Civilinė byla Nr. e2-112-400/2021

              Proceso Nr. 2-08-3-02933-2020-4

              Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

              2.6.11.2; 2.6.11.6.; 3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,

sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,

dalyvaujant ieškovui A. Z.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Ž. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaidų atlyginimo pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas  

n u s t a t ė:

ieškovas A. Z. (toliau ieškovas, pirkėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- atsakovė, pardavėja) priteisti 2 815 Eur  automobilio remonto išlaidų, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-06-15 su atsakove sudarė preliminarų, o 2019-06-21 pirkimo- pradavimo (PVM sąskaita- faktūra-invoice Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, kurio pagrindu atsakovė pardavė ieškovui 2009 metų transporto priemonę – automobilį SKODA SUPERB, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis), už 6 700 Eur. Automobilį atsakovė jam perdavė 2019-07-01, nes neturėjo nuosavybės dokumentų originalų, todėl automobilio nebuvo galima įregistruoti. Ieškovas pirkdamas automobilį jį apžiūrėjo, tačiau akivaizdžių defektų nepastebėjo, o pardavėjos atstovas patvirtino, kad automobilis yra geros kokybės. Ieškovas, tik pradėjęs eksploatuoti automobilį pastebėjo, kad pradėjo trūkčioti automobilio variklis. 2019-07-02 kreipėsi į autoservisą, kur buvo keičiamos žvakės, uždegimo ritė, tepalai, tepalų filtras, dirželis, guolis, oro filtras, salono filtras. 2019-07-08 keičiamas alsuoklis. Tuo problemos nesibaigė, 2019-08-14 buvo keičiamos žvakės, matuojama variklio kompresija. Po to pastebėjo, kad automobilio tepalų sąnaudos yra ženkliai viršijančios normalias tepalų sunaudojimo normas. 2019-11-27 kreipėsi į autoservisą, kur vėl buvo keičiamos žvakės, ir papildyta variklio alyvą ir kvalifikuoti specialistai, nurodė, kad automobilio varikliui reikalingas kapitalinis remontas. Automobilis nuolat gedo, todėl jam buvo reikalingas remontas, nors atsakovo teigimu automobilis yra kokybiškas, nežiūrint į tai, kad automobilis pagamintas 2009 metais. Dėl šių priežasčių atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu, atsakovas neįspėjo apie paslėptus automobilio defektus, kurie paaiškėjo tik įsigijus automobilį, dėl nuslėptų defektų ieškovas patyrė automobilio remonto išlaidas, todėl privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad nepranešė pirkėjui apie parduodamo automobilio defektus ir atlyginti 2 815 Eur automobilio remonto išlaidas. 2019-12-19 jis išsiuntė pretenziją atsakovės buveinės adresu, tačiau jokio atsakymo negavo.

  Teismo posėdžio metu ieškovas visiškai palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad automobilis buvo apžiūrėtas tik minimaliai, automobilio užslėptų gedimų vizualiai apžiūrinti automobilį nebuvo galimybės nustatyti, nes automobilio variklio gedimai buvo nustatyti, tik  eksploatuojant automobilį, kad automobilio tepalų sąnaudos yra ženkliai viršijančios normalias tepalų sunaudojimo normas, todėl kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kuomet išardžius automobilio variklį ir buvo nustatyta, jog automobiliui reikalingas kapitalinis remontas, buvo nustatyti ir važiuoklės defektai, todėl ieškovo nuomone, tokie gedimai nėra natūralus automobilio nusidėvėjimas. Automobiliui nuolat gendant ieškovas pateikė pretenziją dėl parduoto automobilio užslėptų trūkumų bei patirtų automobilio remonto išlaidų atlyginimo, kurioje nurodė, kad dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, ieškovas patyrė 2 815 Eur dydžio išlaidas ir prašė jas atlyginti. Ieškovas pateikė tris PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas pirkėjo (ieškovo) vardu, kurios patvirtina, kad automobilis buvo remontuojamas.  Pradžioj jis važiavo į autoservisus apžiūrėti automobilio, kad išsiaiškinti dėl ko automobilis trūkčioja, po to kodėl jis tiek daug sunaudoja tepalų, pradžioj buvo ieškota kitų priežasčių, tačiau autoservisai atmetė nežymius trūkumus ir nurodė, kad tai dėl variklio prastos būklės automobilis naudoja tiek daug tepalų, dėl ko užsineša žvakės. Byloje neprašė skirti ekspertizės variklio būklei nustatyti, nes tokia  ekspertizė kainuotų brangiai, atsakovė taip pat nesutiko už ją sumokėti. Po automobilio pirkimo jis dar pravažiavo nedilius atstumus Panevėžio mieste, prasidėjo karantinas, todėl automobilio variklį galėjo remontuoti, tik 2020-05-18 .

Byloje pateikti įrodymai – PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, jog buvo atlikti automobilio remontai, įsigytos prekės ir paslaugos, už kurias Ieškovas privalėjo įstatymų numatyta tvarka atsiskaityti. PVM sąskaita-faktūra patvirtina pirkimo-pardavimo sandorį, kadangi PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar paslaugas. Ši žala atsirado būtent todėl, kad ieškovas įsigijo nekokybišką daiktą ir reikalauja iš atsakovės patirtų automobilio remonto išlaidų. Jeigu automobilis būtų tinkamas ir kokybiškas, atitiktų jam keliamus kokybės reikalavimus, ieškovas nereikalautų žalos atlyginimo. Jeigu ieškovas būtų žinojęs realią automobilio būklę, ieškovas nebūtų pirkęs iš atsakovo automobilio. Ieškovas įsigijo nekokybišką daiktą, buvo atliekami, visi pagerinimai, kas sudaro žalą, todėl turi būti atlyginama ir ieškovo patirta 2 815 Eur žala. 2019-07-02 pirkti tepalai, išrašytos sąskaitos- faktūros, ir pilta automobiliui, 2019-11-27 variklinė alyva tai įrodo, kad automobilis buvo nekokybiškas ir naudoja daug tepalų.

Atsakovės atstovas Ž. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais  nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iš ieškovo visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad 2019-06-21 pirkimo- pradavimo (PVM sąskaita- faktūra-invoice Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, kurio pagrindu atsakovė pardavė ieškovui 2009 metų transporto priemonę – automobilį SKODA SUPERB, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis), už 6 700 Eur. PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienai ieškovas jau buvo sumokėjęs visą automobilio pirkimo- pardavimo kainą, todėl (duomenys neskelbtini) 2019-06-21 jam buvo išrašyta PVM sąskaita- faktūra ir perduotas automobilis. Atsakovė užsiima automobilių prekyba ir šį automobilį įsigijo Danijoje, naudotų automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio eksploatavimo eiga atsakovui nebuvo žinoma, taip pat neturėjo jokios informacijos apie esamus ar užslėptus gedimus, bei galimai turėtus eismo įvykius. Automobilį atvežus į Lietuvą, iki jo pardavimo ieškovui, buvo atliktas 20 km automobilio bandomasis važiavimas, bandomojo važiavimo metu jokių automobilio gedimų nustatyta nebuvo. Ieškovo pageidavimu, ieškovas pats atliko bandomąjį važiavimą, jokių pastabų dėl automobilio būklės neišsakė. Ieškovas, įvertinęs automobilio būklę, nusprendė automobilį įsigyti, o atsakovas nuolaidų būdu sutiko parduoti automobilį už  6 700,00 Eur. Po automobilio pardavimo ieškovas jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nereiškė. Praėjus beveik šešiems mėnesiams, ieškovas neva 2019-12-19 atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė apie, neva, užslėptus automobilio gedimus ir pareikalavo sumokėti už automobilio remontą patirtas išlaidas ir padengti variklio kapitalinio remonto išlaidas. Pretenzijos atsakovė negavo. Jei priimti ieškovo poziciją, kad jis apie automobilio gedimus sužinojo 2019-07-02, kuomet pirmą kartą kreipėsi į autoservisą, tai ieškinio senaties terminas prasideda 2019-07-02 ir baigiasi 2020-01-02, tuo tarpu ieškovas ieškinį teismu pateikė 2020-05-26 t. y. praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti bei nepateikė teismu prašymo šį terminą atnaujinti. Prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškovo ieškinį atmesti.

 Su ieškovo reikalavimais atsakovės atstovas nesutiko, teigdamas, kad nurodytos aplinkybės nepagrįstos ir atmestinos, nes mano, kad jeigu automobilis būtų buvęs su defektais, ieškovas būtų iš karto kreipęsis į atsakovą su raštiška ar žodine pretenzija, nelaukęs šešių mėnesių. Dėl padidėjusių automobilio tepalų sąnaudų ir kapitalinio variklio remonto pažymi, kad ieškovo pridėtose PVM sąskaitose – faktūrose matyti, kad buvo atlikti automobilio remonto darbai, tai uždegimo žvakių keitimas, alsuoklio keitimas, tačiau iš sąskaitų – faktūrų nėra galimybės identifikuoti, ar keičiant automobilio detales buvo naudojamos originalios detalės, jei buvo naudojamos neoriginalios detalės, tai pagreitino automobilio variklio detalių susidėvėjimą, kaip ir tai, kad atsakovas keisdamas tepalus, užpylė visai kitus ACE A5-B5, nei rekomenduoja automobilio gamintojas ACE C3-C4, kas tai pat galėjo turėti įtakos automobilio varikliui.  

Taip pat, pažymėjo, kad automobilis „SKODA SUPERB“, pagamintas 2009 metais, jam yra 10 metų, todėl natūralu, kad tiek automobilio variklio detalės natūraliai yra susidėvėjusi, galimi variklio gedimai. Buvo nurodyta, kad automobilis ką tik įgytas iš užsienio ir, kad perkantysis gali tikrinti automobilį. Ieškovas apžiūrėjo automobilį, atliko bandomąjį važiavimą, atsakovė tam neprieštaravo. Automobilis turėjo galiojančią Danijoje atliktą techninę apžiūrą, ieškovas 2019-07-02  Panevėžio techninės apžiūros centre atliko automobilio techninę apžiūrą, nebuvo nustatytas variklio gedimas. Atsakovas nuo automobilio pardavimo iki 2020 m. gegužės mėnesio jokių pretenzijų iš ieškovo nesulaukė. Nėra jokių įrodymų, kad automobilis naudoja daugiau tepalų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas keisdamas tepalus supylė tik 4,5 litro., o turėjo 6 litrus, nėra aišku ar ieškovas keisdamas tepalus, įpylė pakankamą kiekį tepalų. Nepakankamas kiekis tepalų, galėjo sukelti automobilio variklio gedimą. Be to turbo benzininiam varikliui naudojant 0,5 litro tepalų 1 000 km yra norma. Atkreipė teismo dėmesį, kad alyvą ieškovas papildė tik po 5 mėnesių nuo automobilio pirkimo, tai taip pat patvirtina, kad automobilio variklis dirbo tinkamai ir jį buvo galiam eksploatuoti. Todėl atsakovo atstovės nuomone, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. 

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2019-06-15 su atsakove sudarė preliminarų, o 2019-06-21 pirkimo- pradavimo (PVM sąskaita- faktūra-invoice Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, kurio pagrindu atsakovė pardavė ieškovui 2009 metų transporto priemonę – automobilį SKODA SUPERB, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis), už 6 700 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat jos trūkumus, nenurodyta. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.350 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui - vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Todėl šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl parduoto automobilio „SKODA SUPERB“ kokybės, pardavėjo atsakomybės už parduoto automobilio trūkumų neatskleidimą bei pirkėjo teisės reikalauti patirtų išlaidų remontuojant automobilį atlyginimo. Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo bei automobilio pirkimo išlaidų grąžinimo grindė aplinkybe, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas – automobilis su užslėptais defektais, kurio varikliui reikalingas kapitalinis remontas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas prieš įsigydamas automobilį jį detaliai apžiūrėjo, įsitikindamas, koks yra realus automobilio techninis stovis, kad automobilis yra pagamintas 2009 metais, važiuoja gerai ir yra tvarkingas. Taigi, ieškovas, įvertinęs automobilio būklę, nusprendė automobilį įsigyti už 6 700,00 Eur, todėl 2019-06-15 su atsakove sudarė preliminarų, o 2019-06-21 ginčo transporto priemonės pirkimo- pradavimo (PVM sąskaita- faktūra-invoice Nr. (duomenys neskelbtini)) sandorį. Ieškovas pirko naudotą transporto priemonę, turėdama tikslą ją naudoti asmeniniams, šeimos poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog perkamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilį 2019-07-02 įregistravo VĮ „Regitra“. Ieškovo teigimu, pradėjęs naudoti automobilį, parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug po 2 savaičių, teismo posėdžio metu teigė, kad tik atsakovei perdavus automobilį 2019-07-01 pastebėjo, kad automobilis trūkčioja, automobilio tepalų sąnaudos yra ženkliai viršijančios normalias tepalų sunaudojimo normas, todėl kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kuomet buvo keičiamos užvedimo žvakės, tepalai, filtrai, uždegimo ritė, alsuoklis, bet situacija nesikeitė, todėl autoserviso specialistai nusprendė, kad automobiliui reikalingas kapitalinis remontas. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ieškovas 2020-05-18 remontavo automobilio variklį,  išdavė ieškovui 2021-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kad automobilio žvakių gedimai atsirado tą pačią dieną, kaip ir buvo registruotas automobilis, pastoviai kartojosi, tai yra susiję su automobilio variklio alyvos deginimu ir jie atsirado iki perduodant automobilį naujam pirkėjui.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas maždaug 6 mėnesius po automobilio pardavimo pirkėjas (ieškovas) jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu pardavėjui (atsakovei) nereiškė. Atsakovė leido ieškovui apžiūrėti automobilį, ką ir padarė ieškovas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad automobilio variklis automobilio pardavimo metu buvo prastos būklės, automobilis buvo parduotas be užslėptų defektų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį įsigijo 2019-06-21, tačiau apie, neva, užslėptus automobilio gedimus pardavėją (atsakovę) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas informavo 2019-12-19, raštiška pretenzija, kurioje pareikalavo sumokėti kurioje nurodė apie užslėptus automobilio gedimus ir pareikalavo sumokėti už automobilio remontą patirtas 490 Eur išlaidas ir padengti variklio kapitalinio remonto išlaidas, kurios gali siekti nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur.

Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo parduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos Lietuvos Respublikos CK 6.333 straipsnio pirmoje dalyje, jog pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. 

 CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teismo nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Šalys byloje neprašė skirti ginčo automobilio variklio ekspertizės, kad nustatyti jo būklę pardavimo metu, nors ieškovas yra išsaugojęs pakeistas variklio detales. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atsisako už ekspertizę mokėti, pats už ją mokėti taip pat nesutiko.

Pažymėtina, kad ieškovas pirko naudotą, dešimties metų senumo automobilį, todėl kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklė (kokybę), įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesionalaus automobilio pardavėjo. Ieškovas prieš perkant automobilį apžiūrėjo automobilį, atliko bandomąjį važiavimą, ieškovas nutarė įsigyti automobilį už 6 700 Eur. 2019-07-02 automobilio techninė apžiūra buvo atliekama Techninės apžiūros stotyje Panevėžyje ir išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė suteikianti teisę eksploatuoti transporto priemonę, buvo nustatyti  nedideli trūkumai dėl stiklo, t. y. suskilęs (pažeistas) stiklas, pažeidimas priskiriamas prie leidžiančių pažeidimų. Atliekant automobilio techninę apžiūrą yra atliekami stabdžių bandymai, tikrinamas išmetamų teršalų kiekis ir žibintų šviesos matavimai, stabdžių bandymas ir fiksuojami rezultatai, išmetamų teršalų kiekis: aušinimo skystis, alyva, generatoriaus diržai, prasisukimo kiekis. Taip pat automobilis vizualiai apžiūrimas. Iš teismui pateiktos 2019-07-02 automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), nukrypimo nuo normos, neigiamų rezultatų nebuvo užfiksuota. 2021-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte dėl papildomos informacijos, nurodė automobilio techninės apžiūros metu nebuvo pastebėtas padidėjęs automobilio dujų dūmingumas, neužfiksuota sudegusios alyvos kvapo, padidinto automobilio skleidžiamo triukšmo ir eksploatacinių skysčių nuotėkio, jei visa tai būtų nustatyta, tai būtų pažymėta techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje).

 Ieškovo į bylą pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje išdėstyta specialisto išvada yra tikėtina, grįsta prielaidomis, nėra patikimas ir pakankamas įrodymas, nes būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-02 PVM sąskaitai-faktūrai ir 2019-07-08 Remonto paslaugų ir detalių pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai nenustatė esminių automobilio variklio ir važiuoklės gedimų, dėl kurių negalima būtų automobilio eksploatuoti. Esminių automobilių gedimų nenustatė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai į kuriuos kreipėsi ieškovas (2019-08-14 PVM sąskaitą- faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-27 PVM sąskaitą- faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, kad ieškovas automobiliu „SKODA SUPERB“ pagal paskirtį naudojosi apie šešis mėnesius, jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu atsakovui nepateikė, vadinasi automobilis buvo techniškai tvarkingas, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, juo galima buvo naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti.  Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad buvo atlikti automobilio remonto darbai neatspindi paslėptų defektų. Be to, pažymėtina, kad ieškovas įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir tai reikalauja papildomų investicijų. Automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau 10 metų naudotas automobilis, todėl būtina atsižvelgti į natūralų galimą tokio automobilio nusidėvėjimą. Automobilio rida pirkimo- pardavimo metu 204 930 km. Taip pat po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo juo ieškovas važinėjosi apie 10- 11 mėnesių, tai reiškia, kad įsigytas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. 

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad po transporto priemonės įsigijimo ieškovas turėjo galimybę ja naudotis pagal paskirtį. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas). Byloje nepateikta, jokių įrodymų dėl automobilio netinkamos variklio būklės, nė viena iš šalių nepateikė prašymo dėl ekspertizė skyrimo dėl variklio būklės nustatymo. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilis yra 2009 m. gamybos, t. y., jo pirkimo metu automobiliui buvo jau 10 metų, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrįsta tikėtis, kad 10 metų senumo transporto priemonė neturės jokių trūkumų. Įsigytas automobilis tiesioginę funkciją pagal paskirtį atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti nebuvo, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio trūkumai egzistavo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir aplinkybės, jog jų pašalinti neįmanoma, t. y. jog pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas buvo esminis.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Šalių ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl prekių kokybės tinkamumo pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, jog ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Atsakovės atstovas prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

CK 6.338 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).

 Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-06-21 ieškovas A. Z. su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nupirko iš atsakovės automobilį SKODA SUPERB, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje garantijos terminas nėra nustatytas. 2019-07-02 ieškovui važiuojant minėtu automobiliu, šis pradėjo gesti ir tą pačią dieną jis buvo nuvarytas į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių servisą. Vėliau keletą kartu remontuojamas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nurodė, kad smulkus automobilio remontas nedavė rezultatų, todėl specialistai 2019-11-27 pasiūlė atlikti kapitalinį variklio remontą. 2019-12-19 ieškovas dėl įsigyto daikto (automobilio) kokybės kreipėsi į atsakovę raštu, kuriame nurodė, jog ieškovas įsigijo automobilį su paslėptais trūkumais, ji ne kartą remontavo, ateityje reikalinga atlikti automobilio kapitalinį remontą, ir dėl to reikalauja atlyginti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė į ieškovo reikalavimą neatsakė.

Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad šalių nebuvo sutarta dėl daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino, todėl ieškovas turi teisę pasinaudoti CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu. Taigi, atsakovei neatsakius į ieškovo reikalavimą, spręstina, kad ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2019-11-27. Todėl darytina išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti patirtas 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus.  Reikalaujama priteisti advokato išlaidoms atlyginti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų rekomenduojamų dydžių. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo A. Z. atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini),  400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.   

Teisėja                                                   Rima Šimbelytė