta su tikslu tarpininkauti parduodant turtą ir turi galimybę disponuoti su turtu susijusia informacija. Vien tik iš 2019 m. kovo mėn. elektroninių laiškų bei 2021 m. spalio mėn. elektroninio laiško ir SMS žinutės yra daugiau nei akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovė susitarė dėl visų esminių tarpininkavimo sutarties sąlygų (paslaugos – tarpininkavimas parduodant turtą; objektas – turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); objekto kaina – ne mažesnė nei 6 000 000 Eur ir komisinis mokestis – 3 proc. plius PVM). Tarpininkavimo sutarties sudarymą patvirtina ir šalių konkliudentiniai veiksmai – turto apžiūra, dokumentų, susijusių su turtu, persiuntimas, bendravimas su potencialiais pirkėjais.
17.2. Byloje įrodytas faktas, kad M. K. yra ieškovės rastas pirkėjas, kuris galiausiai ir įsigijo turtą. Tarp atsakovės ir UAB „Fevista“ vykusių derybų metu atsakovei pavyko susiderėti ir UAB „Fevista“ sutiko sumokėti už turtą 7 000 000 Eur.
17.3. Teismas pasisakė, jog E. G. turėjo teisę atsakovės vardu sudaryti tarpininkavimo sutartį, todėl atsakovės teiginiai, jog šis aspektas nebuvo vertintinas yra nepagrįstas. O jeigu atsakovės įsitikinimu ieškovės brokerė E. B. neturėjo teisės ieškovės vardu sudaryti tarpininkavimo sutarties, atsakovė privalėjo dar pirmosios instancijos teisme pateikti priešieškinį su reikalavimu laikyti tarpininkavimo sutartį nesudaryta / pripažinti negaliojančia, tačiau atsakovė to nepadarė. Ieškovės brokerės E. B. santykiai dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo yra ieškovės vidaus reikalas, į kurį atsakovė neturi teisės kištis ir tai net nebuvo ginčo objektas.
17.4. Ieškovė suteikė atsakovei kokybiškas tarpininkavimo paslaugas, nes ieškovės pastangų dėka turtas buvo parduotas ieškovės atvestam klientui už netgi didesnę, nei norimą, kainą. Paslaugos atitiko tarpininkavimo sutartimi ieškovės prisiimtas pareigas. Rezultatas buvo pasiektas. Teismas sprendime dėl tarpininkavimo paslaugų kokybės labai išsamiai pasisakė, jog pagrindo abejoti paslaugų kokybe nėra.
17.5. Nesutinka su skundo argumentais dėl netinkamos ieškovės. Pagrindo keisti ieškovę į E. B. nebuvo.
18. Trečiasis asmuo E. B. pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodė, kad su apeliaciniu skundu kategoriškai nesutinka. Palaiko visus ieškovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Domimaks“ ir UAB „Fevista“, atstovaujama direktoriaus M. K., 2021 m. lapkričio 11 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjai UAB „Fevista“ buvo parduotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), už 7 000 000 Eur.
22. Po šios sutarties sudarymo, ieškovė UAB „Immo luxury“ 2021 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei UAB „Domimaks“ 254 100 Eur sumos sąskaitą faktūrą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, surandant nekilnojamojo turto pirkėją.
23. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar tarp šalių – ieškovės UAB „Immo luxury“ ir atsakovės UAB „Domimaks“ – susiklostė paslaugų sutarties teisiniai santykiai ir ar atsakovei iš tiesų kilo prievolė atsiskaityti pagal ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą.
24. su atsakove UAB „Domimaks“ buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo sutartis, kurią ieškovė įvykdė, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu apeliantės (atsakovės) UAB „Domimaks“ teigimu, šalių atstovų bendravimas vyko, siekiant aptarti turto pardavimo sąlygas, tačiau jokia tarpininkavimo sutartis nebuvo sudaryta, tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygos (jų tvirtinimas) yra bendrovės vadovo kompetencija ir tarpininkavimo sutarties sudaryti E. G. nebuvo įgaliotas. Be to, apeliantės teigimu, turtas buvo parduotas ne ieškovės pasiūlytai pirkėjai UAB „SNS“, o UAB „Fevista“, kuri į atsakovę kreipėsi pati asmeniškai, o ne per tarpininkus.
25. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
26. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
27. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas mokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų sutarčiai taikytinas reguliavimas nenustato specialių taisyklių atlygintinų paslaugų sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo, išorinio valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis. Siekiant įrodyti, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atlygintinų paslaugų, būtina pagrįsti, kad egzistavo šalių suderinta valia dėl nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu (dėl tam tikrų veiksmų atlikimo arba tam tikros veiklos vykdymo), suteikimo ir mokėjimo už tokias paslaugas.
29. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir bylos duomenis, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus šalių suderintą valią dėl paslaugų sutarties sudarymo ir esminių tokios sutarties sąlygų.
30. Byloje esantys duomenys – šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, SMS žinutėmis – patvirtina, kad nuo 2019 m. kovo mėn. ieškovė UAB „Immo luxury“, atstovaujama pardavimo brokerių, ir atsakovė UAB „Domimaks“, atstovaujama E. G., bendravo dėl atsakovei priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Kaip paaiškino pati ieškovė, šalys nebuvo sutarusios dėl išimtinių teisių, pastatą pardavinėjo tiek ieškovės pardavimų brokerės, tiek ir pati atsakovė.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Domimaks“ direktorius R. M. 2019 m. kovo 15 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės UAB „Immo luxury“ brokerei parduodamų pastatų inventorinę bylą. Apie UAB „Domimaks“ priklausančių pastatų pardavimą buvo informuoti potencialūs pirkėjai. Byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad ieškovės atstovė bendravo su klientu M. K., kaip UAB „SNS“ direktoriumi, t. y. 2021 m. spalio 15 d. elektroniniu paštu informavo apie galimybę įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), teikė M. K. pirminę informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, jo kainą, atsakinėjo į užduodamus klausimus. Ieškovės pardavimų brokerė 2021 m. spalio 20 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės atstovą E. G., kad klientams pastatai yra siūlomi už 6 000 000 Eur, taip pat informavo, kad sutarė su potencialiu klientu dėl pastatų apžiūros 2021 m. spalio 21 d. bei kartu paprašė patvirtinti anksčiau aptartą 3 proc. plius PVM komisinį mokestį, jeigu pastatus įsigis ieškovės pasiūlytas pirkėjas. E. G. 2021 m. spalio 21 d. SMS žinute patvirtino ieškovės nurodytą komisinį 3 proc. plius PVM mokestį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės brokerė E. B., dalyvaujant E. G. nurodytam atstovui, 2021 m. spalio 21 d. aprodė turtą kliento M. K. atstovei A. P. ir jos kolegoms. UAB „SNS“ direktorius M. K. 2021 m. spalio 22 d. raštu informavo ieškovės atstovę (brokerę), kad įmonę UAB „SNS“ domina atsakovės parduodamų pastatų komplekso įsigijimas už 6 000 000 Eur ir kad yra pasirengę pradėti galutinės sutarties aptarimą, nedelsiant pasirašyti preliminarią sutartį ir sumokėti 10 proc. avansą. Ieškovė 2021 m. spalio 25 d. informavo M. K., kad UAB „Domimaks“ turi kitą pasiūlymą už 6 500 000 Eur ir šiuo metu laukia patvirtinimo iš banko ar nebus komplikacijų priimti pinigus iš galimo pirkėjo, taip pat pasiūlė palaukti arba padidinti siūlomą kainą. M. K., gavęs tokią informaciją, padidino savo siūlomą kainą, tačiau, kaip paaiškino ieškovė, UAB „Domimaks“ 2021 m. spalio 27 d. informavo brokerę, kad M. K. pasiūlymas atmetamas ir derybos su juo nebebus tęsiamos, nes kitas potencialus pirkėjas pasiūlė didesnę kainą.
32. Taigi aptarti bylos duomenys, t. y. reikiamos dokumentacijos (inventorinės bylos) siuntimas ieškovės brokerei, komisinio mokesčio patvirtinimas, bendravimas su atsakovės atstovais ir informavimas apie potencialų pirkėją, taip pat ieškovės atstovių (brokerių) nuolatinis bendravimas ir informacijos apie nekilnojamąjį turtą teikimas potencialiam pirkėjui M. K., pastato apžiūros organizavimas, kainos derinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, bylos šalys vedė ne paslaugų sutarties sudarymo derybas, o iš tiesų, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dar 2019 metais sudarė žodinę tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurios tikslas – parduoti atsakovės pastatą.
33. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad E. G. nebuvo įgaliotas bendrovės vardu sudaryti tarpininkavimo sutartį ir kad tai yra priskirta tik įmonės vadovo kompetencijai.
34. Bylos duomenys patvirtina, kad E. G. yra atsakovės valdybos narys, o nuo 2019 m. gruodžio 4 d. ir valdybos pirmininkas (žr. ieškinio priedą Nr. 18). Taigi E. G., būdamas UAB „Domimaks“ valdybos nariu ir pirmininku, turėjo teisę veikti įmonės vardu ir priimti sprendimus dėl įmonės turto pardavimo, tartis dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo ir komisinio mokesčio nustatymo. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Domimaks“ vadovui R. M. buvo žinoma apie valdybos pirmininko E. G. bendravimą su UAB „Immo luxury“ brokere E. B. dėl pastatų pardavimo, kadangi pats vadovas 2019 m. kovo 15 d. elektroniniu paštu nusiuntė brokerei parduodamų pastatų inventorinę bylą. Taigi nors, apeliantės teigimu, tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygos (jų tvirtinimas) yra bendrovės vadovo kompetencija, tačiau paminėtos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad valdybos pirmininko E. G. veiksmams, sudarant žodinį susitarimą su ieškove dėl tarpininkavimo paslaugų, parduodant UAB „Domimaks“ priklausantį pastatą, buvo gautas bendrovės vadovo, atstovaujančio UAB „Domimaks“, pritarimas (CK 2.83 straipsnio 1 dalis).
35. Kaip minėta, atsakovė UAB „Domimaks“ ir UAB „Fevista“, atstovaujama direktoriaus M. K., 2021 m. lapkričio 11 d. pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Fevista“ nusipirko iš atsakovės už 7 000 000 Eur pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, turtas buvo parduotas ne ieškovės pasiūlytai pirkėjai UAB „SNS“, o UAB „Fevista“, kuri į atsakovę kreipėsi pati asmeniškai, o ne per tarpininkus, o tai, kad UAB „Fevista“ atstovavo įmonės direktorius M. K., kuris kartu buvo ir ieškovės klientės UAB „SNS“ vadovas, nereiškia, kad turtas buvo parduotas ieškovės UAB „Immo luxury“ surastai ir pasiūlytai pirkėjai (klientei).
36. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės skundo argumentu ir pažymi, kad nepaisant to, jog atsakovei priklausančio pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kaip minėta, atsakovė UAB „Domimaks“ sudarė su UAB „Fevista“, kuriai atstovavo vadovas M. K., bylos duomenys patvirtina, kad būtent ieškovės brokerė 2021 m. spalio 15 d. elektroniniu laišku informavo M. K. apie atsakovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą už 6 000 000 Eur, teikė jam reikiamą informaciją apie nekilnojamąjį turtą, taip pat informavo ir pačią atsakovę apie rastą potencialų pirkėją bei organizavo nekilnojamojo turto apžiūrą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje esančius duomenis, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nors atsakovei priklausiusio turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta ne su pačiu M. K. ar jo vadovaujama UAB „SNS“, o su kita M. K. vadovaujama įmone UAB „Fevista“, taip pat nepriklausomai nuo to, kad UAB „Fevista“ į UAB „Domimaks“, kaip nurodo atsakovė, kreipėsi tiesiogiai, o ne per tarpininkus, tai nepaneigia fakto, kad potencialų pirkėją atsakovei iš esmės surado būtent ieškovė UAB „Immo luxury“, atstovaujama pardavimo brokerės. Priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad turto pirkėją susirado pati atsakovė, t. y. kad apie parduodamą turtą UAB „Domimaks“ pati būtų informavusi UAB „Fevista“ ir / ar jos vadovą dar prieš ieškovei pasiūlant įsigyti pastatą UAB „SNS“ ir UAB „Fevista“ vadovui M. K., atsakovė nepateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su ieškovės pasiūlytu, o su pačios atsakovės surastu pirkėju.
37. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės pozicija dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo yra prieštaringa – viena vertus, ji teigia, kad paslaugų sutartis su ieškove apskritai nebuvo sudaryta, kita vertus, teigia, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su ieškovės surastu pirkėju, t. y. pripažįstama, kad ieškovė vykdė sutartį, teikė tarpininkavimo paslaugas, buvo suradusi potencialų pirkėją (kas būtų neįmanoma, jeigu sutartiniai santykiai neegzistuotų). Toks apeliantės pozicijos prieštaringumas liudija jos siekį išvengti atlyginimo mokėjimo už suteiktas paslaugas. Šis siekis buvo realizuotas, pirkimo–pardavimo sutartį sudarius ne su kitu juridiniu asmeniu, atstovaujamu to paties fizinio asmens – vadovo M. K., nors bet kuris juridinis asmuo veikia būtent per fizinius asmenis, turinčius įgalinimus veikti jų vardu.
38. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė UAB „Immo luxury“, veikdama per pardavimų brokeres, tinkamai įvykdė savo pareigas pagal šalių sudarytą žodinę tarpininkavimo paslaugų sutartį, t. y. skelbė apie parduodamą turtą, kreipėsi į potencialų pirkėją, informuodama apie parduodamą pastatą, organizavo turto apžiūrą, rinko ir teikė potencialiam pirkėjui reikiamą informaciją apie nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovės brokerių suteiktos tarpininkavimo paslaugos buvo nekokybiškos ir atliktos neprofesionaliai. Pažymėtina, kad išskyrus deklaratyvius atsakovės teiginius, byloje nepateikta jokių duomenų apie UAB „Immo luxury“ ir / ar jos pardavimo brokerių suteiktų tarpininkavimo paslaugų nekokybiškumą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad dėl ieškovės UAB „Immo luxury“ įdėtų pastangų ir atliktų veiksmų iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas – atsakovės UAB „Domimaks“ nekilnojamasis turtas buvo parduotas pirkėjai UAB „Fevista“, atstovaujamai direktoriaus M. K., kurį, kaip minėta, iš esmės surado UAB „Immo luxury“ pardavimų brokerė.
39. Atsižvelgdama į išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Immo luxury“, įvykdžiusi šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį ir suradusi atsakovei nekilnojamojo turto pirkėją, turi teisę gauti atlyginimą – komisinį mokestį nuo sandorio vertės – už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
40. Apeliantės teigimu, ieškovė ir atsakovė nebuvo sutarusios dėl komisinio mokesčio ir byloje nėra įrodymų, kad E. G. būtų patvirtinęs 3 proc. plius PVM komisinio mokesčio dydį. Atsakovė UAB „Domimaks“ įrodinėjo, kad buvo sutarta dėl mažesnio – 1 proc. plius PVM – komisinio mokesčio.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė UAB „Immo luxury“ ir atsakovė UAB „Domimaks“ sutarė ne dėl 1 proc., o dėl 3 proc. plius PVM komisinio mokesčio. Kaip jau minėta, ieškovės brokerė 2021 m. spalio 20 d. elektroniniame laiške E. G., kuriuo informavo apie organizuojamą atsakovės turto apžiūrą su potencialiu pirkėju, nurodė, kad norėtų pasitvirtini anksčiau aptartą 3 proc. plius PVM komisinį mokestį (žr. ieškinio priedą Nr. 8). E. G., 2021 m. spalio 21 d. atsakydamas į ieškovės brokerės SMS žinutę, ar tinka komisinis mokestis, patvirtino, kad komisinis mokestis – 3 proc. plius PVM (žr. ieškinio priedą Nr. 9). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad šalys nebuvo sutarusios dėl komisinio mokesčio dydžio. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ir atsakovė būtų sutarusios dėl mažesnio – 1 proc. plius PVM – komisinio mokesčio. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys išreiškė sutikimą dėl 3 proc. plius PVM komisinio mokesčio, t. y. ieškovei pasiūlius tokio dydžio mokestį, atsakovės valdybos pirmininkas E. G. su tokiu mokesčiu sutiko. Tuo tarpu įrodymų, kad abi šalys vėliau būtų sutarusios dėl mažesnio komisinio mokesčio, t. y. kad atsakovė būtų pasiūliusi, o ieškovė sutikusi su 1 proc. dydžio komisiniu mokesčiu, byloje nėra. Įvertinęs paminėtus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 3 proc. plius PVM komisinį mokestį nuo pardavimo kainos (7 000 000 Eur), t. y. 254 100 Eur.
42. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CPK 45 straipsnį, nes pripažino ieškovės reikalavimo teisę į atsakovę, nors ieškovė tokios teisės neturi. Nurodė, kad trečiajam asmeniui E. B. teismui pateikus 2012 m. spalio 22 d. nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp jos ir ieškovės, paaiškėjo, kad ji ieškovės vardu su atsakove sutartį galėjo sudaryti tik turėdama ieškovės išduotą rašytinį įgaliojimą (remiantis brokerio paslaugų teikimo sutarties 2.5 punktu). Tokio įgaliojimo ieškovė E. B. išdavusi nebuvo.
43. CPK 45 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, jog ieškinys būtų pareikštas netinkamos ieškovės.
44. Pažymėtina, kad pagal CK 2.149 straipsnį atstovavimą reglamentuojančios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus. CK 2.133 straipsnio 6 dalis nustato, kad sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo. Ieškovės UAB „Immo luxury“ teigimu, ji žodžiu patvirtino pardavimų brokerės E. B. sudarytą žodinę tarpininkavimo sutartį. Tą, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės įrodo ir aplinkybė, kad ieškovė UAB „Immo luxury“ vėliau už E. B. suteiktas tarpininkavimo paslaugas išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą, taip būdu patvirtindama savo pardavimų brokerės atliktus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad buvo pažeistas CPK 45 straipsnis, t. y. kad ieškinys buvo pareikštas netinkamos ieškovės.
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančias CK normas, todėl konstatavęs, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis ir tenkinęs ieškovės UAB „Immo luxury“ ieškinį dėl skolos (komisinio mokesčio) priteisimo iš atsakovės UAB „Domimaks“, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
47. Atsakovės UAB „Domimaks“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
48. Ieškovė UAB „Immo luxury“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2022 m. liepos 12 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. liepos 21 d. Luminor Bank AS sąskaitos išrašas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidų.
49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
50. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Immo luxury“ išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. liepos mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 729,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur). Kadangi ieškovės UAB „Immo luxury“ prašomos priteisti 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 2 248,87 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės UAB „Domimaks“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Immo luxury“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 248,87 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domimaks“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Žilvinas Terebeiza