Civilinė byla Nr. 3K-3-177/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.8; 42.11.1; 52.3 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Glijas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Glijas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Serneta“ dėl skolos už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Glijas“ prašė teismo: a) priteisti iš atsakovo UAB ,,Serneta“ 608 976,68 Lt už atliktus darbus pagal 2003 m. gruodžio 10 d. statybos rangos sutartį; b) 78 970,90 Lt nuostolių atlyginimo; c) priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo 2004 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl rangovo teisės reikalauti iš užsakovo atlyginti už faktiškai atliktus statybos rangos darbus, taip pat dėl statybos rangos sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių taikymo, šalims skirtingai aiškinant sutarties sąlygas.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta: a) priteisti ieškovui bankrutuojančiai UAB ,,Glijas“ iš atsakovo UAB ,,Serneta“ 553 965,69 Lt pagrindinės skolos už atliktus darbus; b) priteisti ieškovui iš atsakovo 84 688,45 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. gegužės 23 d. ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos skolos už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; c) civilinę bylą dėl ieškinio dalies priteisti 95 249,82 Lt skolos nutraukti; d) priteisti iš atsakovo ieškovui 5521,14 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei 4864,86 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo ieškovui 2818,20 Lt už ekspertizės atlikimą ir 4000 Lt išlaidų advokatui ir iš atsakovo valstybei 220,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad rangovas UAB ,,Glijas“ pagal 2003 m. gruodžio 10 d. statybos rangos sutartį atliko statybos darbus – pastato Šiauliuose, Žuvininkų g. 5, statybą. 2004 m. lapkričio 18 d. užsakovas UAB ,,Serneta“ nutraukė sutartį dėl rangovo UAB ,,Glijas“ sutarties sąlygų pažeidimo (T. 3, b. l. 6). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2004 m. gruodžio 1 d. užfiksuotas pastato baigtumas buvo 72 proc. Teismas įvertino, kad šalys susitarė dėl visos pastato kainos – 5 179 211,16 Lt (1 kv. m kaina 1003 Lt x 5163,72 kv. m), atsižvelgiant į 72 proc. pastato baigtumą – atliktų darbų kaina yra 3 729 032,035 Lt. Kadangi atsakovas sumokėjo 3 175 066,35 Lt, tai priteistinas atliktų ir sumokėtų darbų kainos skirtumas – 553 965,69 Lt (CK 6.671 straipsnis). Nuo šios priteistos skolos sumos teismas apskaičiavo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo 84 688,45 Lt dydžio 6 proc. metinių palūkanų ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo priteisė dar 6 proc. metinių palūkanų. Kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu sumažino reikalavimų dydį, tai teismas nutraukė bylos dalį dėl atsisakytų reikalavimų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Serneta“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą ir panaikinti šio sprendimo dalis, kuriomis ieškovui iš atsakovo priteista 553 965,69 Lt skolos už darbus, 84 688,45 Lt palūkanų ir 6 proc. metinių palūkanų, bei atmesti šiuos ieškinio reikalavimus. Nutartimi taip pat panaikintos teismo sprendimo dalys, kuriomis iš atsakovo priteistos ieškovui ir valstybei bylinėjimosi išlaidos. Likusi teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutarties priedu Nr. 2 nustatyti reikalavimai ne tik pastatyti pastatą, tačiau ir įrengti inžinerinius tinklus, automobilių parkavimo aikštelę ir kitus darbus, kurių reikia objektui eksploatuoti. Taip pagal sutarties sąlygas viso statybos objekto bendra kaina, skaičiuojama pastato kvadratūrą dauginant iš vieno kvadratinio metro kainos, turėjo apimti ir visų darbų išorėje kainą. Tačiau nurodytų pastato išorinių darbų buvo atlikta už 347 655 Lt. Sutarties priede Nr. 2 (T. 1, b. l. 12) išorės darbų vertė įvertinta 947 800 Lt. Taigi rangovas neatliko lauko inžinerinių ir aplinkos tvarkymo darbų už 600 145 Lt. Dėl to užsakovas neskolingas rangovui už statybos darbus.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Glijas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK ir aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nuostatas dėl sutarties kainos nustatymo ir nepagrįstai konstatavo, kad darbai, kurie nelemia faktinio pastato ploto, turi būti atimami iš sutarties objekto kainos. Šalys susitarė dėl fiksuotos vieno kvadratinio metro pastato ploto kainos, į tai teismas neatsižvelgė, dėl to netinkamai taikė CK 6.671 straipsnį, kuriame nustatyta pareiga užsakovui atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus rangos darbus. Pirmosios instancijos teismas taikė sutarties kainos apskaičiavimo būdą, kurį šalys aptarė sutartyje, t. y. faktiškai pastatyto objekto kvadratūra dauginama iš vieno kvadratinio metro kainos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas taikė kitą kainos nustatymo būdą, t. y. iš bendros apskaičiuotos darbų kainos atėmė aplinkos tvarkymo darbus, ir taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles.

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje turėjo patvirtinti, kad atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu už atsakovo interesais atliktus darbus, nes ieškovas sudarė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, kurių atsakovas nepasirašė be pateisinamų priežasčių (CK 6.681, 6.691, 6.694 straipsniai). Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes nesivadovavo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais, nors turėjo vertinti šiuos dokumentus, taip pat ekspertizės išvadą, patvirtinančius darbų perdavimą ir jų kainos nustatymą (CPK 185 straipsnis). Ekspertizės išvadoje nurodytas 72 proc. pastato baigtumas atėmus objekto nebaigtų darbų, įskaitant ir nebaigtą inžinerinį įrengimą, kitus pastato išorės darbus. Kasatoriaus teigimu, baigtumo procentas yra apskaičiuojamas visam statomam objektui, bet ne atskiroms jo dalims, jeigu jos neregistruojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo iš 72 proc. pastato baigtumo išskaičiuoti dar kartą pastato išorės darbus.

3. Pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsnius užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartyje A. Š. TŪB ,,Be priekaištų“ v. UAB ,,Molesta“ byloje Nr. 3K-3-17/2007 išaiškinta, kad ,,vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas nepripažįsta jo negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo“. Dėl užsakovo pareigų priimti rangovo atliktą darbą taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartyje S. J. v. G. A. byloje Nr. 3K-3-207/2005, 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje BUAB ,,Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija bylos Nr. 3K-3-235/2005, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje BUAB ,,Ekama“ v. UAB ,,Versenta“ byloje Nr. 3K-3-413/2005, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje UAB ,,Sigeta“ v. UAB ,,Kriautė“ bylos Nr. 3K-3-597/2005, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartyje BUAB ,,Neptis“ v. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas bylos Nr. 3K-3-587/2006.

 

Atsiliepimu į ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Glijas“ kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Serneta“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro dokumente nurodyti pastato identifikavimo duomenys ir 72 proc. baigtumas. Taip užfiksuota tik pastato, o ne viso objekto pagal rangos sutartį, baigtumo procentinė išraiška, dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai iš objekto kainos atėmė pastato išorinio aplinkos tvarkymo neatliktus darbus.

2. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, tačiau remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa. Sutartyje šalys susitarė dėl objekto kainos apskaičiavimo būdo, dėl to rangovas tik šiuo pagrindu gali reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus, o ne jam vienašališkai nustatant darbų aktuose nurodytą kainą (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.671 straipsnis). Darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta faktinių darbų atlikimo kaina gali viršyti sutartyje numatytos viso objekto dalies kainą, taip rangovas siekia nepagrįstai praturtėti užsakovo sąskaita.

3. Kasaciniame skunde nurodytoje ekspertizės išvadoje nėra duomenų, kad objekto 72 proc. baigtumas yra įskaičius ir aplinkos tvarkymą, kaip tai klaidingai aiškinama kasaciniame skunde. Ši aplinkybė nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

2003 m. gruodžio 10 d. šalys sudarė prekybos centro Šiauliuose, Žuvininkų g. 5, statybos rangos sutartį. Šalys sutartimi sulygo statomo objekto kartu su projektavimo darbais vieno kvadratinio metro kainą – 1003 Lt su PVM, viso objekto kainą – 5 009 550 Lt. Atlikus darbų dalį sutartis buvo nutraukta užsakovo iniciatyva.

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacija yra išimtinė teismų sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, remdamasis byloje teismų priimtuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina kasacine tvarka skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje paduotų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra dėl teisės normų, reglamentuojančių užsakovo prievolę atsiskaityti su rangovu už jo faktiškai atliktus statybos rangos darbus, taip pat dėl rangos sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių taikymo. Šiuos teisės klausimus sprendžia bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Šalių ginčas kilo dėl jų tarpusavyje sudarytos 2003 m. gruodžio 10 d. statybos rangos sutarties vykdymo metu atliktų rangos darbų apmokėjimo. Sutartimi ir jos 2004 m. rugsėjo 29 d. priedu rangovas UAB ,,Glijas“ įsipareigojo pastatyti 5000 kv. m prekybos centrą Šiauliuose, Žuvininkų g. 5, iki 2004 m. lapkričio 15 d. galutinio darbų atlikimo termino pagal rangovo parengtą objekto projektinę dokumentaciją. Rangovui neatlikus visų sutartyje numatytų darbų iki termino pabaigos užsakovas 2004 m. lapkričio 16 d. vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje remiantis bylos įrodymais – ieškovo pateiktais darbų atlikimo aktais – nustatyta, kad rangovas atliko statybos objekte inžinerinių įrengimų ir aplinkos tvarkymo darbų iš viso už 347 655 Lt, tuo tarpu rangos sutarties priede Nr. 2 rangovas įsipareigojo atlikti statinio išorės inžinerinių tinklų (vandentiekio, kanalizacijos, šiluminės trasos) ir aplinkos tvarkymo darbų už 947 800 Lt. Tokių nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas (rangovas) neatliko visų pagal rangos sutartį numatytų darbų, dėl to neįgijo teisės reikalauti apmokėti už darbus, kurių jis neatliko. Su šia išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, nes ji padaryta ištyrus ir įvertinus bylos įrodymų visumą, laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ieškovo nuoroda į ekspertizės aktą, kuriame nustatytas 72 proc. statinio baigtumas, negali būti tapatinama su statybos objekto pagal rangos sutartį baigtumu, nes rangos sutarties objektas, kaip pirmiau nurodyta, yra ne tik pastato statybos darbai, bet ir išorės darbai, kurie nepatenka į statinio kaip nekilnojamojo daikto baigtumo laipsnį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, užfiksuotas 72 proc. pastato, kaip nekilnojamojo daikto, baigtumas neapima pastato išorės inžinerinių tinklų įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbų. Taigi bylos įrodymai dėl pastato baigtumo nesusiję ir nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų darbų pagal rangos sutartį atlikimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas laikėsi įrodymų sąsajumo taisyklės, nustatydamas byloje įrodinėtinas aplinkybes pagal su jomis turinčius ryšį įrodymus ir motyvuotai atmesdamas tuos įrodymus, kurie nesusiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis dėl rangovo faktiškai atliktos išorės inžinerinių tinklų įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbų dalies (CPK 180 straipsnis).

Pagal CK 6.671 straipsnį, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šioje teisės normoje iš esmės įtvirtinta rangos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, nes rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti tik už faktiškai atliktų darbų dalį sumą, proporcingą pagal atliktų darbų dalį visų darbų sąmatai. Dėl to rangovas negali reikalauti sumokėti už neatliktų ir neįrodytų darbų dalį. Iš byloje pateikto rangos sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad šalys aiškiai susitarė dėl sutarties objekto tvirtos sąmatos, atsiskaitymų grafiko, taip pat dėl atskirų statybos rangos etapų (projektavimo darbų, bendrų pastato statybos darbų, pastato vidaus statybos darbų ir išorės inžinerinių tinklų įrengimo bei aplinkos tvarkymo darbų) tarpinių sąmatų, taip šalys įvertino nuosekliai numatytus atlikti rangos darbus. Šios sutarties sąlygos yra aiškios, jų lingvistinę prasmę apeliacinės instancijos teismas nustatė ir įvertino pagal sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. kokią prasmę tokioms sutarties sąlygoms tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Atsakydama į ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad atsakovas nepriėmė ieškovo atliktų darbų, dėl to jis turi teisę iš atsakovo reikalauti nepriimtų darbų atlyginimo, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje apskaičiuodamas ieškovo (rangovo) atliktų darbų dalį ir jos vertę apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, kaip to reikalaujama CK 6.662 ir 6.694 straipsniuose, rėmėsi rangovo vienašališkai surašytais darbų atlikimo aktais, kurių užsakovas nepasirašė ir jų neginčijo. Užsakovas visiškai apmokėjo rangovo faktiškai atliktus ir įrodymais pagrįstus darbus proporcingai visų rangos darbų sąmatai tenkančią atliktų darbų dalį, taigi apeliacinės instancijos teismas nutartimi pagrįstai netenkino rangovo ieškinio reikalavimo dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Kasacinio skundo argumentais nenuginčijus kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat kasacinio teismo teisėjų kolegijai nenustačius CPK 346 straipsnio pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ši nutartis yra teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Aloyzas Marčiulionis                                

 

 

Virgilijus Grabinskas                                

 

 

 Sigitas Gurevičius