Civilinė byla Nr. e2A-363-467/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33886-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.4. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo ERGO Insurance SE priteisti 314,37 EUR žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Kelmės r., kelyje Šiauliai – Užventis 2015-07-24 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta V. M. priklausanti transporto priemonė MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas" transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Ieškovas apskaičiavo šio įvykio metu padarytą žalą, kurią sudaro 1 684,37 EUR už automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus (iš automobilio rinkos vertės – 2 000 EUR atėmus 315,63 EUR automobilio liekanų vertę, draudėjai buvo išmokėta 1 581,13 EUR išmoka, kadangi iš nuostolio 1 684,37 EUR buvo išskaityta 103,24 EUR suma už draudimo įmoką). Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės MAZDA remontas buvo ekonomiškai netikslingas, nes remonto kaina viršijo 75 proc. automobilio rinkos vertės. Minėto automobilio liekanų vertė buvo nustatyta aukciono būdu, pardavus liekanas už 315,63 EUR.

3. Ieškovas regreso tvarka kreipėsi į 2015-07-24 įvykusio eismo įvykio kaltininko automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusį asmenį – atsakovą ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, nurodydamas, kad atsakovas paskaičiavo nagrinėjamo eismo įvykio metu sugadinto automobilio MAZDA teorinę, o ne realią, aukciono būdu nustatytą, liekanų vertę, todėl nepagrįstai atsisakė išmokėti 314,37 EUR. Laiko, kad byloje yra kilęs ginčas, kokiu būdu reikėjo apskaityti liekanų vertę: ar pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, ar vadovaujantis LR CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, įvertinant realią liekanų vertę.

4. Ieškovas pažymėjo, kad jo atliktas liekanų vertės nustatymas pagal CK 6.251 straipsnį neprieštarauja Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijai bei Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėms. Išmokos skaičiavimas buvo atliktas pagal instrukcijos nustatytą likutinės automobilio vertės skaičiavimo principą (iš vardinės automobilio vertės atėmus liekanų vertę). Be to instrukcija neprieštarauja individualiam liekanų vertės nustatymui. Instrukcijoje nėra draudimo, jog liekanų vertė būtų nustatyta, atliktus rinkos tyrimą, pasinaudojus aukcionu ar kitu rinkos apetito tyrimo būdu.

5. 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (6 p.) numato, jog eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitų teisės aktų nuostatomis, nepriklausomų ekspertų ataskaitomis. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (7 p.) numato, jog „vertinimas“ - nešališkas transporto priemonės vertės apskaičiavimas, apimantis jos aprašymą, vertintojo nuomonę apie jos būklę ir tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje; (8 p.) vidutinė transporto priemonės rinkos vertė nustatoma rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal instrukcijoje pateiktą metodiką. Šis principas galioja ir liekanų įvertinimui. Ieškovas, atlikdamas liekanų įvertinimą aukciono būdu, atlikdamas rinkos tyrimą, nepažeidė nei vieno teisės akto reikalavimo.

6. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje (68 p.) yra numatytas likutinės vertės nustatymas standartinės komplektacijos automobiliams. Likutinės transporto priemonės vertės skaičiavimo principas „nesugadintų pagrindinių transporto priemonės dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymas pagal formulę. Taikant šią instrukciją, yra taikomi ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs duomenys, priklausantys nuo vertintojo individualios nuomonės. Tuo būdu nėra draudžiama ekspertui, pasinaudojus analogija, nustatyti liekanų vertę ne spėjimo ar tik teorinio skaičiavimo būdu, bet atliktus rinkos tyrimą aukciono būdu.

7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija yra teisės aktas, neatitinkantis šios dienos realijų. Toks teisės aktas negali būti laikomas pagrindu nustatant liekanų vertę, kai automobilis yra nestandartinės komplektacijos arba nukentėjęs asmuo nesutinka su teoriniu liekanų vertinimu, nes jis, gavęs draudimo išmoką, sumažinta liekanų verte, turės jas parduoti ir turi teisėtą bei pagrįstą lūkestį susigrąžinti tą sumą, kuria jam buvo sumažinta draudimo išmoka.

8. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarčių teisinis reguliavimas nėra vienodas. Savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartimi yra saistomi draudėjas ir draudimo įmonė ir sutarties šalys gali tarpusavio sutarimu nustatyti atlygintinų nuostolių apimtį ir jų apskaičiavimo tvarką. Tuo tarpu dėl eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo prievolė susiklosto tarp nukentėjusio asmens ir kaltininko. Įstatymu yra įtvirtinama ne tik nukentėjusio asmens teisė į žalos atlyginimą, tačiau yra ir ginami kaltininko interesai: jis privalo atlyginti tik dėl jo veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.249 straipsnis)

9. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui, privalo laikytis draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų (Transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, toliau - TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės)), reikalavimų, kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka.

10. Pagal TPVCAPDI 19 straipsnio 16 dalį žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Taisyklės. Pagal Taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau - Tvarka) ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau - Instrukcija) patvirtinimo Tvarkos 11 punkte yra numatyta, kad likutinė vertė - apgadintos transporto priemonės vertė, nustatyta pagal įteisintą skaičiavimo metodiką, o Instrukcijos VI skyriuje yra numatyta transporto priemonių likutinės vertės apskaičiavimo metodika.

11. Apibendrinant, teigtina, jog subrogacijos pagrindu susiklosčiusiuose transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniuose santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo, „Mazda“ likutinė vertė yra apskaičiuojama, remiantis Tvarka ir Instrukcija. „Mazda“ vertė po draudžiamojo įvykio buvo nustatyta remiantis privačiu susitarimu tarp ieškovo ir „Mazda“ draudėjo ir šis susitarimas yra sutarties laisvės principu grindžiamas sutarties šalių privatus ir teisėtas susitarimas, tačiau jis nėra privalomas atsakovui.

12. Ieškovas iš esmės elgiasi priklausomai nuo aplinkybių, t.y. vienais atvejais teigia, kad teisinga yra transporto priemonės vertė, nustatyta remiantis Tvarka ir Instrukcija, o kitais atvejais - teigia priešingai, konstatuodamas, kad teisinga vertė yra ta, kuri yra nustatyta aukciono būdu.

13. Atsakovas teigia, kad aukcione kaina už automobilius buvo pasiūlyta, o ne apskaičiuota, įvertinant automobilio nesugadintas dalis ir kitus Instrukcijoje numatytus kriterijus. Rinkos vertės sąvoka yra siejama su geriausia kaina, kurią galima gauti už automobilį rinkoje. Esminės sąlygos geriausiai kainai gauti už parduodamą turtą yra pakankamas rinkos dalyvių skaičius ir protingas pateikimo laikotarpis, kad į parduodamą turtą galėtų atkreipti dėmesį pakankamas rinkos dalyvių skaičius. Tuo tarpu aukcione gali dalyvauti ribotas ratas suinteresuotų asmenų, t.y. tik asmenys, pasirašę susitarimus su aukciono organizatoriumi. Tai reiškia, kad objektyviai aukcionas nėra prieinamas visiems asmenims, kurie gali būti suinteresuoti automobilio pirkimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalį žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, todėl, nustatant žalos dydį, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808). Šių taisyklių 14 punktas numato, jog žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo Tvarkos 11 punkte yra numatyta, kad likutinė vertė - apgadintos transporto priemonės vertė, nustatyta pagal įteisintą skaičiavimo metodiką, o Instrukcijos VI skyriuje yra numatyta transporto priemonių likutinės vertės apskaičiavimo metodika.

15. Ieškovas, apskaičiuodamas transporto priemonės liekanų vertę, turėjo vadovautis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu. Ieškovas, sutikęs su nukentėjusiosios eismo įvykyje, t.y. draudėjos reikalavimu įvertinti automobilio liekanas kitu, nei įstatymo nustatyta tvarka, būdu (šiuo atveju aukcione parduota liekanų verte) ir tuo pagrindu išmokėjęs draudėjai draudimo išmoką, prisiėmė riziką sau. Atsakovas, nustatęs, kad ieškovas ne pagal galiojantį teisinį reguliavimą nustatė „Mazdos“ liekanų vertę, pagrįstai atsisakė šią sumą subrogacijos pagrindu atlyginti ieškovui.

16. Ieškovo argumentus, jog nukentėjęs asmuo nesutiko su teoriniu liekanų vertinimu, nes jis, gavęs draudimo išmoką, sumažinta liekanų verte, turės jas parduoti ir turi teisėtą bei pagrįstą lūkestį susigrąžinti tą sumą, kuria jam buvo sumažinta draudimo išmoka, teismas vertino kaip draudiko ir draudėjo laisvą susitarimą pagal  juos siejusią  transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, tačiau ši finansinė našta neturi būti perkelta kaltojo eismo įvykyje draudikui, kuriam reiškiamas subrogacinis reikalavimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovo teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių.

18. Apeliantas nurodo, kad automobilio Mazda likutinė vertė buvo nustatoma pagal tuos pačius teisės aktus, kuriais vadovaujasi atsakovas, o būtent - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau - Tvarka) ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau - Instrukcija) patvirtinimo“. Atsakovas visiškai sutiko su šiuo ieškovo paskaičiavimu. Tačiau, pateikus išmokos aktą draudėjai V. M., ji nesutiko su paskaičiuota transporto priemonės Mazda likutine verte 630 EUR, nurodydama, jog šių liekanų (kurios negali būti naudojamos eisme) ji neturės galimybės parduoti už 630 EUR, kadangi jos turima informacija ir gautus pasiūlymus jos yra vertos ženkliai mažiau. Ieškovas (nepaisant to, ar jis moka draudimo išmoką pagal savanorišką transporto priemonių draudimo sutartį, ar atlygina žalą kaip kaltininko civilinės atsakomybės draudikas) privalėjo ištirti draudėjo pateiktą informaciją ir įvertinti, ar teorinis automobilio Mazda likutinės vertės paskaičiavimas pagal Tvarką ir Instrukciją atitinka realią rinkoje esančią jų vertę.

19. Apeliantas akcentuoja, kad kiekvienu atveju turi būti tiksliai įvertinama nukentėjusiam padaryta žala. Jeigu atlyginama daugiau nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo funkciją, bet ir baudimo. Taigi nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama tiek, kiek jis realiai prarado, nei daugiau, nei mažiau, tokiu būdu užtikrinant tinkamą visiško nuostolių atlyginimo instituto taikymą.

20. Atlikdamas automobilio Mazda likutinės vertės tyrimą aukciono būdu, ieškovas nepažeidė Tvarkos ir Instrukcijos reikalavimų, nes šie teisės aktai nedraudžia įvertinti likutinę vertę ne teoriniame lygmenyje, bet pasitikrinus informaciją rinkoje, pagal rinkos paklausą/pasiūlą. Draudimo išmokos dydžio nustatymo principas liko tas pats (kurį pripažįsta ir atsakovas): automobilis Mazda yra neremontuotinas, todėl draudimo išmoka nustatoma iš automobilio vardinės vertės 2 000 EUR atėmus jo likutinę vertę.

21. Aukcionai paprastai vyksta tokiu būdu, kad prisiregistravę vartotojai gali įsigyti minėtas liekanas, pasiūlę aukščiausią kainą. Tokiame aukcione gali dalyvauti tik registruoti ir patikrinti dalyviai, sutartiniais įsipareigojimais, pagal griežtas taisykles, privalantys įsigyti transporto priemonę už pasiūlytą kainą, jei transporto priemonės savininkas pareiškia norą parduoti transporto priemonę. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad kaina nebūtų nepagrįstai iškelta, t.y. aukciono laimėtojas, transporto priemonės savininkui sutikus. įsigyja minėtas transporto priemonės liekanas, už pasiūlytą kainą.

22. Tvarka ir Instrukcija nedraudžia liekanų vertės apskaičiavimo aukciono būdo. Tvarkos 7 punktas numato, kad vertinimas yra nešališkas transporto priemonės vertės apskaičiavimas, apimantis jos aprašymą, vertintojo nuomonę apie jos būklę ir tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę. Nei Instrukcijoje, nei Tvarkoje nėra numatyta prieštaravimų individualiam liekanų vertės nustatymui. Tvarkoje ir Instrukcijoje nėra imperatyviai nurodyta, kokį skaičiavimo metodą dėl transporto priemonės liekanų vertės reikia taikyti. Taigi nėra draudimo, jog liekanų vertė būtų nustatyta atlikus rinkos tyrimą, pasinaudojus aukcionu ar kitu rinkos tyrimo būdų.

23. TPVCAPDĮ ar Taisyklės nenurodo konkretaus liekanų įvertinimo būdo. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas neįpareigojo draudimo bendrovės liekanų vertinti kažkokiu konkrečiu būdu. Įstatymų leidėjas numatė tik tai, jog išmoka sunaikinto turto atveju nustatoma iš rinkos vertės atėmus liekanų vertę, tačiau pati liekanų vertė gali būti apskaičiuojama įvairiais būdais, svarbiausia, kad tokiu būdu būtų nustatyta reali vertė.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį. Akcentavo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis laikėsi Tvarkos ir Instrukcijos reikalavimų. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovas Mazda likutinę vertę apskaičiavo ne pagal Tvarką ir Instrukciją, o pagal ieškovo ir draudėjo savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartimi nusistatytą tvarką. Faktą, kad ieškovas ir draudėja sutarė apskaičiuoti liekanų vertę atskiru susitarimu, sudarytu po draudimo sutarties sudarymo, patvirtina ieškovo nurodoma aplinkybė, pagal kurią ieškovas iš pradžių apskaičiavo Mazda likutinę vertę pagal Tvarką ir Instrukciją, tačiau, draudėjai nesutikus su nustatyta likutine verte, Mazda likutinę vertę nustatė aukciono pagalba.

25. Kad ieškovas, apskaičiuodamas draudimo išmoką dėl Mazda pagal transporto priemonių savanoriškąją draudimo sutartį, nesivadovavo Tvarka ir Instrukcija, ir draudimo išmoką apskaičiavo pagal ieškovo ir draudėjo savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartimi nusistatytą tvarką, pagrindžia ir aplinkybė, kad išvadoje apie Mazda likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 1607320 ieškovas nurodo Mazda likutinę vertę 630 EUR, tačiau ja nesivadovauja, o reikalavimo atsakovui dydį apskaičiuoja, remdamasis privačiu susitarimu (aukciono būdu) nustatyta Mazda liekanų verte 315,53 EUR.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė priimti ir kuriuose nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-03-19 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, kurioje buvo išsamiai pasisakyta dėl žalos dydžio nustatymo pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kilus ginčui tarp eismo įvykio kaltininko draudiko ir eismo įvykio metu nukentėjusio asmens draudiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad aukcionas yra pardavimo, o ne vertinimo įrankis. Atsakovo teigimu, šioje civilinėje byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovo naudojamas vertinimo įrankis, kuris vadinamas aukcionu, teisine prasme net nėra aukcionas, kadangi pardavėjas privalo parduoti daiktą, o aukciono laimėtojas (pirkėjas) privalo jį pirkti. Tuo tarpu pagal Bendradarbiavimo sutarties Nr. 3  6.8.1. – 6.8.3 punktus pardavėjas gali atsisakyti parduoti automobilį be jokių sankcijų.

27. Atsakovo rašytiniai paaiškinimai priimti 2018-04-03 teisėjos rezoliucija ir išsiųsti apeliantui (ieškovui). Apeliantas atsiliepimo į rašytinius paaiškinimus nepateikė.

28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Ši byla nagrinėjama ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir atsakovo rašytinių paaiškinimų argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos tesimas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

30. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir buvo pagrindas mokėti draudimo išmoką. Nėra ginčo ir dėl to, kad transporto priemonė yra laikoma sunaikinta, todėl ją remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, ir kad draudimo išmokos dydis turėtų būti nustatomas iš sunaikinto turto rinkos vertės iki sunaikinimo atėmus transporto priemonės likučių vertę po eismo įvykio. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl transporto priemonės rinkos vertės. Bylos šalys nesutaria dėl transporto priemonės likučių vertės dydžio, kas atitinkamai nulemia ir žalos, ir draudimo išmokos dydį. Atsakovas (civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas) dalį draudimo išmokos (kiek sutiko su padarytos žalos dydžio vertinimu) išmokėjo ieškovui, kitą dalį atsisakė mokėti.

31. Ieškovas likutinę transporto priemonės vertę nustatė visiško nuostolių atlyginimo principu, įvertinant realią liekanų vertę, aukciono būdu ir laikė, kad automobilio likutinė vertė yra 315,63 EUR. Atsakovas gi laiko, kad automobilio likutinė vertė turi būti nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ (tekste - Tvarka) ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (tekste - Instrukcija) patvirtinimo, šiuo būdu nustatyta likutinė automobilio vertė yra 630 EUR, taigi atsisako mokėti ieškovui 314,37 EUR skirtumą.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, kurios ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos civilinės bylos, išaiškino, kad iškilęs ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu ir nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atvejais. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią ieškovas turi įrodyti, o atsakovas – paneigti, kad transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę, be to atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktais argumentais, turi įrodyti, jog parduotų transporto priemonių likučių kaina nėra reali ir protinga (nutarties 44 punktas).

33. Minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai byloje esančių įrodymų pagrindu nustatoma, jog transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę ir nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonių likučių, parduotų aukciono būdu, kaina nėra reali ir protinga, ir nesant kitų įrodymų, patikimai, vadovaujantis CPK 185 straipsnio taisyklėmis, pagrindžiančių kitokią transporto priemonių likučių vertę, nėra pagrindo laikyti, kad aukciono būdu parduotų transporto priemonių likučių kaina nepagrindžia žalos atlyginimo (draudimo išmokos) dydžio.

34. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

35. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

36. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas neteikė jokių papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinimų, pagrindžiančių, jog transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo argumentais, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties Nr.3  6.8.1-6.8.3 punktus pardavėjas gali atsisakyti parduoti automobilį be jokių sankcijų. Iš byloje esančio Mazda 2 savininkės sutikimo dėl duomenų apie sugadintą transporto priemonę skelbimo matyti, kad Mazda 2 savininkė sutiko tartis (o ne parduoti) su didžiausia sumą už minėtos transporto priemonės liekanas pasiūliusiu asmeniu dėl galimybės parduoti šias liekanas jam ir šis sutikimas jokiu būdu nereiškia įsipareigojimo parduoti sugadintos transporto priemonės liekanas šiam asmeniui. Duomenų, kad Mazda pirkimo-pardavimo sandoris įvyko, byloje nėra.

37. Vienintelis įrodymas apie tai, kokia informacija apie paduodamas automobilių liekanas buvo pateikta aukciono dalyviams, yra informacija pasibaigusio aukciono ataskaitose, kuriose nurodyta automobilio informacija: Mazda2/ 2003 m./ 1399 cm3/ 229 100 km, statymai prasidėjo 2015-08-31 11 val. 9 min. ir baigėsi 11val. 57 min. 59 s., kaina pakilo nuo 283,23 EUR iki 315,63 EUR. Su ieškiniu pateikta informacija apie vykusį aukcioną ir skelbimą apie neremontuotiną transporto priemonę nelaikytina pakankama, kad aukciono dalyviai galėtų tinkamai įvertinti siūlomų parduoti automobilių liekanų vertę ir pasiūlytų už jas labiausiai šią vertę atitinkančią kainą.

38. Taigi iš esmės atsakovas paneigė, kad transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę (CPK 178 str.). Be to atsakovas sutiko su tuo, jog transporto priemonės likutinė vertė yra 630 EUR, kuri paskaičiuota pagal Tvarką ir Instrukciją. Todėl, ieškovui nepateikus jokių papildomų duomenų ir įrodymų, laikytina, kad atsakovas paneigė, jog ieškovo nustatyta transporto priemonės likučių vertė po eismo įvykio nėra reali ir protinga, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Alma Urbanavičienė