Civilinė byla Nr. e3K-3-1-1120/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.12.12.1.2; 3.2.6.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Asiana Trading Alliance“ ieškinį atsakovams V. K. ir A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui, priimant sprendimą už akių, aiškinimo ir taikymo.
2. Bankrutuojanti UAB „Asiana Trading Alliance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė solidariai priteisti ieškovei BUAB „Asiana Trading Alliance“ iš atsakovų V. K. ir A. K. 220 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Kauno apygardos teismas, atsakovams procesinius dokumentus įteikus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir jiems per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2024 m. vasario 1 d. byloje priėmė sprendimą už akių ieškinį tenkinti visiškai, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 220 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Byloje gautas atsakovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, juo prašoma atnaujinti procesinį terminą pateikti prašymą peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą už akių ir atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei dėl 136 000 Eur dividendų išmokėjimo.
5. Atsakovė nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti pritaikius CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įteikimo prezumpciją, tačiau buvo išnaudotos ne visos galimybės įteikti dokumentus. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo šeima nebegyvena, todėl nebuvo įteikti. Viešuose duomenyse rekvizitai.lt galima rasti MB „Imu ir statau“ duomenis, taip pat teismas nebandė dokumentų įteikti elektroninėmis ryšio priemonėmis, nors kitose bylose atsakovui dokumentai elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo įteikiami. Atsakovės vertinimu, priimtas teismo sprendimas už akių dėl 136 000 Eur dividendų išmokėjimo yra nepagrįstas, nes dividendai 2021 m. liepos 30 d. išmokėti teisėtai. Dividendai buvo išmokėti atsižvelgiant į 2020 metų rezultatą. Pagal 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, grynasis pelnas siekė 506 921 Eur, tai tik patvirtina, kad išsimokėjus dividendus įmonė liko išskirtinai pelninga, o Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytas įsiskolinimas – tik momentinis. Šioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti atsakovė arba pati kreipsis į ekspertą, arba prašys teismą skirti teismo ekspertizę.
6. Teismas 2024 m. kovo 21 d. atnaujino atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pareiškimą priėmė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl 2024 m. vasario 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
8. Teismas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. priėmė ieškinį, atsakovams nustatė 20 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovams procesiniai dokumentai išsiųsti 2023 m. rugsėjo 19 d. ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (atsakovės registruotos gyvenamosios vietos adresas), tačiau grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Gavus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsakovės darbovietę, procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovei per UAB „Pinela“ jos buveinės adresu, o atsakovui – jo registruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau siuntos vėl grąžintos neįteiktos. Atsakovei pakartotinai išsiųsti procesiniai dokumentai jos registruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovui – jo darbovietės MB „Imu ir pastatau“ adresu, tačiau šie dokumentai taip pat grąžinti neįteikti. Atsakovui dokumentai pakartotinai išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas nusprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovams yra įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
9. Teismo vertinimu, buvo išnaudotos visos prieinamos protingos priemonės, siekiant įteikti atsakovams procesinius dokumentus, nepažeista CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka, todėl teismas turėjo teisę vadovautis įteikimo fikcija.
10. Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad 136 000 Eur dividendų už 2020 m. rezultatus išmokėjimas buvo teisėtas, nes akcininko sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 5 dalies normų. Teismas nusprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nesutikimo su sprendimu už akių argumentus, nenurodė, jog neturi galimybės pateikti naujų įrodymų kartu su prašymu (CPK 178 straipsnis), todėl jos teiginiai nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo teismo įvertinti kritiškai ir atmesti.
11. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
12. Kolegija nurodė, kad, susipažinusi su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ir (arba) suformuotą kasacinio teismo praktiką. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovams tiek deklaruotais gyvenamosios vietos adresais, tiek į darbovietes. Teismo rūpestingumo pareiga ir pareiga informuoti šalis apie teisminį procesą būtų pažeista tuomet, jeigu teismas laikytų procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos.
13. Kolegija taip pat nurodė, kad neanalizuos atsakovės naujai pateiktų aplinkybių apie specialios pašto siuntos suformavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintą Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas), kadangi tokie argumentai nebuvo nurodyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
14. Kolegija sutiko su ieškovės argumentu, kad asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis apie gyvenamąją vietą, bet ir pasirūpinti, kad jo adresu būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Kadangi atsakovė nepasirūpino, kad jos gyvenamosios vietos adresu būtų sudarytos sąlygos korespondencijai priimti, jai pačiai tenka tokio elgesio teisinės pasekmės. Atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresą, todėl negali remtis aplinkybe, kad šiuo adresu galbūt nebegyvena, kadangi nepasirūpino, jog jos gyvenamoji vieta būtų deklaruota kitu adresu arba būtų sudarytos galimybės korespondenciją atsakovei įteikti kitais būdais.
15. Kolegija nustatė, kad sprendimas dėl dividendų išmokėjimo negalėjo būti priimtas, kadangi ieškovės finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma buvo neigiama. Tą patvirtina ieškovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. 2021 m. ieškovė turėjo 153 494 Eur nuostolio, o 2022 m. – 663 340 Eur nuostolio. Teismas priėjo išvadą, kad dividendų išmokėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. ieškovė netenkino Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų ir atsakovė šias aplinkybes turėjo žinoti. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir nepaneigė teismo sprendime už akių padarytų išvadų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-506-390/2024, ir atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo tai, jog, pagal CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas, patikrinimas, ar bylos šaliai procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, yra savarankiška apeliacinės instancijos teismo veikla, kurią jis vykdo nepaisydamas to, kokius su tuo susijusius argumentus suinteresuota šalis teikė, – svarbiausia, kad tokia šalis šia aplinkybe (netinkamu procesinių dokumentų įteikimu) grįstų savo atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju argumentai, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas dėl to, jog atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, buvo nurodyti tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde.
16.2. Atsakovės vertinimu, sprendimą už akių priėmęs teismas šiurkščiai pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą (priėmė sprendimą už akių nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų), t. y. priėmė sprendimą už akių, nors proceso įstatyme tam nebuvo nustatyto faktinio pagrindo – tinkamo atsakovės informavimo apie jos atžvilgiu inicijuotą teisminį procesą.
16.3. Sprendimą už akių priėmęs teismas neišnaudojo visų galimybių atsakovei skirtus procesinius dokumentus įteikti kitais CPK nustatytais būdais. Šiuo atveju sprendimą už akių priėmęs teismas iš esmės apsiribojo procesinių dokumentų siuntimu atsakovės gyvenamosios vietos bei darbovietės adresu, tačiau nedėjo protingų (proporcingų) pastangų atsakovams skirtus procesinius dokumentus įteikti asmeniškai, t. y. teismas nebuvo pakankamai rūpestingas informuodamas atsakovus apie pradėtą teisminį procesą. Atsakovams skirti procesiniai dokumentai neabejotinai galėjo būti įteikti elektroninių ryšių priemonėmis. Bylą nagrinėjusiam teismui iš esmės būtų pakakę pasinaudoti CPK 179 straipsnio 3 dalimi ir patikrinti duomenis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale apie kitas teismuose nagrinėjamas bylas, kurių dalyviai yra atsakovai, tai būtų leidę nustatyti ne tik atsakovų elektroninio pašto adresus, bet ir faktinę jų gyvenamąją vietą, kadangi kitose teismuose nagrinėjamose bylose atsakovams skirti dokumentai yra sėkmingai įteikiami ne tik elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., byloje Nr. 1A-199-876/2024), bet ir asmeniškai, faktinės gyvenamosios vietos adresu: Šiaudiniškės k. 4, 69366 Šiaudiniškė, Antanavo sen., Kazlų Rūdos sav. (pvz., civilinėje byloje Nr. e2-801-413/2024).
17. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas pasisakė dėl dokumentų įteikimo ir pagrindė savo poziciją, kodėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovė buvo informuota tinkamai. Nesutinka, jog teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.
17.2. Atsakovė nepagrįstai teikia viršenybę teismo teisei, bet ne pareigai siųsti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Skundo teiginiai, jog atsakovams skirti dokumentai nebuvo siunčiami jų elektroninio pašto adresais, kurie viešuose registruose teismams buvo lengvai prieinami, yra deklaratyvūs ir neįrodyti, o ši atsakovės nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Atsakovė nepateikia savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jog tokie duomenys bylos nagrinėjimo metu buvo teismui pasiekiami.
17.3. Šalis procese privalo būti rūpestinga ir domėtis savo procesiniu statusu. Šalies pasyvumas šiuo atveju pasireiškia tuo, jog nuo ieškovės bankroto inicijavimo momento atsakovė elgėsi visiškai pasyviai. Atsakovė nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neperdavė turto ir dokumentų, nevykdė kitų buvusiam vadovui keliamų reikalavimų, dėl to buvo apsunkinta ieškovės padėtis. Atsakovė išliko pasyvi, ji turėjo ir privalėjo tikėtis, jog, iškėlus bankroto bylą BUAB „Asiana Trading Alliance“ ir jai neatlikus pareigos perduoti dokumentus ir turtą, jos lauks teisinės pasekmės, t. y. atitinkamų teisminių procesų inicijavimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui, kai priimamas sprendimas už akių, aiškinimo ir taikymo
18. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, bet vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.
19. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.
20. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
21. CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Atsakovė kasaciniu skundu teigia, kad teismas nepagrįstai nepanaikino sprendimo už akių ir neatnaujino bylos nagrinėjimo, kadangi byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis 2 punktas), nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą.
23. Sutiktina su atsakove, kad, pagal minėtas CPK normas ir kasacinio teismo praktiką, būtina teismo teisės priimti sprendimą už akių prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, šiuo konkrečiu atveju tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 15punktą).
24. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra įtvirtinta CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
25. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų pripažinimas įteiktais pagal įstatymą, nors asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra įteikimo fikcija, ir gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 15 punktą). Todėl ir šiai bylai aktuali CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarka yra subsidiaraus pobūdžio ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas įteikimo galimybes.
27. Kadangi asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą elementų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, teismų praktikoje įteikiant procesinius dokumentus turi būti nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija šiuo aspektu. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Nors nei Konvencijos 6 straipsnio išraiška, nei prasmė neužkerta kelio asmeniui laisva valia atsisakyti teisingo teismo garantijų, toks atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, kurios atitiktų jo svarbą ir neprieštarautų viešajam interesui (žr., pvz., EŽTT 2002 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Ca?ete de Go?i prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00, par. 39, plg. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Schmidt prieš Latviją, peticijos Nr. 22493/05). Sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42).
28. EŽTT praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). EŽTT praktikoje taip pat akcentuojama, kad asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudotinas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas (žr., pvz., EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).
29. Taigi, sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad CPK suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą, tačiau atsakovė nesutinka, kad egzistavo pirmoji EŽTT įtvirtinta sąlyga – kad teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą.
30. Spręsdamas dėl šios sąlygos buvimo EŽTT vertina individualias bylos aplinkybes atsisakymo teisės gintis teismo procese aspektu ir yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko vieną kartą įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos, nors iš bylos duomenų buvo galima daryti išvadą, kad pareiškėja dažnai bendravo su atsakovu fiksuoto ryšio telefonu (žr. EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 39–44).
31. Spręsdamas, ar pareiškėjas atsisakė savo teisės dalyvauti teismo procese, EŽTT taip pat atsižvelgia į tai, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (žr. EŽTT 2002 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Ca?ete de Go?i prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00, par. 39, plg. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Schmidt prieš Latviją, peticijos Nr. 22493/05, 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).
32. Pagal EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, teismas turi būti ypač rūpestingas, taikydamas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, kadangi šiuo atveju teismas atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 27 punktas).
33. Taigi, iš aptartos teismų praktikos darytina išvada, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 28 punktą). Nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).
34. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad nebuvo išnaudotos visos teismui prieinamos protingos priemonės, siekiant įteikti atsakovams procesinius dokumentus, pažeista CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka, todėl teismas neturėjo teisės vadovautis įteikimo fikcija, tačiau atsakovė nenurodo duomenų, iš kurių teismas, išnaudodamas jam prieinamas protingas priemones, realiai galėjo nustatyti jos buvimo vietą ar pasiekti ją elektroninėmis ryšių priemonėmis dokumentų įteikimo pareigos vykdymo metu.
35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovams procesiniai dokumentai byloje išsiųsti tris kartus, t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d. ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (atsakovės registruotos gyvenamosios vietos adresas), tačiau grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Gavus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsakovės darbovietę, procesiniai dokumentais išsiųsti atsakovei per UAB „Pinela“ jos buveinės adresu, o atsakovui – jo registruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau siuntos vėl grąžintos neįteiktos. Atsakovei pakartotinai išsiųsti procesiniai dokumentai jos registruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovui – jo darbovietės MB „Imu ir pastatau“ adresu, tačiau jie taip pat grąžinti neįteikti. Atsakovui dokumentai pakartotinai išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovams įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
36. Atsakovė nurodo, kad teismas procesinius dokumentus galėjo siųsti elektroniniu paštu ir nustatyti faktinę atsakovų gyvenamąją vietą. Teigia, kad teismui būtų pakakę patikrinti duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO apie kitas teismuose nagrinėjamas bylas, kurių dalyviai yra atsakovai, kadangi kitose bylose atsakovams skirti dokumentai buvo sėkmingai įteikti ne tik elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., byloje Nr. 1A-199-876/2024), bet ir asmeniškai faktinės gyvenamosios vietos adresu (pvz., civilinėje byloje Nr. e2-801-413/2024).
37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais, kadangi iš LITEKO informacinės sistemos nustatyta, jog atsakovės minimi duomenys (elektroninio pašto adresas, faktinės gyvenamosios vietos adresas) sistemoje atsirado vėliau, nei teismas šioje byloje įteikinėjo dokumentus atsakovams.
38. Nustatyta, kad atsakovas 2024 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. 1A-199-876/2024) teikė apeliacinį skundą ir skunde nurodė savo el. paštą. Kauno apygardos teismas atsakovui nurodytu el. pašto adresu 2024 m. vasario 19 d. siuntė pranešimą. Kitoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-801-413/2024 LITEKO pastabose 2024 m. balandžio 9 d. yra žyma „Iš civilinės bylos Nr. e2-853-390/2024 nustatytas atsakovės V. K. kitas gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-801-413/2024 minėtu adresu siuntė ir įteikė atsakovams procesinius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės minimoje civilinėje byloje Nr. e2-801-413/2024 atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tik gavus duomenis iš nagrinėjamu kasaciniu skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo bylos. Atsakovo elektroninio pašto adresą teismas būtų galėjęs rasti tik sprendimo už akių priėmimo momentu (teismo sprendimas už akių priimtas 2024 m. vasario 1 d., o atsakovas pateikė el. pašto adresą 2024 m. sausio 31 d.).
39. Be to, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką sprendžiant, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, turi būti įvertinta ir tai, ar jis iš faktinių aplinkybių galėjo numanyti, kad jo atžvilgiu bus pradėtas teismo procesas ir asmuo atsisakė jame dalyvauti dėl savo rūpestingumo stokos. Nagrinėjamu atveju iš LITEKO informacinės sistemos nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. iškėlė UAB „Asiana Trading Alliance“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-1381-896/2022). Teismas nutartyje nurodė, kad iš UAB „Asiana Trading Alliance“ vykdomi išieškojimai, kurių bendra suma – 871 069,52 Eur, užvesta daugiau nei 60 vykdomųjų bylų. Atsakovė V. K. buvo vienintelė šios bendrovės akcininkė, o nuo 2018 lapkričio 21 d. iki 2021 lapkričio 21 d. – ir jos vadovė, todėl esant aptartoms aplinkybėms, atsakovė galėjo numatyti, jog jai gali tekti dalyvauti teismo procesuose, susijusiuose su jos turimos ir tam tikrą laiką vadovautos įmonės bankrotu. Nors ši aplinkybė pati savaime nepakankama spręsti, kad atsakovė turėjo žinoti apie teismo procesą, tačiau vertinant ją kitų bylos įrodymų kontekste, ji teikia pagrindo išvadai, kad atsakovė tikėtina nesužinojo apie procesą būtent dėl rūpestingumo stokos.
40. Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie sprendimą už akių priėmusio teismo galimybę rasti atsakovės elektroninio pašto ar faktinės gyvenamosios vietos adresą, kurie leistų spręsti, kad teismas buvo nerūpestingas ir neišnaudojo visų protingų jam prieinamų priemonių įteikdamas procesinius dokumentus atsakovams.
41. Papildomai pažymėtina, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tinkamu pripažintas dokumentų įteikimas byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, pareiškėjo (fizinio asmens) deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kai dokumentus buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus bei per atsakovo darbovietę, o ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Minėtoje byloje teismas nusprendė, kad pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir Įteikimo aprašą jis turėjo pagrindą konstatuoti, jog praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje buvo pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais, todėl galėjo būti priimtas sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos pasisakyti dėl su įteikimu susijusių aplinkybių
42. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nepasisakė dėl atsakovės atskirajame skunde suformuluoto argumento, kad įteikiant jai procesinius dokumentus deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nebuvo laikytasi formaliųjų reikalavimų, nors toks reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, jog šių aplinkybių neanalizuos, kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodytų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.
43. Apeliacinės instancijos teismas savo atsisakymą tirti atsakovės nurodytas aplinkybes grindė draudimu apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimu apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus bei ribojimu teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės reikalavimas apeliacinės instancijos teisme tirti aplinkybes, susijusias su formaliųjų reikalavimų laikymusi įteikiant jai procesinius dokumentus jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nepatenka į draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus bei ribojimo teikti naujus įrodymus turinį. Kadangi, pagal Įteikimo aprašą, būtent teismui tenka pareiga pranešti suinteresuotai šaliai apie jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą, visų su šios pareigos vykdymu susijusių aplinkybių aptarimas sudaro ginčo dalyką ir yra galimas apeliacinio proceso stadijoje (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kitokio aiškinimo nesuponuoja ir aptarta EŽTT praktika, kuri įtvirtina teismo pareigą ne formaliai, o realiai ir rūpestingai siekti užtikrinti, kad bylos šalims būtų tinkamai pranešta apie teismo procesą.
45. Dėl šių argumentų sutiktina su atsakove, kad pagal aptartą reguliavimą apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl dokumentų įteikimo aplinkybių pašto siuntos suformavimo aspektu, kadangi šios aplinkybės patenka į teismo pareigos įsitikinti, ar šalims tinkamai pranešta apie teismo procesą, turinį, be to jos buvo nurodytos atsakovės atskirajame skunde.
46. CPK 359 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę pakeisti arba panaikinti sprendimą, nutartį ir priimti naują sprendimą, kai yra nustatomas proceso teisės normų pažeidimas, kurį jis pats gali pašalinti. Kadangi byloje yra visi pašto siuntos, kuria atsakovei buvo siųsti dokumentai, suformavimo duomenys, kasacinis teismas ištaiso šį apeliacinės instancijos teismo procesinį pažeidimą, pasisakydamas dėl pašto siuntos suformavimo aplinkybių.
47. Sutiktina su atsakove, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas ir kasacinio teismo praktika sieja su formaliųjų reikalavimų įvykdymu. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Įteikimo aprašu. Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad, nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos.
48. Atsakovė nurodo, kad nėra duomenų, jog jai procesinius dokumentus (ieškinio kopiją bei pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) siuntęs teismas būtų suformavęs specialią pašto siuntą, atitinkančią Įteikimo aprašas reikalavimus, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje buvo paliktas nustatytos formos pranešimas, kuriame būtų pažymėtas siunčiamų dokumentų saugojimo terminas (30 dienų).
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės minimo pranešimo byloje ir neturi būti. Pagal Įteikimo aprašo 17 punktą, pranešimą pildo ir pašto dėžutėje palieka pašto darbuotojas, o apie tai informuoja ant voko, ties teismo spaudu „Pranešimas saugomas 30 dienų. Pranešimo apie įteiktus procesinius dokumentus pristatymo data“, pažymėdamas datą, kada paliko pranešimą.
50. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas laikėsi Įteikimo apraše nustatytų formaliųjų procedūrų. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus pagal CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką (su 30 dienų saugojimo terminu) atsakovei išsiuntė 2023 m. spalio 17 d. Pašto darbuotojas ant voko nurodė, kad pranešimą paliko 2023 m. spalio 20 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 29 punktas). Teismas dokumentus įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį laikė nuo pranešimo palikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 20 d.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, jog teismas siuntė dokumentus ne tik atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos, bet ir darbovietės adresu, tinkamai suformavo pašto siuntą ir įteikė dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė atsisakė teisės dalyvauti teismo procese, todėl šiuo atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, paskirstymo
52. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus. Bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovų tinkamą informavimą apie bylos iškėlimą bei teismo teisę priimti sprendimą už akių, ir padarė pagrįstą išvadą, jog teismas pagrįstai pasinaudojo CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, netyręs aplinkybių, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymųsi įteikiant atsakovei procesinius dokumentus jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau kasaciniam teismui ištaisius šį apeliacinės instancijos teismo procesinį pažeidimą ir pasisakius dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo siuntai taikytinų teisės aktų reikalavimų ir jų laikymosi, apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimas jai nepriteisiamas.
55. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė