Baudžiamoji byla Nr. e1-276-1095/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01133-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Luko Krivicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 mėnesių, t. y. 80 valandų, viešųjų darbų bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atleistas nuo viešųjų darbų bausmės atlikimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

A. S. 2023 m. sausio 9 d. apie 06.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. S., tai yra tyčia sudavė metaliniu dubenėliu vieną smūgį nukentėjusiajai V. S. į kairės pusės galvos sritį, taip nukentėjusiajai V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. parodė, jog 2023 m. sausio 9 d. apie 6.00 val. namuose pusryčiaujant susipyko su savo žmona V. S. dėl vandens. Konflikto metu metė dubenėlį iš rankų į savo žmoną V., bet pataikyti į ją nenorėjo, tiesiog supyko, norėjo išmesti jos virtą sriubą, o kadangi viena akimi visiškai nemato, tai mesdamas pataikė į V.. Jos sužaloti ar sukelti jai skausmą tikrai nenorėjo. Dėl to labai gailisi, žmonos atsiprašė ir ji jam atleido.

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad su sutuoktiniu kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Santuokoje jau yra (duomenys neskelbtini) metus. Jis prieš ją jau yra smurtavęs daug kartų. 2023 m. sausio 9 d. apie 06 val. 00 min. ji buvo namuose, sėdėjo virtuvėje prie virtuvės stalo ir gėrė arbatą, kai tuo metu išgirdo, kad jos vyras A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pila vandenį į puodą, kurio jie turi mažai, todėl ji jam pasakė: „kodėl tu pili tiek daug vandens, nepilk“. Iš karto po jos šių žodžių jis su dešinėje rankoje turėtu metaliniu dubenėliu, kuriame buvo sriuba, vieną kartą trenkė jai į galvos sritį, į kairę pusę. Po to ji atsistojo, išėjo į lauką ir paskambino pagalbos numeriu. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Kad jam būtų skirtos kardomosios priemonės, nenori. Pareiškimo nenori rašyti, nes jam yra reikalinga jos pagalba. Šio įvykio daugiau niekas nematė.

Nukentėjusioji V. S. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl 2023 m. sausio 9 d. įvykio savo vyrui A. jokių pretenzijų neturi, kilusio konflikto metu A. jai pataikė iš dubenėlio į galvą, tačiau jis beveik nematė, kur metė, nes viena akimi A. iš viso nemato, todėl mano, kad jis tyčia sukelti skausmo jai nenorėjo. Jis dėl šio įvykio jos atsiprašė. Ji iškvietė policijos pareigūnus tik tam, kad sudrausmintų A., tačiau pareigūnai ją ne taip suprato. Ji jokio tyrimo nepageidauja, prašo, kad šis tyrimas būtų nutrauktas. Pas medicinos ekspertus nebuvo ir eiti atsisako, jai nėra jokių sužalojimų, skausmas galvoje buvo tik momentinis. Pretenzijų vyrui neturi.

2023 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini), įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš rytų pusės. Praėjus pro geltonos spalvos duris su stikliniais rėmais koridoriaus gale matomos baltos spalvos durys. Užėjus į namo vidų priešais stovi rudos spalvos spinta. Šiaurės pusėje matomos pakabintos geltonos spalvos naktinės užuolaidos, už kurių yra miegamasis kambarys. Gyvenamojo namo koridoriuje pietų pusėje matoma rudos spalvos spinta ir krėslas, kuris yra žalios spalvos su raudonu užklotu. Gyvenamojo buto koridoriuje vakarų kryptimi patenkama į namo virtuvę, kur ir įvyko įvykis. Gyvenamojo namo virtuvėje šiaurinėje pusėje prie sienos stovi dujinė, vakarų pusėje stovi medinis stalas, pietų pusėje stovi dvi sekcijos su įvairiais daiktais, taip pat virtuvėje vakarinėje pusėje prie sienos stovi mūrinis pečius su įvairiais daiktais. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta.

2023 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusios V. S. sužalojimai galvos kairės pusės srityje.

2023 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas body kamerų vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0109_062444_005.MP4“, atidarius vaizdo įrašą kairiajame monitoriaus kampe matyti užrašas „PNV-60a1d2 2023/01/09 06:24:15“. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kieme prie namo stovi moteris, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tai V. S.. Pareigūnė: Labas rytas, kas čia atsitiko? V. S.: Labas rytas, bulbienės per mažai buvo, nepasidalinom. Pareigūnė: Nepasidalinot (pareigūnai su nukentėjusiąja užeina į namo vidų, virtuvėje prie stalo sėdi vyriškis, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tai A. S.. Pareigūnė: Va, valgo. V. S.: Vėl prisipylė, kaip dėjo iš bliūdelio, kiek aš galiu su juo kankintis, pylė, kaži kas katram pylė. Pareigūnė: Palaukit, negirdim, kai rėkiat, negirdim, kas buvo. V. S.: Padėjo puodelį vandens, atsisukęs kaip dėjo va iš to bliūdelio su bulviene, visą apipylė, tiesiai į ausį, nebegirdi ta ausim, nežinau kažin kuo. Pareigūnė: Ateikit su manim. V. S.: Kai neturiu kam pasiskųsti, tai dar labiau mane pjauna. Invalidas jis yra (kalba apie vyro ligas). Pareigūnė: Gerai, dabar ne apie tai kalbam, sakykit kas buvo, susipykot. V. S.: Ir pylė man iš bliūdelio į galvą, va visa galva šlapia, bulbiene apipilta. Pareigūnė: Jis sriuba apipylė ar metė iš bliūdelio. V. S.: Iš bliūdelio metė čia į galvą (rodo kairę galvos pusę, plaukuotą dalį). Pareigūnė: O tai jums sukėlė fizinį skausmą, skauda? V. S.: Aj, biški skauda, baika. Pareigūnė: Ne, tai man reikia žinot, ar skaudėjo, kai metė. V. S.: Nemetė, jis iš rankos taip ir numetė bliūdelį. Pareigūnė: Tai skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą? V. S.: Ir dabar svaigsta. Pareigūnė: Tai skaudėjo ar ne? V. S.: Nu tegu būna, kad skaudėjo. Pareigūnė: Tai ne tegu būna, ar skaudėjo, nes tada bus pradėta baudžiama byla. V. S.: Nu kur tokį nutempsi, ką daryt su juo, patarkit, pirmiausia paėdė ir koliojas, ir koliojas, gal jį išvežt kur palaikyt, uždaryt. Pareigūnė: Mes iš niekur nieko jo nenuvešim, bet jeigu forminsim smurtą, nėra jums čia sužalojimų galvoj? Nėra, čia tik ta sriuba. V. S.: Nenusivaliau, sakau atvažiuosit, kiekvieną rytą ir pamaitintas, ir aprengtas, taip ir taip. Pareigūnas: Iš bliūdelio pataikė į galvą? Tai ar skauda dabar? V. S.: Skaudėjo, kai neliečiu, neskauda. Pareigūnė: Tai kai metė iš bliūdelio, pataikė į galvą ir skaudėjo? Pareiškimą rašysit? V. S.: Nežinau nei pati, ką daryt. Pareigūnė: Tai reikia žinot, pati išsikvietėt, reikia pagalbos, tai rašysit ar nerašysit. V. S.: Šįkart gal nerašysiu. Pareigūnė: Tai sakykit rašysit, nerašysit, be gal. V. S.: Nerašysiu. Pareigūnė paklausia, ar V. S. ir jos sutuoktinis vartojo alkoholio, V. S. nurodo, kad nei ji, nei vyras alkoholio nevartojo. Vaizdo įrašas baigiasi.

2023 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2023-01-09 05 46 58)“. Perklausomas ir aprašomas garso takelis. Įrašo trukmė: 1.30 min. Operatorius: 112. Pranešėja: Labas rytas. Operatorius: Labą rytą. Pranešėja: Norėjau rajono policijos. Operatorius: Kokiu adresu? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorius: O adresas koks? Pranešėja: Vienkiemis ten, žino policininkai. Operatorius: Dėl ko kviečiat? Pranešėja: Nu vyras visai išdurnėjo, iš ligoninės parsivežiau, iš durnių namų, slaugos, pasakiau, kad nepilk vandens, jis kaip dėjo iš sriubos va į ausį, nebegirdžiu ta ausim. Operatorius: Greitoji reikalinga? Pranešėja: Ne. Operatorius: O tai jis agresyvus? Pranešėja: Agresyvus, agresyvus, kaip daktarai sako, laikyk ligoninėje dar, bet parsivežiau, negaliu nei žodžio pasakyt, akis drasko (neaiški kalba). Operatorius: Mažamečių vaikų yra? Pranešėja: Nėra. Operatorius: O ką jis jums sako? Pranešėja: Ką jis draskosi, bjaurojasi, kur kreiptis daugiau, tik pramerkia akis ir koliojasi. Operatorius: Kas kviečia, kaip vardas, pavardė? Pranešėja: S. V., V. S.. Operatorius: Gerai, laukit.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. S. kaltinime nurodytu laiku būdamas savo gyvenamojoje vietoje smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. S., t. y. tyčia sudavė metaliniu dubenėliu, kuriame buvo sriuba, vieną smūgį nukentėjusiajai V. S. į kairės pusės galvos sritį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji apie tai, kas nutiko, pasakė kviesdama policiją, po to viską papasakojo atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams ir patvirtino duodama parodymus.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę A. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (sudavė metaliniu dubenėliu vieną smūgį nukentėjusiajai), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas, pensinio amžiaus), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam diagnozuotus sveikatos sutrikimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimą (BK 641 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę, t. y. sutuoktinę, dėl smurto prieš kurią yra teisiamas trečią kartą, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 722 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad A. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                     Neringa Girnytė