Civilinė
byla Nr. 3K-3-401/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos: 36.1; 52.3; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos
pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Okadeta“ kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Kaduva“ ieškinį atsakovui UAB „Okadeta“ dėl skolos ir netesybų už
darbus, atliktus pagal rangos sutartį, priteisimo ir atsakovo priešieškinį
ieškovui dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
UAB „Kaduva“ prašė priteisti iš UAB „Okadeta“
136 097 Lt skolos už darbus, atliktus pagal statybos rangos sutartį, 180 739,81
Lt netesybų ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė,
kad pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. jo ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį
(toliau – Sutartis) atliko atsakovui statybos rangos darbų, tačiau atsakovas už
juos nesumokėjo ir liko skolingas ieškovui pagal 2006 m. gegužės 31 d. PVM
sąskaitą–faktūrą KAD Nr. 000427 bei pažymą Nr. 3 „Apie atliktų
darbų ir išlaidų vertę per 2006 m. gegužės mėn.“ 124 136 Lt. Be to,
ieškovo teigimu, jis atsakovo nurodymu atliko papildomų statybos rangos darbų, už
kuriuos atsakovas taip pat nesumokėjo ir yra skolingas 11 961 Lt. Papildomų
statybos darbų atlikimą ir jų vertę patvirtina lokalinės sąmatos, atliktų darbų
aktai, pažyma Nr. 4 „Apie atliktų darbų ir išlaidų vertę per 2006 m.
liepos mėn.“, 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaita–faktūra
KAD Nr. 000456, techninė dokumentacija. Iš viso už atliktus darbus atsakovas
skolingas ieškovui 136 097 Lt. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu,
tai privalo sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas – 180 739,81 Lt.
UAB
„Okadeta“ priešieškiniu prašė priteisti jam iš UAB „Kaduva“
283 404,86 Lt netesybų. Atsakovas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 26 d.
jis ir ieškovas sudarė statybos rangos sutartį dėl vandentiekio linijos
įvedimo, fekalinės ir lietaus kanalizacijos su valymo įrengimais sumontavimo,
gatvės įrengimo ir apšvietimo darbų, taip pat kitų darbų pagal statinio
projektą atlikimo. Statybos darbų kaina nustatyta 539 075 Lt. Už dalį
atliktų darbų atsakovas nesumokėjo, nes ieškovas, nustatydamas mokėtiną sumą,
nesilaikė Sutarties ir pateiktoje PVM sąskaitoje–faktūroje
iš mokėtinos sumos neatskaičiavo netesybų, kurias privalėjo mokėti atsakovui už
pavėlavimą atlikti darbus. Atsakovas nurodė, kad darbai pagal Sutartį turėjo
būti atlikti iki 2005 m. gruodžio 20 d., bet ieškovas sutartu laiku Sutartyje
nustatytų darbų neatliko. 2005 m. gruodžio 19 d. aktu statybos darbai
sustabdyti ir susitarta, kad, pasibaigus minusinės lauko temperatūros
laikotarpiui, darbai bus nedelsiant tęsiami. 2006 m. balandžio 21 d. akte šalys
susitarė pratęsti darbus nuo 2006 m. balandžio 24 d. Kadangi kalendoriniame
grafike nenustatytas papildomas terminas sulygtiems darbams atlikti, tai,
atsakovo manymu, laikytina, kad ieškovas likusiems darbams atlikti turėjo tokį
terminą, kiek buvo likę iki darbų užbaigimo 2005 m. gruodžio 19 d. darbų
sustabdymo akto pasirašymo dieną, t. y. darbus ieškovas turėjo pabaigti
per vieną dieną nuo darbų atnaujinimo termino pradžios. Dėl to nuo 2006 m.
balandžio 28 d. atsakovas pradėjo skaičiuoti netesybas. Atsakovo nuomone, galutiniu
darbų atlikimo terminu laikytina 2006 m. liepos 14 d. Atsakovas nurodė,
kad jis neprašė, jog ieškovas atliktų ieškinyje nurodytus papildomus darbus,
nėra jokių rašytinių susitarimų, patvirtinančių papildomų darbų suderinimą,
todėl ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl 11 961 Lt
priteisimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 17
d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo
124 135 Lt skolos už darbus atliktus pagal rangos sutartį, 1078,15 Lt
delspinigių ir šešių proc. dydžio metines palūkanas už priteistą
124 135 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. rugsėjo 21 d. iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismas taip pat iš dalies tenkino
priešieškinį ir priteisė atsakovui UAB „Okadeta“ iš ieškovo UAB „Kaduva“
107 815 Lt netesybų bei 53 907,50 Lt delspinigių; kitas
ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas
pažeidė Sutartyje prisiimtą prievolę laiku atlikti visus darbus pagal Sutarties
sąlygas, o atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškovu už atliktus
darbus pagal Sutarties nuostatas. Teismas nusprendė, jog po 2006 m. balandžio
25 d. ieškovas laikomas pažeidęs prievolę laiku užbaigti darbus ir jam
taikytinos Sutartyje nustatytos sankcijos. Remdamasis 2006 m. birželio 16 d.
darbų perdavimo–priėmimo aktu, teismas nustatė, kad darbai pagal Sutartį užbaigti
šio akto surašymo dieną. Pažymėjęs, kad, priėmus darbus, atsakovui atsirado
prievolė per dešimt dienų atsiskaityti su ieškovu, t. y. sumokėti 124 135 Lt
už atliktus darbus, teismas, nustatęs, kad atsakovas už atliktus darbus su
ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 124 135
Lt už atliktus darbus pripažino pagrįstu ir tenkino. Spręsdamas dėl ieškovo
reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 11 961 Lt už papildomai
atliktus statybos rangos darbus, teismas nustatė, kad papildomus darbus pagal
atskirą ieškovo ir R. M. įmonės rangos sutartį atliko R. M. įmonė. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad
šie darbai atlikti pagal atsakovo užsakymą ar su juo suderinus. Atsakovo 2006
m. gegužės 25 d. raštas patvirtina, kad gatvės apšvietimo darbai atlikti iki
2006 gegužės 25 d. Šio rašto kampe esančio įrašo, nurodančio apie kabelių
išvedimą į Medinėlės gatvę bei apskaitos ir valdymo spintos įrengimą, teismas
nelaikė atsakovo užsakymu papildomiems darbams atlikti. Pažymėdamas, kad vienašališkai
didinti statybos darbų kainą draudžiama pagal Sutarties 12.2 punktą, ir
įvertindamas tai, kad papildomais įvardyti darbai atlikti 2006 m. liepos mėn.,
t. y. po galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, teismas
atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 11 961 Lt už
papildomus statybos rangos darbus. Laikydamas, kad Sutarties 17.4 punkte šalys
susitarė skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius nuo visos Sutarties sumos, o ne už
kiekvieną uždelstą dieną, teismas tenkino dalį ieškovo reikalavimo ir priteisė
jam iš atsakovo 1078,15 Lt delspinigių. Teismas taip pat patenkino ieškovo
reikalavimą priteisti jam šešių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Spręsdamas dėl atsakovo
priešieškinio teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti
jam iš ieškovo netesybas pagal Sutarties 18.1.1, 18.1.2 punktus. Teismas
visiškai tenkino atsakovo reikalavimą priteisti jam 53 907,50 Lt
netesybų pagal Sutarties 18.1.1 punktą, nes laikė, kad byloje neginčijamai
nustatyta, jog ieškovas pažeidė minėtą Sutarties nuostatą. Atsakovo reikalavimą
priteisti likusią netesybų sumą pagal Sutarties 18.1.2 punktą teismas
tenkino iš dalies. Teismo nuomone, pripažinus, kad 2006 m. birželio 16 d.
ieškovas buvo visiškai įvykdęs prievolę atlikti darbus, atsakovo reikalavimas
priteisti jam iš ieškovo netesybas (iš viso – 107 815 Lt) už du pradelstus
laikotarpius po 2006 m. birželio 12 d. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Likusį atsakovo reikalavimą priteisti delspinigius už tris pradelstus
laikotarpius nuo 2006 m. gegužės 13 d. iki 2006 m. birželio 12 d. (už kiekvieną
laikotarpį – po 53 907,50 Lt, iš viso – 161 721 Lt) teismas
laikė mažintinu, pripažindamas, kad atsakovo reikalaujamos netesybos yra
akivaizdžiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), ir dėl to priteisė
jam iš ieškovo 53 907,50 Lt (Sutarties 18.1.2 punktas, CK 1.5, 6.71
straipsniai). Atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovo 84 095,70 Lt
delspinigių teismas taip pat tenkino iš dalies, nurodydamas, kad Sutarties 17.5
punkte šalys susitarė, jog rangovas (ieškovas), laiku neatlikęs Sutartyje nustatytų
darbų, mokės užsakovui (atsakovui) po 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą
dieną nuo visos Sutarties sumos. Nustatęs, kad darbai užbaigti 2006 m. birželio
16 d., teismas nusprendė, jog atsakovas nepagrįstai skaičiuoja delspinigius už septyniasdešimt
aštuonias dienas. Laikydamas, kad terminas praleistas penkiasdešimčia dienų (nuo
2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. birželio 16 d.), 0,2 proc. delspinigiai už
kiekvieną pradelstą dieną yra 1078,15 Lt, teismas priteisė atsakovui iš ieškovo
53 907,50 Lt delspinigių (Sutarties 17.5 punktas, CK 6.71 straipsnis).
Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti priešieškinio reikalavimui dėl netesybų
priteisimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą šešių mėnesių
ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad, ieškovui darbus pagal sutartį
galutinai atlikus 2006 m. birželio 16 d., atsakovas, priešieškinį
pareikšdamas 2006 m. lapkričio 10 d., nepraleido nurodyto ieškinio senaties
termino.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 19
d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, ieškovo apeliacinį skundą iš
dalies patenkino ir Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimą
pakeitė: sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Kaduva“ reikalavimas
priteisti jam iš atsakovo UAB „Okadeta“ 11 961 Lt už papildomai
atliktus darbus, panaikino ir dėl šios dalies priimtu nauju sprendimu nurodytą
ieškovo reikalavimą patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 11 961 Lt už
papildomai atliktus darbus; sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui iš
ieškovo 107 815 Lt netesybų ir 53 907,50 Lt delspinigių,
panaikino ir dėl šios dalies priimtu nauju sprendimu priešieškinį iš dalies
patenkino, priteisdama atsakovui iš ieškovo 9379,91 Lt netesybų; kitą teismo
sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 124 135 Lt skolos už
atliktus darbus, 1078,15 Lt delspinigių ir šešių proc. dydžio procesinės
palūkanos, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos
teismo padarytomis išvadomis, kad 2005 m. gruodžio 19 d. aktu statybos darbai sustabdyti
iki 2006 m. balandžio 24 d. dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, todėl sustabdymo
laikotarpiu ieškovo kaltės dėl darbų nevykdymo nėra, ir kad nuo 2006 m.
balandžio 25 d. ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminą ir jam turi būti
taikomos Sutartyje nustatytos baudos ir netesybos. Nustačiusi, kad atsakovas apskaičiavo
84 095,70 Lt delspinigių Sutarties 17.5 punkto pagrindu, taip pat – 323 445 Lt
netesybų Sutarties 18 punkto pagrindu, iš viso – 407 540,70 Lt netesybų,
teisėjų kolegija pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad vienas netesybas atsakovas
įvardijo delspinigiais, o kitas – netesybomis, nesudarė pagrindo manyti, jog
delspinigiai nėra netesybos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) ir neatleido
pirmosios instancijos teismo nuo pareigos vertinti jų dydį, kai ieškovas to
reikalavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad
įstatyme draudžiamos dvigubos netesybos, nes šalys turėjo teisę ir Sutartyje susitarė
taikyti dvejopą netesybų skaičiavimo tvarką – pagal Sutarties 17.5 punktą ir 18
punktą. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas
neteisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą, ir atsakovui nenurodžius
aplinkybių, dėl kurių nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje
ieškiniams dėl netesybų priteisimo nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties
termino, nusprendė, kad šis terminas taikytinas ir netesybos atsakovo
priešieškinio reikalavimui, pareikštam 2006 m. lapkričio 11 d., turi būti skaičiuojamos
nuo 2006 m. gegužės 10 d. Įvertinusi senaties terminą, teisėjų kolegija
konstatavo, kad atsakovas turi teisę reikalauti netesybų už 37 dienas (už 2006
m. gegužės 10 d. – 2006 m. birželio 16 d laikotarpį), todėl pirmosios
instancijos teismo Sutarties 17.5 pagrindu priteista delspinigių suma negalėjo
būti didesnė negu 39 891,55 Lt (37 x (539 075 x 0,2%) = 39 891,55), o Sutarties
18 punkto pagrindu paskaičiuota delspinigių suma negalėjo būti didesnė
negu 161 722,50 Lt (539 075 x 10% x 3 = 161 722,50). Teisėjų
kolegija nusprendė, kad bendra netesybų suma, reikalaujama nepažeidžiant
senaties termino, galėjo būti 201 614,05 Lt. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas
neįrodė dėl Sutarties pažeidimo realiai turėtų nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis),
ir pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nepardavė žemės sklypų pagal
preliminariąsias sutartis, neįrodo nuostolių atsiradimo fakto. Neparduota žemė
liko atsakovo nuosavybė, ir nėra duomenų, kad jos vertė dėl ieškovo kaltės sumažėjo.
Atsakovas taip pat neįrodinėjo nuostolių, susijusių su lėšų, gautų pardavus
sklypus pagal preliminariąsias sutartis, investavimu. Spręsdama dėl ieškovo
prašymo sumažinti netesybas kaip akivaizdžiai per dideles, teisėjų kolegija
nurodė, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-503/2007) netesybos gali būti mažinamos tiek, kad netaptų
mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius, ir netesybų suma gali būti artima
0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau sutartinių netesybų mažinimas
nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Teisėjų kolegijos
vertinimu, neabejotina, kad ginčo atveju Sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos
ir atsakovo reikalaujamos priteisti netesybos, kai jos artimos visai Sutarties
sumai (539 075 Lt), o per metus priskaičiuotų netesybų suma daugiau nei tris
kartus viršija Sutarties kainą, yra aiškiai per didelės. Atsižvelgdama į tai,
kad atsakovas nuostolių dydžio dėl Sutarties pažeidimo neįrodė, šalys nebuvo
susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų, Sutartyje nustatytas
netesybų dydis aiškiai per didelis, prievolė įvykdyta, teisėjų kolegija nusprendė,
jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes,
Sutarties sąlygas bei Sutarties sumą, ir, sumažindamas netesybas, įstatymo
reikalavimų nepažeidė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), tačiau priėjo išvadą, kad
mažindamas netesybų dydį teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir priteisė
nepagrįstai didelę netesybų sumą. Dėl to atsakovo prašomas priteisti netesybų
sumas teisėjų kolegija laikė mažintinomis, priteisiant atsakovui iš ieškovo 3989,16
Lt netesybų Sutarties 17.5 punkto pagrindu (37 x (539 075 x 0,02%) = 3 989,16)
bei 5390,75 Lt netesybų Sutarties 18 punkto pagrindu, iš viso – 9379,91 Lt.
Spręsdama dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų papildomų darbų atlikimo ir
apmokėjimo už juos klausimais, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius
įrodymus (ieškovo pateiktą techninę specifikaciją, patvirtintą šalių
antspaudais, iš kurios matyti, kad gatvių apšvietimo ir valymo įrengimų
pajungimo elektrinių sujungimų schemoje elektros sujungimas su Medinėlės gatve
nenurodytas, kai tuo tarpu atsakovo pateiktoje analogiškoje schemoje toks
sujungimas parodytas; ieškovo pateiktą atsakovo raštą, adresuotą Kauno miesto
Energetikos skyriaus vedėjui, iš kurio matyti, kad visi darbai, atsakovo
teigimu, pagal apšvietimo tinklų išduotas sąlygas atlikti, ir prašoma leisti
juos prijungti prie gatvių apšvietimo tinklų; projektą, iš kurio matyti, kad
ieškovo užsakymu 2006 m. birželio mėn. suprojektuota elektros jungtis su
Medinėlės gatve, statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą,
iš kurio matyti, kad 2006 m. birželio 16 d. šalys konstatavo, jog darbai pagal
2005 m. rugsėjo 26 d. sutartį yra baigti), teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad,
sudarydamos 2005 m. rugsėjo 26 d. statybos rangos sutartį, šalys nebuvo ir
negalėjo būti susitarusios dėl elektros tinklų sujungimo su Medinėlės gatve. Dėl
to šie sujungimo darbai neįtraukti į pradinę Sutarties sąmatą iš už juos
atsakovas nesumokėjo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė,
kad ieškovas atsakovo prašymu atliko papildomų darbų už 11 961 Lt, todėl
pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies naikintinas ir ieškinys
tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 11 961 Lt už papildomai
atliktus darbus.
III. Kasacinio skundo
dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį ir palikti galioti Kauno
apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, sumažindamas Sutarties 17.5 punkte nustatytas netesybas
(0,2 proc. nuo Sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną) dešimt kartų (nuo
53 907,50 Lt iki 3989,16 Lt), t. y. faktiškai
taikydamas 0,02 proc. tarifą, o Sutarties 18 punkte nustatytas netesybas
(vienkartinę 161 722,50 Lt netesybų sumą (baudą) sumažindamas trisdešimčia
kartų ir priteisdamas tik 5390,75 Lt, netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2
dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
netesybų mažinimo ir protingų netesybų dydžio nustatymo klausimais suformuotos
teismų praktikos, kuri, kasatoriaus teigimu, yra nevienoda, nes kai kuriose
kasacinio teismo nutartyse 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą
dieną pripažįstami neprotingai didelėmis netesybomis (pvz., 2006 m. birželio 19
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2006; 2007 m. lapkričio 19 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007), o kitose sutartiniai 0,2
proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nelaikytini neprotingais
(pvz., 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3- 757/2002; 2003 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-183/2003; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-315/2003). Be to, apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje
nutartyje nurodydamas du argumentus – kasacinio teismo nutartį civilinėje
byloje Nr. 3K-3-503/2007, kurioje pasisakoma dėl protingo netesybų dydžio,
ir tą faktą, kad prievolė pagal Sutartį yra įvykdyta – Sutartyje nustatytų
netesybų dydžiui sumažinti, tinkamai nemotyvavo priimto procesinio sprendimo ir
taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes iš apeliacinės
instancijos teismo nutarties visiškai neaišku, kokiais kriterijais
vadovaudamasis teismas maksimaliai sumažino atsakovo prašomas priteisti
netesybas.
2. Bylą nagrinėjęs
apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytos Sutarties
sąlygas dėl papildomų darbų atlikimo (Sutarties 12.2 punktą) ir netinkamai,
pažeisdamas CPK 185 straipsnio 2 dalį, įvertino byloje esančius įrodymus,
be pagrindo netaikė CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų, todėl padarė
nepagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų užsakymo ir atlikimo
bei nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 11 961 Lt už statybos
darbus, dėl kurių šalys nesusitarė. Kasatoriaus (atsakovo) teigimu, ieškovui
užbaigus darbus, jokių užsakymų atlikti kokius nors papildomus darbus jam nepateikta,
nes jis netinkamai vykdė Sutarties sąlygas ir praleido darbų atlikimo terminą. Pripažinus,
kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, turėjo būti nustatytas ir šalių
susitarimas dėl papildomų darbų kainos. Atsakovas neigė buvus susitarimą dėl
papildomų darbų, todėl ieškovui teko pareiga įrodyti tokio susitarimo buvimą
bei jo sąlygas (apmokėjimo už darbus dydį ir pan.), tačiau ieškovas šių
aplinkybių neįrodinėjo, o tik pateikė teismui PVM sąskaitą–faktūrą
už atliktus darbus 11 961 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas,
papildomų darbų kainą nustatydamas vien tik šios sąskaitos pagrindu, pažeidė
CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas. Byloje nėra jokių įrodymų,
patvirtinančių, kad atsakovas (kasatorius) pateikė ieškovui užsakymą atlikti
kokius nors papildomus darbus, joks papildomų darbų perdavimas ar priėmimas
raštu neįformintas, atsakovas (kasatorius) atsisakė pasirašyti ieškovo išrašytą
PVM sąskaitą–faktūrą dėl papildomų darbų atlikimo,
todėl neaišku, kokiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas grindė išvadą,
kad papildomi darbai perduoti atsakovui.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą
apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Įstatyme
nepateikta sąvokų „aiškiai per didelės netesybos“ ar „neprotingai didelės
netesybos“ išaiškinimų. Dėl to, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas
sumažinti sutartyje nustatytas netesybas, vadovaujamasi teisingumo, protingumo
ir sąžiningumo principais, įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės (šalių
sutartinių santykių pobūdis, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar
alternatyvias netesybas, susitarimo vertė, susitarimo pažeidimo aplinkybės,
kitos šalies patirtų nuostolių dydis ir pan.) bei atsižvelgiama į sutarties
šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas,
priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino nurodytas aplinkybes ir išsamiai
argumentavo, kodėl atsakovo prašomos priteisti netesybos turi būti sumažintos.
Šiuo metu gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. nuo nesumokėtos
sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigius, nes pripažįstama, kad
būtent tokio dydžio delspinigių pakanka minimaliems nuostoliams atlyginti.
Jeigu šalies nuostoliai, kuriuos jis patyrė ir gali įrodyti, buvo didesni negu
sutartinės netesybos, šalis gali siekti juos prisiteisti. Tokios pozicijos
laikomasi ir kasacinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-173/2006).
Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo nuostolių arba kad jie buvo
didesni.
2. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2006 m. birželio 16 d. akte ginčo
šalys konstatavo, jog pagal Sutartį darbai baigti. Į Sutartį neįtraukti darbai,
susiję su elektros tinklų sujungimu su Medinėlės gatve, tai nenustatyta ir
darbų sąmatoje. Ieškovas kasatoriaus (atsakovo) rašytiniu prašymu atliko
minėtus darbus, ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai: schema, darbų
priėmimo–perdavimo aktas, 2006 m. liepos 14 d. aktas.
Kadangi papildomai darbai buvo atlikti ir priimti, tai atsakovas privalo už
juos sumokėti (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl netesybų
dydžio
Kiekvienas asmuo
privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių
prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti
taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje,
6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai
reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis
siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir
nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas
ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos
2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos
dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“,
bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d.
nutartis byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003,
ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti
savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos
aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra
jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl
prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258
straipsnio 3 dalis).
Kadangi
sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra
ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės
atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui
keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti
atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal
CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių
reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas
iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame
nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį
vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu
su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant
sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą
kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga
turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus
(CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007
m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v.
UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr.
3K-3-503/2007).
Minėta, kad dėl
atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog
taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo
vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad
netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į
nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki
minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo
12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367), 2007 m. lapkričio 19
d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus
universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, 2007 m.
spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M.ir V. M., bylos Nr.
3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip
prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės
principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).
Teismas
nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas
pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas,
iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo,
protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui
spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo
susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę,
prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir
stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma
„Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m.
lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v.
UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr.
3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje
byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis
(procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o
kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje
negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos
neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.
Nagrinėjamoje
byloje apeliacinės instancijos teismas nuspręsdamas, kad netesybos, sutartyje nustatytos
užsakovo naudai už rangovo prievolių nevykdymą, yra neprotingai didelės, šiais
kriterijais vadovavosi, įvertino visus reikšmingus faktorius ir priėjo pagrįstą
išvadą, kad netesybos turi būti mažinamos ir kad pirmosios instancijos teismas
jas mažino nepakankamai. Tačiau parinkdamas konkretų mokėtiną netesybų dydį – 0,02
proc., t. y. nustatydamas netesybas, atitinkančias minimalius įstatyminius
nuostolius (CK 6.210 straipsnis), teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų,
taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės
principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Šalių
susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus
praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.
Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui
nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos
netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais,
kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir V. M.,
bylos Nr. 3K-7-304/2007). Todėl mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti
ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos
sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad netesybos
atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys
privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys
numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys
sutarties sąlygas). Nagrinėjamu atveju teismas, bendrą ieškovo mokėtinų
netesybų dydį sumažindamas nuo 201614,05 Lt iki 9379,91 Lt, tai yra sutartines
netesybas sumažindamas daugiau negu dvidešimt kartų ir nustatydamas jas minimalaus
dydžio, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių
įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo labiau, nei to reikėtų
pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK
6.228 straipsnio 2 dalis).
Kolegijos
nuomone, prieš tai aptartus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą ir principinius
teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis)
atitiktų netesybų, numatytų Sutarties 17.5 punkte sumažinimas iki 0,1 procento,
18 punkte numatytų netesybų dydį paliekant apeliacinės instancijos teismo parinkto
dydžio. Tai sudaro 25 336,52 Lt (37 x (539 075 x 0,1)+5390,75). Pakeitus
priteistinų netesybų dydį, iš naujo turi būti nustatomas bylinėjimosi išlaidų
paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Dėl apmokėjimo už
papildomai atliktus darbus
Kasatorius nurodo,
kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino,
pažeisdamas CPK 185 straipsnio 2 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad
šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo.
Pagal CPK 185 straipsnį dėl to,
ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba
neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu.
Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė,
jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos
faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir
išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą,
leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis
etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti,
ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims
buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo
dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar
nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų;
taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Sprendimo
motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstomos nustatytos faktinės
bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti
atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis
sprendimo pagrindimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas neanalizuoja
faktų, teisėjų kolegija tik vertina ir pasisako, ar procese nebuvo pažeistos
įrodinėjimą reglamentuojančios procesinės teisės normos. Nagrinėjamoje byloje
negalima sutikti su kasatoriaus pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas
netinkamai vertino įrodymus. Argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas
pripažindamas, jog papildomi darbai buvo suderinti su atsakovu, rėmėsi tik PVM
sąskaita–faktūra ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį, atmestinas. Kasatoriaus
nurodoma CPK 185 straipsnio 2 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi
iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Teismo
nutartyje įvertintas ne tik minėtas, bet ir kiti įrodymai, patvirtinantys papildomų
darbų atlikimą su atsakovo žinia, nė vienam jų nesuteikiant išskirtinės galios.
Kasatoriaus minimos CK 6.653 straipsnio 4 ir 5 dalys įrodinėjimo taisyklių nereglamentuoja,
jose esančios normos galėtų būti taikomos, konstatavus joms taikyti teisiškai reikšmingus
faktus, t. y., pripažinus, kad papildomi darbai atlikti be suderinimo su
atsakovu (teismas priėjo prie priešingos išvados).
Atsižvelgiant į išdėstytas
aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas
įrodymus ir nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė
įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas ir nustatytų aplinkybių pagrindu padarė
argumentuotas išvadas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
vasario 19 d. nutarties dalis, kuriomis atsakovui UAB „Okadeta“ iš ieškovo UAB
„Kaduva“ priteistos netesybos, pakeisti ir priteisti iš ieškovo UAB „Kaduva“
atsakovui UAB „Okadeta“ 25 336,52 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius tris šimtus
trisdešimt šešis litus 52 ct) netesybų.
Kauno apygardos
teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
vasario 19 d. nutarties dalis, kuriomis atsakovui UAB „Okadeta“ iš ieškovo UAB
„Kaduva“ priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti.
Kitas Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Algis
Norkūnas
Birutė
Janavičiūtė
Gintaras
Kryževičius