Civilinė byla Nr. e2-1750-1099/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26783-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei valdybos narei G. T. ir advokatui Ryčiui Paukštei,

atsakovui P. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl neapmokėtų Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario ir kitų įmokų/mokesčių dalies, priešpriešinių prievolių įskaitymo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė, Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. R. 903,28 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priėmęs ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies, nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 820 Eur skolą.

4.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad yra savarankiškas ribotos atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Teigia, kad atsakovas P. R. ieškovės teritorijoje nuosavybės teise turi du sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); yra Bendrijos narys.

5.       Aiškina, kad Bendrijos narių susirinkimuose buvo nustatyti Bendrijos nario ir kitų mokesčių bei įmokų dydžiai. Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, neteikia savo nariams, taip pat ir atsakovui, sąskaitų už nario mokesčius ir kitas įmokas. Anot ieškovės, atsakovas, nereguliariai mokėdamas sumas, kurios neatitiko Bendrijos narių susirinkimų nustatytų nario mokesčio ir kitų įmokų dydžių, įsiskolino ieškovei 903,28 Eur sumą (820 Eur skola buvo apmokėta bylos nagrinėjimo metu) už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2021 m.

6.       Ieškovė nurodo, kad paties atsakovo teiginiai, jog jis planavo iš anksto sumokėti Bendrijos išlaidas, rodo, jog jis apie savo skolas žinojo prieš pateikiant ieškinį. Be to, atsakovas apie skolą žinojo jau 2020 m., kai buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-23647-1044/2020. Pažymi, jog atsakovas neneigia, kad yra Bendrijos narys (tą patvirtina jo atliekami nario mokesčio mokėjimai), todėl privalo mokėti nustatytus mokesčius ir įmokas be atskiro įspėjimo.

7.       Anot ieškovės, atsakovas, kaip ir kiti nariai, turėjo/turi galimybę prisijungti prie savitarnos portalo, kur pateikiama išsami informacija apie nario įsiskolinimą, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovas pats nesikreipė dėl skolos mokėjimo dalimis sutarties sudarymo, nors turėjo būti proaktyvus. Ieškovė papildomai nurodo, kad Bendrijos nariai yra įpareigoti susipažinti su Bendrijos sprendimais ir jų pagrindu kylančiomis prievolėmis, todėl Bendrija neprivalo patirti sąnaudų rengdama ar siuntinėdama perteklinius įspėjimus apie įsiskolinimus. Ieškovė pažymi, kad atsakovas yra eilinis Bendrijos narys, kuriam galioja tokios pačios nuostatos ar pareigos kaip ir kitiems.

8.       Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kad dėl skolos sumokėjimo turėjo būti taikoma privaloma išankstinė ginčo sprendimo procedūra, nes, anot ieškovės, tokios procedūros nenumato jokie teisės aktai; tuo tarpu atsakovo minimi Bendrijos įstatų 105-107 punktai nustato Bendrijos narių tarpusavio ginčų nagrinėjimo tvarką, kai narys(-iai) to raštu prašo Bendrijos valdybos, ir su Bendrijos skolų išieškojimo procesu neturi nieko bendro.

9.       Ieškovė pažymi, kad atsakovo pozicija, neva jis yra atlikęs ieškovės naudai kažkokių darbų ir dėl to patyrė išlaidų, o ieškovė tokių išlaidų neužskaito, yra ne šios bylos dalykas. Aiškina, kad atsakovas nereiškia jokių savo savarankiškų reikalavimų šioje byloje, o tik ginasi argumentu dėl tariamai jo atliktų naudingų visiems darbų ir patirtų išlaidų. Anot ieškovės, Bendrijos valdyba nei žinojo, nei davė leidimą atsakovo nurodomiems darbams ar išlaidoms. Be to, atsakovo pateikiami tariamų išlaidų įrodymai (padriki parduotuvių čekiai, iš kurių vienas neaptarnautas) net negali būti siejami su nauda ieškovei; taip pat atsakovo pateikiamas įrodymas dėl atliktų darbų akivaizdžiai parengtas ne vykdytojo, o kažkokio trečiojo asmens ir niekaip neįrodo nei Bendrijos pritarimo tokiems darbams, nei jų kainai ar kokybei, nei naudai. Ieškovės vertinimu, atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad darbus organizavo ir atliko ieškovės darbuotojas, atsakingas už vandentiekį – asmuo, pateikęs minėtą patvirtinimą, nedirba ir niekada nedirbo Bendrijoje.

10.       Nurodo, jog įsiskolinimas nustatytas Bendrijos narių sprendimais, kurių pagrindu nustatytos atsakovo mokėtinos sumos; atsakovas nepateikė įrodymų, kad tie sprendimai būtų neteisėti ar nuginčyti.

11.       Ieškovė pažymi, kad talkos mokestis mokėtinas už visos teritorijos tvarkymą, todėl proporcingai priklauso nuo Bendrijos nario valdomų sklypų skaičiaus, t. y. kuo daugiau asmeninės nuosavybės turi Bendrijos narys, tuo proporcingai didesnė jo valdoma bendrosios dalinės nuosavybės dalis; atitinkamai tuo daugiau jis turi prisidėti ją tvarkydamas (dalyvaudamas talkoje) arba turi apmokėti didesnę dalį tam samdomų darbuotojų darbo.

12.       Teigia, kad iš atsakovo byloje nėra reikalaujama stojamojo mokesčio, todėl nėra svarbus jo teisėtumas ar pagrįstumas.

13.       Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo tik po ieškovės kreipimosi į teismą, nors žinojo apie savo skolą ir anksčiau (su atsakovu buvo bendrauta, jis galėjo skolą pamatyti Bendrijos savitarnos portale; be to, atsakovo skola buvo perduota ikiteisminį išieškojimą vykdančiai bendrovei, bet jos nepavyko išieškoti); atsakovas turėjo domėtis Bendrijos veikla. Pažymėjo, kad visi mokesčiai (įskaitant ir mokestį už žiemos vandens įvadą, neišskiriant kam tas įvadas priklauso) patvirtinti visuotiniuose susirinkimuose, jie yra galiojantys, nenuginčyti, todėl atsakovas privalo juos mokėti nepaisant to ar su jais sutinka ar ne; talkos mokestis skaičiuojamas nuo sklypo, o ne nuo nario; apie talką nariai informuojami, talkos įprastai sutampa su „Darom“ akcijomis. Aiškino, kad Bendrija neužsakinėjo ir nederino atsakovo galimai atliktų jo nurodytų darbų, todėl atitinkamai neturi pagrindo ir jų atlyginti; kita vertus, atsakovas neįrodė jo nurodomų išlaidų; vien tai, jog ant atsakovo pateikto plano buvo uždėta Bendrijos pirmininko suderinimo žyma, savaime nereiškia, jog Bendrija sutiko su tokių darbų apmokėjimu; ar kad tuo metu atsakovas neturėjo jokių skolų; be to, atsakovas net nebuvo kreipęsis į Bendriją dėl šių darbų išlaidų kompensavimo. Anot ieškovės, atsakovas mokėjimo paskirtyse nenurodydavo už ką mokama, todėl gautos įmokos buvo užskaitomos už seniausias skolas (nes atsakovas turėjo skolų ir už ankstesnius laikotarpius). Pažymėjo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, dėl jų atsiradimo kaltas pats atsakovas (laiku neapmokėjęs skolos, nesutikęs su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka); paaiškino, kad ieškinį rengė G. T., kaip advokatė; vėliau pasitelkta kita advokatų kontora, nes G. T. pakeitė darbovietę.

14.       Atsakovas P. R. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

15.       Nurodo, kad yra sumokėjęs jam tenkančius nario ir kitus mokesčius, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Teigia, kad atsakovas ieškinį faktiškai gavo 2021 m. spalio 12 d., o dar 2021 m. spalio 6 d. ir 2021 m. spalio 11 d. atliko atitinkamai 520 Eur bei 300 Eur dydžio pavedimus Bendrijai.

16.       Atsakovas pažymi, jog yra pateikęs ieškinį ieškovei dėl Bendrijos protokolo panaikinimo; taip pat yra inicijavęs keletą administracinių teisenų dėl ieškovės ir jos pirmininkės V. S. savavaldžiavimo, lėšų švaistymo ir kt. teisės pažeidimų; atsakovo ir Bendrijos pirmininkės V. S. santykiai yra priešiški, todėl atsakovas planavo iš anksto sumokėti Bendrijos išlaidas.

17.       Aiškina, kad ieškovė privalėjo laikytis išankstinės procedūros, kuri numatyta Bendrijos įstatų 105-107 punktuose, ir pranešti apie priskaičiuotus mokesčius, tačiau ieškovė piktavališkai pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, nors keleri metai skolos nereikalavo.

18.       Be to, pažymi, jog ieškovė atsisako atlikti užskaitymą dėl atsakovo atliktų darbų, kuriais buvo pagerinta (duomenys neskelbtini) vandentiekio linija. Nurodo, kad minėti darbai buvo suderinti, atlikti žinant Bendrijai, vykdomus darbus stebėjo pati pirmininkė V. S., jos vyras, kiti valdybos nariai, organizuoti ir atlikti ieškovės atsakingo už vandentiekį darbuotojo. Teigia, kad atsakovas perkasė apie 60 m kelio (duomenys neskelbtini); ieškovė naudojasi minėto vasaros vandentiekio dalimi nuo 2020 m. gegužės mėn.; be to, šia gatve naudojasi beveik visi Bendrijos nariai ir ne nariai. Pabrėžia, kad dėl jų atlikimo ir rezultato naudojimo atsakovas negavo jokių nusiskundimų ir pretenzijų, tačiau pasiūlymo kompensuoti atsakovo piniginį (bendrai 181,26 Eur) ir darbinį indėlį į ieškovės infostruktūrą nebuvo.

19.       Taigi, aiškina, kad ieškovė turi tiesioginės naudos, nes naudojasi atsakovo sukurta infostruktūra. Pažymi, kad vandentiekis šioje dalyje reikalavo remonto ir pertvarkymo, nes buvo išdėstytas atsakovo sklype, t. y. ne bendro naudojimo teritorijoje per sklypo ribą; tai trukdė naudotis atsakovui priklausančia žemės dalimis, atlikti statybos darbus. Teigia, kad vasaros vandentiekio liniją buvo privalu perkelti, nes toje vietoje pagal statybos leidžiančius dokumentus numatytas atsakovo įvažiavimas ir ieškovei yra apie tai puikiai žinoma. Anot atsakovo, jis turi teisę teismine tvarka reikalauti atlikti užskaitymą už atliktus darbus (120 Eur žemės darbai; 7,36 Eur dvi jungtis; vandentiekio vamzdis 53,90 Eur).

20.       Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrindė reikalavimų atsakovui mokėti nario ir kitus mokesčius; ieškovė nepagrindė savo išlaidų Bendrijos veiklos tęstinumui užtikrinti (kitaip administravimo išlaidos), o pateikė tik galutinius skaičius be jų pagrindimo; taip pat nėra pateikta duomenų dėl tikslinių įmokų apskaičiavimo ir kitų mokėjimų pagrįstumo.

21.       Nurodo, jog ieškovė nepagristai skaičiuoja už du sklypus po 5 Eur įmokas dėl nedalyvavimo talkoje. Anot atsakovo, ši įmoka skaičiuojama nuo sodininko – nario dalyvavimo, bet ne nuo sklypo, todėl ieškovė neteisėtai dubliuoja talkos mokestį atsakovo antram sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), taikant jį nuo įgijimo momento 2014 m. (iš viso 40 Eur), todėl šia suma turėtų būti mažinamas ieškovės ieškinio reikalavimų dydis.

22.       Atsakovas taip pat pažymi, kad iš ieškovės pateiktos informacijos nėra aišku dėl stojimo mokesčio taikymo atsakovui; šis mokestis yra neteisėtas ir negali būti skaičiuojamas, todėl šia suma turėtų būti mažinamas ieškovės ieškinio dydis.

23.       Atsakovo skaičiavimais, jis nėra skolingas ieškovei, jam susidaro dar 137,98 Eur permoka – yra sumokėjęs 820 Eur (2 bankiniais pavedimais); atsakovo atlikti darbai, kurie turi būti įskaityti (120 Eur žemės darbai; 7,36 Eur dvi jungtis; vandentiekio vamzdis 53,90 Eur); 40 Eur turi būti atmesta dėl nepagristai priskaičiuoto talkos mokesčio.

24.       Anot atsakovo, ieškovės reikalaujami mokesčiai neatitinka Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo paskirties, pvz., Bendrija vykdo kirtimus ir aplinkos tvarkymo darbus už Bendrijos teritorijos (valst. žemėje bei miško teritorijoje), todėl atsakovas negali apmokėti ieškovės savavališkai ir savanaudiškai atliktų darbų.

25.       Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad aktualiu laikotarpiu – 2016-2021 m., Bendrijai yra sumokėjęs 1 193 Eur, tuo tarpu ieškovė galėtų reikalauti tik 1 051,21 Eur (neįskaičius talkos mokesčio ir įmokos už žiemos vandens įvadą), todėl atsakovas yra net permokėjęs ieškovei. Teigė, kad ankstesnio laikotarpio atsakovo skolos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl turėtų būti apsiribota tik ginčui aktualiu laikotarpiu, už kurį, anot atsakovo, jis yra atsiskaitęs. Pakartotinai pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės skaičiuojamu talkos mokesčiu už abu sklypus; be to, nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jų organizavimą. Taip pat nesutiko su žiemos vandens įvado mokesčiu, nes minėtas įvadas asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui. Anot atsakovo, gal Bendrijos mokesčiai ir nustatyti susirinkimų sprendimais, tačiau tai nereiškia, jog jie yra teisingi ir ne visais atvejais būtina ginčyti nurodytus sprendimus. Pripažino, jog žinojo apie savo skolą Bendrijai, tačiau siekė ją padengti su jo patirtais nuostoliais. Paaiškino, kad vasaros vandentiekio vamzdis buvo blogos būklės; be to, jis trukdė atsakovui naudotis jo sklypu, todėl jis jį perkėlė į kitą vietą, atnaujino vamzdžius, dėl ko patyrė išlaidų, kurias, anot atsakovo, ieškovė turėtų jam kompensuoti. Prašė palikti kiekvienai iš šalių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nei vienai iš šalių jų neatlyginti.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

26.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas P. R. Bendrijos teritorijoje nuosavybės teisėmis turi du sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), įvardinami kaip Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); yra Bendrijos narys.

27.       Atsakovas 2017 m. lapkričio 30 d. atliko Bendrijai 123 Eur dydžio pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „Mokesciai_188_189“; 2021 m. kovo 9 d. atliko 250 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „mokestis_keliai ir kt_188“; 2021 m. spalio 6 d. atliko 520 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „mokestis_keliai_vanduo_admin“; 2021 m. spalio 11 d. atliko 300 Eur dydžio pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „mokestis_keliai_vanduo_admin“.

28.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Bendrijos nustatyti ir atsakovui skaičiuoti mokesčiai buvo patvirtinti Bendrijos eiliniuose narių susirinkimuose – atitinkamai 2016 m. gegužės 22 d., 2017 m. gegužės 21 d., 2018 m. gegužės 20 d., 2019 m. gegužės 26 d., 2020 m. gegužės 31 d., 2021 m. gegužės 30 d., kurie turėjo būti sumokami už kalendorinius einamuosius metus iki kiekvienų einamųjų metų rugsėjo 1 d.

29.       Anot ieškovės, atsakovo skolą sudarė (iki atsakovo 820 Eur skolos apmokėjimo): 324,82 Eur dydžio skola už sklypą Nr. 188 už 2019-2021 m. laikotarpį ir 578,46 Eur skola už sklypą Nr. 189 už 2016-2021 m. laikotarpį.

30.       Bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 28 punkte nustatyta, kad Bendrijos bendrojo naudojimo plotai tvarkomi Bendrijos talkomis, kuriose visų Bendrijos narių dalyvavimas būtinas; jeigu sodininkai negali tokiose talkose dalyvauti, jie privalo iš anksto pranešti savo gatvės atstovui arba Bendrijos valdybai apie savo nedalyvavimo priežastis arba įmokėti į Bendrijos sąskaitą 5 eurų piniginę įmoką, kuri gali būti panaudojama samdomų darbuotojų darbui apmokėti; išimtys dėl piniginės įmokos už nedalyvavimą talkose taikomos pensinio amžiaus sulaukusiems, neįgalumą turintiems bei Bendrijos valdybai raštišką paaiškinimą, nurodantį objektyvias negalėjimo dalyvauti Bendrijos talkoje priežastis, pateikusiems nariams.

31.       Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad, anot jo, jis patyrė 120 Eur išlaidų žemės (kasimo) darbams (2021 m. gegužės 23 d. trečiojo asmens patvirtinimas dėl žemės kasybos darbų bei pinigų gavimo); 7,36 Eur už pirktas dvi jungtis ir 53,90 Eur už vandentiekio vamzdį (pateikti čekiai).

32.       Į bylą pateikta 2002 m. balandžio 23 d. sutartis, sudaryta tarp Bendrijos ir M. R., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios savininkės, kurioje, be kita ko, Bendrija leido M. R., panaudojant asmenines lėšas, savo sklype įsirengti požeminio vandentiekio trasos atšaką ir prisijungti prie pagrindinio vandentiekio magistralės (1 punktas); požeminė vandentiekio trasa prijungiama prie bendrijai priklausančio gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini); už asmenines lėšas savo sklype įrengta vandentiekio atšaka lieka savininko nuosavybe (4 punktas).

33.       Ieškovė pateikė Bendrijos teritorijos schemą, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pajungtas prie bendros Bendrijos vandentiekio sistemos; šios aplinkybės atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl skolos priteisimo

34.       Sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl sodininkų bendrijų paskirties ir tikslų kitimo priklausomai nuo visuomeninių santykių ir su ja susijusių visuomenės narių poreikių raidos: mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai susidėjusių aplinkybių buvo formuojama kaip speciali kolektyvinių sodų, t. y. mėgėjiškos žemės ūkio veiklos, rekreacijos paskirties teritorija, suskirstyta į daugelį sodo sklypų, tačiau vėliau šiuose sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

35.       Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Toliau plėtodamas teismo praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016).

36.       Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl to bendrijos narių galimybę savo nuožiūra plėtoti mėgėjišką sodininkystę riboja ne tik nuosavybės teisę ginančios konstitucinės nuostatos ir teisės aktų, aktualių vykdant pasirinktą veiklą, reikalavimai (pvz., aplinkosaugos, žemėtvarkos, statybos srityse), bet ir būtinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka išreikštus poreikius. Asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, o, priėmęs tokį sprendimą, turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžta, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi, mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

37.       Sodininkų bendrijos teritoriją sudaro sodininkams (kitiems asmenims) asmeninės nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi žemės sklypai ir bendrąja daline nuosavybe valdoma bendrojo naudojimo žemė. Be bendrojo naudojimo žemės, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

38.       Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

39.       SBĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad SB pajamas sudaro: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; kitų asmenų mokamos įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą bei šių objektų eksploataciją, bendrojo naudojimo žemės tvarkymą; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos.

40.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovui priklausantys du žemės sklypai yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir atsakovas yra minėtos Bendrijos narys (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovas iš esmės ir neginčijo, kad jis turi pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir mokėti atitinkamus mokesčius/įmokas; didžiąją dalį įmokų sumokėjo, tačiau ne su visais ieškovės mokesčiais/įmokomis sutinka; be to, teigia, jog visus mokesčius yra sumokėjęs ir net permokėjęs.

41.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai).

42.       Ieškovė savo reikalavimą kildina iš SB narių susirinkimuose priimtų sprendimų, t. y. Bendrija visuotiniuose narių susirinkimuose nustatė nario mokestį, įmokas už žiemos vandens įvadą, žiemos vandens naudojimo mokestį, tikslinę įmoką infrastruktūros remontui, kelių tvarkymo mokestį ir kt.; be to, Bendrijos Vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Bendrijos 2017 m. gegužės 21 d. narių susirinkime, nustatytas ir talkos mokestis (jeigu nedalyvaujama talkoje).

43.       Kaip minėta, sprendimai dėl mokesčių ir įmokų priimti (ir patvirtinti) visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose; minėti sprendimai (šiai bylai aktualios dalys) nėra skųsti įstatymo nustatyta tvarka (bent jau į bylą nėra pateikta tokių įrodymų) ir yra galiojantys, todėl kiekvienas bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

44.       Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini atsakovo atsikirtimai, kuriuose atsakovas nesutinka su tam tikrais mokesčiais – talkos mokesčiu ir įmoka už žiemos vandens įvadą.

45.       Pagal Bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktą Bendrijos narys/sodininkas privalo dalyvauti talkose, o nedalyvaujant, susimokėti nustatytą mokestį (5 Eur). Viena vertus, minėtame punkte aiškiai nenurodyta ar nurodytas mokestis skaičiuojamas nuo Bendrijos nario/sodininko (nepaisant to, kiek Bendrijos narys nuosavybės teise valdytų sklypų), ar nuo žemės sklypų skaičiaus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kitus Bendrijos renkamus mokesčius/įmokas, kurie skaičiuojami būtent nuo žemės sklypo (o ne Bendrijos nario/sodininko), į bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnis), iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad talkos mokestis skaičiuotinas proporcingai nuo Bendrijos nario valdomų sklypų skaičiaus, t. y. kuo daugiau asmeninės nuosavybės turi Bendrijos narys, tuo proporcingai didesnė jo valdoma bendrosios dalinės nuosavybės dalis, atitinkamai tuo daugiau jis turi prisidėti ją tvarkydamas (dalyvaudamas talkoje) arba turi apmokėti didesnę dalį tam samdomų darbuotojų darbo.

46.       Taigi, kadangi Bendrijos įstatų 23.8 punkto pagrindu Bendrijos narys, be kita ko, turi pareigą dalyvauti Bendrijos valdybos organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose, o jose nedalyvaujant, turi, kaip minėta, mokėti nustatyto dydžio mokestį (Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktas), atsižvelgiant į tai, jog atsakovas patvirtino, jog nedalyvavo aktualiu laikotarpiu Bendrijos talkose (dėl kurių egzistavimo teismas neturi pagrindo abejoti; tuo labiau, jog Bendrija metinėse veiklos apžvalgose nurodo kiek kiekvienais metais surinkta nurodytų talkos mokesčių), atsakovui pagrįstai paskaičiuota skola už nedalyvavimą talkose (už abu sklypus).

47.       Teismas pažymi, kad Bendrijos narių susirinkimuose, tvirtinant tikslinę įmoką už žiemos vandens įvadą, nebuvo/nėra išskirta, jog Bendrijos nariai, kuriems asmeninės nuosavybės teise priklauso įvadas į bendrą Bendrijos vandentiekio sistemą, neturėtų mokėti nurodytos įmokos; priešingai, ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog didžiajai daliai Bendrijos narių nurodyti įvadai priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis, tačiau visi nariai turi mokėti nurodytą mokestį/įmoką; atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog jam priklausantis įvadas pajungtas prie bendros Bendrijos vandentiekio sistemos, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė pagrįstai atsakovui skaičiavo ir nurodytą įmoką/mokestį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

48.       Viena vertus, atsakovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog aktualiu laikotarpiu – 2016-2021 m., sumokėjo Bendrijai 1 193 Eur; ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Kita vertus, ieškovė paaiškino, kad atsakovas turėjo skolų ir už ankstesnius laikotarpius, todėl sumokėtos įmokos buvo įskaitytos už seniausias skolas.

49.       CK 6.55 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (1 dalis); jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

50.       Taigi, CK

51.       Kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, atsakovas, atlikdamas pavedimus ieškovei, mokėjimų paskirtyse nenurodydavo už kokį laikotarpį moka, tik kartais nurodydavo už kokį būtent sklypą mokama ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), ar abu); kaip matyti, atsakovas įmokas mokėdavo nereguliariai, todėl ieškovė, teismo vertinimu, turėjo teisę iš atsakovo gautas pinigines sumas paskirstyti savo nuožiūra, t. y. padengti ankstesnes/seniausias neapmokėtas skolas (ir užskaityti lėšas už konkrečius sklypus, jeigu buvo nurodoma už kokius) (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, nurodytais prie ieškinio pateiktoje 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymoje dėl įsiskolinimų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

52.       Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius, jog atsakovas buvo skolingas ir už ankstesnius laikotarpius (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Vien tai, jog 2015 m. Bendrijos pirmininkas ant atsakovo plano projekto uždėjo suderinimo žymą dėl tam tikrų darbų atlikimo, savaime nereiškia, jog pirmininkas patvirtino apie atsakovo skolų nebuvimą (kaip kad siekė įrodyti atsakovas).

53.       Teismas kritiškai vertina ir atsakovo atsikirtimus, jog ieškovė turėtų atlikti užskaitymą dėl atsakovo atliktų darbų (bendrai 181,26 Eur sumai), kuriais buvo pagerinta vandentiekio linija. Visų pirma, teismas pažymi, kad jeigu ir būtų pripažinta, jog atsakovas iš tiesų atliko nurodytus darbus (nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), nėra jokių duomenų, jog atsakovas iki šios bylos inicijavimo būtų kreipęsis į ieškovę dėl nurodytų darbų kompensavimo, t. y. pranešęs ieškovei apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnis); vien tai, jog Bendrijos pirmininkas ant plano projekto buvo uždėjęs suderinimo žymą, savaime nereiškia, jog Bendrija įsipareigojo/sutiko atlyginti atsakovui išlaidas už suderintus darbus. Tuo tarpu ieškovei inicijavus nagrinėjamą bylą, o atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimais, nėra visų būtinų sąlygų priešpriešinių reikalavimų įskaitymui – draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antra, atsakovas ir šioje byloje nereiškė jokio savarankiško reikalavimo (priešieškinio forma) įskaityti nurodytų darbų sumą į ieškovės reikalaujamą priteisti skolą, todėl teismas plačiau dėl atsakovo nurodytų darbų atlikimo ir jų išlaidų įskaitymo/kompensavimo nepasisako, nes tai nėra šios nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, atsakovui išaiškintina, kad tai neužkerta kelio atsakovui reikšti tokį reikalavimą – dėl tam tikrų darbų išlaidų kompensavimo, ieškovei atskiroje byloje.

54.       Teismas taip pat nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo sprendimo procedūra, nes, pritariant ieškovei, tokios procedūros nenumato jokie teisės aktai; tuo tarpu atsakovo minimi Bendrijos įstatų 105-107 punktai nustato Bendrijos narių tarpusavio ginčų nagrinėjimo tvarką, kai narys(-iai) to raštu prašo Bendrijos valdybos, o ne Bendrijos ginčus su jos nariais.

55.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė egzistuojant atsakovo 83,28 Eur skolą (atsakovui po bylos iškėlimo sumokėjus 820 Eur sumą), todėl ji priteistina ieškovei iš atsakovo (SBĮ 7 straipsnio 1 ir 5 dalis, 22 straipsnio 1 ir 4 dalis; CK 4.76 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

56.       Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 83,28 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

57.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59.       Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį už turtinį 903,28 Eur dydžio reikalavimą; kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimų dalies (dėl 820 Eur), todėl jai turėtų būti grąžinta 75 proc. sumokėto už atsisakytus reikalavimus žyminio mokesčio dalis, tačiau šiuo atveju žyminis mokestis už likusį 83,28 Eur reikalavimą sudaro 17 Eur, todėl ieškovei grąžintina tik 3 Eur žyminio mokesčio dalis.

60.       Taigi, ieškovė patyrė byloje 1 432,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 17 Eur žyminis mokestis ir 1 415,22 Eur (483,52 Eur + 133,10 Eur + 798,60 Eur) išlaidos advokatų pagalbai apmokėti.

61.       Atsakovas patyrė byloje 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

62.       Viena vertus, ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

63.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas iš esmės patvirtino bylos nagrinėjimo metu, jog žinojo apie savo skolą ieškovei; šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-23647-1044/2020, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog Bendrija dar 2020 m. informavo atsakovą apie egzistuojančią skolą. Be to, atsakovas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad ieškinį jis faktiškai gavo 2021 m. spalio 12 d., o pavedimus Bendrijai atliko 2021 m. spalio 6 d. ir 2021 m. spalio 11 d., t. y. iki ieškinio gavimo. Viena vertus, teismas iš dalies pritaria atsakovui, jog popierinį ieškinį su priedais atsakovas faktiškai gavo 2021 m. spalio 12 d.; kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog atsakovas, kaip aktyvus Elektroninio paslaugų portalo (EPP) vartotojas, ieškinį EPP peržiūrėjo dar 2021 m. spalio 6 d.; tai patvirtina užfiksuota ieškinio pristatymo/perskaitymo 2021 m. spalio 6 d. žyma, t. y. atsakovas nurodytus mokėjimus faktiškai atliko po ieškovės ieškinio pareiškimo ir atsakovo susipažinimo su juo (o ne geranoriškai, kaip nurodė atsakovas).

64.       Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovę, teikiant ieškinį, atstovavo advokatė G. T. pagal ieškovės ir Advokatės R. P. kontoros 2020 m. balandžio 8 d. atstovavimo sutartį (vėliau buvo pasitelkta kita advokatų kontora, t. y. sudaryta nauja atstovavimo sutartis su Advokatų profesine bendrija „Leximum“); bylos nagrinėjimo metu G. T., dalyvavusi kaip Bendrijos valdybos narė, patvirtino, jog būtent ji ruošė ieškinį; į bylą pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo Advokatės R. P. kontorai 483,52 Eur. Į bylą taip pat pateiktas Bendrijos valdybos 2020 m. kovo 15 d. posėdžio protokolas, kuriame, be kita ko, G. T., kaip valdybos narė, įgaliota atstovauti Bendriją – įskaitant vesti Bendrijos vardu civilines bylas ir atstovauti teismuose.

65.       Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomos ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančios teisės normos. Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

66.       Ieškovės įstatų 64 punkte nustatyta, kad Bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, o jos veiklai vadovauja jos pirmininkas (įstatų 67 punktas).

67.       Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, nepaisant Bendrijos, kaip klientės, 2020 m. balandžio 8 d. sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties su Advokatės R. P. kontora, kurios pagrindu, anot ieškovės, advokatė G. T. teikė Bendrijai atstovavimo paslaugas – rengė ieškinį, pripažintina, kad ieškovė byloje – ruošiant ir teikiant ieškinį, buvo atstovaujama jos valdybos narės, t. y. bylą nurodytoje stadijoje vedė pati (CPK 55 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad išlaidos už nurodytos advokatės teisines paslaugas – 483,52 Eur už ieškinio parengimą, ieškovei iš atsakovo nepriteistinos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2656-910/2021).

68.       Kitos ieškovės atstovavimo išlaidos – 931,70 Eur (133,10 Eur + 798,60 Eur), patirtos apmokant Advokatų profesinės bendrijos „Leximum“ teisines paslaugas, laikytinos pagrįstomis.

69.       Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 948,70 Eur (931,70 Eur + 17 Eur) bylinėjimosi išlaidų; atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 83,28 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 28 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (83,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 948,70 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt aštuoniasdešimt eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 3 Eur (trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZJ94316).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič