Civilinė byla Nr. 2-1882-335/2020

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00125-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

       UTENOS APYLINKĖS TEISMAS 

       S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,

sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

dalyvaujant ieškovėms I. Ž., V. Ž., jų atstovei advokatei Rimai Žiautienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovei Linai Kanopaitei,

tretiesiems asmenims N. K., I. C. ir A. C., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Ž. ir I. Ž. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims N. K., D. R., L. K., H. B., J. B. R., R. V. E., A. K., J. K., I. C., A. C., A. B., G. B.,  Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovės V. Ž. ir I. Ž. kreipėsi į teismą prašydamos panaikinti kelio servitutą joms nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Utenos apskrities valdytojo administracijos (toliau Utenos AVA) 1996-04-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) ir suteikimo naudotis neatlygintinai Molėtų rajone“ J. K. natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šis sklypas priklauso ieškovėms. Atkuriant nuosavybės teises į sklypą Utenos AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) leisti kitiems asmenims (tretiesiems asmenims) naudotis keliu, kurio plotas 0,19 ha. Utenos apskrities viršininko 2008-03-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovėms priklausančiam žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, paliekant žemės sklypui nustatytą servitutą (tarnaujantį daiktą) – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 4 m. pločio keliu, kurio plotas 0,19 ha. Šio kelio atkarpa – (duomenys neskelbtini) eina per ieškovių sklypą, Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) kelias yra įtrauktas į Molėtų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Jeigu teismas daliai kelio, einančio per ieškovių sklypą panaikintų servitutą, Molėtų rajono savivaldybė kelią (duomenys neskelbtini) turės išjungti iš Molėtų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo. Teigė, kad ieškovių sklype nustatytu kelio servitutu yra ribojamos jų nuosavybės teisės. Pripažino, kad tretieji asmenys kategoriškai prieštarauja dėl servituto panaikinimo ir dėl to kyla nesutarimai tarp kaimyninių sklypų savininkų. Bet servitutas buvo nustatytas dar 1996 m. tam, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojai turėtų galimybę pasiekti savo žemės sklypus, įgytus atkūrus nuosavybę. O šiuo metu aplinkybės pasikeitė, t. y. kaimyninių sklypų savininkės N. K., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), D. R., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), L. K., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), į sklypus patenka keliukais iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimus jungiančios (duomenys neskelbtini) gatvės, iki ieškovių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, visų kaimo gyventojų lėšomis yra nutiestas žvyruotas kelias, kurį tvarko ir prižiūri (duomenys neskelbtini) seniūnija. Šia kelio atkarpa turi galimybę naudotis ir H. B., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. R., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. E., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. K., sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), I. C., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. C., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), T. B., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie asmenys turi galimybę į savo sklypus patekti keliais pažymėtais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), einančio pro (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o toliau - jau minėtu žvyruotu keliu. Šios nurodytos aplinkybės esą įrodo, kad yra galimybė panaikinti kelio servitutą joms nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Atsakovas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovių sklype kelio servitutas administraciniu aktu buvo nustatytas dar 1996 m. ir patikslintas 2008 m. Utenos apskrities viršininko įsakymu. Kadangi servituto nustatymui sprendimą priėmė ir administraciniais aktais nustatė Molėtų skyrius, todėl tik jis ir galėjo administraciniu aktu panaikinti servitutą. Tačiau Molėtų skyriuje buvo gautas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso skyriaus pranešimas apie tai, kad asmenys, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), negali tinkamai naudotis nustatytu servitutu. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinį grindžia tuo, jog neva išnyko servituto būtinumas, tačiau į bylą nepateikia jokių įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes, reikšmingas  jo panaikinimui. Priešingai, suinteresuoti asmenys kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl servituto būtinumo. 

Trečiasis asmuo R. V. E. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kelio servituto panaikinimas apribotų susisiekimą su jai priklausančiu sklypu. Jai šis kelio intervalas yra reikalingas ir tam, kad pasiekti netoliese esančius vandens telkinius, be to, susisiekimo apribojimas galėtų nuvertinti sklypo turto vertę.

Trečiasis asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškia, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys N. K., H. B., A. K., J. K., I. C., A. C., A. B., G. B. pateikė bendrą atsiliepimą, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kelias (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio servitutą siekia panaikinti ieškovės, jungia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimus, taip pat jungiasi ir su keliu (duomenys neskelbtini) ir toje vietoje yra nuo labai senų laikų. Kelias yra naudojamas ne tik trečiųjų asmenų, bet ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitų aplinkinių kaimų gyventojų, žemės sklypų savininkų bei kitų asmenų. Kelio reikšmingumą (visuotinę svarbą), pagrindžia tai, kad kelias turi viešojo kelio statusą. Jis nėra panaikintas ar išbrauktas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo, todėl negali būti panaikinamas. Net ir panaikinus servitutą, kelias nenustotų egzistuoti ir tokia situacija sukeltų dar daugiau ginčų, kadangi ieškovės dar iki ieškinio pareiškimo savavališkai ribodavo eismą ginčo keliu, dėl to net buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Atkreipė dėmesį, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ilgis yra 1,3 km, o ieškovių sklype yra tik trumpa jo atkarpa, todėl panaikinus servitutą, faktiškai būtų apribota galimybė naudotis visu keliu, jis būtų „pertrauktas“  ir tai nei logiška, nei protinga. Panaikinus servitutą būtų pažeidžiamas aplinkinių gyventojų ir sklypų savininkų teisėtas lūkestis, susiformavęs daugybę dešimtmečių egzistuojančio kelio atžvilgiu kad juo bus galima naudotis. Ieškovių interesai negali būti iškeliami aukščiau už daugelio kitų asmenų teises bei viešąjį interesą. Kelio servitutas buvo nustatytas dar iki ieškovėms įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą, tuo tarpu servitutas įregistruotas 1996-04-30. Taigi, jau įgydamos nuosavybės teises ieškovės žinojo apie sklypo suvaržymus servitutu. Tokiu būdu, servitutas nėra naujas suvaržymas, atsiradęs tik pastaruoju metu ir negali labiau varžyti ieškovių teisių nei jos buvo suvaržytos nuosavybės teisių įgijimo metu. Šiuo metu nėra pasikeitusios jokios aplinkybės. Ieškinys neturi būti patenkintas, kadangi panaikinus servitutą, dalis žemės sklypų savininkų iš viso netektų susisiekimo su jiems priklausančiais žemės sklypais, o kitai daliai jų susisiekimas būtų ženkliai apsunkintas. Ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo atitinkamai prieš 24 metus (V. Ž.) ir prieš 20 metų (I. Ž.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškovės su ieškiniu kreipėsi praleidusios senaties terminą, todėl prašė ją taikyti ieškovių pareikštiems reikalavimams.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. K. teigė, kad jai tvarkytis su sklypu padeda sūnėnas I. C.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. C. paaiškino, kad jo garbaus amžiaus teta  N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) prieštarauja, kaip  ir jis pats ieškinio reikalavimui, nes nors ir turi kitą privažiavimą prie sklypo aplink pro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimus, bet dviem kilometrais toliau. Teigė, kad ieškovės ėmė jam nebeleisti važinėti tuo keliu. 

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. C. nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Tretieji asmenys D. R., L. K., J. B. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. 

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais bei prijungtoje civilinėje Nr. (duomenys neskelbtini) byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 1996-04-30 Utenos apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k. Sprendime buvo įrašytas kelio servitutas – leisti naudotis 4 m. pločio keliuku be teisės jį panaikinti. Minėtas kelio servitutas buvo įrašytas ir 1996-04-30 apskrities valdytojo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) ir suteikimo naudotis neatlygintinai Molėtų rajone“. Atlikus 6,80 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, žemės sklypo, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kadastro duomenys buvo patvirtinti Utenos apskrities viršininko 2008-03-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ ir minėtam sklypui nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas) leisti kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, plane pažymėtu simboliu S, kurio plotas 1952 kv. m. Duomenys įregistruoti VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje. Įrašas galioja nuo 2020-01-21.

2009-08-07 D. R., J. M. C., V. Ž. ir I. Ž. sudarė sutartį, kuria susitarė nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose panaikinti servitutus. Sutartis buvo patvirtinta Molėtų rajono 1-ojo notarų biure ir įregistruota VĮ „Registrų centras“. Tačiau Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-11-12 sprendimu ši sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Sprendimas įsiteisėjęs, taigi nustatytas servitutas liko galioti.

Ieškovės nurodo, kad jų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatytu kelio servitutu yra ribojamos daikto, tapusio tarnaujančiuoju, nuosavybės teisės ir prašoma panaikinti šį servitutą, kadangi jų manymu išnyko servituto būtinumas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas servituto pasibaigimo pagrindas – išnykus jo būtinumui. Pagal teismų praktiką servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta jo būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, kas reiškia, tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype (tarnaujančiajame daikte), kas reiškia, jog nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta.

Byloje nustatyta, kad servituto būtinybė neišnyko, nes kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra ir toliau naudojamas (duomenys neskelbtini)  seniūnijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų susisiekimui, taip pat nėra nutiesta jokių naujų kelių (tokių duomenų į bylą nepateikta), lyginant su buvusiais servituto nustatymo metu. Taigi daikto suvaržymas servitutu buvo pateisintas tuo, kad minėtų kaimų gyventojai turėtų galimybę pasiekti jiems priklausančius žemės sklypus, įgytus atkūrus nuosavybę.

Kaip matyti, V. Ž. ½ žemės sklypo įgijo 1996-06-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o I. Ž. kitą ½ žemės sklypo įgijo pagal 2000-08-17 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi ieškovės, įsigydamos žemės sklypą, žinojo, kad Utenos AVA sprendimo pagrindu jos privalės užtikrinti aplinkinių sklypų savininkams teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėstiesiems. Ieškovės nurodė, kad visi tretieji asmenys į savo sklypus gali patekti kitais, ne per ieškovių žemės sklypą, einančiais keliais bei ieškinyje konkrečiai nurodė kaip. Tačiau visi tretieji asmenys, išskyrus D. R., L. K., J. B. R., kurios teismui nepateikė savo nuomonės, kategoriškai prieštaravo tokiai pozicijai, nurodę, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) jungia du (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimus ir servituto panaikinimas turėtų įtakos ne tik su keliu besiribojančių sklypų savininkų teisėms, bet ir minėtų kaimų gyventojams, nekilnojamojo turto savininkams. Sutiktina, kad panaikinus servitutą kelias nenustotų egzistuoti, o tokia situacija galėtų sukelti dar daugiau ginčų.

Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atkarpa eina per ieškovių sklypą, Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Molėtų rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos keitimo specialiojo plano patvirtinimo“ yra įtrauktas į sąrašą kaip vietinės reikšmės viešasis kelias. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 4 dalį vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Byloje nėra duomenų, kad šis kelias būtų panaikintas ir išbrauktas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo. Todėl juo kaip  viešuoju keliu turi teisę naudotis ne tik tretieji asmenys, bet ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitų aplinkinių kaimų gyventojai, kiti žemės sklypų savininkai. Kadangi tik dalis šio kelio eina per ieškovių sklypą, todėl panaikinus servitutą, faktiškai būtų apribota galimybė apskritai naudotis keliu. Akivaizdu, kad šiuo atveju neegzistuoja ieškinyje nurodytas pagrindas – servituto būtinumo išnykimas. Atmestinas ieškovių argumentas, kad prieš pradedant gyventi jos sutvarkė kelią ir dabar nenori, jog kiti važinėtų per jų kiemą. Minėta, jog prieš tvarkant savo žemės sklypą ir kelią jos žinojo, kad turės leisti ar sudaryti galimybę kitiems asmenims eiti, važiuoti ir net ginti gyvulius 4 m. pločio keliu.

Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019-08-09 nutarimo, I. C. ir A. C. dar 2019-07-05 kreipėsi į prokuratūrą su prašymu reaguoti dėl ribojimo naudotis viešuoju keliu, kadangi prie V. Ž. ir I. Ž. sodybos buvo savavališkai pastatyti eismą draudžiantys kelio ženklai ir žmonės negalėjo naudotis viešuoju keliu Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime buvo nurodyta, kad šis viešasis kelias reikalingas bendruomenei ir tai yra visuomenei aktualus reikalas (viešasis interesas), todėl ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių pašalinti pažeidimus. Kaip minėta, teismo sprendimu buvo atstatytas neteisėtai panaikintas kelio servitutas. Šios aplinkybės patvirtina, kad servitutas negali būti panaikintas vien tik ieškovių interesams tenkinti.

Taigi byloje nėra nustatyta, kad aplinkybės pasikeitė taip ir tiek, jog viešpataujantysis daiktas galėtų būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimo dėl kelio servituto panaikinimo.

Tretieji asmenys atsiliepime be kita ko prašė taikyti ieškinio senatį. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog ieškinio reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kelio servitutas buvo nustatytas dar iki ieškovėms įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, V. Ž. ½ žemės sklypo įgijo 1996-06-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, o I. Ž. kitą ½ žemės sklypo įgijo 2000-08-17 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindais. Tuo tarpu kelio servitutas įregistruotas 1996-04-30 Utenos apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996-04-30 Utenos apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, jau įgydamos nuosavybės teises prieš daugiau nei 20 metų ieškovės žinojo apie sklypo suvaržymus servitutu. Kadangi ieškovės atitinkamai nuo 1996 ir 2000 metų žinojo apie servitutinį kelią, 2006 m. buvo pradėta namo statyba kaip galima spręsti iš I. Ž. pateiktų fotonuotraukų (b. l. 89-91), kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys galėjo savalaikiai pasirūpinti įrodymų rinkimu ir savo nuosavybės teisių gynimu (jei laikė, kad pasak ieškinio jos pažeidžiamos), todėl teismas taiko ieškinio senaties terminą ir atmeta jį dar ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp priešingų bylos šalių, atsižvelgiant į tai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas. Kaip matyti A. C. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GBL Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas sumokėjo jį atstovaujančiam advokatui Vykintui Bulotai 363 Eur už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, todėl ieškinį atmetus, jam ši suma lygiomis dalimis priteistina iš ieškovių V. Ž. ir I. Ž. – po 181,50 Eur.

Šioje byloje dėl procesinių dokumentų įteikimo susidarė 56,43 Eur išlaidų ir jos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovių V. Ž. ir I. Ž. valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovių I. Ž. ir V. Ž. ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. Ž. ir V. Ž. po 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų A. C.

Priteisti iš I. Ž. ir V. Ž. lygiomis dalimis 56,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja                                                                   Roma Rimkienė