Administracinė byla Nr. II-23-334/2016

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00143-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.; 2.4.2.; 2.4.9.; 3.10.; 3.20.

(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismas,

pirmininkaujant teisėjai Danutei Švitinienei,

sekretoriaujant Vaidai Grigienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. V.,

jos atstovui advokato padėjėjui R. K.,

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotam atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-12-15 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2015-12-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 55 str. 1 d., 512 str. 2 d., padarymą nubausta administracine nuobauda – 434 Eur bauda už tai, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūra 2015-11-06 14.00 val. patikrinimo metu nustatė, jog E. V. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tvarkė (gilino ir iš dugno paimtu žvyru formavo pakrantę) nepratekantį dirbtinį vandens telkinį 0,2437 ha ploto, turintį 0,1155 ha ploto pakrantės apsaugos juostą, neturėdama leidimo, tai yra teisės tvarkyti vandens telkinį, kai suderinimas su Aplinkos apsaugos agentūra yra būtinas. Tokiais veiksmais E. V. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymo Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 25 ir 25.1. punktus „Asmuo, organizuojantis tvarkymo darbus, pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – atsakinga institucija) vieną iš šių dokumentų: pasirašytą Pranešimą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu), vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytus darbų mastus“, 30 ir 30.1. punktus „Teisė tvarkyti vandens telkinį
įgyjama: po 20 darbo dienų nuo Pranešimo atsakingoje institucijoje gavimo dienos, jeigu per šį terminą atsakinga institucija nepateikia neigiamos išvados dėl suplanuotų vandens telkinio tvarkymo darbų“ ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d. Be to, E. V. padarė vandens apsaugos reikalavimų pažeidimą, tai yra savo veika pažeidė
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 126 ir 126.4. punktus „Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: dirbti žemę, ardyti velėnas...“, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d.

Skundu E. V. prašo panaikinti Institucijos 2015-12-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tvarkė nepratekantį dirbtinį vandens telkinį, tačiau jos veiksmus įgaliotas asmuo vertino remdamasis teisės aktu, reglamentuojančiu paviršinių vandens telkinių tvarkymą ir nepagrįstai nustatė šio teisės akto pažeidimus. Kadangi jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys, todėl šio vandens telkinio tvarkymą reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. D1-038 patvirtintas Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas, kaip nepagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Todėl, tvarkydama minėtame žemės sklype įrengtą dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį, ji nepadarė Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 dalies pažeidimo, nes teisės aktai nenumato, jog turi būti priimtas sprendimas leisti tvarkyti dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį ir skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad ji, tvarkydama dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo IV dalyje „Dirbtinių vandens telkimų priežiūra“ nurodytus reikalavimus. Tačiau taip pat nurodo, kad 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D-583 įtvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 4 p. numato, jog Aprašo reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dirbtinius nepratekamus paviršinius vandens telkinius įrengė ar pradėjo jų įrengimą iki šio Aprašo įsigaliojimo dienos. Minėtas aprašas įsigaliojo nuo 2012-07-18, o žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su įrengtu Dirbtiniu nepratekamu paviršiniu vandens telkiniu, asmeninės nuosavybės teise ji valdo nuo 2005-09-16, todėl Aprašo reikalavimai, tvarkant žemės sklypą esantį dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį, jos atžvilgiu netaikomi. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX dalyje „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ 126 p. nurodyta, kad paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų statyme nustatytus atvejus (126.4 p.). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 3 p. numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą. Vadinasi, remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, paviršinio vandens telkinio apsaugos juostose nėra absoliutaus draudimo vykdyti veiklą, nes dirbti žemę, ardyti velėną nėra uždrausta veikla vandens telkinio apsaugos juostose, jei yra vykdomas pievos atsėjimas. Būtent toks ir yra jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengto dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio pakrantės sutvarkymo rezultatas – pakrantėje atsėta kultūrinė pieva. Be to, nurodo niekada neplanavusi didinti kūdros ploto, tačiau jos plotas didėjo nepriklausomai nuo jos valios, nes, jai nežinant, jos žemės sklypo kaimynai žvyrą iš jos sklypo teritorijos kasė tol, kol 0,075 ha dydžio kūdros plotas išsiplėtė iki 0,2437 ha, užimdamas ne tik jos žemės sklypo, bet ir gretimo kaimynų žemės sklypo teritorijos dalį. Todėl ji turi teisę atstatyti buvusį kūdros plotą, sumažindama jį. Kadangi dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio ploto mažinimui Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato reikalavimo gauti išankstinį leidimą tokiems darbams, nenumato pareigos apie tokių darbų vykdymą informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą, bei nepratekamo paviršinio vandens telkinio ploto mažinimo darbų vykdymo procedūros ir reikalavimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl, vykdydama kaimynų be jos sutikimo žemės sklype išdidintos kūdros ploto mažinimo darbus, taip pat nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. Teisės aktų gausybė ir jų reglamentavo įmantrybės nėra žinomos eiliniam piliečiui. Net jei, remiantis konkretaus Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatomis, jos veiksmai, vykdant kaimynų be jos sutikimo, žemės sklype išdidintos kūdros ploto mažinimo darbus, ir būtų laikomi pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d., tai įvertinus teisės aktų reglamentavo trūkumus (kūdros ploto mažinimo darbų procedūra nereglamentuojama), jos kaltės formą, pažeidimo mastą, sunkumą ir rezultatą, jai paskirta administracinė nuobauda – bauda yra per griežta. Todėl neaišku, kodėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas, skirdamas nuobaudą, netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – įspėjimo, pakankamo nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas, priimdamas skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesurinko visų būtinų duomenų, atskleidžiančių bylos esmę, netinkamai taikė teisės aktus, todėl padarė esminius materialinės teisės pažeidimus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 256 str., 257 str., 284 str. nuostatas ir, neatskleidęs bylos esmės, priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną nutarimą.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad su E. V. skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus. Įrodymai administracinėje byloje bylą nagrinėjusio pareigūno įvertinti visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

E. V. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad 2005 m. įsigijo žemės sklypą su jame esančiu 7,5 arų ploto tvenkiniu. Tvenkinys buvo neeksploatuojamas. Kai pirko žemės sklypą, vandens telkinys priklausė tik jai. Šiuo metu prie jos prisikasę kaimynai. Ilgą laiką minėtame žemės sklype nieko nedarė. Po kiek laiko pastebėjo, kad tvenkinys išdidėjęs. Apie tai nieko nežinojo. 2015 m. atlikti kadastriniai matavimai, paaiškėjo, kad tvenkinys išdidintas virš 23 arų. Išdidėjusį vandens telkinį norėjo sumažinti, nes ruošiasi vykdyti ūkinę veiklą, turi ūkininkės pažymėjimą, todėl norėjo sugrąžinti seną padėtį. Kreipėsi į valstybines institucijas – rajono savivaldybę, žemėtvarką. Telefonu informuota, kad leidimai nereikalingi. Buvo įsitikinusi, kad gali vykdyti darbus, todėl pradėjo vandens telkinio mažinimo darbus. Kadangi vandens telkinio krantai buvo pažeisti erozijos, vandens telkinys buvo pernelyg didelis, todėl vandens telkinio gylio sąskaita pradėjo mažinti vandens telkinį. Mažinimo darbus atlikusi technika gruntą ėmė iš vandens telkinio dugno ir gražiai iš to paties grunto formavo pakrantę. Pakrantėje atsėta kultūrinė pieva. Tačiau sulaukė kaimynų skundo, specialistų iš aplinkos apsaugos, kurie ją nubaudė, surašė protokolą.

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas R. K. paaiškino, kad vandens telkinio mažinimo darbai dar neužbaigti, tačiau vietovė sutvarkyta, pakrantės sutvarkytos, apsėtos žole. E. V., prieš tai suderinusi su visomis žemės naudojimo tvarką reglamentuojančiomis ir prižiūrinčiomis institucijomis, manė, kad buvo galimybė mažinti vandens telkinį, nes gavo informaciją, jog jokių specialių reikalavimų, suderinimų objektui nereikia, todėl atliko darbus, ir mano, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nepagrįstai ją nubaudė. Pareigūnai E. V. veiksmams reglamentuoti pritaikė 2014-12-16 įsakymu patvirtintą „Paviršinio vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą“, skyrė nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d., tačiau E. V. skunde nurodo, jog šis teisės aktas taikytas nepagrįstai, o jos atžvilgiu turėjo būti taikytas 2012-07-12 įsakymu patvirtintas „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų aprašas“. Nuorodą į šį aprašą nurodo ir teisės aktas, kurį taikė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą. E. V. veiksmams įvertinti turėjo būti taikomas 2012-07-12 įsakymas, kuriame nėra reglamentuota, kad, tvarkant paviršinį vandens telkinį, reikalingas projektas ar bet koks suderinimas su Aplinkos agentūra. Todėl E. V. mano, kad jai nebuvo kilusi pareiga gauti Aplinkos apsaugos agentūros pritarimą ar ruošti projektą telkinio tvarkymui. Skunde išdėstyti argumentai, kodėl ne visiškai pagrįstai jai taikyta administracinė nuobauda už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d., kadangi darbai, kurie užfiksuoti 2015-11-06 patikrinimo akte, buvo vykdomi gilinant kūdroje, t.y. buvo kasamas vandens zonoje esantis gruntas, pakrantės apsaugos juostos teritorija nebuvo tvarkoma. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, patikrinimo akto, nutarimo matyti, kad E. V. neteisėti veiksmai susiję su velėnos, pakrantės apsaugos juostos suardymu, tačiau pakrantės juostos teritorijoje E. V. žemės darbų neatliko. Buvo kasamas gilinamas gruntas, tvarkomi erozijos pažeisti šlaitai. Pakrantės apsaugos juostos teritorijoje gruntas piltas paviršiuje. Velėnos kasimas, žemės arimas vykdomas nebuvo. Tai nėra nustatyta. Iš esmės nedraudžiama vykdyti veiklos pakrantės apsaugos juostoje, šiek tiek veikla ribojama, taip pat nedraudžiamas kultūrinės pievos atsėjimas. E. V. skunde nurodė, kad pakrantė sutvarkyta, neišrausta, atsėta kultūrinė pieva. Tokių veiksmų nedraudžia saugomų teritorijų įstatymas. E. V. mano, kad teismas ir aplinkos apsaugos agentūros specialistai turi atsižvelgti, kad apskritai nėra reglamentuojamas vandens telkinio sumažinimo procesas. Tokio teisės akto, kuris numatytų, kaip turi elgtis asmuo, mažindamas vandens telkinį, nėra. Atsižvelgiant į specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nebuvo vykdoma teisės aktuose uždrausta veikla. Aplinkos apsaugos agentūra privalėjo atsižvelgti, kad tiesioginio teisės akto, reglamentuojančio vandens telkinio mažinimo procedūrą, nėra, kad E. V. pažeidė apsaugos juostos reikalavimus, galėjo E. V. skirti įspėjimą, nes sankcijoje numatyta ir įspėjimo nuobauda. Juolab, kad E. V. už panašaus pobūdžio pažeidimus nėra bausta. Sunkinančių aplinkybių jos veikloje nėra. Atsižvelgiant į tai, jog nėra aiškaus reglamentavimo, E. V. turėjo teisę atlikti vandens telkinio mažinimo darbus. Mano, kad E. V. nepagrįstai taikyta administracinė nuobauda – bauda už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. Teismo prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą E. V. atžvilgiu nutraukti.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas A. K. paaiškino, kad iš bylos medžiagos matyti, ginčo dėl įvykio aplinkybių nėra. Ginčas yra dėl teisės aktų taikymo. Kaip nurodė E. V., atlikus naujus matavimus, nustatyta, kad tvenkinio dydis viršija 0,1 ha. Tokiu atveju pagal „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką“ šiam vandens telkiniui atsiranda pakrantės apsaugos juosta. Tai nurodyta ir nekilnojamo turto registro duomenų banko išraše. Vandens telkinys ir lieka dirbtiniu, nepratekamu, tačiau vandens telkinių tvarkymo tvarką, priežiūrą, jei nustatoma apsaugos juosta, vykdoma pagal „Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą“. Šis aprašas numato, kad, norint tvarkyti,  reikalingas leidimas iš aplinkos apsaugos. Todėl šiuo atveju, didinant ar mažinant vandens tlkinį, leidimas buvo reikalingas. Leidimas nebūtų reikalingas tuo atveju, jei tvenkinio plotas neviršytų 0,1 ha, nes nebūtų nustatoma pakrantės juosta. Jei pakrantės juosta yra nustatyta, reikia vadovautis „Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu“. Kito teisės akto nėra. E. V., tvarkydama vandens telkinį, dėl nežinojimo ar dėl nenorėjimo, neturėjo leidimų ir, atlikus patikrinimą, pareigūnai nustatė pažeidimus, todėl E. V. patraukta atsakomybėn. Nors atstovas nurodė, kad nėra teisės aktų, numatančių vandens telkinių mažinimą, tačiau minėtos tvarkos, tvarkymo aprašas numato, kaip galima tvarkyti tiek didinant, tiek mažinant vandens telkinį. Dėl atsakomybės už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. E. V. nurodo, kad neardė žolės, tačiau pakrantės juosta buvo suardyta, nes ji nebuvo tokia, kokia buvo iki darbų pradžios. Pakrantės apsaugos juosta prasideda nuo vandens. Dėl konkrečių reikalavimų negali atsakyti. Šiuo atveju kastas vandens telkinio dugnas, gruntas piltas ant pakrantės apsaugos juostos. Jei teisės aktas draudžia ardyti velėną, tai draudžia ir ant velėnos pilti žemes. Patikrinimo akte nustatyta, kad kūdra gilinama ir plotu bus mažesnė, todėl nesikeisti kūdra negali. Kūdros padėtis iki darbų pradžios neužfiksuota. Yra sklypo planas. Kiek žino, patikrinimas po darbų užbaigimo nebuvo atliktas. Mano, kad protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo surašytas pagrįstai ir, atsižvelgus į visas aplinkybes, paskirta nuobauda.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėja nesutinka su jos nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d., 55 str. 1 d., prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Taip pat kelia už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Tačiau įvertinus administracinės bylos rašytinę medžiagą, išklausius E. V., jos atstovo adv. padėjėjo R. K. ir Institucijos atstovo A. K. paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad skundžiamu Institucijos 2015-12-15 nutarimu Pareiškėja teisėtai ir pagrįstai nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d., 55 str. 1 d., šie pažeidimai tinkamai kvalifikuoti ir administracinės nuobaudos jai paskirtos teisingai.

Nors E. V. neigia padariusi jai inkriminuojamus teisės pažeidimus, jos kaltė įrodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, patikrinimo aktu, žemės sklypo planu, Institucijos atstovo paaiškinimu ir kita byloje esančia medžiaga.

E. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. Nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d. redakcija inter alia numatė administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Taigi Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d. dispozicija yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė. Atsižvelgiant į tai, E. V. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymo Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 25, 25.1., 30 ir 30.1. punktų reikalavimus. Tačiau kaip matyti iš E. V. skundo ir jos paaiškinimų teisme, Pareiškėja nurodo, kad įgaliotas priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje asmuo neteisingai taikė teisės normas šiuo konkrečiu atveju, tačiau šis Pareiškėjos argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymo Nr. D1-590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 1 p. numatyta, kad šis Aprašas nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus. Minėto Aprašo 2 p. numatyta, kad Aprašo reikalavimai taikomi asmenims, norintiems įrengti, įrenginėjantiems ir prižiūrintiems dirbtinius vandens telkinius, taip pat šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymo Nr. Dl-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2.2. p. numatyta, kad šio Aprašo nuostatos netaikomos tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius, kurių priežiūra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Tačiau Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimai dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių priežiūros netaikomi tvarkant dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį, jei tokiam vandens telkiniui yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta (Aprašo 25 p.). Pakrantės apsaugos juostos nustatymo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-02-14 įsakyme Nr. D1-98 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio Aprašo 3 p. numatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie inter alia dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas iki 0,1 ha. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių nustačius pakrantės apsaugos juostą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymas Nr. D1-590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, netaikytinas, nes tokiu atveju  dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio tvarkymo teisinį reguliavimą numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymas Nr. Dl-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ šio Aprašo 2.2. p. pagrindu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės normų analizę, darytina išvada, kad priešingai nei teigia Pareiškėja, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio tvarkymą reglamentuoja būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymas Nr. Dl-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 9) matyti, kad 2011-02-08 duomenimis, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio vandens telkinio plotas sudaro 0,075 ha. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (administracinės bylos 8 lapas) matyti, kad 2015-11-11 duomenimis, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio vandens telkinio plotas sudaro jau 0,2437 ha. Remiantis aukščiau paminėtomis teisės aktų nuostatomis, E. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio vandens telkiniui nustatytas pakrantės apsaugos juostos režimas. Tokiu atveju, kaip minėta, dėl dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio tvarkymo taikytini Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo reikalavimai.

Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 25.1. p. numatyta, kad asmuo, organizuojantis tvarkymo darbus, pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai <...>  pasirašytą Pranešimą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu), vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytus darbų mastus. Minėto Aprašo 30.1. p. numatyta, kad teisė tvarkyti vandens telkinį įgyjama po 20 darbo dienų nuo Pranešimo atsakingoje institucijoje gavimo dienos, jeigu per šį terminą atsakinga institucija nepateikia neigiamos išvados dėl suplanuotų vandens telkinio tvarkymo darbų.

Iš Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-11-06 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos 6-7 lapai) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog E. V. jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios kūdros valymo darbus atliko neturėdama reikiamo leidimo. E. V. tiek skunde, tiek teisme nurodė, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau buvo informuota, kad leidimas darbams atlikti nėra reikalingas. Tačiau teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kokius duomenis E. V. pateikė minėtoms institucijoms, ar informavo apie žemės sklype esančio vandens telkinio plotą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-12-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. informuota, jog teisės aktai nereglamentuoja dirbtinių nepratekamų vandens telkinių tvarkymo, užkasimo darbų, kad dirbtinį nepratekamą vandens telkinį gali sumažinti ar panaikinti tokiu būdu, kad nebūtų  padaryta žalai aplinkai ar kitų asmenų turtui, laikantis bendrųjų apsauginių teisės aktų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš minėto rašto taip pat nėra aišku, kokius duomenis E. V. pateikė minėtai institucijai, ar informavo instituciją apie vandens telkinio plotą ir pan. Be to, E. V. prašymas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl informacijos pateikimo nėra savalaikis, pateiktas tik 2015-12-17, t.y. jau pradėjus kūdros valymo darbus. Taip pat teismas vertina Aplinkos ministerijos, kaip institucijos, turinčios reikiamų specialių žinių, raštą, kaip neišsamų ir nepakankamą įrodymą, kadangi jame pateikta bendro pobūdžio informacija, o ne teisinio reglamentavimo ypatumai. Nors ir Pareiškėja nurodo, kad teisės aktų gausybė ir jų reglamentavo įmantrybės nėra žinomos eiliniam piliečiui, teismas pažymi, kad tai asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nepašalina ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. įtvirtintą fundamentalų teisės principą įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, t.y. atlikta neteisėta veika negali būti pateisinama remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-81/2012, 2012-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-180/2012 ir kt.).

Taigi įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad E. V. pagrįstai nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d., bes bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tvarkė (gilino ir iš dugno paimtu žvyru formavo pakrantę) nepratekantį dirbtinį vandens telkinį 0,2437 ha ploto, turintį 0,1155 ha ploto pakrantės apsaugos juostą, neturėdama leidimo, tai yra teisės tvarkyti vandens telkinį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. Dl-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, suderinimas su Aplinkos apsaugos agentūra yra būtinas.

Be to, E. V. administracinėn atsakomybėn patraukta ir už Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą. Taigi Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. dispozicija taip pat yra blanketinė norma, todėl, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias jis pažeidė. Atsižvelgiant į tai, E. V. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji pažeidė ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 126 ir 126.4. punktus. Tačiau kaip matyti iš E. V. skundo ir jos paaiškinimų teisme, Pareiškėja nurodo, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juostose nėra absoliutaus draudimo vykdyti veiklą, nes dirbti žemę, ardyti velėną nėra uždrausta veikla vandens telkinio apsaugos juostose, jei yra vykdomas pievos atsėjimas, tačiau šis Pareiškėjos argumentas nepagrįstas.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 126.4. p. numatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama: dirbti žemę, ardyti velėnas <...>. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 3 p. numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, <...>.

Nors E. V. nurodo, kad vandens telkinio pakrantė sutvarkyta, neišrausta, atsėta kultūrinė pieva, dirbti žemę, ardyti velėną, jei yra vykdomas kultūrinės pievos atsėjimas, nėra uždrausta, tačiau tai laikytina subjektyvia Pareiškėjos nuomone, pareikšta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Lietuvių kalbos žodyne velėna apibrėžiama kaip: 1) viršutinis dirvožemio sluoksnis, prižėlęs augalų šaknų; 2) žemės gabalas su tankiai suaugusiomis žolėmis; 3) sužėlęs pievos paviršius, žolynas. Iš šių velėnos sąvokų galima daryti išvadą, kad skiriamasis velėnos bruožas yra tam tikrame žemės plote suaugusios žolės. Kadangi byloje nustatyta, jog E. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje augo žolinė augmenija, kuri iš esmės atitinka velėnos sąvoką, todėl konstatuotina, kad E. V., organizuodama ir atlikdama privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vandens telkinio gilinimo darbus ir iš šio vandens telkinio dugno paimtu žvyru formuodama pakrantę, pildama žvyrą ant pakrantės, neabejotinai sugadino vandens telkinio pakrantės natūralią žolinę augmeniją, suardė pakrantės apsaugos juostos velėną, tokiais veiksmais padarydama žalą gamtai. Be to, bylos duomenų visuma patvirtina, kad šių darbų ji nebuvo suderinusi su Aplinkos apsaugos agentūra.

Taigi įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad E. V. pagrįstai nubausta ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d., bes bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tvarkydama (gilindama ir iš dugno paimtu žvyru formuodama pakrantę) nepratekantį dirbtinį vandens telkinį 0,2437 ha ploto, turintį 0,1155 ha ploto pakrantės apsaugos juostą, neturėdama tam leidimo, tai yra teisės tvarkyti vandens telkinį, kai suderinimas su Aplinkos apsaugos agentūra yra būtinas, suardė pakrantės apsaugos juostos velėną.

Pareiškėja nesutinka ir su jai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. paskirta administracine nuobauda, mano, kad yra nubausta per griežtai, įvertinus visas aplinkybes, jai turėjo būti paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad, skiriant nuobaudą Pažeidėjai, atsižvelgta į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš Institucijos 2015-1215 nutarimo matyti, kad E. V. už pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d., 55 str. 1 d. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, lygios sankcijose numatytiems baudų vidurkiams. Remdamasis administracinių nuobaudų skyrimo nuostatomis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 302 str., teismas daro išvadą, kad E. V. paskirtos nuobaudos individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tokias nuobaudas bei galutinę laikyti per griežtomis ir neteisingomis nėra jokio pagrindo. Be to, įvertinus pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. pobūdį, jo pavojingumą, atsiradusias pasekmes, kad suardyta iš esmės didelio ploto pakrantės apsaugos juostos velėna, teismas konstatuoja, kad už šį pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – bauda atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 302 str. nuostatas.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 3022 str., 3024 str., teismas

nutaria:

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-12-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir E. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                             Danutė Švitinienė