Civilinė byla Nr. e2-591-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00172-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 2“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovų E. S. ir R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST 2“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2024 m. balandžio 26 d. Turto priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktą, kuriuo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EDS INVEST 2“ buvo perduotas ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir kilnojamasis turtas, esantis pastate – gyvenamajame name su verslo patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją ir grąžinti reikalavime nurodytą nekilnojamąjį ir kilnėjamąjį turtą nuosavybėn ieškovams.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir kilnojamojo turto, esančio pastate – gyvenamajame name su verslo patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančio atsakovei UAB „EDS INVEST 2“ perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą.

3.       Nurodė, kad iki teismas priims sprendimą byloje, atsakovė gali laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisę ginčo turto atžvilgiu, daryti jam realų poveikį, realizuoti jį tiek neatlygintinai, tiek atlygintinai. Atsakovei perleidus ginčo turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims, jį išreikalauti būtų iš esmės neįmanoma. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų susidaryti tiek fakto, tiek teisės prasme ydinga ir akivaizdžiai ieškovų interesus pažeidžianti situacija, kai atsakovė galėtų ginčo turtą perleisti, tokiu būdu apsunkindama arba padarydama būsimo teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovų E. S. ir R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atliko įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, juo uždraudžiant nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir kilnojamojo turto, esančio pastate – gyvenamajame name su verslo patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančio atsakovei UAB „EDS INVEST 2“ perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą, kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje.

5.       Preliminariai įvertinęs pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas.

6.       Įvertinęs ieškovų pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovai pareikštu ieškiniu, be kita ko, siekia, jog kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, nurodomas ieškinyje, būtų grąžintas ieškovų nuosavybėn. Patenkinus ieškinio reikalavimus, t. y. pripažinus negaliojančiu 2024 m. balandžio 26 d. Turto priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktą, ir pritaikius restituciją, ginčo turtas atitektų ieškovų nuosavybėn. Tokio ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybės tiesiogiai priklausys nuo kito asmens (atsakovės) valios. Jeigu atsakovei laisvai disponuojant ginčo turtu būtų perleista nuosavybės teisė į šį turtą kitiems asmenims, turto grąžinimas ieškovams taptų komplikuotas arba iš viso neįmanomas.

7.       Teismas nusprendė, kad ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina išsaugoti ginčo turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, o tokį tikslą pasiekti galima būtent pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Teismas pažymėjo, kad procesiniam klausimui teisingai išspręsti neturi esminės reikšmės faktas, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, kad, atsakovės nuomone, ieškinys argumentuojamas tik niekuo nepagrįstais ieškovų samprotavimais, prielaidomis ir interpretacijomis, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę patvirtinta reiškiamų reikalavimų pobūdis bei tikslas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia turtą valdyti ir juo naudotis, todėl jos atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes nesukelia didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu jos yra taikomos.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovė UAB „EDS INVEST 2“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įvertino ieškinį kaip prima facie pagrįstą. Ginčijamas aktas buvo pagrįstai ir teisėtai sudarytas ieškovų fizinio asmens bankroto procese, atsakovės naudai įkeistą turtą realizuojant priverstinai Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka, laikantis visų būtinų FABĮ numatytų procedūrų, terminų ir įstatyminio reglamentavimo. Ieškinyje dėstomos aplinkybės apie tariamus atsakovės grasinimus, daromą spaudimą dėl ieškovų siūlomo (surasto) turto pirkėjo bankroto byloje, akto sudarymo aplinkybių yra deklaratyvūs teiginiai, samprotavimai, interpretacinės prielaidos, nepagrįstos įrodymais. Ieškovai nepagrįstai ir neteisingai interpretuoja jų teisių pasiūlyti pirkėją bankroto procese pažeidimą ir (ar) ribojimą šia teise pasinaudoti.

9.2.       Nutartis priimta neįvertinus aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų apie pagrįstas prielaidas, jog ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningą elgesį, pavyzdžiui, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai, ieškovai nepateikė. Ieškovų nurodyti grėsmės motyvai yra tik samprotavimai, spėjimai ir niekuo nepagrįstos prielaidos. Šiuo atveju nėra duomenų (įrodymų), kad atsakovė siekia nesąžiningai parduoti ginčo turtą.

9.3.       Byloje pritaikytas atsakovės teisių suvaržymas yra nulemtas ieškovų procesinio piktnaudžiavimo, bankroto proceso vilkinimo ir siekio kuo ilgiau nepagrįstai naudotis atsakovei teisėtai priklausančiu ginčo turtu.

10.       Ieškovai E. S. ir R. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, t. y. ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teismui buvo pakankami suformuoti vidiniam įsitikinimui apie tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

10.2.       Atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškinio preliminaraus (ne)pagrįstumo yra akivaizdžiai bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir į juos ieškovai turi atsikirtinėti bylos nagrinėjimo metu, o teismas įvertins tik priimdamas galutinį sprendimą.

10.3.       Iš ieškinio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad atsakovė neturėtų galimybės iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo perleisti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą arba tokio sprendimo vykdymą padarytų nebeįmanomu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju procesiniam klausimui teisingai išspręsti neturi esminės reikšmės tas faktas, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą

10.4.       Ieškovų procesiniai veiksmai byloje negali būti vertinami kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas procesu. Sąžiningo proceso principus atitinka asmens teisių gynyba, jeigu yra naudojamos įstatymo leistinos procesinės priemonės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2)egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017;).

15.       Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindas) ir pridėjo įrodymus, jų vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra ir pagrindo išvadai, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

17.       Atsakovė UAB „EDS INVEST 2“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde teikdama argumentus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinio preliminarų nepagrįstumą, nurodė aplinkybes, susijusias tuo, ar turto priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktas, kurį siekia nuginčyti ieškovai, yra teisėtas, sudarytas laikantis teisės aktų reikalavimų; pažymėjo, kad ieškovų teiginiai apie jų atžvilgiu apeliantės darytą spaudimą ir grasinimus, apgaulę, yra neįrodyti ir nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantė grindė ieškinio prima facie nepagrįstumą, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir jos galės būti tinkamai įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą), nėra pagrindo aptartų apeliantės įrodinėjimų aplinkybių (kurios galės būti tinkamai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės) vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą.

18.       Pažymėtina ir tai, kad nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog aplinkybės, kurios sudaro bylos nagrinėjimo dalyką buvo įvertintos ir byla išnagrinėta iš esmės Klaipėdos apygardos teismui neįsiteisėjusiu 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nusprendus ieškinį atmesti, šios aplinkybės savaime nėra pagrindas ieškinį pripažinti preliminariai nepagrįstu ar pripažinti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, kadangi pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, net ir ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tokios pozicijos dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmetamas, reikšmės pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-706-464/2023).

19.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktas ieškovų ieškinys atitinka prima facie pagrįstumo kriterijų.

20.       Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir kita būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

21.       Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovai įrodė aplinkybes, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė turi galimybę perleisti ar apsunkinti ginčo turtą, taip apsunkindama ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

22.       Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodydama, kad nėra duomenų apie apeliantės nesąžiningumą, siekiant apsunkinti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

23.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014). Be to, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2-118-516/2017).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2024 m. balandžio 26 d. Turto priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktą, kuriuo atsakovei UAB „EDS INVEST 2“ buvo perduotas ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir kilnojamasis turtas, esantis pastate – gyvenamajame name su verslo patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją ir grąžinti reikalavime nurodytą nekilnojamąjį ir kilnėjamąjį turtą nuosavybėn ieškovams. 

25.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl siekiant užtikrinti esamos padėties išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo apeliantės nesąžiningumo. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas apeliantės teiginys, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi ieškovai neįrodė nesąžiningų apeliantės veiksmų.

26.       Pažymėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020).

27.       Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo) yra prevencinės priemonės, užtikrinančios esamos padėties išsaugojimą, atitinkančios pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą. Aplinkybes apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai. 

28.       Šiame kontekste aktualu ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-450/2023).

29.       Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (įrašas viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo) nesudaro kliūčių apeliantei ginčo turto valdyti ir juo naudotis, nevaržo jos teisių labiau nei yra objektyviai būtina, taigi atitinka ir proporcingumo bei ekonomiškumo principų reikalavimus.

30.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jas panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė